Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde ginčija byloje nustatyto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, bei kelia paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama teismo nutartimi, V. K. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį panaikinti ar keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, jame dėstomi iš esmės analogiški apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo nurodyti argumentai, dėl kurių pakankamai išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, todėl sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais. Apeliaciniame skunde nenurodoma ir jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.

Dėl ANK 421 straipsnio 1 dalies pažeidimo

9. Kaip minėta, V. K. Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį nubausta 360 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, padarė išvadą, kad jos padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje surinktų duomenų visuma, jos kaltė nustatyta, o pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį byloje nėra, todėl priėmė sprendimą skundo netenkinti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

10. ANK 421 straipsnio 1 dalyje, be alternatyvių veiksmų, vairuotojų administracinė atsakomybė numatyta už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės nurodytos KET 73 punkte. KET 73.11 punkte, be kita ko, nurodoma, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Pagal KET 68 punktą, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 173.3 punkte nurodyta, kad eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti).

11. Nors savo kaltę padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą V. K. iš esmės neigia kvestionuodama byloje pateikto vaizdo įrašo duomenis ir tvirtina jos veiksmuose nesant nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau su tokiu įvykio faktinių aplinkybių bei teisiniu situacijos vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. K. teiginiai, kad geležinkelio pervažą ji pravažiavo tik įsitikinusi, kad judėti yra saugu, kai draudžiantis eismą signalas išsijungė, o užtvaras jau buvo beveik pakilęs, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio.

12. Pagal V. K. paaiškinimus, traukiniui pravažiavus ir nutolus pakankamai toli, ji norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš pervažos, įsitikino, jog kelias už pervažos yra laisvas ir saugus, žvilgtelėjo į dešinę pažiūrėti, ar nebedega draudžiamas geležinkelio šviesoforo signalas ir, pamačiusi, jog šis nustojo degti, o užtvaras yra beveik pakilęs, pajudėjo savo automobiliu ir nuvažiavo per pervažą. Apeliantės teigimu, iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti: dvi mirksinčios raudonos pervažos šviesoforo lempos nustoja degti (apie 11:14:27), tada pradeda kilti užtvaras (apie 11:14:29), jos automobilis pajuda apie 11:14:32, kadangi draudžiantis raudonas šviesoforo signalas nebedega, o važiuoti per geležinkelio pervažą pro kylantį užtvarą nei KET, nei ANK nedraudžia. O kodėl vėliau vėl trumpam, papildomai 4-5 sekundėms (apie 11:14:34) užsidegė raudonas šviesoforo signalas, ji paaiškinti negali. Tik vėliau suprato pažeidimo iš tikrųjų nepadariusi, nes šviesoforas dėl neaiškių priežasčių iš naujo įsijungė jai jau pajudėjus, kai objektyviai nebegalėjo jo matyti.

13. Apeliacinės instancijos teismui dar kartą įvertinus apeliantės paaiškinimus, vaizdo įrašo duomenis, sutiktina su pastebėjimu, kad eismą draudžiantis mirksintis raudonas šviesoforo signalas trumpam nebedegė, o užtvaras per geležinkelio pervažą kilo, tačiau netrukus raudonas šviesoforo signalas vėl įsijungė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai apeliantės teiginiams, raudonas šviesoforo signalas vėl įsijungė ir aiškiai mirksėjo apeliantės vairuojamam automobiliui dar nespėjus pajudėti iš vietos, taigi objektyviai ji turėjo visas galimybes tai pamatyti, nes stovėjo pirmoji prie šviesoforo ir tokiu kampu, kuris leidžia vaizdą matyti aiškiai. Pagal vaizdo įrašo duomenis, 11:14:27 nustoja degti eismą draudžiantis mirksintis raudonas šviesoforo signalas, 11:14:30 kyla užtvaras, prie kurio stovi apeliantės vairuojamas automobilis, užtvarui įpusėjus kilti – 11:14:33 vėl įsidega raudonas šviesoforo signalas ir tuo pat metu apeliantės vairuojamas automobilis pajuda iš vietos, nuvažiuoja per pervažą, ją kerta, važiuoja tolyn, kai 11:14:40 raudonas šviesoforo signalas išsijungia. Tik tuomet pajuda ir kiti abipus pervažos stovėję automobiliai. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad apeliantė visgi objektyviai turėjo visas galimybes pamatyti vėl užsidegusį eismą draudžiantį šviesoforo signalą, nes šviesoforo matomumo jai niekas neužstojo, automobilis prie pervažos stovėjo pirmas ir tokiu kampu, iš kurio šviesoforas aiškiai matomas, tačiau nepaisė visų atsargumo priemonių, užtvarui nė nepakilus ir neįsitikinusi, kad eismas yra leidžiamas, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Todėl apeliantės versija, kad per pervažą ji važiuoti pradėjo draudžiamam šviesoforo signalui išsijungus, laikytina paneigta objektyviais bylos duomenimis.

