- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-293-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00707-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- K. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VSDF valdybos Panevėžio skyrius,, AB „Citadele“ bankas, Antstolės Irenos Bakšienės kontora, UAB „Apsaga“,, UAB „Skolų departamentas, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius, Biržų rajono savivaldybės administracija, UAB „Gelvora, UAB „Intrum Lietuva“,, AB Agrochema plius, UAB „Baltic Agro“,, UAB „AGR pakas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ir atsakovės K. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir 2019 m. lapkričio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-504/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys: antstolės Irenos Bakšienės kontora, UAB „Baltik Agro“, UAB „Agrochema plius“ (buvusi AB „Litagros prekyba“), M. V., Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „AGR pakas“, Biržų rajono savivaldybės administracija, VSDFV Panevėžio skyrius, A. B., A. N., V. L., B. U., UAB „Skolų departamentas“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Gelvora“, UAB „Apsaga“ ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, neturtinės žalos, išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį K. D. ir A. D. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. D. ir atsakovės K. D., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
1.2. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai: 1) pagal 2009-02-18 Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2147 dėl skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai; 2) pagal 2009-02-18 Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2148 dėl skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai; 3) pagal 2009-03-13 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-266-752/2009 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Litagros prekyba“ naudai; 4) pagal 2009-11-24 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-1345-434/2009 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo M. V. naudai; 5) pagal 2010-02-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 08-19-2662 dėl skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 6) pagal 2010-01-15 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-129-830/2010 dėl skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „AGR pakas“ naudai; 7) pagal 2010-03-31 VSDFV Biržų skyriaus sprendimą Nr. D-58-931 dėl skolos išieškojimo VSDFV Biržų skyriaus naudai; 8) pagal 2010-04-15 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą Nr. F116604 dėl baudos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 9) pagal 2010-09-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 08-19-6757 dėl skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 10) pagal 2010-12-07 Pasvalio rajono II-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4074 dėl skolos išieškojimo A. B. naudai; 11) pagal 2010-03-08 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-292- 434/2010 dėl skolos išieškojimo A. N. naudai; 12) pagal 2011-03-24 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-396-830/2011 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo AB „Citadele“ banko naudai; 13) pagal 2011-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-394-434/2011 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo V. L. naudai; 14) pagal 2012-04-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-514-830/2011 dėl skolos išieškojimo B. U. naudai; 15) pagal 2012-09-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.17-08)-320-42649 dėl skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 16) pagal 2015-04-09 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-240- 434/2015 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Skolų departamentas“ naudai; 17) pagal 2016-09-14 VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. R3 5-5 3 709 dėl skolos išieškojimo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai; 18) pagal 2015-12-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-1458-948/2015 dėl skolos išieškojimo Biržų rajono savivaldybės administracijos naudai iš jo A. D., yra jo turtiniai įsipareigojimai, kurios padengs asmeniškai.
1.3. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai: 1) pagal 2009-11-30 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-1129-434/2009 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir K. D. išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai; 2) pagal 2009-11-05 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-1284-847/2009 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir K. D. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai; 3) pagal 2010-05-13 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-129- 830/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir K. D. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, yra jo, A. D. ir atsakovės K. D. turtiniai įsipareigojimai, kuriuos padengs abu lygiomis dalimis.
1.4. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai: 1) pagal 2013-04-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo įsakymą Nr. L2-3552-223/2013 dėl skolos ir 14 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai; 2) pagal 2014-07-01 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymą Nr. L2-686-948/2014 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo Biržų rajono savivaldybės administracijos naudai; 3) pagal 2015-04-13 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-239-857/2015 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „Apsaga“ naudai, yra atsakovės K. D. turtiniai įsipareigojimai, kuriuos ji padengs asmeniškai.
1.5. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paskirstomi pagal įgytus pirkimo-pardavimo sandorius, kurie yra teisėti ir nėra nuginčyti - atsakovė įpareigotina padengti įsiskolinimą už jai atitenkančius po santuokos nutraukimo žemės sklypus: 1) 4,7596 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 6 430 Eur; 2) 29,0979 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 38 400 Eur; 3) 3,8691 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 5 090 Eur; 4) 1,0829 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 440 Eur; 5) 1,3992 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 900 Eur, esančius (duomenys neskelbtini).
1.6. Jam paskirti žemės sklypus: 1) 6,2729 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 8 630 Eur; 2) 10,6000 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 12 700 Eur; 3) 18,0583 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 24 100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) už kuriuos įsiskolinimą po santuokos nutraukimo jis padengs Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
1.7. Po santuokos nutraukimo priteisti jam: 1) 1/2 d. iš 0,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 153,50 Eur; 2) 1/2 d. gyvenamo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 1 865 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 81 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 140,50 Eur, 1/2 d. viralinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 94 Eur, 1/2 d. garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 92,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 29,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 8 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 20,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 5,50 Eur, 1/2 d. kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė nenustatyta, esančius (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypus (6,2729 ha, 10,6000 ha, 18,0583 ha), esančius (duomenys neskelbtini), 4) butą Nr. 4 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur; 5) butą Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 300 Eur, esančius (duomenys neskelbtini).
1.8. Nutraukus santuoką atsakovei priteisti: 1) 1/2 d. iš 0,17 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris 3658-0004-0016), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 153,50 Eur; 2) 1/2 d. gyvenamo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 1 865 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 81 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 140,50 Eur, 1/2 d. viralinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 94 Eur, 1/2 d. garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 92,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 29,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 8 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 20,50 Eur, 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 5,50 Eur, 1/2 d. kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė nenustatyta, esančių (duomenys neskelbtini); 3) 4,7596 ha, 29,0979 ha, 3,8691 ha, 1,0829 ha, 1,3992 ha žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), 4) pastatą – fermą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4 460 Eur; 5) butą Nr. 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 260 Eur; 6) butą Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto už 62 740 Eur.
1.9. Priteisti jam, A. D., iš atsakovės 6 125 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Priešieškiniu atsakovė K. D. prašė teismo:
2.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp jos ir ieškovo A. D. nutraukti dėl ieškovo kaltės, paliekant jai pavardę D.;
2.2. Pripažinti jos asmenine nuosavybe pagal 2014-07-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3218 ir Nr. 3215 įsigytus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y., 18,0583 ha, 10,6000 ha 6,2729 ha, 4,7596 ha, 1,0829 ha, 29,0979 ha, 1,3992 ha, 3,8691 ha ir automobilį VW GOLF.
2.3. Priteisti iš A. D. 2 122 Eur kompensaciją už jos sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams.
2.4. Nustatyti, kad dalintino turto masę sudaro 14 540 Eur vertės turtas, o kiekvienam iš jų tenka santuokoje įgyto turto 7 270 Eur sumai. Iš A. D. tenkančios sumos minusavus 2 122 Eur kompensaciją jai, priteisti ieškovui 5 148 Eur vertės turto: 0,17 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 4 980 Eur vertės; jai, ieškovei, priteisti likusį ieškinyje nurodytą bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą, t. y., pastatą - fermą 4 460 Eur vertės ir 4 butus, bendros 5 100 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).
2.5. Kreditorinius įsipareigojimus padalinti ieškovo nurodyta tvarka.
2.6. Priteisti iš A. D. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.7. Priteisti iš A. D. išlaikymą jai 100 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2028-07-06.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo priteisti iš atsakovų A. D. ir K. D. 22 625,12 Eur skolą, 3 699,88 Eur palūkanas, 1851,46 Eur delspinigius, procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už 2014-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3218, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytus 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad, įsigyjant žemės sklypus, už juos buvo sumokėta 10 procentų sumos, o likusią mokėti sumą - 22 625,12 Eur buvo įsipareigota sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2029-01-15. Skolos grąžinimo įsipareigojimo skolininkai nevykdo ir pagal sutartyje nurodytus terminus visiškai nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-08 sprendimu ir 2019 m. lapkričio 14 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė:
4.1. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. D. ir K. D. solidariai trečiojo asmens naudai priteisti 22 625,12 Eur skola, 2 199,88 Eur palūkanos, 1 851,46 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (26 676,46 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4.2. A. D. ir K. D. reikalavimus tenkinti iš dalies:
Šalių santuoka nutraukti dėl ieškovo A. D. kaltės, šalims paliekant pavardes „D.” ir „D.”.
