Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su pareiškėjos R. Z. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1068-479/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1068-479/2017 su pareiškėjos R. Z. pareiškimu dėl viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad ne tik bylą paskirti teisėjas Ž. B., bet visas Klaipėdos apygardos teismas yra šališkas. Pareiškėjos įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teisme dirbantys teisėjai neturi pakankamai kompetencijos nagrinėti pareiškėjos bylą. Klaipėdos apygardos teismo teisėja G. S. klaidingai ėmėsi aiškinti aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo – nutartį, teigdama, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Pareiškėja R. Z. prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nekompetencija bei ankstesniu dalyvavimu nagrinėjant pareiškėjos ginčus. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu bei nepalankių procesinių sprendimų jos atžvilgiu priėmimu, atkreiptinas dėmesys, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Aplinkybė, kad teisėjas priėmė pareiškėjai nepalankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra nekompetentingas.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad R. Z. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1068-479/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. Z. pareiškimo dėl viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1068-479/2017 nagrinėjimo netenkinti.

Laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis