- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2-378-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00175-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- RAB „Ofis Vais“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“, Noble House LLC
- Advokatai
- Vykintas Zulonas, Andris Košel, Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.26Vežimas
- 2.6.27Krovinių ekspedicija
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „Ofis Vais“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minsko vynuogių vynų gamykla“, Noble House LLC, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TLSC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Ofis Vais“ 52 787 Eur skolos, 8 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 52 787,17 Eur skolos, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės UAB „TLSC“ patirtas išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu. Ieškinį grindžia šiais motyvais:
1.1 Pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. TLSC 2017/08-17/1 (toliau – Sutartį) atsakovė RAB „Ofis Vais“ pavedė, o ieškovė įsipareigojo suorganizuoti 3 307 dėžių degtinės (toliau ir Krovinys) pervežimą iš Bresto, Baltarusija, į Dalianą, Kinija. Savo ruožtu šią paslaugą atsakovei pavedė suteikti jo sutartinis kontrahentas – faktinis krovinio siuntėjas ir savininkas UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“. Krovinio pervežimui jūrų transportu iš Klaipėdos, Lietuva, į Dalianą, Kinija, ieškovė pasitelkė Maersk Line, ?S (toliau Faktinis vežėjas). Pastarasis Krovinio pervežimui suteikė jūrinį konteinerį Nr. SCMU2079181. Konteinerio perkrovimo Roterdame metu Nyderlandų muitinės įstaiga atliko Krovinio tikrinimą ir nustatė, kad Krovinys yra skirtas ne Krovinio vežimo dokumentuose nurodytam asmeniui, o faktiškai yra gabenamas į Šiaurės Korėją, pažeidžiant tarptautinės prekybos sankcijas. Nyderlandų muitinės įstaiga uždraudė krovinio gabenimą į numatytą paskirties vietą. Už Konteinerio naudojimo ir saugojimo paslaugas Krovinio muitinio tikrinimo metu Roterdame Faktinis vežėjas pareikalavo ieškovės sumokėti 58 827,91 JAV dolerių. Ieškovė, apmokėjusi šias papildomas išlaidas, jų atlyginimo atitinkamai pareikalavo iš atsakovės, kuri iki šiol vengia įvykdyti šią savo sutartinę prievolę. Vadovaujantis Sutarties 2.2.4 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti papildomas būtinas ir neišvengiamas ieškovės išlaidas, atsiradusias dėl nuo ieškovės nepriklausiusių priežasčių bei aplinkybių vykdant Sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė RAB „Ofis Vais“ byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2.1 Nurodė, kad RAB „Ofis Vais“ 2016 m. liepos 7 d. sudarė sutartį Nr.3050716-00 tarp RAB „Ofis Vais“ ir UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ ir paraišką, pateiktą 2018 m. dėl 3 307 dėžučių degtinės pervežimo iš Bresto, Baltarusijos Respublikos, į Daliano uostą, Kinijoje. Norėdama atlikti šitą pervežimą atsakovė sudarė susitarimą su UAB „TLSC“, kad ji pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutartį Nr. TLSC 2017 / 08-17 / 1 ir 2018 m. gegužės 28 d. paraišką Nr.180298 teiktų krovinio ekspedijavimo sutartį. UAB „TLSC“ krovinio pervežimui pasamdė „Maersk Line“ krovinio gabenimui jūra. Faktinis konteinerio „SCMU-2079181“ išsiuntimas iš Baltarusijos miesto Bresto tolimesniam gabenimui įvyko 2018 m. birželio 1 d. „Maersk Line“ konteinerį su kroviniu jūrų pervežimui iš UAB „TLSC“ priėmė 2018 m. birželio 5 d. ir turėjo pristatyti į paskirties vietą su tarpiniu perkrovimu Roterdame, Nyderlanduose.
2.2 Atsakovė pažymi, jog po 2018 m. birželio 5 d. iš UAB „TLSC“ negavo jokios informacijos apie konteinerio gabenimą ir krovinio vietą, todėl nedelsdama pradėjo konteinerio paiešką. Tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. RAB „Ofis Vais“ elektroniniu paštu iš UAB „TLSC“ gavo Nyderlandų muitinės atsakymą dėl konteinerio „SCMU-2079181“, taip pat gavo Maersk Line ir UAB „TLSC“ laiškus, kuriuose buvo nurodyta, kad 2018 m. liepos 9 d. Nyderlandų muitinė Roterdame sustabdė ir sulaikė gabenamą konteinerį SCMU-2079181, kad būtų galima papildomai patikrinti krovinį. Laiškuose buvo nurodyta, jog konteineris SCMU-2079181 turi būti grąžintas siuntėjai UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“. Gavusi šią informaciją atsakovė nedelsiant visą informaciją pateikė UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“.
2.3 2018 m. spalio 23 d. UAB „Minsko vynuogių vyno gamykla“ išsiuntė RAB „Ofis Vais“ raštą Nr. 1739, kuriame nurodė, kad įvykdė savo pareigą perduoti prekes pirkėjui ir neturi jų nuosavybės, todėl negali duoti nurodymų apie tolimesnį sulaikyto krovinio kelionės tikslą. Faktiškai UAB „Minsko vynuogių vyno gamykla“ atsisakė priimti konteinerį su kroviniu ir nesuteikė jokių nurodymų. Noble House LLC 2019 m. spalio 24 d. RAB „Ofis Vais“ išsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad „Noble House LLC“ yra pasirengusi priimti konteinerį SCMU-2079181 Klaipėdos uoste. Atsakovė apie tai nedelsdama pranešė ieškovei, tačiau ši nesiėmė jokių priemonių grąžinti krovinį „Noble House LLC“.