K. D. vardu įregistruotas automobilis VW Golf , v.n. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine K. D. nuosavybe.
Santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: A. D. priteisė 3 (tris) žemės sklypus (6,2729 ha, 10,6000 ha, 18,0583 ha), esančius (duomenys neskelbtini); 0,17 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinis pastatus, garažą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); butus Nr.1, 2, 3, 4, esančius (duomenys neskelbtini), viso 55 510 Eur vertės turto. Atsakovei K. D. priteisė 5 (penkis) žemės sklypus (4,7596 ha, 29,0979 ha, 3,8691 ha, 1,0829 ha, 1,3992 ha) ir pastatą-fermą, esančius (duomenys neskelbtini); viso turto už 55 820 Eur.
Nusprendė, kad turtiniai įsipareigojimai kreditoriams iešieškotini pagal šalių reikalavimus, o šiuo sprendimu solidariai iš A. D. ir K. D. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai priteista 22 625,12 Eur skola, 2 199,88 Eur palūkanos 1 851,46 Eur delspinigiai bei 5 proc. dydžio palūkanų mokėjimas nuo priteistos sumos (26 676,46 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukus santuoką, lieka solidariu A. D. ir K. D. turtiniu įsipareigojimu. Turtinius įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį 2014-07-01 (registro Nr. 3215), toliau vykdo K. D., o pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį 2014-07-01 (registro Nr. 3218) - A. D..
Iš dalies tenkino atsakovės K. D. priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš A. D. atsakovei priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškovo ir atsakovės reikalavimų netenkino.
4.3. Priteisė iš A. D. 401,50 Eur žyminio mokesčio (pagal trečiojo asmens ieškinį), 305,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 393,00 Eur žyminio mokesčio ir 40,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš atsakovės K. D. teismas priteisė 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. D. naudai.
4.4. Papildomu 2019-11-14 sprendimu teismas nusprendė, kad A. D. 1 113,84 Eur skola VSDFV, nutraukus santuoką, yra jo asmeninis turtinis įsipareigojimas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nustatė, kad ieškovas A. D., atstovaujamas atsakovės K. D., pagal 2014-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3218) , bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 3 žemės sklypus (18,0583 ha, 10,6000 ha, 6,2729 ha), esančius (duomenys neskelbtini), 25 139,01 Eur kaina. Nustatė, kad šalys sumokėjo pradinį 10 procentų įnašą už įsigytus žemės sklypus, o 22 625,12 Eur įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2029-01-15. Konstatavo, kad šalys ieškinio pateikimo dienai liko skolingi 22 625,12 Eur neapmokėtos skolos, 3 699,88 Eur neapmokėtų palūkanų, 1 851,46 Eur apskaičiuotų delspinigių, viso 28 176,46 Eur. Nurodė, kad 2018-12-28 ieškovas A. D. įmokėjo 1 500 Eur. Duomenų, patvirtinančių, kad pagal trečiojo asmens ieškinį šalys būtų visiškai atsiskaitę, byloje nėra. Vadovaudamasis sudarytos sutarties 4.25 punktu teismas sprendė, kad S. D. ir K. D. kilo tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmės – už žemės sklypus sumokėti visą pagrindinę skolą, palūkanas bei delspinigius ir atsakovės prašymą priteisti tik susidariusį įsiskolinimą už 2014 - 2017 metus, atmetė. Nurodė, kad ieškovo įmokėta 1 500 Eur suma įskaitytina ir panaudotina palūkanų apmokėjimui. Trečiasis asmuo nurodė, kad už žemės sklypų įsiskolinimus šalys turi atsiskaityti solidariai ir nesutiko su pareikštu atsakovės K. D. prašymu, kad A. D. nupirkti žemės sklypai būtų priteisti jai. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pagal sudarytos sutarties vykdymą, šalys atsako solidariai. Konstatavo, kad solidarioji atsakomybė atsirado sutarties pagrindu, todėl kreditorė įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Nurodė, kad sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas be kreditoriaus sutikimo reikštų sutarties subjekto pakeitimą.
4. Įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą esant įrodytu, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes paliko šeimą, nesirūpino šeimos poreikių tenkinimu, vaikų išlaikymu ir saugia aplinka, buitimi, smurtavo prieš sutuoktinę bei konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas A. D..
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, kad atsakovės K. D. turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti ir atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo A. D. išlaikymą atmetė. Sprendė, kad atsakovei netaikytina CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtina prezumpcija, nes iš Neįgaliojo pažymėjimo, išduoto K. D., ji yra iš dalies darbinga.
6. Darė išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos dydis nėra pakankamai pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atsižvelgė į teisminę praktiką ir sprendė esant pagrindui priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.
7. Atsakovės reikalavimą priteisti iš A. D. 2 122 Eur kompensaciją už jos sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams, laikė nepagrįstu ir atmetė. Iš antstolės I. Bakšienės 2019-05-21 išduotos informacijos, teismas nustatė, kad už skolas kreditoriams bei vykdymo išlaidas iš A. D. nuo 2011 metų išieškota 121,61 Eur, o laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2019-05-21 iš K. D. gaunamų pajamų 4 244,45 Eur. Nurodė, kad iš pateiktų duomenų nustatyta, jog yra vykdomi išieškojimai iš A. D. ir K. D. kaip solidarių skolininkų trijose vykdomosiose bylose, iš K. D. - išieškojimai trijose bylose. Solidarios prievolės nėra įvykdytos. Konstatavo, kad išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus: 2013-04-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomasis dokumentas - teismo įsakymas Nr. L2-3552-223/2013 dėl 1 187,64 Eur skolos ir 14 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai; 2014-07-01 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomasis dokumentas - teismo įsakymas Nr. L2-686-948/2014 dėl 1 472,35 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo Biržų rajono savivaldybės administracijos naudai; 2015-04-13 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų vykdomasis dokumentas vykdomasis raštas Nr. 2-239-857/2015 dėl 2 699,37 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „Apsaga“ naudai ieškovas prašo pripažinti atsakovės K. D. asmeniniais turtiniais įsipareigojimais, kuriuos ji privalo dengti asmeniškai. Nurodė, kad atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka, o šios vykdomosios bylos yra nurodytos antstolės rašte. Darė išvadą, kad teismui nepateikta įrodymų, jog solidarias turtines prievoles pagal vykdomuosius dokumentus, kurių Nr. 2-1129-434/2009, L2-1284-847/2009 atsakovė būtų mokėjusi iš asmeninių lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad nesant tarp sutuoktinių ginčo dėl kreditorinių reikalavimų ir jų padalijimo, tenkintini jų prašymai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai priteista skola lieka solidariu A. D. ir K. D. turtiniu įsipareigojimu.
9. Nustatė, kad santuokos metu A. D. ir K. D. įgijo 0,17 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, garažą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių vertė 4 980 Eur; fermą, kurios vidutinė rinkos vertė 4 460 Eur, keturis butus, kurių bendra vertė 5 100 Eur bei 2014-07-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis 8 (aštuonis) žemės sklypus. Nurodė, kad K. D. vardu yra įregistruotas automobilis VW Golf , v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur. Įvertinęs, kad atsakovė nurodė, jog automobilį ji įsigijo iš asmeninių lėšų ir ieškovas šios aplinkybės neginčijo, darė išvadą esant pagrindu transporto priemonę pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe.
10. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad atsakovės pateikti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kitos jos nurodytos aplinkybės, nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, todėl K. D. reikalavimą iš valstybės 2014 m. nupirktus 8 (aštuonis) žemės sklypus pripažinti jos asmenine nuosavybe, atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad iš viso šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 111 330 Eur, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklauso santuokoje įgyto turto už 55 665 Eur. Sprendė, kad dalinant šį turtą, tikslinga tenkinti ieškovo A. D. reikalavimą ir padalinti žemės sklypus, ieškovui priteisiant žemės sklypus, jo vardu nupirktus Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi 2014-07-01, registro Nr. 3218, kurių bendra vertė 45 430 Eur, o atsakovei nuosavybėn priteisiant jos Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi 2014-07-01, registro Nr. 3215, nupirktus bendrosios jungtinės nuosavybės teise 5 sklypus, kurių bendra vertė – 51 360 Eur. Padalinus žemės sklypus, nustatė, kad turtinius įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį 2014-07-01 (registro Nr. 3215), toliau vykdo K. D., o pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi 2014-07-01 (registro Nr. 3218), - A. D., tačiau tai nepanaikina jų solidariosios atsakomybės Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu.
