- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-408-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09806-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Be kredito“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18217-959/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Be kredito“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 683,63 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 307,63 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovo D. J. 2022 m. spalio 14 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas - Paspirtukas Sencor - Elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2021 m. spalio 4 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei UAB ,,Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį.
4. Atsakovui D. J. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteiktas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. J. ieškovei UAB „Legal Balance“ 511,38 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (511,38 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas pirmiausiai sprendė, kad reikia įvertinti, ar sudaryta sutartis išperkamosios nuomos sutartis, nepatenkanti į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis. Teismas vertino, kad sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės už 170,70 Eur įsigyti prekę tinkamu sutarties įvykdymo (visų 559,56 Eur įmokų sumokėjimo) atveju, yra į sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Sutarčiai, kurioje turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos. Teismas atkreipė, jog Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatytos apsunkintos sutarties objekto grąžinimo sąlygos vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą. Ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti nesumokėtas nuomos įmokas už daiktą, o ne daiktą susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą manyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis. Teismas darė išvadą, kad sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovo išsirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Nors minėta sutarties nuostata ir yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovui už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už 170,70 Eur priemoką, kas taip pat leidžia vertinti, jog sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. Vertino, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) pirminis tikslas yra ne pagal sutartį perduoto daikto susigrąžinimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, viršijančių daikto vertę, gavimas, t. y. sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovo išsirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai taikomos VKĮ nuostatos.
7. Teismas darė išvadą, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą. Kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą. Pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jos kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo yra 511,38 Eur.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo pinigines prievoles pagal sutartį įgijo 2021 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo:
- Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18217-959/2023 dalyje dėl skolos ir priteisti apeliantui UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo D. J. 683,63 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį;
- Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18217-959/2023 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo D. J. 307,63 Eur delspinigių;
- Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18217-959/2023 dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo D. J. 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;
- Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
- Priteisti apeliantui UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo 22,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visą nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
1.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog tai vartojimo kredito sutartis ir išaiškino, kad nuomotojas neturi intereso susigrąžinti išnuomotą daiktą (turtą). Nuomininkas pagal Sutarties 8.1 p. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto sutartyje numatyta tvarka, ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui, parodo, kad pirmiausia turi įvykdyti sąlygas grąžinti turtą ir tik po to, neįvykdžius grąžinimo sąlygų, remiantis sutarties 10.6 p., nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
1.3. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas turi būti pakeistas, nurodant, kad apeliantui priteistina visa 683,63 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokesčio suma.
1.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovės kreditingumą, tačiau, kaip minėta anksčiau, pradinis kreditorius su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
1.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsakovas D. J. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo UAB ,,Be kredito“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos, trečiasis asmuo visuomet informuoja nuomininką, jei pasirinkta prekė jau buvo nuomota. Trečiasis asmuo teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, atsižvelgiant į tai, jam nėra taikomi VKĮ ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, galimybę įsigyti daiktą. Kadangi sutartyje nėra nuostatos, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti daiktą, todėl nėra ir neturi būti taikomas VKĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies skolos ir delspinigių priteisimo, atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB ,,Be kredito“ ir atsakovas D. J. 2022 m. spalio 14 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas (paspirtukas Sencor - Elektrinis (duomenys neskelbtini)) bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas nesumokėjo pradinei kreditorei viso atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas ir nesugrąžino išnuomoto daikto. 2021 m. spalio 4 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, pagal kurią pradinė kreditorė neatlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į kreditoriui skolingus asmenis (tame tarpe) atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota 2023 m. vasario 22 d. pranešimu.
16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį, konstatavo, kad šalis nesieja išperkamosios nuomos, o šalis sieja vartojimo kredito sutarties teisiniai santykiai, todėl jai (Sutarčiai) turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
17. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Akcentuotina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
18. Pagal VKĮ 3 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą, šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Iš minėtų normų sisteminės analizės darytina išvada, kad VKĮ taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, jeigu nustatyta pareiga vartotojui įsigyti nuosavybėn sutarties objektą. Iš to išplaukia ir kita išvada, jog verslininkas, nuomos ar išperkamosios nuomos standartinėje sutartyje įtvirtinęs sąlygą, kad vartotojas neturi pareigos įgyti sutarties objektą ar vartotojas tokią teisę įgyja tik išreiškęs valią atskiru pranešimu, gali išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Todėl labai svarbu, kad teismai, spręsdami dėl VKĮ nuostatų taikymo nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtų į šių sutarčių pobūdį, vartotojo tikslus sudarant tokias sutartis, vertintų, ar tokia sąlyga buvo individualiai aptarta su vartotoju, ar jos įtvirtinimu sutartyje nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Vertinant, ar konkrečiu atveju sudaryta nuomos ar išperkamosios nuomos sutartimi nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo, taip pat taikytinos sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu kontrolę reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-611/2024, 21, 22 punktai).
19. Taigi siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
20. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną buvo 569 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 46,63 Eur, plius numatant išsipirkimo mokestį 170,70 Eur.
22. Sutarties priede Nr. 2 (mokėjimo grafike) iš karto po paskutiniojo mokėjimo (2023 m. rugsėjo 14 d.) buvo nustatytas 170,70 Eur išsipirkimo mokesčio sumokėjimas 2023 m. rugsėjo 28 d. Taigi, šalys, sudarydamos Sutartį, iš anksto aptarė ir suderino Sutarties sąlygas bei iš anksto nustatė, kad atsakovas daiktą nusipirks/išsipirks. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ši sąlyga į sutartį iš esmės įtraukta tik formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už daiktą, per 12 mėnesių jo vertė išaugo nuo 569 Eur iki 730,26 Eur (47,77 Eur × 12 mėn. + 170,70 Eur).
23. Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, tai yra ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Tokios sąlygos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka vartojimo kredito sutarties sąlygas ir joms taikomas VKĮ nuostatos. Kitos sutarties sąlygos su teise išsipirkti vertintinos kaip formalios sąlygos siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Dėl tokios situacijos nurodoma, kad yra kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022).
24. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 ir kurioje buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad minėtoje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė išvadą dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, išsipirkimo mokestį, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
Dėl netesybų
28.Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.
29.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, tai yra sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
31. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
32. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta bendrosios sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.
33.Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.
34. Atsižvelgtina taip pat ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą. Taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė, nors ir kitais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus iš esmės nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 14 d. vartojimo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 10.4. punkte įtvirtintą sąlygą: „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.