2.4 Vertina, kad ieškovės nurodyta nuoroda į CK 6.824 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsta, nes konteinerio laikymo ir naudojimo paslaugos sutartyje nenumatytos. Remiantis Sutarties Nr. TLSC 2017 / 08-17 / 1 2.2.4 punktu papildomos išlaidos yra mokamos, kai jos yra neišvengiamos, o UAB „TLSC“ galėjų jų išvengti, jei nebūtų mokėjusi Maersk Line nepagrįstai didelių išlaidų ir iš anksto. Be to, pagal sutartį klientas privalo mokėti tik už prekės pristatymo paslaugas ir (arba) prekių pristatymo organizavimą. Kadangi UAB „TLSC“ nepristatė krovinio į sutartą vietą ir net tinkamai neorganizavo jo pristatymo, atsakovė neturi atlyginti papildomų išlaidų.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ procesiniuose dokumentuose nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo šiuos motyvus:
3.1 UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ (pardavėjas) ir Noble House LLC (pirkėjas) 2018 m. balandžio 11 d. Sutartyje Nr. 180411 / GE susitarė dėl prekių (alkoholio produkcijos) tiekimo CIF sąlygomis – Daliano uostas, Kinija (INCOTERMS 2010). Pagal 2018 m. balandžio 11 d. sutarties Nr. 180411/GE 3.7. punktą pardavėjo prekių perdavimo vežėjui vieta nurodyta: (duomenys neskelbtini). Prekių iškrovimo vieta ir tiekimo sąlygos CIF – Dalian, Kinija (2018 m. gegužės 11 d. specifikacija Nr. 1 prie sutarties, 2018 m. birželio 1 d. pakavimo sąrašas Nr. 1, 2018 m. birželio 1 d. tarptautinis važtaraštis (CMR) Nr. 171). Krovinio gavėjas – Transit prime international logistics, LTD, Kinija. Pagal 2018 m. balandžio 11 d. sutarties Nr. 180411/GE 3.11. punktą prekės laikomos priimtomis nuo to momento, kai prekės perduotos pirkėjui ar jo atstovui (vežėjui ar kitam įgaliotam asmeniui) toje vietoje, kur pardavėjas perdavė prekes.
3.2 Pristatant prekes pirkėjui, 2018 m. birželio 1 d. tarptautinėje prekių ir transporto važtaraštyje (CMR) Nr. 171 pasirašė vežėja UAB „Egride“ (23 skiltis) ir 2018 m. birželio 1 d. konosamente – vežėja UAB „Maersk Line Lithuania“, kur yra nurodyta prekių įkėlimo į laivą data 2018 m. birželio 5 d. Taip pat yra UAB „Egride“ pasirašytas 2018 m. birželio 1 d. pakrovimo aktas Nr. 1, patvirtinantis, kad pakrovimas atliktas pagal 2018 m. gegužės 11 d. specifikaciją Nr. l prie sutarties. Prekių perdavimas tarptautinio automobilių gabenimo tikslais (CMR skiltis 4) buvo atliktas adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra, perdavimo vietoje, kuri yra nurodyta Sutartyje. Pervežimo kainą, reikalingą prekių pristatymui iki nurodyto paskirties uosto, pardavėjas sumokėjo.
3.3 Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ nuo to momento, kai vežėja UAB „Egride“ pasirašė 2018 m. birželio 1 d. tarptautinį važtaraštį (CMR) Nr. 171, faktiškai perdavė prekes pirkėjui pagal sutartį, tokiu būdu vykdydamas savo įsipareigojimą tiekti prekes, sumokėjo už prekių gabenimą iki jų atvykimo į paskirties vietą, neturi nuosavybės teisių į jas, neprisiima jos praradimo ar sugadinimo rizikos, todėl neturėtų padengti išlaidų, susijusių su prekių pristatymu, iki jų atvykimo į paskirties vietą momento. Mano, kad „Noble House LLC“ turėtų būti įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, o ne UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“.
3.4 Nurodo, kad daugiau nei 15 mėnesių UAB „TLSC“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų informuoti RAB „Ofis Vais“, krovinio siuntėją ir krovinio gavėją, neprašė papildomų nurodymų. Nei UAB „TLSC”, nei „Maersk Line“ nepranešė asmeniui, turinčiam teisę disponuoti kroviniu, apie galimas papildomas išlaidas, susijusias su krovinio pristatymu į Daliano uostą, Kinija.
3.5 UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ ieškovei UAB „TLSC“, „Maersk Line“ ir JT ekspertų komisijai per Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją pateikė visus reikalingus krovinio dokumentus. Dokumentai patvirtina, kad prekės buvo gabenamos į Kiniją, o ne į Šiaurės Korėją. Krovinio gavėjas buvo Transit Prime International Logistics Co., LTD. Degtinė nėra prabangos daiktas ir nėra prekė, uždrausta įvežimui į Kiniją. Nyderlandų muitinė nei eksporto procedūroje, nei siuntėjo dokumentuose nenustatė jokių nukrypimų, kurie parodytų, kad yra oficiali (patvirtinta) priežastis grąžinti prekes.
3.6 Reikalavimas atlyginti UAB „TLSC“ 52 787,17 eurų išlaidas yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas. Apie galimas papildomas išlaidas, kurios gali atsirasti, UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ buvo pranešta tik 2019 m. rugpjūčio 30 d., tai yra po 15 mėnesių po konteinerio sulaikymo ir, atitinkamai, šių išlaidų su ja niekas nesuderino. UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ nėra susijusi su šiomis išlaidomis, kadangi jos atsirado ne dėl jų kaltės ir, kaip nurodyta anksčiau, nuo 2018 metų birželio mėn. 1 d. UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ neturėjo nuosavybės teisės į krovinį ir negalėjo juo disponuoti.
3.7 UAB „TLSC“ pateiktuose mokėjimo dokumentuose nėra pakankamai išsamios informacijos, patvirtinančios, kad UAB „TLSC“ patyrė išlaidas pagal sąskaitas, susijusias su konteineriu SCMU2079181.
3.8 Mano, kad Nyderlandų muitinė sulaikė krovinį be pakankamo pagrindo. UAB „TLSC“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 28 d. RAB „Ofis Vais“ paraišką Nr. 180298. Ieškovės deklaruotos sumos papildomos patirtos išlaidos yra tiesioginės ekspeditoriaus UAB „TLSC“ ir „Maersk Line“ neveikimo pasekmės, yra neprivalomos, atsirado dėl UAB „TLSC“ ir „Maersk Line“ kaltės, jų buvo galima išvengti, papildomos išlaidos nebuvo iš anksto suderintos su užsakovais (RAB „Ofis Vais“, UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“), pirkėju („Noble House LLC“). UAB „TLSC“ ir „Maersk Line“ yra atsakingos už nepagrįstą pristatymo vėlavimą ir visas su tuo susijusias milžiniškas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta Noble House LLC, kurios buveinė yra Sakartvele. Kadangi tarp Sakartvelo ir Lietuvos Respublikos nėra sudarytos tarptautinės sutarties, nustatančios tiesioginį bendradarbiavimą, Sakartvelas taip pat nėra ratifikavęs 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, todėl trečiajam asmeniui dokumentai turėtų būti siunčiami CPK 801 ir 803 straipsniuose nustatyta tvarka. Nustatyta, jog byloje yra šalių pateiktų procesinių dokumentų rusų kalba kopijos bei žinomas Noble House LLC elektroninio pašto adresas. Siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teismas elektroninio pašto adresu išsiųs Noble House LLC užklausimą, ar jis sutiktų priimti procesinius dokumentus, siunčiamus elektroniniu paštu ir verstus į rusų kalbą. Teismo byloje esančiais trečiojo asmens Noble House LLC elektroninio pašto adresais išsiųsti elektroniniai laiškai buvo arba grąžinti nurodant, kad nepasiekė adresato, arba į juos nebuvo atsakyta.
5. Siekiant proceso operatyvumo, 2021 m. birželio 3 d. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti ieškovės atstovui, kad ji, pasitelkusi UAB TNT, išsiųstų trečiajam asmeniui dokumentus. Ieškovė 2021 m. birželio 23 d. išsiuntė teismo procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Noble House LLC, per kurjerių tarnybą.
6. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė teismui informaciją, jog paslaugos teikėja UAB „TNT“ informavo ieškovę, kad jai telefonu susisiekus su Noble House LLC atstovu dėl siuntos įteikimo, jis nurodė atsiimsiąs siuntą pats. Vėliau Noble House LLC atstovas nurodė, kad siuntą atsiims po 2021 m. rugsėjo 15 d., kai pasibaigs jo saviizoliacija dėl COVID-19. 2021 m. lapkričio 15 d. teisme buvo gautas ieškovės pranešimas, jog nepaisant Noble House LLC atstovo ketinimo tiesiogiai atsiimti procesinius dokumentus, Noble House LLC atstovas po 2021 m. rugsėjo 15 d. su kurjerių tarnyba nebesusisiekė, vėliau susisiekus nurodė, jog yra išvykęs iš šalies. Alternatyvių teismo procesinių dokumentų įteikimo galimybių Noble House LLC atstovas nenurodė.
7. 2021 m. lapkričio 16 d. teismas trečiajam asmeniui Noble House LLC apie teismo procesą pranešė dokumentus įteikdamas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. Košel palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Ieškinį prašė tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
9. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsakovės atsiliepime ir 2021 m. sausio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir motyvus. Vertina, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes sutartis nebuvo įvykdyta. O tokiu atveju, kai sutartis nėra įvykdoma, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinį prašė atmesti.
10. Trečiojo asmens atstovas advokatas V. Zulonas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog niekas negalėjo numatyti, kad krovinys bus sulaikytas muitinės tarnybos atstovų ir bus sulaikytas tokį ilgą laikotarpį. Niekas negalėjo daryti įtakos nei krovinio sulaikymui, nei sulaikymo terminui. Nesutinka, kad ieškovės prašoma suma yra būtinos ir neišvengiamos išlaidos, tai yra UAB „Maersk Line Lithuania“ nuostoliai, o ne išlaidos. Tai, kad ieškovė gera valia juos atlygino faktiniam vežėjui, nereiškia, kad atsakovė taip pat turi juos atlyginti ieškovei. Prašė teismo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Faktinės aplinkybės
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. trečiasis asmuo UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ ir Noble House LLC sudarė sutartį Nr. 180411/GE ir 2018 m. gegužės 11 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018 m. balandžio 11 d. sutarties Nr. 180411/GE, pagal kurią pardavėja (UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“) pardavė, o pirkėja (Noble House LLC) nupirko 19 842 degtinės butelių krovinį pagal sutartas prekių pardavimo ir pristatymo sąlygas (išankstinis kainos sumokėjimas, pristatymas į paskirties vietą CIF sąlygomis pagal Incoterms), nuosavybės teisė į prekes perėjo šio krovinio pirkėjai Noble House LLC nuo krovinio perdavimo vežėjui momento (2020 m. birželio 1 d) (2020 m. gruodžio 23 d. DOK-20274, priedas Nr. 1). 2016 m. liepos 7 d. RAB „Ofis Vais“ (ekspeditorius) ir UAB „Minsko vynuogių vyno gamykla“ (užsakovas) sudarė Krovinių vežimo keliais ekspedijavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 3050716-00 ir 2018 m. gegužės 22 d. pasirašė paraišką Nr.1, alkoholinių produktų, išpilstytų į butelius, pristatymo iš Bresto, Baltarusijos Respublikos, į Daliano uostą, Kinijoje. UAB „TLSC“ ir RAB „Ofis Vais“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. TLSC 2017/08-17/1 (toliau Sutartis), pagal kurią atsakovas pavedė, o ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas, susijusias su krovinių pervežimo organizavimu. Atsakovo pavedimu, kuris buvo įformintas 2018 m. gegužės 28 d. užsakymu, ieškovė įsipareigojo suorganizuoti 3 307 dėžių degtinės (toliau – Krovinys) pervežimą iš Bresto, Baltarusija, į Dalianą, Kinija. Užsakymo kaina – 1 800 USD. Ieškovė UAB „TLSC“ Krovinio gabenimą iš Klaipėdos uosto į Daliano uostą pavedė UAB „Maersk Line Lithuania“, 2018 m. gegužės 30 d. užsakymo Nr.965188675. 2018 m. birželio 5 d. Krovinys perduotas UAB „Maersk Line Lithuania“ pervežimui jūra.