12. Sprendė, kad ieškovo prašymas žemės sklypą 0,17 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius padalinti jam ir atsakovei po 1/2 d., negali būti tenkinamas, nes toks minėtų daiktų padalinimas ateityje sukeltų šalims konfliktines situacijas dėl šio turto naudojimo, disponavimo turtu ir tenkino atsakovės prašymą šį turtą priteisti ieškovo nuosavybėn. Įvertinęs aplinkybę, kad visi 4 (keturi) šalių įsigyti butai yra viename name, todėl padalinus butus po du abiem sutuoktiniams, neišvengiamai atsirastų pareiga spręsti bendro naudojimo patalpų priežiūros, eksploatavimo klausimus, kas tikėtina, tarp šalių sukeltų konfliktus, sprendė esant tikslinga ieškovo nuosavybėn priteisti visus butus, kurių bendra vertė 5 100 Eur. Nurodė, kad tenkintinas šalių prašymas pastatą – fermą priteisti atsakovei K. D. ir jos naudai viso priteisti 55 820 Eur vertės turto.
13. Vertindamas tai, kad padalinto turto, tenkančio šalims, verčių skirtumas sudaro 0,27 proc. visos dalinamos turto masės, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais darė išvadą, kad sutuoktinių turtas yra dalinamas lygiomis dalimis ir kompensacija už mažesnę priteisiamą turto dalį ieškovui nepriteistina.
14. 2019-11-14 papildomu sprendimu teismas konstatavo, kad 1999-04-02 – 2010-12-31 laikotarpiu A. D. buvo registruotas draudėju kaip ūkininkas ir už 2009-01-01 - 2010-12-31 laikotarpį yra skolingas 626,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 48,97 Eur delspinigių, o 2016-01-01 - 2019-02-28 laikotarpiu ieškovas registruotas kaip draudėjas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą ir skolingas (duomenys neskelbtini)06 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl 1 113,84 Eur įsiskolinimą VSDFV privalo vykdyti asmeniškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo pakeisti Panevėžio apylinkes teismo Rokiškio rūmų 2019-11-08 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys ir nustatyti, kad kreditoriui jo skolos dydis yra 12 401,41 Eur bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (12 401,41 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės K. D. – 14 275,05 Eur bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (14 275,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06- 11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo konkrečiai atsižvelgiant į nekilnojamo turto - žemės sklypų (aktyvo) padalijimą, nustatyti, kokią dalį skolos (pasyvo) iš solidarios prievolės, įsigyjant žemės sklypus, turi padengti kiekviena iš šalių. Teigia, kad tai turėjo būti padaryta tam, kad jam mokant už įgytus ir jam priteistus žemės sklypus, NŽT neužskaitytų šių mokėjimų kaip atsakovės K. D. mokėjimų už jos įsigytus ir jai atitekusius žemės sklypus, arba pvz. K. D. nemokant įmokų už savo įgytus bei jai priteistus žemės sklypus, NŽT galėtų raginti K. D. sumokėti įmokas, o atsakovei nereaguojant į raginimus, nukreipti išieškojimą į K. D. pajamas bei jos turtą. Ir tik tuo atveju, kai K. D. nieko neturės - nei pajamų, nei realaus turto, nukreipti išieškojimą į jo turtą bei pajamas.
17.2. Nurodo, kad šalių bendra skola NŽT yra 26 676,46 Eur. Jam atiteko 34,9312 ha bendro ploto žemės pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2014-07-01, notaro registro Nr. 3218, K. D. – 40,2087 ha bendro ploto žemės pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2014-07-01, notaro registro Nr. 3215. Bendras sklypų plotas yra 75,1399 ha, todėl, atsižvelgiant į jiems tenkančias dalis solidariojoje prievolėje, jis turi padengti 12 401,41 Eur, atsakovė – 14 275,05 Eur. Tai turėjo atsispindėti ir skundžiamame sprendime.
