- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-616-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-776/2021 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Teismo prašė: 1) pripažinti bendrąja daline nuosavybe kartu su R. S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini) įgytą turtą – 0,0699 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį, tvorą su cokoliu, kiemo aikštelę, bordiūrus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurį po R. S. T. mirties, kaip palikimą, priėmė atsakovas J. L.; 2) nustatyti, kad A. L. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis nekilnojamojo turto – 0,0699 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – šulinio, tvoros su cokoliu, kiemo aikštelės, bordiūrų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. jis ir R. S. T. nusipirko 0,0699 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Už nekilnojamąjį turtą sumokėjo iš bendrų lėšų 69000 Eur.
3. Ieškovas nurodė, kad jį paėmė auginti teta R. S. T.. Ieškovo motina paliko jį auginti savo motinai R. L.. R. S. T. savo vaikų neturėjo, todėl pradžioje padėjo R. L., o vėliau pasiėmė ieškovą pas save ir rūpinosi kaip savo vaiku. R. S. T. gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovui pradėjus lankyti mokyklą, ji persikėlė į (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo išlaikomas ir auginamas močiutės R. L. ir R. S. T.. Pradėjus lankyti šeštą klasę, R. S. T. perkėlė ieškovą iš (duomenys neskelbtini), kad jai būtų lengviau ieškovą prižiūrėti. Ieškovui baigus 8-tą klasę, R. S. T. nukreipė mokytis į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokantis pirmame kurse ieškovas gyveno bendrabutyje, paskui pradėjo važinėtis iš (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo padėti R. S. T.. Ji persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Iš armijos ieškovas grįžo pas R. S. T., jie pradėjo bendrą veiklą – augino gyvulius pas močiutę. Realizavę gyvulius, bendrai kaupė lėšas. Lėšas kaupė R. S. T., o ieškovui palikdavo tik laisvalaikiui. Lėšos buvo kaupiamos taip pat realizuojant gaminius Rusijoje.
4. Ieškovas nurodė, jog vedė ir su šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini). Iš ten vykdavo pas R. S. T. jai padėti, jie toliau augino gyvulius ((duomenys neskelbtini)). 2012 m. ieškovas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir prisidėjo prie ūkinių darbų. Teta nupirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su teta pradėjo mąstyti, kad reikia įsigyti gyvenamąjį namą, jog galėtų kartu gyventi. Ieškovo dalis bendrame turte buvo mažesnė, todėl buvo nutarta, kad ieškovas dovanos R. S. T. žemės sklypą, 2015-11-02 ieškovas turimą žemę dovanojo. Gyvenamojo namo pirkimui nutarė parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) esantį 5 ha žemės sklypą, taip pat panaudoti pas tetą sukauptas ieškovo santaupas. R. S. T. laikė ieškovą savo sūnumi ir visiems aiškino, kad ji visą jai priklausantį turtą paliks ieškovui. Abu gerai sutarė, todėl nebuvo reikalo perkamą turtą registruoti abiejų vardu. Tokiu būdu turtas buvo registruotas R. S. T. vardu. Ieškovas su teta gyveno kartu, bendrai maitinosi, pirko malkas, tvarkė aplinką, planavo toliau vykdyti kokią nors veiklą, tačiau R. S. T. staiga mirė. Jos vardu esantį turtą, kaip palikimą, priėmė atsakovas ir pradėjo reikalauti per savaitę išsikelti iš pastatų.
5. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Ieškovas ir R. S. T., bendrai kaupdami lėšas, bendrai dirbdami ir veikdami, sukaupė turto, už kurį įsigijo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įvykdė bendrą susitarimą. Rašytinės sutarties veiklai vykdyti nesudarė, kadangi juos siejo giminiški santykiai.
Atsiliepimas
6. A. J. L. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti dvi esmines aplinkybes: 1) ieškovas ir R. S. T. buvo sudarę susitarimą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais turtą; 2) ieškovas, prašydamas nustatyti 1/2 dalį turte, privalo tinkamais įrodymais pagrįsti savo įnašo į šį tariamai bendrą projektą (jungtinę veiklą) dydį. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neturėjo santaupų ir niekada nesitarė su teta dėl bendro gyvenamojo namo įsigijimo dalinės nuosavybės teise.