12. 2018 m. birželio 22 d. ieškovė iš UAB „Maersk Line Lithuania“ gavo prašymą pateikti reikiamus dokumentus pagal iš Maersk, Vokietija, atstovo gautą pranešimą. Maersk, Vokietija, atstovas nurodė, jog Vokietijos muitinė sulaikė konteinerį dokumentų patikrinimui. Prašo pateikti visus turimus dokumentus, pvz., važtaraščio kopiją, komercines sąskaitas faktūras, pakuočių sąrašą ir t. t.) (2020 m. gruodžio 23 d. rašto DOK-20288, priedas Nr. 1).
13. 2019 m. liepos 9 d. Roterdamo muitinės skyriaus nurodymu buvo iškrautas konteineris, stovėjęs laive „MSC Viviana“, kuriame buvo 3 307 dėžės degtinės (ieškinio priedas Nr.5).
14. 2018 m. liepos 19 d. ieškovė elektroniniu paštu informuoja atsakovą apie muitinės pradėtą tyrimą dėl krovinio, 2018 m. liepos 30 d. ieškovė elektroniniu paštu praneša atsakovei, kad Muitinė tęsia tyrimą. 2018 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Maersk Lines Lithuania“ praneša ieškovei, jog Muitinė bendrauja tiesiogiai su siuntėja. 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė praneša atsakovei apie Muitinės tęsiamą tyrimą dėl Krovinio ir jog Muitinė nurodė, kad bet kokią informaciją iš Muitinės apie konteinerį gali priimti ir pateikti tik tiesiogiai pati krovinio siuntėja UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ (2020 m. gruodžio 23 d. rašto DOK-20288, priedai Nr. 4, 5, 7 ).
15. 2019 m. liepos 24 d. Mokesčių tarnyba / Muitinė Groningen, Rotterdamo skyrius, informavo „Maersk Lines Netherlands B.V.“, kad, pasitarus su prokuroru, nuspręsta, kad krovinys negali būti toliau transportuojamas. Šis krovinys, tai yra 3 307 dėžės degtinės, turi būti grąžintas siuntėjui iš Minsko. Rašte nurodoma, jog iš Muitinės turimos informacijos krovinys galbūt buvo skirtas Šiaurės Korėjai, o pagal 2017 m. rugpjūčio 30 Tarybos Reglamento (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai 8 ir 10 straipsnius degtinės tiekimas Šiaurės Korėjai yra draudžiamas, todėl krovinys yra grąžinamas siuntėjui (ieškinio priedas Nr.5).
16. 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku UAB „TLSC“ kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti visą įmanomą pagalbą grąžinant konteinerį SCMU2079181 į Klaipėdos uostą. Nurodo, kad negavus oficialaus raštiško važtaraštyje nurodyto krovinio siuntėjos UAB „Minsko vynuogių vyno fabrikas“ patvirtinimo, kad konteinerį galima grąžinti į Klaipėdos uostą, Nyderlandų muitinė gali priimti nutarimą utilizuoti krovinį. Galimos utilizavimo išlaidos sieks apie 9 000 Eur pridėjus 100 000 Eur muitinę garantiją-užstatą, kuris surenkamas iš faktinio vežėjo.
17. 2019 m. spalio 24 raštu Nr. 15-10/1740 „Noble House LLC“ informavo atsakovę RAB „Ofis Vais“, kad „Noble House LLC“ kaip Krovinio pirkėja yra pasirengusi priimti konteinerį Nr. SCNU2079181. 2019 m. spalio 24 d. RAB „Ofis Vais“ persiuntė ieškovei pirkėjos „Noble House LLC“ laišką.
21. 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovui teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus, įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, kodėl nesutinkama su pareikštu ieškiniu, taip pat dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo ir dydžio.
22. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu išklausius byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų, jos nurodytų aplinkybių, kad skaičiavimus, kaip susidarė sumos už konteinerio prastovas, galėtų pateikti, teismas išaiškino ieškovei įrodinėjimo pareigą byloje, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad jokių prašymų papildymų prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės neturi, papildomų įrodymų pateikti nepageidavo. Teismas pažymi, jog šioje byloje teismas nėra aktyvus, jam nėra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, jis tik turi pareigą išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėjimo pareigą.
Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo
23. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės 52 787,17 Eur skolos vadovaudamasi 2017 m. rugpjūčio 17 d. Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. TLSC 2017/08-17/1 2.2.4 punktu, kuriuo atsakovė įsipareigojo atlyginti papildomas būtinas ir neišvengiamas ieškovės išlaidas, atsiradusias dėl nuo ieškovės nepriklausiusių priežasčių bei aplinkybių vykdant Sutartį.
