- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1879-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00414-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kopirata“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesinį terminą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kopirata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kopirata“ ieškinį atsakovei UAB „Mašida“ dėl skolos priteisimo ir ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 555,50 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 836,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Preliminarus teismo sprendimas atsakovei UAB ,,Mašida“ 2022 m. kovo 21 d. išsiųstas per EPP sistemą.
3. 2022 m. balandžio 14 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.
4. 2022 m. gegužės 12 d. atsakovė UAB ,,Mašida“ pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo. Taip pat atsakovė pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Grįsdama prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, atsakovė nurodė, kad apie priimtą preliminarų teismo sprendimą ji nebuvo informuota ir apie įvykusį teismo procesą sužinojo tik tuomet, kai 2022 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu per VĮ Registrų centrą gavo Antstolių informacinės sistemos pranešimą ir iš jos banko sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos. Tik gavusi nurodytą pranešimą ir 2022 m. gegužės 10 d. atsakovės atstovui gavus prieigą prie elektroninės bylos, atsakovė susipažino su byla. Atsakovės teigimu, preliminarus teismo sprendimas ir ieškinys jai buvo išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – Liteko VEP), tačiau atsakovė šioje sistemoje neseka informacijos apie gautus naujus dokumentus. Procesinių dokumentų įteikimas atsakovei per Liteko VEP nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, nes atsakovė dėl to nebuvo išreiškusi pageidavimo (sutikimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175(1) straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tai, kad atsakovė buvo aktyvavusi savo paskyrą Liteko VEP, kuria naudojosi procesiniams dokumentams kitoje byloje gauti, nesudarė pagrindo teismui iš šioje byloje procesinius dokumentus atsakovei įteikti tik per šią sistemą. Atsakovės teigimu, apie priimtą preliminarų sprendimą ji turėjo būti informuota CPK 123, 124, 429 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau nėra duomenų, kad tai buvo padaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti prieštaravimus dėl teismo 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo kaip pateiktus praleidus nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko buvo nustatyta, jog atsakovė yra EPP sistemos vartotoja, turi aktyvią Liteko VEP paskyrą, joje nėra žymos apie tai, kad procesinių dokumentų jos turėtojui per Liteko VEP sistemą siųsti negalima, todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti per šią sistemą ir laikyti įteiktais 2022 m. kovo 22 d. . Teismo teigimu, atsakovė, turėdama aktyvią paskyrą, turi pareigą gauti iš teismo procesinius dokumentus elektronine forma. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė faktiškai EPP sistema nesinaudojo ir jos netvarkė, neduoda pagrindo teigti, kad atsakovė procesinių dokumentų negavo, o atsakovės pasyvumas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Mašida“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams dėl ieškinio bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo pateikti ir prieštaravimus priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismas neanalizavo ir nevertino, kad apie įvykusį teismo procesą atsakovė sužinojo tik tuomet, kai per VĮ Registrų centrą 2022 m. gegužės 3 d. el. paštu jai buvo persiųstas pranešimas iš Antstolių informacinės sistemos bei buvo nurašytos piniginės lėšos nuo atsakovės banko sąskaitos. Byloje nėra duomenų apie procesinių dokumentų pristatymo per Liteko VEP posistemį atsakovei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą. Tai reiškia, kad atsakovė dokumentų faktiškai negavo ir neperskaitė.
6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai įteikti per EPP sistemą. Atsakovė šioje byloje nebuvo (ir nėra) išreiškusi pageidavimo procesinius dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis. Paskyros sistemoje sukūrimas savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per Liteko VEP posistemį asmeniui, kuris yra Liteko VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo Liteko VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. CPK 175(1) straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai atsakovei galėjo būti įteikiami vieninteliu atveju – jei tokį pageidavimą atsakovė būtų išreiškusi savo procesiniame dokumente (CPK 175(1) straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šioje byloje atsakovė nebuvo išreiškusi pageidavimo (sutikimo) gauti dokumentus el. ryšio priemonėmis, nes net nežinojo apie pradėtą civilinę bylą. Atsakovė nepriskiriama prie asmenų, kuriems CPK nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175(1) straipsnio 9 dalis).
