- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1076-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04239-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Talinas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talinas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Talinas“ 17 883,11 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teisme 2020 m. lapkričio 19 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi buvo patenkintas ir nuspręsta 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių panaikinti bei nustatyti šalims terminą iki 2021 m. vasario 1 d. papildomiems įrodymams, pagrindžiantiems ieškinį bei atsikirtimus į ieškinį, pateikti bei pasisakyti dėl galimybės ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 1 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.
Šalies argumentai
4. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio dėl 17 883,11 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų bei 462,87 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Talinas“, kadangi atsakovė skolą ir bylinėjimosi išlaidas apmokėjo po kreipimosi į teismą. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 9 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi savo pareigas prieš ieškovę, kadangi iki teismo sprendimo už akių priėmimo, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. atsakovė sumokėjo 4 681,35 Eur sumą, tokiu būdu sumokėdama didesnę nei per nurodytą laikotarpį buvo įpareigota, įsiskolinimo sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei UAB „Talinas“ dėl skolos priteisimo nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovei 560 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, ieškovei yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnyje numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
9. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad ieškovė ieškinio atsisakė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių panaikinti, priėmimo, taip pat ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė tai, kad, kaip nurodoma ieškovės 2021 m. vasario 1 d. teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo, 17 883,11 Eur skolą ir 462,87 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovė po kreipimosi į teismą apmokėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, ieškovės nurodytą atsisakymo nuo ieškinio pagrindą vertino pagal byloje pateiktus įrodymus dėl ieškinio dalyku esančių sąskaitų faktūrų apmokėjimo.
10. Teismas nustatė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, priėmimo, atliko periodinius mokėjimus 4 681,35 Eur sumai, nurodytą aplinkybę dėl atsakovės atliktų mokėjimų patvirtino ir ieškovė teismui 2021 m. vasario 1 d. pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo. Byloje pateikta atsakovės atliktų mokėjimų suvestinė taip pat patvirtina, kad atsakovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių priėmimo (sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d.) atlikto dar keturis mokėjimus: 2020 m. birželio 25 d. – 1 031,36 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. – 460 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 913,26 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 25 d. – 450,39 Eur sumai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės mokėjimų, skirtų atsiskaityti su ieškove už pastato balkonų remontą, atlikimui, neabejotinos įtakos turėjo ir aplinkybė, kad nurodytiems balkonų remonto darbams atlikti buvo paskirtas finansavimas iš valstybės lėšų, tokiu būdu 2020 m. birželio mėnesį kompensuojant 9 334,40 Eur sumą už balkonų remonto darbus ir sumažinant balkonų remonto išlaidas iki 6 087,62 Eur sumos.
11. Teismas nustatė, jog pakankamai reikšminga, t. y. 4 681,35 Eur, ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos dalis buvo sumokėta iki ieškinio pateikimo, taip pat, kad valstybės lėšomis buvo kompensuota 9 334,40 Eur suma ir kad po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo likusią dalį, o ir ji galėjo būti sumokėta ieškovei nesikreipiant į teismą, jeigu ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atidžiai ir rūpestingai įsigilinusi į ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pagrindusi prašomos priteisti skolos dydį ir informavusi apie tai atsakovę.
12. Teismas konstatavo, kad nenustačius svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti reikalingumą. Ieškovė, tiek kreipdamasi į teismą, tiek atsiimdama ieškinį, turėjo įvertinti riziką, kad jai gali tekti priešingai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso, teismas sprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos jai turi būti kompensuotos.
13. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 76 Eur žyminis mokestis, iš kurio 38 Eur suma, sumokėta už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimą, taip pat 38 Eur suma, sumokėta už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą, taip pat 484 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė patirtoms bylinėjimosi išlaidoms byloje pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimą, suma 76 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. AKP-1597; 2020 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimas, suma – 484 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių, visas bylinėjimosi išlaidas laikė protingomis ir pagrįstomis, todėl jas priteisė atsakovei iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl 560 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovei UAB „Talinas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą, kadangi atsakovė nebuvo apmokėjusi 2019 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitos faktūros, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, jog iki 2020 m. gegužės 28 d. atsakovė apmokėjo 4 681,35 Eur sumą, tačiau visiškai nevertino to, kad nepaisant to, jog atsakovė darė tam tikras įmokas, tačiau net ir 2020 m. birželio mėn. atlikus finansavimą iš valstybės lėšų, skola pilnai nebuvo padengta, kas patvirtina ieškinio pagrįstumą.