24. Atsakovės atstovas advokatas Olegas Drobitko bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, jų vertinimu, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. 2020 m. sausio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nagrinėjamu atveju vežėjas neįvykdė vežimo sutarties, nes krovinys nebuvo nugabentas į paskirties vietą, t. y. Daliano uostą Kinijoje, kas buvo sutarties dalykas. Remiantis LR CK 6.256 straipsniu tais atvejais, kai sutartis neįvykdyta, skolininkas atlygina kitai šaliai žalą (o ne išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu). Žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė. Todėl vežėjas turėtų įrodyti, kokią žalą jis realiai patyrė. Teismų praktikoje išlaidos, susijusios su konteinerio užlaikymu, taipogi yra laikytinos nuostoliais (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-2225-340/2015). Pažymi, kad ieškovė siekdama prisiteisti išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, turėtų įrodinėti, kad sutartis buvo įvykdyta. Tačiau yra akivaizdu, kad sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi krovinys nepasiekė Kinijos. Todėl atsakovas neturėti pareigos mokėti ieškovei išlaidų dėl sutarties vykdymo, kurios kaip išlaidos buvo neproporcingai apskaičiuotos lyginant su nugabenimo nuotoliu, taip pažeidžiant LR prekybinės laivybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį.
25. Trečiojo asmens UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ atstovas advokatas V. Zulonas 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog niekas negalėjo numatyti, kad krovinys bus sulaikytas muitinės tarnybos atstovų ir bus sulaikytas tokį ilgą laikotarpį. Niekas negalėjo daryti įtakos nei krovinio sulaikymui, nei sulaikymo terminui. Nesutinka, jog ieškovės prašoma suma yra būtinos ir neišvengiamos išlaidos, tai yra UAB „Maersk Line Lithuania“ nuostoliai, o ne išlaidos. Tai, kad ieškovė gera valia juos atlygino faktiniam vežėjui, nereiškia, kad atsakovė taip pat turi juos atlyginti ieškovei.
26. Taigi byloje iš esmės yra keliamas klausimas, ar ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą prašydama priteisti sumas, kurias ji atlygino tiesioginei vežėjai UAB „Maersk Line Lithuania“, kaip papildomas išlaidas vadovaujantis krovinių ekspedicijos sutarties 2.2.4 punktu.
27. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-462/2010 išaiškino, kad tokios išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Pirma, tai gali būti išlaidos, kurios nebuvo numatytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Susitarimas dėl tokių išlaidų gali būti vertinamas kaip pradinės ekspedicijos sutarties pakeitimas ar papildymas. Antra, ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedijavimo sutartį. Vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Minėta, kad pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Savo ruožtu užsakovui paprastai yra žinoma, kad, vykdydamas pagal ekspedicijos sutartį prisiimtas pareigas, ekspeditorius savo vardu yra sudaręs būtinas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pagal tokias sutartis prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedijavimo sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Pavyzdžiui, išlaidos dėl to, kad užsakovas nustatytu terminu, apie kurį jį buvo informavęs ekspeditorius arba apie kurį jis žinojo ar turėjo žinoti, negrąžino konteinerių, galėtų būti kvalifikuotinos ekspeditoriaus nuostoliais kaip civilinės atsakomybės forma. Tokie užsakovo veiksmai galėtų būti įvertinti kaip iš sutarties kilusios prievolės neįvykdymas, t. y. neteisėti užsakovo veiksmai (CK 6.205 straipsnis; 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį, svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ekspedijavimo sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Be to, sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos ir kitos CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrame skirsnyje išdėstytos taisyklės. Trečia, ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiomis gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-462/2010).
28. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių metu išdėstytos pozicijos ir faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja papildomų išlaidų atlyginimo, tačiau nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, patvirtino jos atstovas 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu atsikirsdamas į atsakovės ir trečiojo asmens nurodytus motyvus, kad ieškovė turėjo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė, jog ji reiškia ieškinį dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo. Ieškovės vertinimu, UAB „Maersk Line Lithuania“ pareikalautos apmokėti sumos yra papildomos būtinos ir neišvengiamos išlaidos, kurių atlyginimą numato Sutarties 2.2.4 punktas.
29. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti papildomas išlaidas materialine teisine prasme skiriasi nuo reikalavimo atlyginti nuostolius. Kreditoriaus teisės esant sutartiniams santykiams gali būti ginamos įvairiais bendrosiose ir specialiosiose sutarčių teisės normose numatytais kreditoriaus teisių gynimo būdais. Pavyzdžiui, nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos bendrosios normos įtvirtina kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), sustabdyti priešpriešinį vykdymą (CK 6.207 straipsnis), reikalauti nuostolių, palūkanų ar netesybų atlyginimo (CK 6.256 straipsnis; 6.261 straipsnis), nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis), įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tačiau kiekvienas iš jų yra savarankiškas, todėl, priklausomai nuo to, kokį savo teisių gynimo būdą pasirinko kreditorius, byloje nustatytinos aplinkybės gali visiškai ar iš dalies skirtis. Reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti nuostolius yra grindžiamas sutarties pažeidimo (neįvykdymo) faktu ir yra savarankiškas kreditoriaus teisių gynimo būdas. Tokiu atveju kreditorius turi įrodyti ekspedicijos sutarties neįvykdymo faktą, nuostolius ir priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygas. Kokiu būdu ginti savo teises, pasirenka kreditorius teikdamas ieškinį ir nurodydamas ieškinio pagrindą bei dalyką, kurie savo ruožtu nustato teisminio nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-462/2010).
30. Taigi byloje kilo ginčas, ar sumos, kurias ieškovė apmokėjo faktinei vežėjai UAB „Maersk Line Lithuania“ už konteinerių prastovą, konteinerio su kroviniu sandėliavimą, terminalo krovos, reeksporto gabenimo dokumentų rengimą, gali būti laikomos papildomomis nenumatytomis išlaidomis Sutarties 2.2.4 punkto prasme.