8. Atsakovas nurodė, kad notaro 2019-09-03 patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. S. T. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), pirko asmeninės nuosavybės teise. Visą sandorio kainą – 69000 Eur – R. S. T. pardavėjams sumokėjo viena.
9. Atsakovas pažymėjo, jog dėl artimo giminystės ryšio bei didelio amžiaus skirtumo ieškovo ir tetos interesai, požiūris į gyvenimą buvo skirtingi. Teta kurį laiką globojo ieškovą bei jį išlaikė, tačiau bendro ūkio jie nevedė. Ieškovas tik vaikystėje gyveno pas tetą, vėliau pas ją užsukdavo retai ir trumpam. Prie tetos nekilnojamojo turto įgijimo ar gerinimo neprisidėjo. Atvirkščiai, jis naudojosi turtingesnių moterų bei vyresnių giminaičių naivumu bei gerumu, iš tetos skolindavosi pinigų, artimiesiems ji skųsdavosi, kad sūnėnas ją skriaudžia, apvaginėja, terorizuoja. Vieną gyvenančią R. S. T. lankydavo bei padėdavo buityje kiti giminaičiai. Ieškovas ir teta nebuvo sukūrę šeimos, jie nebuvo sugyventiniais, kartu negyveno apie 40 metų, o bendro ūkio niekada nevedė ir bendrų tikslų taip pat neturėjo.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis savo santaupomis prisidėjo prie apmokėjimo už turtą, atvirkščiai, byloje esančiose Socialinės paramos skyriaus, SODROS pažymose nurodyta, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki šiol, t.y. per vienerius metus, jis gavo mažas pajamas – iš viso 619,05 Eur darbo užmokesčio bei 994,00 Eur socialinės pašalpos. Byloje nėra duomenų apie anksčiau ieškovo gautas pajamas, turėtas santaupas, kurias jis galėjo panaudoti turto pirkimui.
11. Atsakovas nurodė, kad ieškovo padovanotas žemės sklypas su byla niekaip nesusijęs, jis yra atokiau nuo ginčo turto buvimo vietos. Dovanoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 1390 Eur, nuo 2015-11-02 dovanojimo sutarties iki turto pirkimo pardavimo sutarties 2019-09-03 sudarymo praėjo beveik 4 metai. Atsakovo giminaičių teigimu, ieškovas žemės sklypą tetai padovanojo, norėdamas atsiskaityti už ankstesnes savo skolas.
12. Atsakovas nurodė, jog R. S. T. per visą gyvenimą dirbo, vėliau ūkininkavo, prekiavo įvairiomis prekėmis. Sulaukusi pensinio amžiaus, gavo pensiją. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad, prieš sudarydama 2019-09-03 sutartį, R. S. T. pardavė seniai įgytą kitą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu gavo papildomų asmeninių lėšų. Taigi R. S. T. galėjo ir turėjo savarankiškų asmeninių santaupų visiškai atsiskaityti su pardavėjais.
13. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neginčija (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kuriuo atsakovas paveldėjo iš mirusios R. S. T. turtą. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad R. S. T. laikė ieškovą sūnumi ir visiems aiškino, kad visą jai priklausantį turtą paliks jam. Atsakovo vertinimu, tokiais teiginiais ieškovas pripažino, kad namų valda jam nepriklausė, kad jis tik tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtą. Ieškovas turtu nesirūpina ir jame negyvena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo A. L. atsakovui J. L. 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovo A. L. valstybei 6,27 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
15. Teismas nurodė, kad ieškovas ir R. S. T. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui įsigyti) turėjo sudaryti rašytinės formos susitarimą dėl piniginių lėšų įnešimo, tačiau jie rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę.
16. Teismas nurodė, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių nežinojo ir tik ieškovo prašyti apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto pirkimo, nurodydami skirtingas sumas.
17. Teismas vertino, jog vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip R. S. T. sūnėnas, po ginčo gyvenamojo namo įsigijimo apsigyveno pas savo tetą ir naudojosi ginčo gyvenamuoju namu, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, yra nepakankama išvadai, kad tarp jų buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti ginčo gyvenamąjį namą, kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą nuosavybę. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, kaip artimas giminaitis, kartais padėdavo ūkyje, tačiau dėl to nelaikytina, kad iš R. S. T. ūkio gautos pajamos buvo ieškovo ir jos tetos bendros lėšos.
18. Teismas nurodė, jog ieškovas pats paaiškino, kad pinigus perdavė jau po ginčo turto įsigijimo visai kitam tikslui – pirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pats ieškovas paneigė, kad buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, t. y. dėl ginčo turto įsigijimo.
19. Teismas sprendė, kad ieškovas asmeninių lėšų panaudojimo fakto neįrodė, taip pat neįrodė, kad jis su R. S. T. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl ginčo turto įsigijimo lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo atsakovas A. L. prašo: 1) pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę kartu su R. S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini)) įgytą turtą – 0,0699 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinierinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurį po R. S. T. mirties, kaip palikimą, priėmė J. L.; 2) nustatyti, kad A. L. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis nekilnojamojo turto – 0,0699 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti J. L. vykdyti 2020-11-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartį; padengti laidojimo išlaidas – 1149 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir nutarė padaryti įrašą viešajame registre dėl atsakovui J. L. priklausančio nekilnojamo turto su žeme ir kitais inžinieriniais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perleidimo draudimo; įpareigoti atsakovą nesiimti veiksmų dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, tačiau atsakovas teismo nutarties nevykdė.
20.2. Ieškovas pateikė teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad jis kartu su R. S. T. gyveno. Ji užaugino savo sūnėną ir iki mirties ieškovas ja rūpinosi, jie vedė bendrą ūkį. Ieškovą mirusioji laikė savo sūnumi. Tai įrodo liudytojų parodymai, nuotraukos, dokumentai. Ieškovas dovanojo savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tai įrodo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dovanojimo sutartis, taip pat ir 2014-07-16 Nacionalinės žemės Tarnybos prie žemės ūkio Ministerijos Šiaulių skyriaus raštas Nr. 31 SD-(14.31.104)-4236 „Dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties“, kuris buvo siųstas ieškovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad ieškovas gyveno pas savo mirusiąją tetą ir vedė bendrą ūkį.
20.3. Ieškovas nuo 2020-10-27 negyvena mirusios tetos name, nes namą, nepaisydamas teismo nutarties, atsakovas savavališkai užgrobė ir užvaldė mirusiajai ir ieškovui priklausančius daiktus, rūbus, vaistus ir kitas smulkmenas, sužlugdydamas ieškovo pilnavertį gyvenimą. Atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovas yra išvykęs, nepaisydamas teismo nutarčių ir įpareigojimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas liko gatvėje, tik turėdamas vilkimus rūbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo vykdoma 2020-11-04 nutartis. Teismas neįvertino, kad ieškovas prisidėjo pinigais (20000 Eur), dovanojo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė tikrai didelė. Teismas nepripažino, kad ieškovas, atidavęs pinigus, padovanojęs žemės sklypą, nesilaikant 2020-11-04 nutarties, buvo išmestas į gatvę.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. L. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Skunde minima pirmosios instancijos teismo 2020-11-04 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei ieškovo pasvarstymai dėl šios nutarties vykdymo. Skunde neaptartas ir neanalizuotas skundžiamas teismo sprendimas, nenurodytos galimai klaidingos teismo išvados ar netinkamas tam tikrų įrodymų vertinimas. Ieškovas nenurodė, ar, priimdamas sprendimą, teismas pažeidė procesinės, materialinės teisės normas. Skundo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad skundžiamą teismo sprendimą ar jo dalį privalu pakeisti, panaikinti.
