Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-449-773/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-31
Bylos Nr.: e2A-449-773/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19251-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
Atsakovas: mažosios bendrijos „Šarkota“
Ieškovas: J. B.
Advokatai: Egidijus Milašius

Kategorijos

2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-449-773/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19251-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.4.4. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Šarkota“ įgalioto atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Šarkota“ dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės MB „Šarkota“ 26 328 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-7). Nurodė, kad ieškovė J. B. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. į MB „Šarkota“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis pervedė 29 604 Eur tikslu, kad atsakovė MB „Šarkota“, atstovaujama direktoriaus A. D. įsteigtų juridinį asmenį, pasodintų tujas, nupirktų ir atgabentų statybines medžiagas bei prekes, atliktų statybos darbus ir nupirktų butą Kipre, t. y. 1) ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pervedė atsakovei 1 271 Eur, už kuriuos atsakovė turėjo pasodinti tujas už 500 Eur ir įrengti vandens gręžinį už 771 Eur; 2) ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. pervedė atsakovei 650 Eur, už kuriuos atsakovė turėjo ieškovei atgabenti 3 vnt. langų iš Lenkijos; 3) ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. pervedė atsakovei 5 000 Eur, už kuriuo atsakovė turėjo ieškovei suremontuoti namo stogą; 4) ieškovė 2018 m. birželio 12 d. pervedė atsakovei 900 Eur už statybinėms medžiagoms nupirkti; 5) ieškovė 2018 m. birželio 13 d. pervedė atsakovei 2 499 Eur, už kuriuos atsakovė turėjo įsteigti mažąją bendriją „Kipro projektai“ ir padengti ieškovės nario mokestį; 5) ieškovė 2018 m. birželio 20 d. pervedė atsakovei 7 500 Eur MB „Kipro projektai“ sąskaitos papildymui; 6) ieškovė 2018 m. liepos 18 d. pervedė atsakovei 4 285 Eur į MB „Šarkota“ sąskaitą už V. D. MB „Kipro projektai“ veiklos finansavimui; 6) ieškovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. pervedė atsakovei 7 499 Eur už įstojimą į MB „Šarkota“; 7) ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. pervedė atsakovei 3 250 Eur buto įsigijimui. Ieškovė nereiškia atsakovei pretenzijų dėl 1 300 Eur, kurie buvo panaudoti tvarkant ieškovės reikalus Kipre ir steigiant įmonę, dėl 4285 Eur, kurie buvo sumokėti už V. D., nes V. D. šiuos pinigus ieškovei grąžino, dėl 170 Eur už langą ir dėl 771 Eur, kurie buvo sumokėti už vandens gręžinį, tačiau atsakovė nepasodino tujų, neįsteigė įmonės, nepristatė prekių, neatliko statybos darbų, nenupirko buto, taip pat ieškovė netapo MB „Šarkota“ dalyve. Taigi, ieškovė į MB „Šarkota“ sąskaitą pervedė lėšas už prekes, paslaugoms suteikti ir darbams atlikti, tačiau MB „Šarkota“ nepristatė visų prekių, nesuteikė visų paslaugų ir neatliko darbų viso už 26 328 Eur. Atsakovė MB „Šarkota“ net nežada atlikti darbų, pristatyti prekių ar suteikti paslaugų, tačiau gautų lėšų negrąžina ir taip disponuoja ieškovės lėšomis nepagrįstai be teisėto pagrindo nepagrįstai praturėdama ieškovės sąskaita.

2. Atsakovė MB „Šarkota“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovės MB „Šarkota“ direktorius A. D. susipažino ir bendrauti pradėjo dėl nekilnojamojo turto – sodo namelių – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Santykiai buvo dalykiniai, toliau bendraujant ieškovė pasiūlė A. D. pradėti ir vystyti nekilnojamojo turto verslą Šiaurės Kipre. Ieškovė ketino iš įmonės „Dumika Construction Ltd“ įsigyti vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), esantį kurorte „Caesars Beach“. Tuo tikslu, A. D. už ieškovės ketinamą įsigyti butą sumokėjo buto pardavėjui „Dumika Construction Ltd“, 30 000 Eur sumą. Ši pinigų suma A. D. buvo išduota iš MB „Šarkota“ kasos. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu patvirtino, jog A. D. yra skolinga 30 000 Eur, kuriuos jis ieškovei išmokėjo 2 išmokomis, t. y. 12 000 Eur ir 18 000 Eur, už jos nuosavybę. Ieškovė įsipareigojo skolą grąžinti per 90 dienų. Pagal žodinį susitarimą, ieškovė 30 000 Eur sumą įsipareigojo mokėti/grąžinti mokėjimo pavedimais į MB „Šarkota“ sąskaitą. Ieškovė į MB „Šarkota“ sąskaitą už perkamą butą pervedė ieškinyje nurodytais mokėjimo pavedimais, t.y. 2018 m. birželio 13 d. atliktas mokėjimo pavedimas 2 499 Eur, 2018 m. birželio 20 d. atliktas mokėjimo pavedimas 7 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. atliktas mokėjimo pavedimas 7 499 Eur, 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliktas mokėjimo pavedimas 3250 Eur buvo užskaityti ir panaudoti ieškovės nekilnojamojo turto Šiaurės Kipre pirkimui. Dėl stogo remonto atsakovė taip pat jokių įsipareigojimų neturėjo, nes 2018 m. gegužės 23 d. mokėjimo pavedimu pervesta 5 000 Eur suma taip pat buvo užskaityta ir panaudota ieškovės nekilnojamojo turto Šiaurės Kipre pirkimui. Tik gavus ieškinį ir susipažinus su į bylą pateiktais mokėjimo pavedimais, atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė veikė sąmoningai ir tyčia mokėjimo paskirtyse nurodė neaiškias paskirtis, kurios visiškai neatitinka realybės. Nei atsakovė, nei pats A. D. neketino ir neplanavo steigti įmonės MB „Kipro projektai“. Dėl nepristatytų langų pažymėjo, kad tokio pobūdžio įsipareigojimo atsakovė ieškovės atžvilgiu išvis neturėjo. Ieškovės nurodymu, kurjeris iš Panevėžio langus atvežė pas A. D. (duomenys neskelbtini), o po kurio laiko siuntų įmonė, kuri gabena siuntas iš Lietuvos į Norvegiją, langus paėmė ir išvežė tolimesniu ieškovės nurodymu. Dėl nepristatytų statybinių medžiagų pažymėjo, kad medžiagos buvo perduotos ieškovės dukrai I. B. (3 t., e. b. l. 21-23).

3. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu tenkino ieškovės J. B. ieškinį atsakovei MB „Šarkota“ ir priteisė ieškovei iš atsakovės 26 328 Eur be pagrindo gautų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (26 328 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 208,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė valstybei iš atsakovės 8,25 Eur proceso dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. (3 t., e. b. l. 165-176).