16. Atsiliepimu į ieškovo A. D. apeliacinį skundą atsakovė K. D. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo nesutinkanti su ieškovo apeliaciniu skundu, o poziciją dėl santuokoje įgyto turto padalinimo yra išdėsčiusi savo apeliaciniame skunde.
17. Apeliaciniu skundu atsakovė K. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-08 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo tarp šalių, neturtinės žalos ir kompensacijos už jos sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš A. D. jos naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš A. D. 2 122 Eur kompensaciją už jos sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams; 3) priteisti jai nuosavybėn 8 (aštuonis) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (4,7596 ha 29,0979 ha, 3,8691 ha 1,0829 ha, 1,3992 ha, 6,2729 ha 10,6000 ha, 18,0583 ha), pastatą – fermą, butą Nr. 1 bei priteisti iš jos kompensaciją A. D. už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
19.1 .Nurodo, kad teismas formaliais pagrindais, t.y., pasiremdamas santuokos nutraukimo bylose teismų praktikoje suformuotos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribomis, priteisė jai tik 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad iš A. D. turėtų būti priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės I. Bakšienės 2019-05-21 išduotoje informacijoje, nurodyta, jog už skolas kreditoriams bei vykdymo išlaidas iš ieškovo nuo 2011 metų iki 2019 metų kovo mėnesio išieškota tik 121,61 Eur solidarių skolų dengimui, o iš jos gaunamų pajamų - 4 244,45 Eur. Mano, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes, todėl nepagrįstai netenkino prašymo priteisti iš ieškovo kompensaciją už jos sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams. Tvirtina, kad sprendimas šioje dalyje iš dalies neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų jo turiniui, yra nenuoseklus, neaišku kokių argumentų pagrindu atmesti byloje pateikti įrodymai.
19.3. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas. Nurodo, kad nustatydamas iš valstybės išsimokėtinai nupirktų žemės sklypų kainą, teismas vadovavosi 2014-07-01 Notarinio registro Nr. 3215 ir 2014-07-01 notarinio registro Nr. 3218 nurodytomis kainomis - viso žemės sklypų vertė 55 896,65 Eur (193 000 Lt) bei nurodė, kad ji sumokėjo 5 715,82 Eur (19 735,60 Lt) kainos dalį, kuri, teismo vertinimu sudaro apie 2,5 proc. perkamo turto vertės. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ji asmeninėmis lėšomis sumokėjo daugiau kaip 10 proc. žemės sklypų vertės. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad perkant žemės sklypus ji papildomai apmokėjo už individualius valstybės žemės sklypų įvertinimus. Be to, nuo valstybės žemės sklypų įsigijimo mokėjo žemės mokesčius pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą ir nustatytus tarifus.
19.4. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas nuo 2010 metų gyveno atskirai, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, niekur nedirbo, iššvaistė jų bendras lėšas, trijų vaikų išlaikymo naštą paliko jai vienai, ką patvirtina civilinėje byloje L2-423-1005/2016 priimtas sprendimas dėl 8 631,48 Eur išlaikymo vaikams priteisimo, nesidomėjo vaikų mokymusi, šeimos gyvenimo sąlygomis. Nurodo, kad tik po ieškinio pateikimo ieškovas trečiajam asmeniu NŽT sumokėjo 1 500 Eur skolą pagal valstybinės žemės išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartis bei žemės mokestį už 2018 m. - 536,78 Eur, tačiau šios aplinkybės, dalijant turtą tarp sutuoktinių, teismas nevertino.