21.2. Apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo nurodyti ginčijamą sumą. Nors ginčas turtinio pobūdžio, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta skundo (ginčo) suma. Prie skundo nepateikti įrodymai, kad už kreipimąsi į apeliacinės instancijos teismą būtų sumokėtas žyminis mokestis ar ieškovas būtų nuo jo mokėjimo atleistas. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-10-21 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri susijusi su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, ieškovas iš dalies (30 procentų) atleistas nuo žyminio mokesčio, proceso išlaidų mokėjimo.
21.3. Apeliaciniame skunde nemotyvuotai keliami nauji, pertekliniai reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti teismo 2020-11-04 nutartį bei padengti laidojimo išlaidas. Šiuo atveju skundas neatitinka CPK 312 straipsnio reikalavimų. Ieškovas dėl minėtos nutarties priverstinio vykdymo į antstolius nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nevykdęs teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas ieškinyje nekėlė reikalavimo atlyginti mirusios tetos laidojimo išlaidų, be to, pateiktas laidojimo išlaidų sąrašas nėra oficialus mokėjimo dokumentas, sąrašas nepatikimas ir neinformatyvus, šiuo dokumentu negalima remtis, nes jis tėra paties ieškovo laisva forma sudarytas ir pasirašytas.
21.4. Prie apeliacinio skundo be pagrindo pridėti teismo 2020-11-04 nutartis ir 2021-06-15 sprendimas, šie procesiniai dokumentai jau yra byloje. Kiti priedai taip pat neprijungtini, nes ieškovas, turėdamas galimybę, jų neteikė pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad būtinybė teikti naujus įrodymus iškilo vėliau. Naujų įrodymų teikimas prieštarauja CPK 314 straipsniui.
21.5. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas pinigais ar kitu turtu prisidėjo prie ginčo objekto įgijimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas su R. S. T. vedė bendrą ūkį bei planavo kartu pirkti namų valdą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
23. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Nacionalinės Žemės tarnybos raštą dėl žemės išpirkimo, žemės sklypo dovanojimo sutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2021-06-15 sprendimą, Šiaulių apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį, R. S. T. laidojimo išlaidų sąrašą, paso kopiją.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
27. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovo pateikti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nenurodė, kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui teikė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, taip pat nepaaiškino, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiami įrodymai šiuo atveju neturi tokios bylai svarbios įrodomosios reikšmės, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, be to, didžioji dalis teikiamų įrodymų bylos medžiagoje jau yra, o ieškovas nepagrindė įrodymų pateikimo būtinybės po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini), pagrindu R. S. T. iš N. P. ir V. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 69000,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. papunktyje šalys susitarė, kad 11600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka, o likusius 57400,00 E. R. S. T. pervedė pardavėjams prieš pasirašant sutartį.
30. Iš R. S. T. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. į pardavėjų N. P. ir V. M. atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo pervesta po 28700,00 Eur, iš viso 57400,00 Eur.
31. R. S. T. mirė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), pagrindu jos turtą, taigi ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo (duomenys neskelbtini) atsakovas J. L..
32. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini), R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 16000,00 Eur; 2018 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini), R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 5300,00 Eur; 2019 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini), R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 33325,00 Eur; 2019 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini), R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 20000,00 Eur. 2015–2019 laikotarpiu R. S. T. už savo turto pardavimą iš viso gavo 74625,00 Eur sumą.
33. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad R. S. T. 2005 m. perleido nuosavybės teise priklausiusius butą ir patalpas Nr. 21, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1999 m. perleido nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
34. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. KA-PZ1E-372 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. R. S. T. gavo senatvės pensiją (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 189,75 Eur (655,18 Lt), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. – 195,23 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 199,29 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 205,84 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. – 220,42 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 232,32 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 248,45 Eur, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 255,64 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 275,16 Eur).
35. 2009 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini), ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30447,67 Eur (105129,73 Lt), kuriuos pirkėjai įsipareigojo pervesti į ieškovo kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovo teigimu, visa suma, gauta pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo teikta kaip išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
36. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. KA-PZ1E-447 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. vasario 18 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. spalio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos per šiuos laikotarpius iš viso sudarė 4403,27 Eur.