5. Teismas nustatė, kad tuo metu, kai ieškovė mokėjo lėšas atsakovei MB „Šarkota“, t. y. nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., trečiasis asmuo A. D. nebuvo nei atsakovės narys, nei direktorius. Tuo metu vienintele atsakovės nare bei direktore buvo trečiojo asmens A. D. sutuoktinė N. D.. Ieškovė paaiškino, jog ji iš esmės neturėjo jokių sutartinių santykių su atsakove, pinigus pradėjo mokėti atsakovei trečiojo asmens A. D. prašymu, kai šis norėjo išsinuomoti ieškovei priklausantį sodo namą ir sutvarkyti aplinką. Aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės nebuvo jokių sutartinių santykių, patvirtina ir pati atsakovė MB „Šarkota“, teigdama, kad ji nebuvo įsipareigojusi ieškovei pirkti prekes, dengti stogą, steigti įmonę, priimti į narius. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą metu trečiasis asmuo A. D. nebuvo nei atsakovės narys, nei vadovas, sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokių sutartinių santykių. Sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečio asmens A. D. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.238 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens. Bylose dėl be pagrindo gauto turto priteisimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovės prašomos priteisti lėšos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo kažkokių susitarimų dėl paslaugų atlikimo, bendrijų įsteigimo, ieškovės įstojimo į MB „Šarkota“, butų pirkimo Kipre. Visi susitarimai dėl minėtų paslaugų suteikimo, bendrijos įsteigimo ir narystės MB „Šarkota“ buvo tarp ieškovės ir asmens, neturėjusio teisės veikti MB „Šarkota“ vardu – trečiojo asmens A. D.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neigia buvus jos ir ieškovės susitarimams dėl ieškovės įstojimo į MB „Šarkota“, naujo verslo vystymo, įsteigiant MB „Kipro projektai“, paslaugų suteikimo, darė išvadą, kad ieškovė, pervesdama lėšas į atsakovės sąskaitą, sąžiningai klydo dėl trečiojo asmens A. D. teisės veikti atsakovės MB „Šarkota“ vardu. Juo labiau kad MB „Šarkota“ vienintele nare ir direktore buvo trečiojo asmens A. D. sutuoktinė. Todėl ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo klysti dėl trečiojo asmens įgaliojimų tvarkyti atsakovės MB „Šarkota“ reikalus. Ieškovė, sąžiningai klysdama dėl trečiojo asmens teisių veikti atsakovės vardu, sumokėjo atsakovei bendrą 32 854 Eur sumą, nurodydama, kad šios lėšos yra skolos MB „Šarkota“, lėšos MB „Šarkota“ ir MB „Kipro projektai“ sąskaitų papildymui, lėšos už įstojimą į MB „Šarkota“, lėšos MB „Kipro projektai“ įsteigimui. Tuo tarpu teismas, remdamasis liudytojų I. B., A. B. ir ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad gręžinys ieškovės namo teritorijoje buvo išgręžtas trečiojo asmens A. D., langą ieškovei parvežė taip pat trečias asmuo, statybinės medžiagos buvo perduodamos trečiajam asmeniui. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė netapo atsakovės MB „Šarkota“ nare, nes byloje nėra įrodymų, kad į bylą 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas ieškovės pasirašytas prašymas dėl jos įstojimo į MB „Šarkota“, buvo gautas atsakovės įmonėje.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir ieškovė, ir atsakovė patvirtino, kad ieškovė taip ir netapo MB „Šarkota“ nare, MB „Kipro projektai“ nebuvo įsteigta, atsakovė nebuvo atlikusi ieškovės naudai jokių darbų ir neperdavė jai jokių daiktų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovei prašymą (žodinį, rašytinį), jog ši iš ieškovės 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėn. gautas lėšas perduotų trečiajam asmeniui A. D. būsto Šiaurės Kipre įsigijimui. Ieškovės pateikti įrodymai dėl liudytojos I. B. buto Šiaurės Kipre ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo bei atsiskaitymo už jį patvirtina tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. gegužės 16 d. tarp liudytojos I. B. ir „Keppel Properties LTD“ prieš tai ieškovei sumokėjus pavedimais į įmonės „Keppel Properties LTD“, bet ne į „Dumika Construction LTD“, ar „Dumika developments LTD“ sąskaitą apie 25 000 GBP kaip nurodyta sutartyje.

9. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus sutarties Nr. 000131/00023/2018, sudarytos tarp pardavėjo „Dumica Construction LTD“ atstovo Y. A. ir J. B. kaip pirkėjos kopiją, įprastos formos įsipareigojimo kopiją, neaiškių subjektų aiškinamųjų raštų kopijas, pažymėjo, kad šie dokumentai yra surašyti be datos, dalis jų yra be juridinių asmenų antspaudų. Nei atsakovė, atstovaujama nuo 2018 m. spalio 18 d. trečiojo asmens A. D., nei atsakovės įgaliotas atstovas advokatas įpareigojimo pateikti teismui šių dokumentų originalus neįvykdė. Ieškovei nurodžius, kad nepasirašė atsakovės byloje pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties ir teismui negavus šios sutarties originalo, teismas, ištyręs atsakovės pateiktos sutarties kopiją, nustatė, kad kiekviename šios sutarties kopijos lape ieškovės parašas yra faktiškai identiškas, vardas, pavardė surašyti identiškai. Todėl teismas, negavęs sutarties originalo bei nustatęs pirmiau nurodytą aplinkybę, sprendė, kad šie atsakovės pateikti įrodymai neturi įrodomosios galios, todėl jais nesivadovavo priimdamas sprendimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis).

10. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus apie tai, kad ieškovė siekė neteisėtai pasinaudoti atsakove, įsigydama turtą Šiaurės Kipre. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės ir A. D. teisiniuose reikaluose Šiaurės Kipre dalyvavo MB „Šarkota“. A. D. Šiaurės Kipre veikė savo, bet ne atsakovės vardu, ir tai tik patvirtina, kad jis iki 2018 m. spalio mėn. neatliko ir negalėjo atlikti jokių veiksmų MB „Šarkota“ vardu.

