- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-660-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03332-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elabor“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elabor“ dėl rangos sutarties nevykdymo ir skolos už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti ieškovui iš UAB „Elabor“ 170 Eur skolą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2021 m. birželio 7–13 d. (7 dienas) dirbo UAB „Ketvirta kopa“ priklausančiame bare Juodkrantėje tinkuotoju. Pagal jo žodinį susitarimą su UAB „Elabor“ jam už dieną turėjo būti sumokėta po 50 Eur. Už tris dienas UAB „Elabor“ vadovas jam sumokėjo 150 Eur, o už kitas keturias dienas liko skolingas 170 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo ir UAB „Elabor“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo L. D. ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ dėl rangos sutarties nevykdymo ir skolos priteisimo už atliktus darbus atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas dėl tarp jo ir UAB „Elabor“ kilusio ginčo, susijusio su 170 Eur sumokėjimu ieškovui už 2021 m. birželio mėn. atliktus darbus UAB „Ketvirta kopa“ priklausančiame bare Juodkrantėje, be kita ko, su 2021 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – ir Komisija). Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ (civilinė byla Nr. 2-9221-1067/2021). Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9221-1067/2021 nutarė ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ laikyti nepaduotu ir kartu su priedais bei ieškinio patikslinimais grąžinti jį padavusiam asmeniui, jam neištaisius ieškinio trūkumų. Vadinasi, ieškovui tinkamai nerealizavus savo teisės Darbo ginčų komisijos išspręsto darbo ginčo nagrinėjimo inicijuoti teisme, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimas įsiteisėjo.
4. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tam pačiam subjektui kaip ir skundas Darbo ginčų komisijoje – UAB „Elabor“. Ieškiniu siekiama to paties teisinio rezultato kaip ir skundu – prisiteisti 170 Eur. Be to, ieškinys grindžiamas lygiai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir skundas – 2021 m. birželio mėn. atliktais darbais UAB „Ketvirta kopa“ priklausančiame bare Juodkrantėje. Teismo nuomone, vien tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo kitokį ginčo teisinį kvalifikavimą – rangos teisinius santykius, o ne darbo teisinius santykius kaip skunde, nereiškia, kad ginčo pagrindas yra kitas. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiuo atveju pagal ieškinio teiginius darbo rezultatas tikėtinai atiteko UAB „Ketvirta kopa“, su kuria ieškovas nenurodo turėjęs žodinio susitarimo, todėl manytina, kad ieškovas pakeitė poziciją dėl savo ir atsakovės UAB „Elabor“ santykių teisinio kvalifikavimo vien formaliai, siekdamas pakartotinio šalių ginčo nagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnyje yra išvardyti pareiškimo nenagrinėjimo pagrindai. Nė vieno iš išvardytų šioje teisės normoje pagrindų nėra. CPK 296 straipsnio 1 dalyje 12 punkte yra nurodoma, kad pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas ir kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Tačiau teismas jokių kitų atvejų nenurodė, o tik praktiškai konstatavo, kad ginčas tarp šalių yra išspręstas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimu. Teismas netinkamai vertino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas dėl teisme nagrinėjamo ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas iš viso teisme nebuvo išnagrinėtas, o buvo paliktas nenagrinėtas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, kad teisingumą vykdo tik teismas. Todėl negalima sutikti su tokia skundžiamoje nutartyje nurodoma pozicija, kad teisingumas buvo įvykdytas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimu. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši nuostata mutatis mutandis taikytina tiems atvejams, kai šalių ginčas išspręstas įsiteisėjusiu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme institucijos sprendimu (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Ieškovas į teismą kreipėsi kitu pagrindu (dėl rangos sutarties nevykdymo). Nėra jokio teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo, arbitražas taip pat dėl ginčo esmės nėra pasisakęs. Tokiu būdu ieškovui praktiškai yra uždraudžiama (ignoruojama) teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovas nežino, koks bus teismo sprendimas dėl kilusio ginčo, tačiau ieškovui atimta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo būtų nepagrįsta, nes taip būtų pažeidžiamos ne tik CPK normos, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovas neturėjo absoliučiai jokių santykių su UAB „Ketvirta kopa“, o tik turėjo susitarimą su UAB „Elabor“ dėl darbų atlikimo. Kur buvo atliekami šie darbai ir kokią tai turi reikšmę teismo verdiktui dėl šio ginčo, galima tik spėlioti, nes teismas iki šiol apskritai atsisako nagrinėti šį ginčą. Be to, yra pagrindas manyti, kad teismas iš dalies jau sprendė ginčą iš esmės, nes pasisakė dėl atsakovo tinkamumo byloje. CPK 137 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. D. ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ dėl rangos sutarties nevykdymo ir 170 Eur skolos už atliktus darbus, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
11. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, be to, teismas iš dalies jau sprendė ginčą iš esmės, nes pasisakė dėl atsakovo tinkamumo byloje.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
16. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus pagal žodinę rangos sutartį. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 13 d. (7 dienas) dirbo Juodkrantėje, bare, priklausančiame UAB „Ketvirtoji kopa“. Nurodo, kad dirbo tinkuotojo darbą – iš viso buvo susitarta dirbti 7 dienas, už dieną buvo susitarta, kad užsakovė UAB „Elabor“, kurios vadovas yra A. B., mokės po 50 Eur, už tris dienas sumokėjo 150 Eur, o už likusias keturias dienas nesumokėjo 170 Eur. Teigia, kad buvo sutarta, kad darbus baigs per septynias dienas ir kad pagal susitarimą buvo atlikti visi darbai, kuriuos buvo aptarę.
17. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas su 2021 m. birželio 18 d. skundu atsakovei kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją nurodydamas iš esmės tas pačias faktines aplinkybes – ieškovas 2021 m. birželio 7–13 d. (7 dienas) dirbo UAB „Ketvirta kopa“ priklausančiame bare Juodkrantėje tinkuotoju. Nurodė, kad pagal jo žodinį susitarimą su UAB „Elabor“ jam už dieną turėjo būti sumokėta po 50 Eur. Už tris dienas UAB „Elabor“ vadovas jam sumokėjo 150 Eur, o už kitas keturias dienas liko skolingas 170 Eur. Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas, konstatavus nesant įrodyto paties darbo fakto. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ (civilinė byla Nr. 2-9221-1067/2021). Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9221-1067/2021 nutarė ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Elabor“ laikyti nepaduotu ir kartu su priedais bei ieškinio patikslinimais grąžinti jį padavusiam asmeniui, jam neištaisius ieškinio trūkumų.
18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.). Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys, tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007, 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 20 punktas). Sutiktina, kad Komisija 2021 m. liepos 19 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu kaip ir šioje byloje keliamas ginčas.
19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Jeigu po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo nė viena iš ginčo šalių per įstatyme (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tai Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas) nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog, išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas).
22. Taigi, ieškovui nerealizavus savo teisės Darbo ginčų komisijos išspręsto darbo ginčo nagrinėjimo inicijuoti teisme, Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimas įsiteisėjo. Kaip minėta, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad ieškovas teikia ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir yra pasibaigęs (nėra atnaujinamas) DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, turėtų atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, o jeigu civilinė byla jau yra iškelta – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovas teismui pateiktu ieškiniu neprašo nagrinėti individualaus darbo ginčo dėl teisės ir neprašo atnaujinti terminą tokiam ieškiniui pareikšti teisme.
23. Svarbu tai, kad nėra duomenų, jog ieškovas apskritai būtų pasinaudojęs kokiu nors civilinių teisių gynimo būdu kreipdamasis į teismą. Taigi jokios ieškovo nurodomos su ginču susijusios tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, įskaitant šioje byloje pateiktame ieškinyje jo nurodomas aplinkybes, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, ar skunde Komisijai nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nebuvo nagrinėjimo dalyku teisme. Dėl jų nėra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo ar arbitražo sprendimu, nėra priimta teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo nagrinėjamu atveju teismo nebuvo pasisakyta, t. y. šalis siejantys materialiniai teisiniai santykiai teisme nebuvo nustatinėjami. Be kita ko, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai ir ar tuo pagrindu turėtų būti priteista ieškovui skola iš atsakovo, nebuvo ir negalėjo būti Darbo ginčų komisijos nagrinėjimo dalykas, kadangi tai nepatenka į jos kompetencijos ribas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Taigi ieškinio priėmimo stadijoje turėtų būti sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio priėmimo stadijoje paneigdamas ieškinyje išdėstytą ieškovo poziciją, kad šalis siejo rangos, o ne darbo teisiniai santykiai, pasisakė dėl bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad Komisija 2021 m. liepos 19 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovo skundą dėl darbo ginčo, savaime nereiškia, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertinti kaip darbo, tuo labiau, kad minėtu sprendimu ieškovo skundas buvo atmestas ir ginčas nebuvo nagrinėjamas teisme. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą minėta, civilinę bylą iškėlus ir paaiškėjus, jog iškelta byla vis dėlto yra dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir yra pasibaigęs (nėra atnaujinamas) DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, teismas turėtų bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas kreipdamasis į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka instituciją – Darbo ginčų komisiją, kuri, be kita ko, įsiteisėjusiu sprendimu ieškovo reikalavimą atmetė, ir neinicijuodamas šio ginčo nagrinėjimo teisme, neteko teisės pateikti ieškinį dėl skolos už atliktus darbus rangos sutarties pagrindu. Atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, neįvertino visų teisingam ieškinio priėmimo klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teisme 2022 m. rugpjūčio 19 d. (po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo) gautas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
30. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra aišku, kieno naudai bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas ir bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo spręsti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.