Dėl ginčo esmės
37. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo: 1) pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę kartu su R. S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini)) įgytą turtą – 0,0699 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinierinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurį po R. S. T. mirties, kaip palikimą, priėmė J. L.; 2) nustatyti, kad A. L. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis nekilnojamojo turto – 0,0699 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti J. L. vykdyti 2020-11-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartį; padengti laidojimo išlaidas – 1149 Eur.
38. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pateikė teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad jis kartu su R. S. T. gyveno, ji užaugino savo sūnėną, iki jos mirties ieškovas ja rūpinosi, jie vedė bendrą ūkį, ieškovą mirusioji laikė savo sūnumi. Atsakovas nevykdė 2020-11-04 teismo nutarties, savavališkai užgrobė ir užvaldė mirusiajai ir ieškovui priklausančius daiktus, rūbus, vaistus ir kitas smulkmenas, sužlugdydamas ieškovo pilnavertį gyvenimą. Ieškovas, atidavęs pinigus, padovanojęs žemės sklypą, nesilaikant 2020-11-04 nutarties, buvo išmestas į gatvę.
39. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus.
40. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
41. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
42. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovo apeliaciniame skunde skundžiamas teismo sprendimas neaptartas ir neanalizuotas, nenurodytos galimai klaidingos teismo išvados ar netinkamas tam tikrų įrodymų vertinimas. Ieškovas nenurodė, ar, priimdamas sprendimą, teismas pažeidė procesinės, materialinės teisės normas. Skundo rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, ar skundžiamą teismo sprendimą, jo dalį privalu pakeisti, panaikinti. Prie skundo nepateikti įrodymai, kad už kreipimąsi į apeliacinės instancijos teismą būtų sumokėtas žyminis mokestis ar ieškovas būtų nuo jo mokėjimo atleistas.
43. 2021 m. liepos 16 d. pirmosios instancijos teismo rezoliucija skundas buvo priimtas ir skirtas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
44. Ieškovas pareikštu ieškiniu reikalavo pripažinti jo nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto, savo ieškinį grindė tuo, kad R. S. T. turtą įgijo su juo, vykdydama jungtinę veiklą žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.
45. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).
46. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog ieškovas byloje neįrodė, kad tarp jo ir R. S. T. buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti ginčo turtą, kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą nuosavybę. Turtas buvo įgytas R. S. T. asmeninės nuosavybės teise, tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. S. T. iš N. P. ir V. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą už 69000,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad 11600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka, o likusius 57400,00 E. R. S. T. pervedė pardavėjams prieš pasirašant sutartį. Iš R. S. T. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. į pardavėjų atsiskaitomąsias sąskaitas buvo pervesta po 28700,00 Eur, iš viso 57400,00 Eur.
48. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. S. T. disponavo lėšomis, reikalingomis minėtos vertės turto įsigijimui, turėjo savarankiškų asmeninių lėšų ir galėjo visiškai atsiskaityti su pardavėjais bei įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo įnašo į jungtinę veiklą dydžio, asmeninių lėšų panaudojimo fakto ginčo turto įsigijimui, taip pat neįrodė, kad iš R. S. T. ūkio gautos pajamos buvo jo ir jos tetos bendros lėšos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir R. S. T. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, t. y. dėl nekilnojamojo turto, įsigijimo, ir dėl to ieškovas, kaip partneris, įgijo nuosavybės teisę į šio turto dalį.
49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad jis su R. S. T. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl ginčo turto įsigijimo lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas jo ieškinį atmetė pagrįstai.
50. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
51. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
52. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalys neturi teisinio pagrindo išplėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos teikiant atsiliepimus ar kitos formos atsikirtimus į ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014), to neleidžia daryti ir bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios teisės normos (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nereiškė reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti 2020-11-04 teismo nutartį bei padengti laidojimo išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nenagrinėja ieškovo nurodytų argumentų šiuo aspektu.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. liepos 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas), kurios suma 250,00 Eur, bei 2021 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 250,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.
57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
58. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui J. L. iš ieškovo A. L. priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.