11. Teismas, įvertinęs šioje byloje esančių įrodymų, atitinkančių įstatymo reikalavimus, visumą, t.y. ieškovės ir atsakovės žodinius ir rašytinius paaiškinimus, šalių susirašinėjimo turinį, duomenis apie atsakovės MB „Šarkota“ narius ir vadovus nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki šios dienos, konstatavo, kad atsakovė įgijo tai, ko neturėjo gauti, t. y. 26 328 Eur už sutartinius įsipareigojimus tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. D.. Atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovės J. B. jokių nurodymų perduoti trečiajam asmeniui A. D. ieškovės pervestus 30 000 Eur atsiskaitymui su „Dumika Constructions LTD“ ar su „Dumika development LTD“ dėl buto Šiaurės Kipre įsigijimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė įgijo ieškovės pervestas lėšas nesant nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Atsakovei neįrodžius, kad gavo iš ieškovės lėšas, esant teisėtam pagrindui, teismas sprendė, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 26 328 Eur be pagrindo gautų lėšų (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, pažymėjo, kad nors ieškovė kai kuriuose pavedimuose nurodydavo, jog perveda lėšas kaip skolą, tai nėra pagrindas atmesti jos ieškinį tų sumų dalyje (šiuo atveju – 5900 Eur reikalavimo dalyje), nes atsakovė iš esmės pripažino, jog nebuvo įsipareigojusi ieškovei atlikti kažkokius darbus ar atvežti kažkokias prekes. Byloje nustatyta, kad ieškovės pavedimus dėl tam tikrų darbų atlikimo (tujų pasodinimo, gręžinio išgręžimo, statybinių medžiagų, langų pristatymo) turėjo atlikti ne atsakovė, bet trečiasis asmuo A. D.. Ieškovė tarėsi su A. D. dėl šių veiksmų atlikimo ne kaip su MB „Šarkota“ atstovu, bet kaip su fiziniu asmeniu, kuris ketino naudotis ieškovei priklausančiu sodo namu (duomenys neskelbtini). Todėl pervesta kaip 5900 Eur skola atsakovei MB „Šarkota“ reiškė atsiskaitymą už trečiojo asmens A. D. atliktas ar turimas atlikti paslaugas, tačiau bylos duomenimis A. D. nebuvo MB „Šarkota“ atstovas ar narys, veikęs įmonės vardu santykiuose su ieškove, todėl ieškovė klaidingai pervedė į atsakovės sąskaitą kaip skolą 5 900 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas visiškai tenkino ieškinį ir CK 6.238 straipsnio pagrindu.

13. Patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas tenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, priteisiant iš atsakovės MB „Šarkota“ ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (26 328 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovės MB „Šarkota“ įgaliotas atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 179-186). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius visų pirma turėjo atsižvelgti į visuose ieškovės atsakovei atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodytą mokėjimų paskirtį. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir suteikė ieškovei teisę pačiai savo nuožiūra išsirinkti, remtis ir aiškinti dalimi jai naudingų pavedimų turinį, kurių jai reikėjo atsakovės atžvilgiu nustatyti ieškinio piniginių reikalavimų apimtį. Tuo tarpu atsakovei naudingų mokėjimo pavedimų įvertinimo teismas neatliko ir logiškai bei lingvistiškai nevertino kai kuriuose pavedimuose ieškovės valia išreiškiančių pinigų mokėjimo paskirčių, patvirtinančių bankinių mokėjimų atsakovei MB „Šarkota“ teisėtumą ir pagrįstumą. Mokėjimo pavedimuose, kurių iš viso buvo devyni, mokėjimo paskirtys buvo nurodytos skirtingai ir pagal tam tikrus bendrus požymius, juos galima suskirstyti į tris grupes: 1) 2018 m. gegužės 3 d. 1 271,00 Eur sumai ir 2018 m. gegužės 9 d. 650,00 Eur sumai atlikti mokėjimo pavedimai buvo skirti apmokėti už atsakovės veiklą; 2) 2018 m. gegužės 23 d. 5 000 Eur sumai ir 2018 m. birželio 12 d. 900,00 Eur sumai atlikti mokėjimo pavedimai atlikti grąžinant ieškovės skolą atsakovei MB „Šarkota“; 3) kiti likę mokėjimo pavedimai susiję su ketinimais ar projektais vykdyti nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo operacijas Kipre ar Šiaurės Kipre.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, konstatavo, kad atsakovė turi grąžinti ieškovei pinigus pagal 2018 m. gegužės 23 d. mokėjimo pavedimą 5 000 Eur sumai ir 2018 m. birželio 12 d. mokėjimo pavedimą 900,00 Eur sumai, nes juose nurodyta pirminė ieškovės kaip skolininko – prievolės teisinio santykio dalyvio – valia grąžinti skolą. Ieškovė ir teismo proceso metu nepakeitė savo valios, ką patvirtino jos atstovo 2019 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad atsakovė MB „Šarkota“ atliko ieškovei smulkių darbų, kurių kaina apie 5 000,00 Eur ar apie „penkis su biški tūkstančio“ (2019 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas 9 min. 13 s iki 9 min. 27 s bei nuo 9 min. 44 s iki 9 min. 53 s.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodė, jog šie mokėjimai atlikti už namo stogo remontą ir statybines medžiagas, nes šie mokėjimai būtent atitinka ieškovės pripažįstamus atsakovės atliktus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovę buvus tariamąja skolininke, kai pati ieškovė nelaikė savęs tokia, išreikšdama savo valią rašytiniuose dokumentuose, bankiniuose mokėjimo pavedimuose jų atlikimo metu 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 12 d. Jeigu pervesta dviem mokėjimo pavedimais 5 900,00 Eur suma buvo susijusi ne vien tik su ieškovės ar atsakovo tarpusavio teisiniais santykiai, bet ir su trečiuoju asmeniu A. D., tai faktiškai su visų trijų šių asmenų žinia ir jų valia, ieškovė dengė savo skolą atsakovei niekieno neverčiama ir neįtakojama. Teismas negalėjo kištis ir keisti savo iniciatyva šių paminėtų asmenų tarpusavio civilinių teisinių santykių, kadangi ieškovė nelaikė savęs suklydusią ir esančia tariamąja skolininke CK 6.238 straipsnio prasme. Taigi, ieškovė ieškinyje galėjo ginčyti tik mokėjimus atliktus 26 954,00 Eur sumai, bet ne 32 854,00 Eur sumai.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės pateiktą 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymą MB „Šarkota“ , kuriame buvo išdėstyta ieškovės valia išstoti iš MB „Šarkota“ ir palikti 499,00 Eur mažosios bendrijos administravimo reikalams, nurodydamas, kad neaišku, ar šis ieškovės prašymas buvo gautas atsakovo įmonėje, todėl teismas nelaiko jo tinkamu įrodymu. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo registruota MB „Šarkota“ nare šiuo atveju yra mažareikšmė įvertinant ieškovės laikymą save šios bendrijos nare ir jos pasiryžimą vykdyti savo rizika plačią nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje. Tai rodo, kad ieškovės 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. atlikti mokėjimo pavedimai atitinkamai 771,00 Eur, 170,00 Eur ir 499,00 Eur dalimis arba iš viso bendra 1 439,00 Eur suma buvo teisėti ir šių pinigų atsakovė MB „Šarkota“ neprivalo grąžinti ieškovei.