14.3. Teismas nevertino to, kad atsakovė atliko mokėjimus tik po kreipimosi į teismą. Priešingai, teismas neteisingai interpretavo faktines aplinkybes ir pasisakė, kad „ <...> 4 681,35 Eur, ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos dalis buvo sumokėta iki ieškinio pateikimo“. 2021 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė paaiškinimus iš kurių matyti, kad mokėjimai buvo atlikti po kreipimosi į teismą. Atsakovė neginčijo skolos pagrįstumo ir ją sumokėjo.
14.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolos likutis galėjo būti sumokėtas ieškovei nesikreipiant į teismą. Teismas negali nurodyti, kokį pažeistų teisių įgyvendinimo būdą ieškovei pasirinkti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės pasirinkimas reikšti atsakovei ieškinį, negali būti vertinimas kaip netinkamas ieškovės procesinis elgesys. Be to, nėra jokios garantijos, kad atsakovė būtų apmokėjusi visą skolos sumą, jei ieškovė nebūtų kreipusis į teismą.
14.5. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie susidariusią skolą ir nustatytą mokėjimo terminą. Atsakovei kiekvieną mėnesį teikiamos sąskaitos faktūros. Atsakovė ne fizinis, o juridinis asmuo (verslininkas), kuris pagal savo veiklos pobūdį privalo žinoti prievolės vykdymo teisės normas ir vykdyti juose įtvirtintas pareigas t.y. laiku apmokėti skolinius įsipareigojimus. Verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau teismas, kaip nerūpestingu elgesiu, vertino tik ieškovės veiksmus, o ne atsakovės, dėl kurios kaltės buvo inicijuotas procesas.
14.6. Atsakovės atliekami daliniai mokėjimai po kreipimosi į teismą buvo nesuderinti su ieškove. Nepaisant to, jog šiuo metu skolos nebėra, tai nekeičia fakto, kad ieškovė turėjo pagrįstą reikalavimo teisę į tik dalinai apmokėtą sąskaitą faktūrą. Ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, jei atsakovė būtų apmokėjusi visą skolos sumą.
14.7. Ieškovė sąžiningai pateikė patikslintą informaciją teismui, kad šiuo metu įsiskolinimo už ieškinyje nurodytą skolos laikotarpį nėra, nes po kreipimosi į teismą atsakovė padengė skolos likutį ir buvo atlikta kompensacija.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Talinas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovės ieškinio reikalavimo pagrindas buvo 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. MBV19005874, kurioje ieškovė pateikė reikalavimą sumokėti už pastato balkonų remontą – iš viso 15 422,02 Eur plius PVM sumą. Šią sumą ieškovė nurodė atsakovei sumokėti per 24 mėnesius (nurodymas pateiktas sąskaitoje prie kiekvieno objekto remonto darbų).
15.2. Atsakovė atliko sistemingus mokėjimus nuo pat sąskaitos gavimo dienos ir vykdė mokėjimus tiek už einamąsias, tiek ir už remonto paslaugas:
Mokėjimo data Mėnesio Įmoka, Eur Remonto Įmoka, Eur Viso Eur 2020.01.31 181,76 777,56 959,32 2020.02.25 248,19 783,79 1031,98 2020.03.24 187,91 780,00 967,91 2020.04.30 204,40 780,00 984,40 2020.05.26 1096,80 780,00 1876,80 2020.06.25 251,36 780,00 1031,36 2020.07.31 192,33 267,67 460,00 2020.08.14 192,34 258,05 450,39 2020.09.25 192,34 258,05 450,39
Šalies argumentai
15.3. Ieškovė atskirajame skunde pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva atsakovė mokėjo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė sistemingai mokėjo už remonto darbus ir iki teismo sprendimo už akių priėmimo buvo sumokėjusi net daugiau įmokų nei priklausė jų sumokėti (1/24 dalis sudarė 777,53 Eur sumą su PVM). Birželio mėnesį, paaiškėjus, jog bus gautas savivaldybės kompensavimas, mokamos sumos buvo perskaičiuotos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė būtų pažeidusi savo prievoles.