14. Pačios apeliantės pozicija dėl minėtame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, kaip matyti iš bylos medžiagos, viso proceso metu kito priklausomai nuo administracinės teisenos eigos: gavusi administracinio nusižengimo protokolą V. K. 2025 m. kovo 14 d. prašyme Institucijai nurodė su nustatytu pažeidimu nesutinkanti; gavusi vaizdo medžiagą iš Institucijos, savo 2025 m. kovo 26 d prašyme nurodė su pažeidimu sutinkanti; savo skunduose teismams ji teigė bylos nagrinėjimo Institucijoje metu su nurodytu KET pažeidimu sutikusi tik todėl, kad nebuvo įsigilinusi į vaizdo įrašą ir norėjo išsaugoti teisę vairuoti, nors ir manė, kad pažeidimo nepadarė. Tačiau pačios apeliantės paaiškinimai proceso metu visgi atskleidžia tikruosius padaryto KET pažeidimo motyvus. 2025 m. kovo 26 d. prašyme Institucijai ji nurodė:„...<...> sutinku, kad padariau Protokole nurodytą eismo taisyklių pažeidimą ir dėl to labai gailiuosi. Eismo taisyklių pažeidimą padariau netyčia, labai skubėjau į darbą, taip pat buvau labai susijaudinusi, nes man stovint prie pervažos nusileido pervažos užtvarai, labai sutrikau dėl to ir kai užtvarai pradėjo keltis norėjau kuo greičiau išvažiuoti iš tos vietos. Pavojaus niekam nesukėliau.“. Skunde apeliacinės instancijos teismui ji taip pat nurodė, kad traukiniui pravažiavus ir nutolus pakankamai toli, ji norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš pervažos. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju KET pažeidimas buvo sąlygotas subjektyvių aplinkybių (apeliantės skubėjimo ir neatidumo), o ne objektyvių priežasčių.

15. Kaip minėta, pagal ANK 421 straipsnio 1 dalies konstrukciją, atsakomybė asmeniui kyla „<...> už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <...>“. Sutiktina su skundo argumentu, kad įstatymas nedraudžia per geležinkelio pervažą važiuoti tuomet, kai pervažos užtvaras nėra visiškai pakeltas, tačiau, pastebėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalies nusižengimas apeliantei buvo inkriminuotas ne už tai. Šiuo atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka vieno iš minėtų požymių, t. y. pagal Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą – įvažiavimo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Vien tai, kad Institucijos nutarime papildomai nurodyta ir ta aplinkybė, jog užtvaras nebuvo pakeltas, nereiškia, kad apeliantės veiksmai buvo kvalifikuoti neteisingai.

16. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą V. K. atžvilgiu ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas betarpiškai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklaustos pačios apeliantės parodymus, tiek Institucijos atstovo paaiškinimus, peržiūrėjo byloje pateiktą įvykio vietos vaizdo įrašą, ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apygardos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį naikinti. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Išvados nekeičia ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie inžinerinių eismo reguliavimo įrenginių tiek apskritai, tiek ir šioje konkrečioje geležinkelio pervažoje, įrengimo ypatumus, kadangi šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o ir byloje nenustatyta jokių kelių infrastruktūros ar įrenginių eksploatavimo pažeidimų/gedimų, dėl kurių apeliantė nebūtų galėjusi išvengti nustatyto KET pažeidimo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

17. Pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį, už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu V. K. šis teisė atimta minimaliam – 2 mėnesių terminui. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. K. teismo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, nes tai padarytų neįmanoma jos darbinę veiklą, o tuo pačiu ir finansines galimybes išlaikyti šeimą.

18. Galimybė asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje normoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

19. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesant pagrindo V. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir sutrumpinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą bei sumažinti paskirtos baudos dydį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie apeliantės darbinę veiklą, darbo funkcijų pobūdį, šeiminę padėtį nelaikytinos švelninančiomis jos atsakomybę ir nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jos teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (gimimo liudijimas, darbdavio pažyma, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo) neabejotinai patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes apie specialiosios teisės reikalingumą darbe, turimus išlaikytinius, tačiau ir iki nusižengimo padarymo apeliantė žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, bet nors ir spontaniškai, vis tik padarė administracinį nusižengimą, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pats asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas jos neprarasti. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suteiktų prioritetą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams ir pažeistų viešąjį interesą užtikrinti visuomenės saugumą. Pažymėtina, kad tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kylantys asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius tam tikras nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones, yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo išdava. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, tokią išvadą patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021).

21. Nagrinėjamu atveju V. K. KET pažeidė ne bet kur, o geležinkelio pervažoje, t. y. padidinto pavojaus zonoje, kurioje vairuotojai, kirsdami geležinkelio pervažą, turi būti itin atidūs. Šie duomenys neleidžia pritarti ir apeliacinio skundo argumentui, kad taip kirsdama geležinkelio pervažą apeliantė laikėsi visų saugumo priemonių, įsitikino, kad yra saugu ir pasekmių nekils. Šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių jos neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek apeliantės kaltės forma, tiek jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jau buvo įvertintos skiriant jai nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę bei ginčijant jų pagrįstumą, o jokių naujų aplinkybių, kurios skundžiamais sprendimais būtų neįvertintos, byloje nenustatyta. Tokių nenustatyta ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė neigia savo kaltę padariusi administracinį nusižengimą, nėra kritiška savo veiksmams, linkusi jį pateisinti įvykio vietos infrastruktūros ypatumais bei priimtų sprendimų neobjektyvumu. Vertindamas apeliantės asmenybę, žemesnės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. K. ne pirmą kartą padarė KET pažeidimą. Nors anksčiau jos padaryti administraciniai nusižengimai ir nepriskiriami prie šiurkščių, tačiau visgi neleidžia apeliantės vertinti kaip itin pavyzdingos vairuotojos ir laikyti tai išskirtine aplinkybe.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog V. K. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, o apeliantės nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kad būtų pateisinamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas.

23. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, o jai paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nelaikytinos per griežtomis ir neproporcingomis tiek padarytam nusižengimui, tiek jos asmenybei, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.