1.4. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę jokie civiliniai teisiniai santykiai. Teismas turėjo taip pat įvertinti aplinkybę, kad ieškovė nereikalauja visų atsakovei sumokėtų lėšų grąžinimo, taigi pati ieškovė pripažįstą susiklosčiusių civilinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė iš ieškovės gautus mokėjimus įgijo be teisinio pagrindo.

1.5. Atsakovė į bylą pateikė kasos išlaidų orderį, kuriuo remiantis atsakovė MB „Šarkota“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. išmokėjo 30 000,00 Eur trečiajam asmeniui A. D. kaip atskaitingam asmeniui pagal avansinę apyskaitą turto įsigijimui Kipre už ieškovės J. B. turtą, taip pat 2018 m. rugpjūčio 8 d. kasos pajamų orderį, kurio remiantis trečiasis asmuo A. D. atliko dalinį 12 000,00 Eur mokėjimą įmonei „Dumika development Ltd“ už nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), bei 18 000,00 Eur už tą patį turtą tai pačiai įmonei. Šie mokėjimai buvo atlikti pagal sutartį Nr. 000131/00023/2018, sudarytą tarp pardavėjo „Dumica Construction Ltd“ atstovo Y. A. ir pirkėjos J. B. butui numeris (duomenys neskelbtini) pastačius daugiabutį namą, žymimą GR pridedamame plane įsigyti. Nagrinėjant bylą 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutartyje esantis parašas panašus į jos parašą, bet tai galimai nukopijuotas jos parašas nuo kito dokumento, kurio ji teismui negalėjo nurodyti. Taigi, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip patvirtinančią, jog ieškovė pasirašė sutartį Nr. 000131/00023/2018. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovė neneigė aplinkybės, jog yra buvusi su trečiuoju asmeniu Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, netgi pripažino trečiojo asmens A. D. teisę gauti 1 300 Eur už atliktus darbus tvarkant reikalus Kipre. Be to, sutartį Nr. 000131/00023/2018 su ieškove sudarė tas pats asmuo Y. A., atstovaudamas įmonę „Dumika Construction Ltd“, kuris atstovaudamas įmonę „Keppel Properties Co.Ltd“ 2018 m. gegužės 16 d. sudarė sutartį su ieškovės dukra liudytoja I. B. dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Taigi, atsakovė atliko darbus už kuriuos jai buvo pervesti pinigai ir tą patvirtina pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti aukščiau aprašyti įrodymai.

1.6. Papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grįsdamas 2018 m. gegužės 16 d. sutartimi, kurią laikė sudaryta, bet netinkamu įrodymu laikydamas sutartį Nr. 000131/00023/2018 ir su jos sudarymu susijusius dokumentus, kuriuos laikė nesudarytais, pažeidė CK 1.12 straipsnį, nes taikė faktiškai nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų Respublikos teisę. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu šiame regione okupacinės valstybės institucijos yra perleidusios daug nekilnojamojo turto privatiems asmenims, kuris buvo laikomas perėjusiu valstybės žinion Kipro graikams palikus minėtą nekilnojamąjį turtą. Taigi, šiame regione sudaryti dokumentai apskritai negali būti laikomi teisėtai sudarytais ir tuo labiau nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovės pateikta jos dukros liudytojos I. B. 2018 m. gegužės 16 d. sudaryta sutartimi kaip I. B. turimo turto nuosavybės teise pagrindžiančiais dokumentais.

1.7. Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pažeidė CPK 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 197 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės J. B. įgaliotas atstovas advokatas V. Molis prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 1-6). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniu skundu atsakovė pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet ne argumentuotą poziciją, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi teismas, o ne proceso šalys įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Skundžiamame teismo sprendime labai aiškiai pasisakyta dėl kiekvieno įrodymo atmetimo priežasties ir kitų įrodymų esmės bei vertinimo. Apeliantė nemini ir neįrodinėja teismo sprendimo naikinimą sąlygojančių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.

2.2. Apeliaciniame skunde vartojami išsireiškimai “Teismas negalėjo kištis”, “Teismas apskritai nenorėjo matyti aplinkybės”, “nesąžiningai įgyvendinti savo teises, kas su teismo pagalba ieškovei ir pavyko”, “tačiau toliau panagrinėsiu ir kitus ieškovės pavedimus vien tik su jos ar jos atstovo paaiškinimais teisme...” ir kt., yra ne tik nepagrįsti teisės normomis, bet ir neatitinka teisinės kalbos elementariųjų reikalavimų, keliamų teisiniams dokumentams parengti.

Šalies argumentai

2.3. Apeliantė teigdama, jog įrodymai dėl ieškovės turto Šiaurės Kipre yra niekiniai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. teisės aktų, konkrečių teisės normų, užklausų ar atsakymų iš oficialių įstaigų, taip pat neginčijo šio nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių teisėtumo, nepareiškė priešieškinio dėl šio dalyko ar pan. Apeliaciniame skunde minimame sprendime nenurodyta, kad Šiaurės Kipro Turkų Respublikos pateikti nuosavybės dokumentai nelaikytini nuosavybę pagrindžiančiais dokumentais ar pan., nes minėtame sprendime pasisakyta dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, bet ne dėl nuosavybę pagrindžiančių dokumentų neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą įrodymų vertinimą, tarp ieškovės J. B. bei atsakovės MB „Šarkota“ susiklosčiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tarp ieškovės J. B. ir atsakovės MB „Šarkota“ susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis – CK 6.242 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). Būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

19. Teisėjų kolegija vertindama, kokiu pagrindu atsakovė MB „Šarkota gavo turtą, t.y. 26 328 Eur, ir iš ko atsakovei kyla (jei kyla) prievolė grąžinti ieškovei jos reikalaujamą sumą, nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Ieškovė J. B. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei MB „Šarkota“ pervedė: 1) 2018 m. gegužės 3 d. – 1 271 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA“; 2) 2018 m. gegužės 9 d. – 650 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA“; 3) 2018 m. gegužės 23 d. – 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA SKOLOS GRAZINIMAS“; 4) 2018 m. birželio 12 d. – 900 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA SKOLA“; 5) 2018 m. birželio 13 d. – 2 499 Eur, mokėjimo paskirtis: „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA MB KIPRO PROJEKTAI STEIGIMUI, BENDRIJOS NARIO ISTOJIMUI“; 6) 2018 m. birželio 20 d. – 7 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA MB KIPRO PROJEKTAI SASKAITOS PAPILDYMAS“; 7) 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 7 499 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR mokėjimas /NAME/MB SARKOTA UZ ISTOJIMA I MB SARKOTA“; 8) 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 3 250 Eur, mokėjimo paskirtis – „Vietinis EUR skubus mokėjimas /NAME/MB SARKOTA BENDRIJOS SASKAITOS PAPILDYMAS DELLRPYAL SUN PIRKIMO“ (1 t., e. b. l. 9-11).