6.3. Atsisakius atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, pažeidžiama atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes atsakovės teisė į tinkamą procesą, suteikiant galimybę išreikšti savo poziciją ir pateikti prieštaravimus, buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota. Dokumentai nebuvo siųsti atsakovės buveinės adresu ar vadovui, t. y. pirmosios instancijos teismas nedėjo jokių realių pastangų tinkamam atsakovės informavimui apie pradėtą civilinę bylą bei priimtą preliminarų sprendimą. Atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareikšti, teismas faktiškai sudarė situaciją, kai atsakovės teisės apribojamos vien dėl to, kad, turėdama EPP sistemoje paskyrą, atsakovė jos reguliariai ir sistemingai netikrino.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB ,,Kopirata“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė, turėdama aktyvią Liteko VEP paskyrą, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie įvykusį procesą, nes Liteko VEP yra numatyta funkcija, kurią pasirinkus, galima trumposiomis žinutėmis ir/arba elektroniniu paštu gauti pranešimus apie pradėtas naujas bylas. Ieškovės manymu, tikėtina, kad atsakovė pranešimą gavo, tačiau, siekdama išvengti skolos mokėjimo, buvo pasyvi. Be to, atsakovė buvo raštu informuota, kad, jeigu ji nesumokės skolos, bus kreipiamasi į teismą, todėl apie įvykusį procesą nežinoti negalėjo. Ieškovės teigimu, jei atsakovė nesutiktų su skola, ji būtų ginčijusi ieškovės vienašališkai pasirašytą 2021 m. gruodžio 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau to nepadarė, o tai patvirtina, kad vienintelis atsakovės interesas yra piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis maksimaliai uždelsti atsiskaitymą su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl rašytinių paaiškinimų bei papildomų įrodymų priėmimo
9. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo apeliacinės instancijos teisme priimti naują įrodymą – Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220527. Nurodytu dokumentu apeliantė siekia pagrįsti argumentus, kad darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, buvo atlikti netinkamai, o defektų ištaisymo kaštai siekia 19 611 Eur. Apeliantė nurodo, kad ataskaita nebuvo pateikta anksčiau, nes apeliantės gauta tik po prieštaravimų ir atskirojo skundo pateikimo.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka šioje proceso stadijoje nagrinėjamo ginčo pobūdį bei ribas, t. y. tai, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, o naujai teikiami paaiškinimai bei įrodymas nėra siejami su skundžiamos teismo nutarties turiniu, atsisako juos priimti ir nevertina.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti. Byloje ginčo dėl to, kad 20 dienų terminas prieštaravimams dėl dokumentinio proceso tvarka pateikiamo ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti pasibaigė 2022 m. balandžio 11 d. ir atsakovė jį praleido, nėra. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad procesiniai dokumentai – ieškinys ir preliminarus teismo sprendimas – atsakovei siųsti tik per EPP sistemą.
13. CPK 430 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu 20 dienų terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti (CPK 430 straipsnio 1 dalis) buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti.
14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti minėtą terminą, konstatavo, kad atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys – per EPP sistemą realiai atsakovės negauti (nepamatyti) procesiniai dokumentai – nelaikytinos svarbiomis. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad dokumentai atsakovei siųsti elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą, o atsakovė turi aktyvią Liteko VEP paskyrą ir turi pareigą priimti (gauti) per šią paskyrą jai siunčiamus procesinius dokumentus. Aplinkybę, kad atsakovė faktiškai nesinaudojo Liteko VEP sistema, teismas vertino kaip jos pasyvumą ir pripažino, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą neatnaujinti termino prieštaravimams pateikti, argumentuoja, kad ji nebuvo informuota apie procesą byloje, nes procesinių dokumentų faktiškai negavo, t. y. Liteko VEP sistemoje jų neperžiūrėjo ir tokios pareigos – procesinius dokumentus gauti per šią sistemą, neturėjo. Taigi, esminis byloje keliamas klausimas, susijęs su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu elektroninio ryšio priemonėmis per Liteko VEP sistemą.
15. Pagal CPK 429(1) straipsnį, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
16. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis taisykles nustato CPK 175(1) straipsnis, kurio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punkte įtvirtinta, kad, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175(1) straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo Liteko VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą (Aprašo 22 punktas). Aprašo 25 punkte taip pat įtvirtinta, kad naudojimosi Liteko VEP posistemiu, taip pat procesinių dokumentų teikimo per Liteko sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo Taisyklės, kurių 34 punkte įtvirtinta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.
18. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sisteminis nurodytų teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą per Liteko VEP, aiškinimas suponuoja, kad nustatant, ar proceso dalyviui, kuris nėra asmuo, kuriam pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis nustatyta teisės aktuose ir/ar kyla iš sutarties su teismų informacinės sistemos valdytoju, procesiniai dokumentai siųstini per Liteko VEP, turi būti nustatytos dvi aplinkybės, t. y.: 1) proceso dalyvio Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi; 2) proceso dalyvis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog pateiktas sutikimas nėra taikomas (negalioja) į ateitį nuo sutikimo davimo prieš paskyros turėtoją galinčiose atsirasti bylose. Tai, kad asmuo yra prisijungęs prie Liteko VEP posistemio ir yra išreiškęs pradinį paslaugų gavėjo sutikimą gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019). Priešingas aiškinimas prieštarautų ne tik Taisyklių 34 punktui, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kad teismas pareigą informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam turi vykdyti ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Taigi, pranešimo atsakovui apie prieš jį naujai pradėtą procesą išsiuntimas tik per Liteko VEP, kai byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešimą iš tikrųjų gavo, nelaikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie procesą, o teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo informavimą apie prieš jį pradėtą procesą, turi pareigą imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-255-524/2021).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15722/05), par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41603/05), par. 20).
20. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad atsakovė nėra asmuo, kuriam pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis nustatyta teisės aktuose ir/ar kyla iš sutarties su teismų informacinės sistemos valdytoju, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad terminas prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti buvo praleistas, nes atsakovė apie priimtą preliminarų sprendimą nebuvo tinkamai informuota, turėjo nustatyti, ar atsakovė jai per Liteko VEP siųstus procesinius dokumentus iš tikrųjų gavo. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, t. y. ar atsakovė iš tikrųjų gavo jai per Liteko VEP išsiųstus procesinius dokumentus, nenustatinėjo, o, remdamasis CPK 175(1) straipsnio 10 dalimi, konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti kitą dieną po jų išsiuntimo per Liteko VEP.
21. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė jai per Liteko VEP išsiųstus procesinius dokumentus perskaitė (gavo) iki termino prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti pabaigos, t. y. 2022 m. balandžio 11 d., ar iki atsakovės nurodomos apie įvykusį teismo procesą sužinojimo datos – 2022 m. gegužės 3 d. . Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad šiuo laikotarpiu teismas būtų ėmęsis kitų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių, jog atsakovė apie pradėtą procesą ir priimtą preliminarų teismo sprendimą būtų informuota ne formaliai, o realiai. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo abejoti atsakovės teiginiais, kad anksčiausia atsakovės galėjimo sužinoti apie teismo procesą data yra 2022 m. gegužės 3 d., kai atsakovė gavo duomenis apie pradėtą išieškojimą.
22. Šiame kontekste vertintinas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad termino praleidimo priežasčių svarba vertintina pagal tai, ar termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai – ieškinys, preliminarus teismo sprendimas – atsakovei buvo siųsti tik per EPP sistemą, nors nebuvo gautas atsakovės sutikimas tokiu būdu gauti procesinius dokumentus šioje byloje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei būtų tinkamai įteikti kitu įstatyme įtvirtintu būdu. Bylos medžiaga patvirtina, kad realiai apie pradėtą procesą atsakovė sužinojo 2022 m. gegužės 3 d. Prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo teismui pateikti 2022 m. gegužės 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą byloje, o, apie tai sužinojusi, operatyviai atliko procesinį veiksmą – per devynias dienas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, pripažintina, kad terminą prieštaravimams dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus teismo sprendimo pateikti atsakovė praleido dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių – nes apie priimtą preliminarų teismo sprendimą ji nebuvo tinkamai ir laiku informuota, o duomenų apie nesąžiningą ar nerūpestingą naudojimąsi procesinėmis teisėmis byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti.
24. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų įteikimą per Liteko VEP reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atsakovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Konstatavus priešingai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus teismo sprendimo pateikti (CPK 430 straipsnio 5 dalis).
25. Tenkinus prašymą ir atnaujinus CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 430 straipsnio 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 430 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“ terminą prieštaravimams dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus teismo sprendimo pateikti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ prieštaravimų dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 18 d. preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.