31. Sutarties 2.2.4 punktas numato, jog užsakovas (šiuo atveju RAB „Ofis Vais“) Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka atlygina papildomas būtinas ir neišvengiamas ekspeditoriaus, t. y. UAB „TLSC“, išlaidas, atsiradusias vykdant Sutartį. Ieškovė nurodo, jog prašomas priteisti išlaidas sudaro konteinerio su kroviniu sandėliavimo išlaidos; konteinerio prastovos; terminalo krovos; reeksporto gabenimo ir dokumentų rengimo išlaidos. Kaip 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas advokatas A. Košelis, kad didžioji dalis prašomos priteisti sumos susidarė už konteinerio naudojimą per tą visą laikotarpį.
32. Ieškovė papildomas būtinas ir neišvengiamas išlaidas įrodinėja į bylą pateiktomis trimis sąskaitomis faktūromis, kurias jai išrašė faktinė vežėja UAB „Maersk Line Lithuania“: 1) sąskaita Nr. 5054674857 už krovinio sandėliavimo paslaugas Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (78 dienas) 1 369,18 USD sumos; 2) sąskaita Nr. 5054674915 už bendrąsias krovinio prastovas ir laikymo paslaugas Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. kovo 5 d. (79 dienos) 3 138,87 USD sumos; 3) sąskaita Nr. 5054668542 bendros 54 319,86 USD sumos, kuri susideda iš papildomos eksporto paslaugos krovinio grąžinimo į Klaipėdą 1 131,00 Eur (1309,90 USD), 45 625 Eur (52 842,07 USD) krovinio prastovų mokesčio, 70,28 USD dokumentų mokesčio, 97,61 USD terminalo krovos paslaugos mokesčio.
33. Teismas pažymi, kad kaip papildomos būtinos ir neišvengiamos išlaidos gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344-415/2016).
34. Šiuo atveju byloje nekyla ginčo, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl Muitinės sprendimo sulaikyti krovinį ir vėliau grąžinti krovinį siuntėjui. Kaip jau nurodyta sprendimo 7–13 punktuose, 2018 m. birželio 22 d. ieškovė iš UAB „Maersk Line Lithuania“ gavo prašymą pateikti reikiamus dokumentus pagal iš Maersk Vokietija atstovo gautą pranešimą. Maersk Vokietija atstovas nurodė, jog Vokietijos muitinė sulaikė konteinerį dokumentų patikrinimui. 2019 m. liepos 9 d. Roterdamo muitinės skyriaus nurodymu buvo iškrautas konteineris, stovėjęs laive „MSC Viviana“, kuriame buvo 3 307 dėžės degtinės. 2019 m. liepos 24 d. Mokesčių tarnyba / Muitinės Groningen, Rotterdamo skyrius, informavo „Maersk Lines Netherlands B.V.“, jog pasitarus su prokuroru, nuspręsta, kad krovinys negali būti toliau transportuojamas. Šis krovinys, tai yra 3 307 dėžės degtinės, turi būti grąžintas siuntėjui iš Minsko. Rašte nurodoma, jog iš Muitinės turimos informacijos, krovinys galbūt buvo skirtas Šiaurės Korėjai, o pagal 2017 m. rugpjūčio 30 Tarybos Reglamento (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai 8 ir 10 straipsnius degtinės tiekimas Šiaurės Korėjai yra draudžiamas, todėl krovinys yra grąžinamas siuntėjui (ieškinio priedas Nr.5). 2019 m. lapkričio 21 d. Muitinė suteikė leidimą krovinį konteinerį Nr. SCMU 2017918-1 grąžinti į Klaipėdą (2020 m. gruodžio 23 d. rašto DOK-20288, priedas Nr.12). Kaip nustatyta iš UAB „Maersk Line Lithuania“ sąskaitos faktūros Nr. 5054674915, krovinys į Klaipėdą buvo grąžintas 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau už jo laikymą ir sandėliavimą Klaipėdos uoste iki 2020 m. kovo 5 d. buvo pateiktos dvi sąskaitos (Nr.5054674915 sąskaita 3 138,87 USD sumos ir 5054674857 1 369,18 USD sumos). Dėl kokių priežasčių krovinys tiek laiko buvo saugomas faktinio vežėjo, ieškovė byloje nenurodė.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Muitinės sprendimu krovinys buvo grąžintas siuntėjui dėl to, kad krovinys galbūt buvo skirtas Šiaurės Korėjai, teismas nesutinka su ieškovės nurodomais motyvais, kad šios papildomos išlaidos, susidariusios dėl krovinio prastovos Roterdamo uoste dėl Muitinės sprendimo, nepriklausė nuo šalių, kurios buvo susijusios su krovinio vežimu į Daliano uostą, elgesio vykdant sutartį.
36. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomų priteisti išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Krovinys buvo saugomas terminalo „??? 2 Maasvlakte ?“ muitinės zonoje. Tuo tarpu remiantis Europos Sąjungos muitinės kodekso 144 straipsniu ne Sąjungos prekės laikinai saugomos nuo jų pateikimo muitinei momento. Yra žinoma, kad krovinys buvo pateiktas muitinei dar 2018 m. liepos 9 d., kaip rašė muitinė savo 2019 m. liepos 24 d. laiške, todėl, atsakovo suvokimu, muitinė saugojo krovinį. Atsakovei nėra žinoma, kad muitinė taikytų kokius pasaugos mokesčius. Jei vežėjas buvo priverstas mokėti kokias nors rinkliavas dėl pasaugos ne jam priklausančioje muitinės zonoje ar turėjo kitokio pobūdžio išlaidų, vežėjas turėjo pateikti atitinkamus įrodymus. Tai nebuvo padaryta. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota suma sąskaitoje Nr. 5054668542. Remiantis kitomis dviejomis sąskaitomis, maksimalus įkainis buvo 40 Eur už dieną. Tuo tarpu, kaip nurodyta 2019 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniame laiške (pridėta kartu su 2020 m. gruodžio 30 d. prašymu), šiai sumai apskaičiuoti buvo taikyta 90 Eur per dieną, dėl to vežėjas priskaičiavo 54 319,86 Eur. Tokia įkainių diferenciacija atsakovui nebuvo žinoma bei, jo manymu, nėra sąžininga.
37. Atsakovės manymu, sąskaitos Nr. 5054674857 ir Nr. 5054674915 (už pasaugos paslaugas Klaipėdoje) turi būti adresuotos ne atsakovei, o siuntos gavėjui Nobel House LLC. Byloje yra 2019 m. spalio 24 d. siuntos gavėjo laiškas atsakovui, kad šis yra pasirengęs priimti krovinį Klaipėdos uoste. Tiek faktinei vežėjai UAB „Maersk Line Lithuania“, tiek ieškovei turėjo būti žinoma, kad faktiškai buvo sudaryta nauja pasaugos sutartis dėl pasaugos Klaipėdoje, kuri yra sudaryta ir patvirtinta siuntos gavėjo. Dėl to šios sąskaitos negali būti adresuotos atsakovei.
38. Trečiojo asmens atstovas advokatas V. Zulonas 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo atveju UAB „Maersk Line Lithuania“ patyrė ne būtinas išlaidas, o nuostolius, nes jos konteineris stovėjo, buvo sulaikytas, jeigu ieškovė sutiko apmokėti šiuos nuostolius, ji tai padarė savo rizika. 2020 m. gruodžio 23 d. prašyme nurodė, jog svarbu nustatyti, ar UAB „Maersk Line Lithuania“, kuri gabeno (turėjo nugabenti) krovinį jūra iš Klaipėdos uosto iki Daliano uosto Kinijoje, krovinio sulaikymo Roterdamo jūrų uoste atveju turėjo pagrindą reikalauti užmokesčio už sulaikyto konteinerio prastovas ir užlaikymą.
39. Vertinant paslaugas, už kurias UAB „Maersk Line Lithuania“ pateikė sąskaitas ieškovei, nustatyta, jog faktinė vežėja prašė atlyginti už suteiktas paslaugas: 1 369,18 USD už krovinio sandėliavimo paslaugas Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (78 dienas); 3 138,87 USD už bendrąsias krovinio prastovas ir laikymo paslaugas Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. kovo 5 d. (79 dienos); 1 131,00 Eur (1 309,90 USD) už papildomos eksporto paslaugas krovinio grąžinimui į Klaipėdą, 45 625 Eur (52842,07 USD) krovinio prastovų mokesčio, 70,28 USD dokumentų mokesčio, 97,61 USD terminalo krovos paslaugos mokesčio. Ieškovė byloje neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Maersk Line Lithuania“ dėl to, jog krovinys su jos konteineriu buvo sulaikytas Roterdamo muitinės ir saugomas, patyrė kažkokių papildomų išlaidų, tai yra turėjo kitiems asmenims atlikti mokėjimus už sutartyje su ieškove nenumatytų paslaugų suteikimą. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji negali pasakyti, ar UAB „Maersk Line Lithuania“ dėl krovinio sulaikymo patyrė kažkokių papildomų išlaidų.
40. Iš byloje pateiktos viešai skelbiamos informacijos (adresu https://terms.maersk.com/dnd viešai skelbiamas kompensacijos už konteinerio prastovą (Demurrage) ir kompensacijos už konteinerio užlaikymą (Detention) skaičiavimo sąlygos su vertimu į lietuvių kalbą, 2020 m. gruodžio 23 d. DOK-20274, priedas Nr. 11) nustatyta, jog už konteinerio prastovas yra mokama kompensacija, tai yra mokestis, už tai, jog UAB „Maersk Line Lithuania“ tuo laikotarpiu negalėjo nuomoti jai priklausančio konteinerio ir dėl to susidarė prastovos bei saugojimo mokesčiai. Atsakovei ginčijant prastovų sumą liudytoja V. S. paaiškino, jog prastova buvo apskaičiuota pagal Roterdamo filialo darbuotojų nurodymus.
41. Iš byloje pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu (2020 m. gruodžio 23 d. DOK- 20288, priedas Nr. 13) medžiagos nustatyta, jog „prastovos buvo paskaičiuotos iki 08.27 suma 37075 Eur plius po 90 Eur/ diena iki 11.30 būtų 95 dienos po 90 Eur lygu 8550 Eur. Galutinė suma iki 11.30 lygi 45625 Eur“. Elektroniniame laiške taip pat nurodoma, jog „prie jau esamos kainos Klaipėda – Dalian, pridedama kaina Rotterdam – Klaipėda, neskaičiuosime kainos Klaipėda – Rotterdam“. Tačiau iš ieškovės į bylą pateiktos susirašinėjimo medžiagos net nėra aišku, nuo kokios dienos ir po kokią sumą už dieną yra apskaičiuota 37 075 Eur suma. Šio skaičiavimo negalėjo paaiškinti ir byloje apklausta kaip liudytoja V. S., kuri tik nurodė, kad galėtų pateikti skaičiavimus. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Maersk Line Lithuania“ patyrė išlaidų, turėjo privalomų ir būtinų mokėjimų tretiesiems asmenims už sandėliavimo, dokumentų sutvarkymo, krovinio papildomą iškovimą patirtas išlaidas. Pažymėtina, jog išlaidos, savo prasme, – tai išleisti pinigai, o ne negautos pajamos, nuostoliai.
42. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog neaišku, kodėl krovinys buvo saugomas Roterdame, kai liudytoja nurodė, jog krovinys buvo sulaikytas Vokietijoje, pažymėjo, kad Roterdamas yra vienas brangiausių uostų, todėl prastovos jame kainuoja daugiausia.
43. Iš 2018 m. gegužės 30 d. UAB „Maersk Line Lithuania“ užsakymo Nr. 965188675 patvirtinimo nustatyta, jog numatytas Krovinio gabenimo planas buvo iš Klaipėdos į „DCT Gdans SA“, toliau į NTB Šiaurės jūros terminalą „Brėmerhafenas“, tada „MSC Gate Bremerhaven Gmbh & Co. KG“ ir „Dalian Port Container Terminal Co“. Iš Muitinės raštų pateiktų byloje matyti, jog krovinys buvo patikrintas Roterdame, nors pagal numatytą gabenimo planą jis pro Roterdamą neturėjo plaukti. Pažymėtina, jog liudytoja, duodama paaiškinimus, nurodė, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kad yra keičiamas numatytas gabenimo planas, dėl kokių priežasčių jis buvo pakeistas šiuo konkrečiu atveju, ji negali paaiškinti. Ieškovė tokių įrodymų į bylą taip pat neteikė.
44. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-531-248/2018).
45. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
46. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).
47. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti šios nutarties 21 punkte įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-531-248/2018).
48. Teismas pažymi, jog 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovei buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas ieškovės dėmesys, jog atsakovė mano, kad yra pasirinktas netinkamas teisių įgyvendinimo būdas ir netinkamas atsakovas (2021 m. sausio 7 d. atsakovės raštas Nr. DOK-330 ir 2021 m. sausio 22 d. ieškovės nuomonė dėl atsakovės tinkamumo DOK-1158), 2021 m. kovo 3 d buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovei buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, atkreiptas atstovo dėmesys į tai, jog liudytoja nurodė, kad galėtų pateikti papildomus skaičiavimus, tačiau ieškovė neteikė teismui prašymų leisti pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, jog teismas tokioje byloje nėra aktyvus ir negali rinkti įrodymų savo iniciatyva.
49. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamų papildomų išlaidų ekspeditorei atlyginimo sąlygas, į tai, jog krovinys į paskirties vietą Daliano uostą Kinijoje nebuvo pristatytas, taigi sutartis nebuvo įvykdyta, dėl to, kad Muitinė nustatė, kad jis galbūt yra skirtas Šiaurės Korėjai, kuriai tokių prekių gabenimas yra uždraustas ES reglamentu, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, jog prašomos priteisti sumos, kurias ieškovė apmokėjo UAB „Maersk Line Lithuania“, yra papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį, bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas.
50. Teismas taip pat pažymi, jog tai, kad ieškovė gera valia sutiko šias sumas apmokėti UAB „Maersk Line Lithuania“, nereiškia, jog atsakovei RAB „Ofis Vais“ kyla pareiga jas padengti ieškovei. Sutiktina ir su atsakovės nurodytu motyvu, jog ieškovė atsakovės nebuvo informavusi ir derinusi su ja šitų išlaidų dydžius prieš apmokėdama jas UAB „Maersk Line Lithuania“. Atsižvelgiant į tai, kad ekspeditorius veikia užsakovo sąskaita, susitarimas dėl konkrečių tarifų ir kitų krovinio vežimo sąlygų laikytinas esminiu – užsakovas turi žinoti, kiek jis turės mokėti už vežimo, ekspedijavimo paslaugas ir kita, kas susiję su krovinio vežimu. Tai, kad ieškovė turėdama verslo santykius su faktine vežėja nenorėjo jų gadinti ir apmokėjo pateiktas sąskaitas, yra tik ieškovės pasirinkimas.
51. UAB „Maersk Line Lithuania“ Muitinės nurodymu gavus krovinio savininkės Noble House LLC sutikimą parplukdė krovinį atgal į Klaipėdos uostą ir pateikė sąskaitas ieškovei. Remiantis LR CK 6.256 straipsniu tais atvejais, kai sutartis neįvykdyta, skolininkas atlygina kitai šaliai žalą (o ne išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu). Žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė. Kadangi ieškovė byloje neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant Sutartį, teismas neanalizuoja atsakovės elgesio civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu.
52. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
53. Teismas pažymi, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
54. Atsakovė RAB „Ofis Vais“ 2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, jog atsakovė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinių konsultacijų teikimas, procesinių dokumentų paruošimas ir teikimas teismui, dokumentų vertimas, atstovavimas teisme. Taip pat buvo pateiktos 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr.2111, 2021 m. balandžio 6 d. 1 000 Eur mokėjimo nurodymas ir 2020 m. lapkričio 24 d. 1 000 Eur mokėjimo nurodymas.
55. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas vertina, kad atsakovės prašoma priteisti suma neviršija išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rekomenduotinų dydžių, nustatytų LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.lR-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl atsakovei RAB „Ofis Vais“ iš ieškovės priteistini 2 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
56. Trečiasis asmuo UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą jo naudai priteisti iš ieškovės UAB „TLSC“ 2 702,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat buvo pateikti išlaidas patvirtinantys trečiojo asmens mokėjimai: 2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra VYZ N r. 2012287; 2020 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6938; 2021 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 607; 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra VYZ Nr. 2103041; 2021 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1865.
57. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atliktų darbų detalizaciją, teismas vertina, kad atsakovės prašoma priteisti suma neviršija išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rekomenduotinų dydžių, nustatytų LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.lR-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl trečiajam asmeniui UAB „Minsko vynuogių vynų gamykla“ iš ieškovės priteistini 2 702,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „Ofis Vais“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ 2000 Eur ( du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Minsko vynuogių vynų gamykla“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ 2702,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.