6.2. Ieškovė J. B. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo patalpinusi skelbimą skelbiu.lt dėl sodo namelio nuomos Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Jai pagal skelbimą paskambino trečiasis asmuo A. D., nurodęs, kad nori išsinuomoti namelį nuo 2018 m. birželio 1 d., tačiau iki sutarties pasirašymo pageidavo atlikti gerbūvio pagerinimus sodo namelyje. Dėl šios priežasties atsakovui buvo pervesti pinigai gręžiniui įrengti, tujoms pasodinti, stogui remontuoti, statybinėms medžiagoms nupirkti. Dėl darbų kalbėta telefonu ir nesudaryti jokie dokumentai, nes ieškovė dirbo ir gyveno Norvegijoje. Ieškovė gręžiniui įrengti trečiajam asmeniui buvo davusi ir grynų pinigų, tačiau neturi kaip įrodyti šių aplinkybių, nes pinigų perdavimo metu nebuvo sudaryti jokie dokumentai. Grynus pinigus perdavė per savo tėvą A. B. ir dukrą I. B.. Gręžinys buvo įrengtas, jai buvo atsiųsta filmuota medžiaga, todėl ieškovė tikėjosi, kad ir kiti darbai bus atlikti, nes jie tapo draugais ir trečiasis asmuo buvo įgijęs ieškovės pasitikėjimą. Toliau derinant detales dėl sodo namelio gerbūvio pagerinimo buvo daug bendrauta telefonu, trečiasis asmuo pažadėjo, kad pasirūpins stogo remontu, aplinkos sutvarkymu, t. y. pasodins tujas. Tam tikslui ieškovė pervedė trečiajam asmeniui pinigų 2018 m. gegužės 3, 23 d., birželio 12 d. Dėl langų pirkimo, tai trečiasis asmuo pasiūlė, jog gali gauti langus gera kaina jos namui Norvegijoje ir ji sutiko, 2018 m. gegužės 9 d. pervedė pinigus, trečiasis asmuo žadėjo ieškovei, kad jie bus pristatyti į Norvegiją, parašė, kad langus nupirko, tačiau langai ieškovei per visą vasarą taip ir nebuvo pristatyti. Bendraujant su trečiuoju asmeniu A. D. dėl sodo namelio gerbūvio pagerinimo, ieškovė jam atskleidė, kad jos dukra yra įsigijusi butą Šiaurės Kipre ir trečiasis asmuo pasiūlė vystyti butų pardavimo veiklą Šiaurės Kipre įsteigiant MB „Kipro projektai“. Ieškovė sutiko. Trečiasis asmuo A. D. jai pateikė įmonės logotipo projektą ir minėtos įmonės steigimo tikslu ieškovė su trečiuoju asmeniu ir dar du ieškovės draugai 2018 m. birželį lankėsi Kipre, gyveno viename bute. Kelionės tikslas buvo surasti statytojus Šiaurės Kipre, kurių veiklą būtų galima pristatyti ir juos atstovauti Lietuvoje, kelionė truko 2 dienas. Ieškovė supažindino trečiąjį asmenį A. D. su jai žinomais statytojais Šiaurės Kipre, tarėsi dėl atstovybės įsteigimo Lietuvoje, internetinės svetainės sukūrimo, kurios steigimo dokumentus turėjo sutvarkyti trečiasis asmuo ir atsiųsti ieškovei, tačiau ieškovė šių dokumentų taip ir negavo. Tam, kad trečiasis asmuo A. D. įsteigtų MB „Kipro projektai“, ieškovė 2018 m. birželio 13, 20 d. pervedė pinigų. Dar viena pavedimą atliko už V. D., tačiau reikalavimo dėl to nereiškia, nes V. D. jai grąžino už jį atsakovei pervestus pinigus. MB „Kipro projektai“ steigimo Lietuvoje ieškovė nekontroliavo, nes pasitikėjo trečiuoju asmeniu. Susidomėjo tokio trečiojo asmens pasiūlymu, nes buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą Kaune ir tikėjosi investuoti. Per tą laiką sodo namelio nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu taip ir liko nesudaryta, nes vis atsirasdavo kažkokių kliūčių jam įsikraustyti į namelį, galiausiai 2018 m., vasaros pabaigoje jis nurodė, kad nebesikraustys. Dėl tapimo MB „Šarkota“ nare paaiškino, kad ieškovei pasiūlius šiame MB „Kipro projektai“ projekte dalyvauti pažįstamam norvegui, kuris yra Šiaurės Kipro statytojų atstovas Norvegijoje, pastarasis paprašė, kad bendradarbiavimo sutartis būtų sudaryta ne su fiziniu asmeniu, bet su įmone. Šiomis mintimis ji pasidalino su trečiuoju asmeniu A. D. ir A. D. pasiūlė, kad ieškovė tuo tikslu taptų MB „Šarkota“ nare. Pinigus įstoti į MB „Šarkota“ pervedė 2018 m. rugpjūčio mėn., tačiau neturi dokumentų, patvirtinančių, kad yra MB „Šarkota“ narė. 2018 m. rugpjūčio 9 d. dar atliko pavedimą, nes trečiasis asmuo jai paskambino ir pasakė, kad surinko daugiau investuotojų, todėl pirks visą statomą pastatą ir dėl to statytojas jam pigiai siūlo butą, bet jam trūksta maždaug 3 000 Eur ir ieškovė pervedė jam 3 250 Eur tuo tikslu, kad pigiai nupirktų tą butą. Tai buvo paskutinis kartas, kai atsakovė patikėjo trečiuoju asmeniu, nes anksčiau žadėti darbai vis dar nebuvo padaryti. Ieškovė supratusi, kad yra apgaudinėjama pirmiausia pareikalavo grąžinti pinigus, pervestus už stogo remontą. Tai buvo maždaug 2018 m. rugpjūtį ar rugsėjį. Apgavystę padėjo suprasti ir tai, kad ieškovės tėvas gyveno netoliese ir eidavo patikrinti, kaip vyksta darbai, tačiau tie darbai nevyko. Tada iškėlė klausimą dėl tujų, ir trečiasis asmuo pasodino 7 tujas, bet jie buvo taręsi dėl to, kad jis pasodins jų visą eilę palei du sklypo kraštus, tai nebuvo padaryta. Pinigus į atsakovės sąskaitą pervesdavo trečiojo asmens A. D. nurodymu, su juo derino, kokią mokėjimo paskirtį nurodys pavedimuose, kadangi pinigai buvo pervedami įmonei ir trečiasis asmuo sakydavo nenurodyti tikslios paskirties, nes įmonė nesivertė nei stogų dengimo veikla, nei prekių gabenimu, todėl trečiasis asmuo teigė, kad nurodžius tikrąją paskirtį jo įmonei kilsią problemų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam lėšos buvo pervedamus tikslu jos vardu įsigyti butą Šiaurės Kipre. Šias aplinkybes gali patvirtinti ieškovės dukra, nes ieškovės dukros vardu 2018 m. gegužės 16 d. buvo nupirktas butas Šiaurės Kipre. Tuo tikslu ji lankėsi Kipre su dukra 2018 m. kovo mėn. ir rinkosi nekilnojamąjį turtą (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 23 min. 46 s. – 1 val. 22 min. 50 s.).