15.4. Ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesines pareigas – pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė kaip rašytinių paaiškinimų priedą, pačiuose paaiškinimuose net neužsimindama apie ketinimą atsisakyti ieškinio – matyt, tikėdamasi, jog atsakovė nebus atidi ir nepamatys tokio prašymo bei nesuspės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, ir būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
15.6. Teismas nenustatė atsakovės pasyvumo priežasčių, kurios galėjo lemti sprendimo už akių priėmimą. Priešingai, ieškovė, būdama namo administratore, net neinformavo atsakovės bei teismo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios ieškovei visą laiką buvo žinomos. Ieškovė tik elektroninio ryšio priemonėmis pateikdavo atsakovei sąskaitas faktūras už savo paslaugas bei kitą korespondenciją, o taip pat pateikė ir ginčo sąskaitą. Ieškovė žinojo, jog atsakovei jos nurodytu adresu nebus įteikti procesiniai dokumentai, tačiau elgėsi pasyviai ir apie tai neinformavo nei teismo, nei atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės – bylą nutraukus ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Talinas“ 17 883,11 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog atsakovė nesumokėjo už jai nuosavybės teise priklausančiam turtui tenkančius mokėti mokesčius (17 883,11 Eur) už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
20. Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – detalizuoti prašomą priteisti skolą (17 883,11 Eur), nurodant kokios paslaugos 18 664,70 Eur sumai pavadinimu „kiti darbai“ per 2019 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo suteiktos.
21. Ieškovė 2020 m. vasario 28 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino, kad namui adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti balkonų remonto darbai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. Kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateikė teismui 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MBV19005874; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus Atliekamos statinio techninės priežiūros 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo aktą Nr. A357-68/16(2.9.2.8-UK9) bei 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą.
22. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
23. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad procesinių dokumentų ji negavo, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Be to, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. MBV19005874, iš viso 18 842,43 Eur sumai, kurioje pateikė reikalavimą sumokėti už pastato balkonų remontą – 15 422,02 Eur plius PVM sumą ir kitas administravimo išlaidas – 124,15 Eur plius PVM sumą. 15 422,02 Eur plius PVM sumą ieškovė nurodė atsakovei išmokėti per 24 mėnesius (nurodymas pateiktas sąskaitoje prie kiekvieno objekto remonto darbų), tačiau ieškovė teismui pateikė reikalavimą priteisti šias lėšas šiam terminui net nepasibaigus. Be to, minėtam balkonų remontui buvo paskirtas finansavimas iš valstybės lėšų, dėl ko ir buvo numatytas atidėjimas sumokėti šias lėšas. Teigė, kad iš ieškovės 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MBV20005814 matyti, kad kompensacija atsakovei sudarė 9 334,40 Eur sumą, t. y. balkonų remonto kaštai sumažėjo iki 6 087,62 Eur sumos (15 422,02 Eur – 9 334,40 Eur). Atsakovė savanoriškai vykdė mokėjimus ir iki teismo sprendimo už akių priėmimo (t. y. 2019 m. gruodžio – 2020 m. gegužės mėnesiais) sumokėjo net 4 681,35 Eur, t. y. daugiau, nei pusę remonto sumos, kurią reikėjo sumokėti tik per 24 mėnesius. Taip pat nurodė, kad teismas sprendimu už akių be pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovės PVM, kurį atsakovė pagal įstatymą turi mokėti valstybei.
24. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo už akių vykdymą iki bus išnagrinėta byla, kurio pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino.
25. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog pagrįstai reikalavo atlyginti susidariusias išlaidas, nes 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitoje nurodyta apmokėti sąskaitą iki 2020 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra nebuvo padengta laiku, ieškovė 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad kompensavimas už atliktus remonto darbus įvyko tik 2020 m. birželio mėn. t.y. praėjus beveik pusei metų po kreipimosi į teismą. Be to, atsakovė anksčiau nesikreipė į ieškovę ir nepateikė informacijos, kad neapmokės sąskaitos faktūros, nepaisant to, kad sąskaitoje faktūroje aiškiai buvo nurodytas mokėjimo terminas. Ieškovė pažymėjo, kad PVM mokestis skaičiuojamas remiantis PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 96 straipsniu, todėl atsakovės argumentai atmestini.
26. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į ieškovę su užklausimu „<...> kokiu pagrindu UAB „Mano Būstas Vilnius“ pareiškė reikalavimą sumokėti visą sumą iš karto, tuo tarpu, kai reikalaujama suma turėjo būti sumokėta per 24 mėnesius?“. Ieškovė atsakė: „Juridiniams asmenims išlaidos už remontų darbus yra iš karto įtraukiamos į sąskaitą, išskyrus atvejus, jei juridinis asmuo išreiškia valią, kad suma būtų išskaidyta. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie kompensavimą, kuris įvyko birželio mėnesį, tačiau suma, kuri yra kompensuota nebus reikalaujama atlyginti. Mes esame suinteresuoti išspręsti ginčą taikiai ir bendradarbiauti, kol kas vykdomasis dokumentas nėra perduotas antstoliui“.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs šalių argumentus, 2021 m. sausio 4 d. nutartimi patenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, teismas nustatė šalims terminą iki 2021 m. vasario 1 d. papildomiems įrodymams, pagrindžiantiems ieškinį bei atsikirtimus į ieškinį, pateikti bei pasisakyti dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
28. Teisme 2021 m. vasario 1 d. gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kartu pateikiant ir pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
29. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ji 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodė, kokia bendra balkonų remontų kaina (189 399,16 Eur). Atsakovė turėjo suprasti, kad mokėjimai nėra dalijami į dalis, nes visa suma iš karto priskaityta vienoje sąskaitoje faktūroje. Atsakovė formaliai nurodė 24 mėnesių išsimokėjimo terminą, tačiau ignoruoja aplinkybes, jog į sąskaitą faktūrą buvo įskaityta visa suma už remonto darbus, kurios apmokėjimo terminas iki 2020 m. sausio 31 d. Tais atvejais, kai išsimokėjimas išdėstomas, PVM sąskaitoje faktūroje visada išskiriama skiltis „Likusi nepriskaityta darbų išsimokėtinai dalis“, kas šiuo konkrečiu atveju atsakovei nebuvo padaryta. Ieškovės reikalavimas pagrįstas, kadangi atsakovė po 2020 m. sausio mėn. atliko 959,32 Eur mokėjimą, kuris tik iš dalies padengė sąskaitą faktūrą ir skolos suma liko 17 883,11 Eur. Kompensacija už balkono remonto darbus buvo atlikta praėjus pusei metų t.y. 2020 m. birželio mėnesį, o sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d. Atsakovė per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atliko šiuos mokėjimus: 188,52 Eur, 959,32 Eur, 1 031,98 Eur, 967,91 Eur, 984,4 Eur, 1 876,8 Eur, 1 031,36 Eur, 460 Eur, 913,26 Eur, 450,39 Eur, 498,74 Eur, 450,39 Eur, 463 Eur. Kadangi buvo atlikta kompensacija už balkonų remontą ir atsakovė atliko mokėjimus, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas yra padengtas, todėl ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
30. Teisme 2021 m. vasario 9 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas bendrasis sąskaitos apmokėjimo terminas, tačiau atskirose sąskaitos faktūros eilutėse buvo nustatytas specialusis 24 mėnesių mokėjimo terminas balkonų remonto darbams. Balkonų remonto darbai sudarė 15 422,02 Eur sumą be PVM. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nepateikė jokių namo savininkų sprendimų, jokių kontroliuojančios institucijos nurodymų, kuriais vadovaujantis gyvenamojo namo savininkams kiltų pareiga iš karto papildomai atlikti ieškovės nurodytus darbus ir iš karto sumokėti tokias didžiules pinigų sumas. Be to, ieškovės pateiktoje 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, pastabų skiltyje, nurodyta, jog: „Pagal PVM 96 straipsnį (PVM išskaito ir sumoka pirkėjas). Atvirkštinis apmokestinimas“. Ieškovė sąskaitoje faktūroje deklaravo, jog PVM į biudžetą turi sumokėti pirkėjas (atsakovė), tačiau atsiliepime tokio reikalavimo, nurodyto sąskaitoje faktūroje, niekaip nepagrindė, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė teisme reikalauja PVM, kai tuo tarpu pati ieškovė sąskaitoje nurodė atsakovei PVM sumokėti tiesiogiai valstybei. Atsakovė pažymėjo, kad ji pateikė teismui duomenis, jog ji vykdė mokėjimus ir iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2019 m. gruodžio – 2020 m. gegužės mėnesiais) buvo sumokėjusi net 4 681,35 Eur, t.y. beveik dvigubai didesnę sumą nei reikėjo sumokėti per šį terminą. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog kompensavimas už atliktus remonto darbus įvyko 2020 m. birželio mėn., todėl neįtikėtina, jog šios aplinkybės iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo aiškios, be to, neginčija jog toks kompensavimas buvo realizuotas. Ieškovė, žinodama, jog teismo sprendimo už akių priėmimo metu jau nebeegzistavo ieškovės nurodyta reikalavimo teisė, palaikė reikalavimą priteisti visą sumą, be to, žinodama atsakovės kontaktus, jos net neinformavo apie procesą teisme, nors sąskaitas faktūras pateikia atsakovei kiekvieną mėnesį. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas sąžiningu.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 560 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, sprendė, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso.
32. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad atsakovė visą 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 31 d. Kadangi ją apmokėjo tik iš dalies, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, jos procesinis elgesys tinkamas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už balkono remonto darbus ji turėjo sumokėti išsimokėtinai per 24 mėnesius, kad ji tiek už einamąsias paslaugas, tiek už balkono remonto darbus dalimis reguliariai mokėjo, todėl nebuvo skolinga ieškovei. Pasak atsakovės, ieškovė yra atsakinga dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl turi jas atlyginti.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirajame skunde ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio
35. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
36. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
37. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
39. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 26 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su 2021 m. vasario 1 d. rašytiniais paaiškinimais pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tuo pagrindu, kad atsakovė už ginčo laikotarpį su ja atsiskaitė. Teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė nenurodė svarbių ieškinio atsisakymo priežasčių, taip pat įvertinęs atsakovės atliktus mokėjimus, valstybės skirtą kompensaciją, kuria sumažinta prašoma priteisti suma, šalių procesinį elgesį, priteisė atsakovei iš ieškovės dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso patirtas 560 Eur bylinėjimosi išlaidas.
42. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo pilnai nesumokėjo, todėl ji pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ji reguliariai mokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas, taip pat ir už balkonų remonto darbus taip, kaip nurodyta 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje – išsimokėtinai per 24 mėnesius, todėl iš esmės nebuvo skolinga ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams dėl žemiau nurodomų motyvų.
43. Iš byloje esančios 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MBV19005874 matyti, kad ji atsakovei išrašyta už 2019 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas, bendra mokėtina suma – 18 842,43 Eur; sąskaitą nurodyta apmokėti iki 2020 m. sausio 31 d. Minėta sąskaita faktūra išrašyta bendrai už visiems atsakovei nuosavybės teise priklausantiems septyniems nekilnojamojo turto objektams suteiktas einamąsias paslaugas, įskaitant ir balkonų remonto darbus. Balkonų remonto darbų sumos atskirai išskirtos ir nurodytos šešiems ir septynių nekilnojamojo turto objektų bei sudaro: 1) 1 708,49 Eur, 2) 1 865,09 Eur; 3) 7 202,21 Eur; 4) 1 545,94 Eur; 5) 1 722,52 Eur; 6) 1 377,77 Eur. Pažymėtina, kad minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje greta balkono remonto darbų skliausteliuose padaryta pastaba „išsimokėtinai per 24 mėn.“.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuomet greta atliekamų balkonų remonto darbų prie kiekvieno nekilnojamojo turto objekto eilutėje nurodoma „išsimokėtinai per 24 mėn.“ leidžia pagrįstai mokėtojui, šiuo atveju atsakovei, tikėtis, kad sąskaitoje nurodytų sumų, kurios bendrai nelaikytinos mažomis, mokėjimas išdėstomas 24 mėnesių terminui. Nors ieškovė nurodo, kad sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas konkrečiai nurodytas 2020 m. sausio 31 d., t.y. iki šios datos atsakovė turėjo apmokėti visą sumą, tačiau nepaaiškino, kokiu pagrindu tuomet 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje visgi nurodyta „išsimokėtinai per 24 mėn.“, nors atsakovės nesutikimo su įsiskolinimo faktu ieškovei argumentai didžiąja dalimi būtent ir buvo susiję su mokėjimo terminu. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų (susitarimų, kt.), susijusių su mokėjimų už suteiktas balkonų remonto paslaugas terminais, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui įvertinti galimus atsiskaitymo už balkonų remonto darbus terminus (CPK 178 straipsnis).
45. Ieškovės 2021 m. vasario 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai, kad tais atvejais, kai išsimokėjimas išdėstomas, PVM sąskaitoje faktūroje visada išskiriama skiltis „Likusi nepriskaityta darbų išsimokėtinai dalis“, savaime nepaneigia to, jog atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. išrašytoje PMV sąskaitoje faktūroje nurodymas „išsimokėtinai per 24 mėn.“ nereiškia to, jog šios sumos atsakovė negalėjo tikėtis padengti išsimokėtinai per 24 mėnesių terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teismui pateiktoje 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija Nr. MBV20005814, kuri išrašyta išminusavus iš valstybės gautą kompensaciją, vėlgi nurodyta „Kompensacija už balkono remonto darbus. Išsimokėjimas per 24 mėn. nuo 2020-06”. Taigi šios aplinkybės, ieškovei neįrodžius priešingai, apeliacinės instancijos teismui papildomai leidžia daryti tikėtiną išvadą apie tai, kad už balkono remonto darbų atlikimą patirtų išlaidų atlyginimas buvo numatytas išsimokėtinai per 24 mėnesius, dėl šios priežasties ši pastaba „išsimokėtinai per 24 mėn.“ ir buvo įtraukta į 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. MBV19005874 (CPK 178, 185 straipsniais).
46. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas mokėti sumas, darytina išvada, kad už balkonų remonto darbus už 2019 m. gruodžio mėnesį bendra už šešiems atsakovei priklausantiems objektams suteiktas paslaugas mokėtina suma sudarytų 642,58 Eur (1 708,49 Eur / 24 mėn. = 71,19 Eur) + (1 865,09 Eur / 24 = 77,71 Eur) + (7 202,21 Eur / 24 mėn. = 300,09 Eur) + (1 545,94 Eur / 24 mėn. = 64,41 Eur) + (1 722,52 Eur / 24 mėn. = 71,77 Eur) + (1 377,77 Eur / 24 mėn. = 57,41 Eur) arba 777,52 Eur su PVM.
47. Nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo 959,32 Eur sumą, kurią sudarė 181,76 Eur už einamąsias paslaugas ir 777,56 Eur už balkonų remonto darbus. Šių aplinkybių nė viena iš šalių neginčijo, priešingai, tai, kad atsakovė atliko mokėjimus ieškovė patvirtino savo 2021 m. vasario 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Be to, tas atsispindi ir ieškovės reikalavime – ieškovė kreipėsi į teismą dėl 17 883,11 Eur skolos priteisimo, t.y. iš bendros 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 18 842,43 Eur sumos išminusavusi atsakovės 2020 m. sausio 31 d. 959,32 Eur sumai atliktą mokėjimą.
48. Taigi, laikant, kad 2019 m. gruodžio 31 d. išrašytoje PMV sąskaitoje faktūroje sumos už balkonų remonto darbus buvo išdėstytos 24 mėnesių terminui, darytina išvada, kad atsakovė ieškovės kreipimosi į teismą metu (2020 m. vasario 12 d.) buvo padengusi išlaidas, tenkančias 2019 m. gruodžio mėnesiui tiek už einamąsias paslaugas, tiek už vienam (gruodžio) mėnesiui tenkančius balkonų remonto darbus, t.y. iš viso sumokėjusi 959,32 Eur sumą.
49. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad atsakovė skolą pripažino ir dėl to sumokėjo nepagrįsti ir neatitinka atsakovės nurodytų argumentų, kad ji nebuvo skolinga ieškovei, bei faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovei kas mėnesį ir toliau po 2020 m. sausio 31 d. mokėjimo reguliariai mokant jai tenkančias sumas už einamąsias paslaugas ir balkonų remonto darbus, natūralu, jog ilgalaikėje perspektyvoje visa priskaityta suma buvo padengta, juolab atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. birželio mėn. valstybės buvo kompensuota ženkli 9 334,40 Eur dydžio suma.
50. Pažymėtina, kad nors bylą nutraukus šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertinant šalių procesinį elgesį, aukščiau nurodytos aplinkybės yra svarbios, todėl preliminariai įvertintos. Tokiu būdu, nustačius, kad pagal byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytus argumentus atsakovė ieškovei kreipiantis į teismą, tikėtina, buvo atsiskaičiusi su ieškove už ginčo laikotarpį, spręstina, kad šioje byloje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos būtent netinkamo ieškovės procesinio elgesio, t. y. inicijuoto teisminio proceso atsakovės atžvilgiu pastarajai nesant skolingai, todėl ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovės šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
51. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
52. Atsakovės patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 38 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 484 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso – 560 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) numatytų rekomendacinių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl jas priteisė atsakovei iš ieškovės. Ieškovė atskirajame skunde neginčija šių išlaidų dydžio, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų jas mažinti, todėl konstatuotina, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos 560 Eur dydžio išlaidos yra pagrįstos visa apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, konstatuodamas dėl dalinio atsakovės įsiskolinimo buvimo kreipimosi į teismą metu, taip pat dėl 4 681,35 Eur sumos sumokėjimo iki ieškinio pateikimo (tokia suma buvo padengta 2020 m. vasario 25 d. – 2020 m. gegužės 26 d.), tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 254,10 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
56. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 254,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talinas“, juridinio asmens kodas 122569667, 254,10 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.