- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-596-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22289-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. A., uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“, T. J. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. A., uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“, T. J. J., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti tarnaujančiame 0,0510 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neterminuotą atlygintinį kelio servitutą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Toposfera“ parengtą planą viešpataujančio daikto – ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,9 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., atžvilgiu su teise ieškovui naudotis servitutu transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis; 2) ieškovui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, nustatyti prievolę mokėti tarnaujančio daikto savininkams už jų teisių suvaržymą dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto vienkartinę kompensaciją lygią: atsakovui V. A. –256,56 Eur, atsakovei UAB „Metmatus“ – 769,67 Eur; 3) nustatyti tarnaujančiame 0,0697 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotą atlygintinį kelio servitutą pagal UAB „Toposfera“ parengtą planą viešpataujančio daikto – ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,9 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu su teise ieškovui naudotis servitutu transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis; 4) ieškovui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, nustatyti prievolę mokėti tarnaujančio daikto savininkui T. J. J. už jo teisių suvaržymą dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto vienkartinę kompensaciją lygią 903,66 Eur; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovų V. A., UAB „Metmatus“ ir T. J. J. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad: 1) netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nes nenurodyta kokio dydžio servitutus prašoma nustatyti atsakovų sklypuose ir reikalavimuose tinkamai neidentifikuoti planai, kuriuose tie servitutus nurodyti ir pagal kuriuos prašoma tuos servitutus nustatyti. Ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti labai tiksliai. Be to, ieškovo pateiktas planas 0,0510 ha ploto žemės sklypui neinformatyvus; 2) teismui turi būti pateikiami aktualūs duomenys apie ginčo sklypus; 3) ieškovas turi tiksliai nurodyti aplinkybes ir įrodymus kokius servitutų planus teikė atsakovams, prašydamas jų sutikimo dėl servitutų; 4) ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų dėl N. Š. turėtos teisės teikti sutikimą dėl servituto nustatymo; 5) už ieškinį turi būti sumokėtas 228 Eur žyminis mokestis; 6) nepateikti ieškinyje nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto tarybos raštai, sprendimai, įsakymai, o pateikti dokumentai be Meta duomenų, todėl neaišku kas tai per raštai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teismo nurodytu terminu pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino: duomenys apie atsakovų ginčo sklypus yra pateikti daugiau kaip pusės metų senumo, o per tokį laikotarpį duomenys gali būti pasikeitę; dokumentai su Meta duomenimis nepateikti; ieškovas pateikė paaiškinimus dėl raštų, tačiau nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų; nepateikė kito plano, pakartotinai pateikė byloje jau esančią transporto schemą; nepateikė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, kam priklausė ginčo sklypai anksčiau, t. y. dėl N. Š. turėtos teisės teikti sutikimą dėl servituto nustatymo.
7. Kadangi ieškovas tinkamai nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas visiškai neįsigilino nei į ieškovo patikslintą ieškinį, nei su ieškiniu per patikslintu ieškiniu pateiktais duomenimis. Teismas nurodė pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus apie atsakovų žemės sklypus, tačiau ieškovas neturi jokių galimybių gauti duomenis apie kitiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas išsaugojo tik jam aktualius Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus ir sprendimus, o jų metaduomenų ne, todėl ir negalėjo pateikti teismui. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija ieškinyje yra įtraukta trečiuoju asmeniu ir teismo nurodyta aplinkybė gali būti patikslinta bylos nagrinėjimo metu. Taip pat ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė transporto schemą su joje esančiais konkrečiais paaiškinimas. Kartu su ieškiniu yra pateiktas notaro patvirtintas N. Š. sutikimas, o tai reiškia, kad notaras patikrino, ar tokį sutikimą N. Š. turi teisę suteikti, todėl apskritai tai negali būti vertinama kaip ieškinio trūkumas.
8.2. Teismas nepriėmęs ieškinio, pradėjo vertinti įrodymus, sprendė, ar šie duomenys į rodo ieškinio dalyką ir pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo teismo sprendimu pripažino turinčiu trūkumų, nustatęs, kad nėra tiksliai suformuluotas ieškinio dalykas, pateiktas planas nėra informatyvus, nepateikti VĮ Registrų centro duomenys apie atsakovų žemės sklypus, todėl negalima nustatyta, ar nėra trūkumų pateiktuose planuose, nenurodytos tiksliai aplinkybės ir įrodymai, koks prašymas teiktas atsakovams dėl jų sutikimų, neapmokėtas ieškinys žyminiu mokesčių, nepateikti oficialių dokumentų Meta duomenys. Ieškovas, šalindamas teismo nurodytus ieškinio trūkumas, pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino ir skundžiama nutartimi laikė jį nepaduoti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi. Ieškovo nuomone, pateikus patikslintą ieškinį ieškinio ribos yra pakankamai aiškios, o esantys netikslumai galėjo būti sprendžiami priėmus ieškinį, be to, teismo reikalaujamų įrodymų ieškovė negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių ir apie tai informavo teismą.
11. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-516/2021).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; kt.).
9. Iš pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad yra aiškus jo dalykas ir pagrindas, taip pat yra sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis. Tai pripažino ir pats apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodomi ieškinio trūkumai, kurių ieškovas, teismo vertinimu, nepašalino, yra pertekliniai arba ieškovas neturi realių galimybių jų pašalinti. Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, nei kokiomis ieškinio aplinkybėmis, nei kokiomis teisės normomis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad negalima nustatyti procesinės ieškovo teisės kreiptis į teismą sąlygos. Be to, pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškovui aiškiai suformulavus savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, kreiptis su ieškiniu į teismą iš naujo, neatitinka koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
14. Kaip jau nurodyta, egzistuoja pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija, kurios metu galima išsiaiškinti ir pašalinti įvairius netikslumus, netgi keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.
15. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimo teismuose praktiką, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti buvus įstatyme įtvirtintas sąlygas, dėl kurių teismas būtų turėjęs pagrindą ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Dėl procesinės bylos baigties
10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovo ieškinį nepaduotu, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.