6.3. Trečiasis asmuo A. D. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove susipažino tikslu ne išsinuomoti sodo namelį (duomenys neskelbtini), bet jį nupirkti. Namelis buvo prastos būklės, todėl prasidėjo derybos tikslu jį pagerinti, nes namelyje nebuvo vandens, varvėjo stogas. Kai jis sutvarkė gręžinio reikalus, ieškovė pradėjo prašyti ir kitokios pagalbos. Ieškovė buvo labai įkyri, vis prašė pagalbos remontuojant sodo namelį ir jis kiek galėjo, tiek padėjo, bet jokių susitarimų nebuvo, jis kiek padėjo, tai padėjo iš draugiškumo. Sodo namelio galiausiai nenupirko, nes nesusiderėjo su ieškove, kuri norėjo už jį daug pinigų, bet tas namelis nebuvo tiek vertas. Visas už ieškovės pinigus nupirktas statybines medžiagas yra perdavęs ieškovės dukrai I. B.. Tai įvyko vieną ar du kartus Ateities pl. Patvirtino, kad ieškovė jam yra pervedusi pinigus, bet susitarimo, kad jis sutvarkys stogą nebuvo, pinigai buvo pervedami visai kitu tikslu. Jie gulėjo sąskaitoje, kol atsakovas juos panaudojo ieškovės vardu įsigyti nekilnojamąjį turtą Šiaurės Kipre. Pati ieškovė pasiūlė atsakovui įsigyti pigiai turto Šiaurės Kipre, jis ja patikėjo, susidomėjo, nes ji nurodė jau pirkusi pigiai butą išsimokėtinai. Nuvykus į Kiprą, nieko konkretaus sutarti nepavyko, nes ieškovės turimi kontaktai buvo žemiausios grandies ir vietoj planuotos savaitės, jis Kipre užtruko tik 2 dienas. Nusivylęs ieškovės kontaktais Kipre, jis pats susirado kontaktus Kipre dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Duomenimis apie užmegztus kontaktus jis pasidalino su ieškove ir ieškovė labai prašė, kad per trečiojo asmens kontaktus būtų nupirktas butas ir jos vardu. Narystė MB „Šarkota“ irgi buvo ieškovės idėja, bet kadangi trečiasis asmuo nenorėjo jos narystės, todėl sutiko, kad už pervestus pinigus nupirks jos vardu Šiaurės Kipre butą. Ieškovė nėra MB „Šarkota“ narė. Galiausiai ieškovės pervestus pinigus, trečiasis asmuo panaudojo skolai už jos pačios anksčiau nupirktą butą sumokėti ir ją sumokėjo grynais pinigais 30 000 Eur, raštelio apie atliktą 30 000 Eur mokėjimą grynais pinigais neturi, nes tuos pinigus perdavė ieškovės nurodytam žmogui. To sandorio baigties ir dabartinio minėto buto savininko nurodyt negali, nes prasidėjo pykčiai su ieškove. Atliktų pavedimų paskirties pakomentuoti negali, nes pati ieškovė sugalvojo tokią pinigų mokėjimo paskirtį. Apie MB „Kipro projektai“ beveik nieko negali pasakyti, nes čia buvo tik ieškovės svajonė dėl Šiaurės Kipro statytojų atstovavimo, jis niekada netikėjo šia idėja ir jai taip yra pasakęs. MB „Šarkota“ užsiima automobilių nuoma ir prekyba, anksčiau MB „Šarkota“ vadovavo trečiojo asmens žmona, jis tuo laiku puse etato dirbo MB „Šarkota“, paskui žmona pagimdė vaiką ir jis tapo MB „Šarkota“ direktoriumi. Anksčiau yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 23 min. 37 s. – 1 val. 54 min. 50 s.).

20. Teisėjų kolegija ištyrusi šiuos įrodymus nustatė, kad ieškovė atliko mokėjimo pavedimus atsakovei MB „Šarkota“ trečiojo asmens A. D. nurodymu. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. (suma 1 271 Eur), 2018 m. gegužės 23 d. (suma 5 000 Eur) ir 2018 m. birželio 12 d. (suma 900 Eur) atliko mokėjimo pavedimus atsakovei tikslu, kad trečiasis asmuo A. D. pagerintų sodo namelio ir aplinkos gerbūvį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytus mokėjimus įrengtas gręžinys ir ieškovė šioje dalyje, t.y. dėl 771 Eur, reikalavimo nereiškia tačiau neatlikti kiti darbai, t.y. nesuremontuotas stogas, nepasodinta didžioji dalis tujų. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. (suma 650 Eur) atliko mokėjimo pavedimą atsakovei tikslu įsigyti langus jos namui Norvegijoje trečiojo asmens A. D. pagalba. Mokėjimo pavedimai, atlikti 2018 m. birželio 13 d. (2 499 Eur), birželio 20 d. (7 500 Eur) į atsakovės sąskaitą, ieškovės vertinimu, buvo skirti MB „Kipro projektai“ įsteigti, t.y. sutvarkyti steigimo dokumentus, įregistruoti įmonę juridinių asmenų registre, pradiniam įnašui suformuoti ir interneto svetainei sukurti. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. atliko 7 499 Eur mokėjimo pavedimą siekdama tapti MB „Šarkota“ nare, o 2018 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens prašymu pervedė atsakovei 3 250 Eur, kad trečiasis asmuo galėtų pigiai įsigyti butą Kipre. Dėl 2018 m. liepos 18 d. atlikto mokėjimo pavedimo ieškovė reikalavimo nereiškė. Atsakovės MB „Šarkota“ atstovas ir trečiasis asmuo A. D. neigė visas ieškovės nurodomas aplinkybes dėl atliktų mokėjimų ir tokiu būdu tvirtino, kad nebuvo ne tik tarp bylos šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės MB „Šarkota“ suderintos valios, bet ir ieškovės bei trečiojo asmens A. D. suderintos valios dėl sandorių sudarymo ieškovės nurodomų aplinkybių pagrindu.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės 2018 m. gegužės 3 d. ir 9 d. atliktuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtys nenurodytos, tačiau šių mokėjimų paskirtį pagrindžia ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog mokėjimai buvo atlikti tikslu sutvarkyti sodo namelio (duomenys neskelbtini) gerbūvį ir įsigyti langus. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo pavedimo paskirtys, nurodytos 2018 m. birželio 13 d. (įsteigti MB „Kipro projektai“), 20 d. (įsteigti MB „Kipro projektai“), rugpjūčio 3 d. (įstojimas į MB „Šarkota“) ir 9 d. (sąskaitos papildymas dėl buto pirkimo) pavedimuose, iš esmės sutampa su ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl atliktų mokėjimų tikslo. Ieškovės paaiškinimu nurodyti mokėjimai atlikti tam, kad būtų įsteigta MB „Kipro projektai“, ieškovė įstotų į MB „Šarkota“ ir paskolintų lėšas trečiajam asmeniui A. D. butui įsigyti. Tuo tarpu 2018 m. gegužės 23 d. ir birželio 12 d. atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodoma, kad jų paskirtis skolos grąžinimas MB „Šarkota“, nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šie mokėjimai atlikti tam, kad būtų suremontuotas sodo namelio (duomenys neskelbtini) stogas ir nupirktos statybinės medžiagos. Ieškovė apklausta teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad tokią mokėjimų paskirtį įrašė trečiojo asmens A. D. nurodymu. Teisėjų kolegija, nustačiusi aukščiau nurodytas aplinkybes, vertina, ar ieškovė įrodė nepagrįstą atsakovės praturtėjimą dėl ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų.

Dėl atsakovės MB „Šarkota“ teisinio pagrindo įgyti ieškovės sumokėtas lėšas

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Taigi, ieškovei įrodžius, kad atsakovė MB „Šarkota“ gavo pinigus (žr. nutarties ?20 – ?21 punktus), būtent atsakovė turėjo įrodyti teisinį pagrindą gauti ieškovės ieškinyje nurodomą reikalaujamą sumą 26 328 Eur.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė MB „Šarkota“ siekė įrodyti, jog ieškovės J. B. į atsakovės MB „Šarkota“ sąskaitą pervesti pinigai 30 000 Eur buvo panaudoti ieškovės vardu nekilnojamam turtu Šiaurės Kipre įsigyti. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė sutarties Nr. 000131/00023/2018, el. kopiją (3 t., e. b. l. 24-37), nekilnojamojo turto registro ir kadastro centro 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymą (3 t., e. b. l. 47-49), įmonės „Dumica Constructions Ltd“ teisių atsisakymo formą (3 t., e. b. l. 96-98), atsakovės MB „Šarkota“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotą kasos išlaidų orderį, kuriame pažymėta, kad atskaitingam asmeniui A. D. pagal avansinę apyskaitą turto įsigijimui Kipre už J. B. turtą išduota 30 000 Eur (3 t., e. b. l. 53), įmonės „Dumika Development LTD“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. išduotą kasos pajamų orderį, kuriame pažymėta, kad A. D. atliko 12 000 Eur mokėjimą už (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 41-43) ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. išduotą kasos pajamų orderį, kuriame pažymėta, kad A. D. atliko 18 000 Eur mokėjimą už (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 41-43). Originalūs dokumentai, kuriuos sudarė įmonės „Dumica Constructions Ltd“ ir „Dumika Development LTD“, byloje nepateikti. Dėl nepateiktų originalių dokumentų atsakovės įgaliotas atstovas advokatas E. Milašius nurodė, kad originalai yra Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje ir jų nėra galimybės pateikti remiantis Šiaurės Kipro Turkų Respublikos teisės aktais (3 t., e. b. l. 157-158). Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė originalius dokumentus dėl jos nurodytos aplinkybės, kad ieškovės dukros I. B. vardu yra įgytas nekilnojamasis turtas Kipre adresu (duomenys neskelbtini), už kurį yra mokama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka (dokumento reg. Nr. DOK-91195 priedai el. bylos Nr. e2-2738-1070/2019 kortelėje ir el. bylos Nr. e2-2738-1070/2019 popierinis priedas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to paties nekilnojamojo turto, esančio Kipre adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo buvo pateikti skirtingi dokumentai, kuriuose nurodyti skirtingi nuosavybės teisę įgyjantys asmenys, t.y. ieškovė J. B. ir jos dukra I. B..

24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles spręsdamas dėl nekilnojamojo turto, esančio Kipre adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagal atsakovės ir ieškovės pateiktus įrodymus. Esant skirtingiems dokumentams dėl to paties nekilnojamojo turto nuosavybės, pirmosios instancijos teismas turėjo gretinti byloje pateiktus įrodymus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės pateiktų įrodymų (žr. nutarties 22 punktą) trūkumus, t.y. datų, identifikavimo duomenų trūkumą atsakovės pateiktuose dokumentuose, pagrįstai jais nesivadovavo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl to paties nekilnojamojo turto įsigijimo pateikė originalius dokumentus ir atliekamus mokėjimus už šį turtą patvirtinančius dokumentus (CPK 202 straipsnis).

25. Byloje esantys dokumentai, t.y. I. B. ir „Keppel Properties Co.Ltd“ 2018 m. gegužės 16 d. sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, įmonės „Affik Group LTS“ atstovės A. I. pateikti duomenys apie gautus mokėjimus pavedimais per banką, įmonės „Keppel Properties LTD“ išduoti kasos pajamų orderiai I. B., patvirtina, kad iki 2019 m. gegužės 10 d. už nekilnojamąjį turtą Kipre adresu (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 47 328 GBP, likusi neapmokėta dalis – 32 672 GBP (dokumento reg. Nr. DOK-91195 priedai el. bylos Nr. e2-2738-1070/2019 kortelėje ir el. bylos Nr. e2-2738-1070/2019 popierinis priedas). Tai atitinka 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos sutarties, sudarytos tarp I. B. ir „Keppel Properties Co.Ltd“, 3 punkte nustatytą apmokėjimo už įgytą nekilnojamąjį turtą tvarką, pagal kurią butas įsigyjamas išsimokėtinai ir likę 31 000 GBP sumokami ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 5 d. Teisėjų kolegija nustatė, kad grynais pinigais sumokėta įmokų už nekilnojamąjį turtą dalis sudaro tik 10 788 GBP ir šiuos pinigus įmonei „Keppel Properties LTD“ sumokėjo I. B.. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nekilnojamasis turtas Kipre adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš įmonės „Keppel Properties Co.Ltd“, bet ne įmonės „Dumica Constructions Ltd“, ir šį turtą įsigijo I. B., bet ne J. B.. Todėl atsakovės pateikti dokumentai, t.y. MB „Šarkota“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotas kasos išlaidų orderis dėl 30 000 Eur išmokėjimo grynais pinigais A. D. ir įmonės „Dumika Development LTD“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 8 d išduoti kasos pajamų orderiai dėl 30 000 Eur gavimo grynais pinigais iš A. D., nagrinėjamu atveju nepatvirtina aplinkybės, kad gautos lėšos buvo panaudotos apmokėti už I. B. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą Kipre adresu (duomenys neskelbtini) iš įmonės „Keppel Properties Co.Ltd“.

26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės atstovo ir trečiojo asmens A. D. nurodomų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodomų prieštaringumą, nes 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. D. parodė, kad negavo dokumento, patvirtinančio atliktą mokėjimą grynais pinigais už J. B. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą Kipre (žr. nutarties ?19.3 papunktį), tačiau vėliau el. būdu byloje pateikė 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 8 d. sudarytus kasos pajamų orderius, kuriuose užfiksuotas grynųjų pinigų mokėjimo faktas bendrai 30 000 Eur sumai. Galiausiai šiuos mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovės J. B. nurodomas aplinkybes, jog jos dukros I. B. vardu yra įgytas nekilnojamasis turtas Kipre adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytoja I. B. (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min. 37 s. – 38 min. 55 s.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus dėl CK 1.12 straipsnio pažeidimo, nes šioje civilinėje byloje nebuvo ginčijama liudytojos I. B. įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą Kipre pagal I. B. ir „Keppel Properties Co.Ltd“, 2018 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį, todėl nebuvo pagrindo taikyti kitos valstybės teisę. Pateikta 2018 m. gegužės 16 d. sutartis, sudaryta tarp I. B. ir „Keppel Properties Co.Ltd“ buvo vertinama tik kaip įrodymas pagal CPK 176-185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog jai buvo atsiradusi prievolė ieškovės vardu atlikti įmokas už I. B. įgytą nekilnojamąjį turtą Kipre adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. ir birželio 12 d. atlikti mokėjimo pavedimai buvo skirti grąžinti skolą atsakovei MB „Šarkota“. Atsakovė taip pat neįrodė, kad visų ieškovės atsakovei atliktų mokėjimų pagrindu buvo įgytas nekilnojamas turtas ieškovės vardu Šiaurės Kipre

29. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad lėšos už ieškovės narystę MB „Šarkota“ įgytos teisėtai, nes ieškovė save laikė MB „Šarkota nare ir išstodama iš jos priėmė sprendimą palikti 499 Eur atsakovės administravimo reikalams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog nauji mažosios bendrijos nariai priimami mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu. Taigi, šioje teisės normoje aiškiai apibrėžta tapimo mažosios bendrijos nariu tvarka. Teisėjų kolegija nustatė, kad juridinių asmenų registro duomenimis MB „Šarkota“ narė nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. spalio 16 d. buvo N. D., MB „Šarkota“ nariu nuo 2018 m. spalio 16 d. yra A. D. (2 t., e. b. l. 436). MB „Šarkota“ narių susirinkimo sprendimas dėl ieškovės J. B. narystės MB „Šarkota“ ir MB „Šarkota“ nuostatai byloje nepateikti. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės narystės MB „Šarkota“, kuriuos atsakovė grindžia tik ieškovės siekiu veikti MB „Šarkota“ vardu, nes tai visiškai neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog pagrįstai įgijo ieškovės pervestas lėšas kaip MB „Šarkota“ nario įnašą, nes ieškovė netapo MB „Šarkota“ nare Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovei netapus MB „Šarkota“ nare, atsakovo nurodoma aplinkybė dėl ieškovės valios palikti 499 Eur atsakovės administravimo reikalams neturi teisinės reikšmės, juo labiau, kad tokios valios ieškovė nepatvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens A. D. civilinių teisinių santykių

30. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovės nurodomas aplinkybes ieškovė J. B. turėjo teisę reikšti ieškinį ne tik mokėjimus gavusiai atsakovei MB „Šarkota“, bet ir trečiajam asmeniui A. D. dėl sutartinės atsakomybės rangos teisinių santykių pagrindu pagal 2018 m. gegužės 3 d., 23 d. ir 2018 m. birželio 12 d. atliktus mokėjimo pavedimus, pardavimo teisinių santykių pagrindu pagal 2018 m. gegužės 9 d. mokėjimo pavedimą, paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu 2018 m. birželio 13 d., 20 d. mokėjimo pavedimus, paskolos teisinių santykių pagrindu pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko ginti savo pažeistas teises reikšdama reikalavimą ne trečiajam asmeniui A. D. dėl tarp jų atsiradusių civilinių teisinių santykių, bet naudą gavusiam asmeniui – atsakovei MB „Šarkota“, kuriai lėšos buvo pervedamos trečiojo asmens A. D. nurodymu. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija toliau vertina ieškovės pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstumą atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi reikalavimo teisę trečiajam asmeniui A. D. sutartinių teisinių santykių pagrindu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas nereikalauja ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, ieškovė turėjo teisę pasirinkti reikšti reikalavimą dėl trečiojo asmens A. D. veiksmų naudą gavusiam asmeniui, t.y. atsakovei MB „Šarkota“.

32. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovė gavo naudą dėl sutartinių santykių, kurie susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. D., taip pat pasisako ir dėl apeliacinio skundo argumento, jog pati ieškovė pripažįsta susiklosčiusių civilinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės faktą, nes nereikalauja visų atsakovei sumokėtų lėšų grąžinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė visą laiką nuosekliai nurodė, jog civiliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens, bet ne atsakovės. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo įvykdė dalį prievolių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pagrindu tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nors naudą dėl jų gavo atsakovė, nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl tos naudos dalies, kurią gavo atsakovė, trečiajam asmeniui A. D. neįvykdžius prievolių. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, ieškovei turint teisę reikalavimą reikšti tik naudą gavusiai atsakovei MB „Šarkota“ ir atsakovei neįrodžius, jog ji turėjo teisinį pagrindą gauti ieškovės pervedamas lėšas (žr. nutarties 22-29 punktus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl visiško ieškinio tenkinimo priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 26 328 Eur be pagrindo gautų lėšų vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi.

33. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

35. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės įgaliotas atstovas nurodo, kad ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidų ir šioms išlaidoms pagrįsti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaitą 500 Eur sumai ir 2020 m. sausio 8 d. sąskaitą 500 Eur sumai bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (4 t., e. b. l. 7). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaitą nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai yra patirtos pirmosios instancijos teisme, bet ne apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas jau išsprendė šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atmesdamas prašymą dėl jų atlyginimo, nes iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo pateikti šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovė šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas ir spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtį bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal 2020 m. sausio 8 d. sąskaitą ir jos apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (500 Eur) yra reikšmingai mažesnės nei LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 712,88 Eur (1 317,6 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Šarkota“, juridinio asmens kodas 304710367, 5 00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasMindaugas Šimonis