19.5. Nurodo, kad teismas ieškovui priteisė gyvenamąjį namą bei visus butus, kurie yra viename keturių butų name. Tvirtina, kad visi butai yra registruoti atskirais turtiniais vienetais, todėl teismo motyvas dėl galimų konfliktų tarp šalių, natūra padalinus turtą, yra nesuprantamas, nes po santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, šių butų bendrojo naudojimo patalpų klausimai būtų sprendžiami CK normų pagrindu, kurios nustato bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises ir pareigas. Teigia, kad priteisdamas gyvenamąjį namą ir visus keturis gyvenamuosius butus ieškovui, teismas paliko ją be gyvenamosios vietos ir gyvenamojo ploto, tačiau toks nekilnojamojo turto padalinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
18. Atsiliepimu į atsakovės K. D. apeliacinį skundą ieškovas K. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
20.1.Nurodo, kad klausimą dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo - 4 butų ir gyvenamojo namo, teismas išsprendė tinkamai. Tvirtina, kad atsakovė niekada negyveno nei name, nei butuose, nes jiems reikalingas kapitalinis remontas. Nurodo, kad ir pats negali ten gyventi, nes dirba užsienyje, dengia įsiskolinimus. Teigia, kad turtą teismas padalijo natūra, atsakovei priteisė didesnę turto dalį, todėl pagrindo kitaip perdalinti turtą nėra.
20.2. Tvirtina neprivalantis įrodyti, kad atsakovė turi pakankamai turto, nes tai akivaizdžiai matyti iš teismo sprendimo, todėl net ir išnuomojant žemiausia kaina - po 100 Eur už ha žemės sklypus, atsakovė gautų nemažiau kaip 4 000 Eur papildomų pajamų per metus. Nurodo, kad prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.
19. Atsiliepimu į šalių apeliacinius skundus trečiasis asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad ginčijamu sprendimu administracijos reikalavimai yra patenkinti, apeliantai šios sprendimo dalies neskundžia, todėl apeliacinius skundus prašo nagrinėti ir sprendimą dėl jų priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo A. D. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės K. D. – tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Pagal bendrąją taisyklę apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321, 322 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 338 straipsnis, 321 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžia nesant pagrindo tenkinti apelianto A. D. prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
22. Apeliaciniais skundais šalys ginčija sprendimo dalis dėl jų dalies nustatymo solidariojoje prievolėje, pagal priteistą įsiskolinimą, tenkinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimą; dėl nekilnojamojo turto tarp šalių padalijimo, neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo, atsakovei sumokėjus bendrus įsiskolinimus kreditoriams. Kita sprendimo dalis apeliaciniais skundais nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako.
23. Apeliantas A. D. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareikštą reikalavimą ir jo bei K. D. įsiskolinimą pripažintas solidariu, nenustatyta konkreti kiekvieno jų skolos dalis. Apeliantas nurodo, kad neginčija priteistų sumų ar fakto, jog jo ir atsakovės prievolė NŽT yra solidari, tačiau teigia, kad, atsižvelgiant į nekilnojamo turto – žemės sklypų padalijimą, teismas turėjo nustatyti, kokią dalį skolos (pasyvo) iš solidarios prievolės, įsigyjant žemės sklypus, turi padengti kiekviena iš šalių. Teisėjų kolegija konstatuoja nesant teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl sekančių motyvų.
24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir solidariai iš A. D. ir K. D. priteisė 22 625,12 Eur neapmokėtą skolą, 2 199,88 Eur palūkanas ir 1 851,46 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (26 676,46 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apelianto teigimu, įvertinus aplinkybę, kad jam skirti 34,9312 ha bendro ploto žemės sklypai pagal 2017-07-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3218), o atsakovei K. D. – 40,2087 ha pagal 2014-07-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3215), atsižvelgiant į jiems tenkančias dalis solidariojoje prievolėje, turi būti nustatyta, kad jis turi padengti 12 401,41 Eur, o atsakovė – 14 275,05 Eur iš bendrai priteistos 26 676,46 Eur sumos.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau minėto ieškinio pagrindas buvo šalių netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal 2014-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3218), kuria A. D. bei K. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 3 žemės sklypus bei kurie skundžiamu sprendimu buvo priteisti ieškovui A. D.. Atsakovei K. D. priteisti 5 žemės sklypai (40,2087 ha) šalių buvo įsigyti pagal 2014-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3215), pagal kurią prisiimtų prievolių vykdymo Nacionalinė žemės tarnyba sutuoktiniams reikalavimų nereiškė, todėl vien šiuo pagrindu apelianto skundo reikalavimas nepagrįstas. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, nes pagal 2014-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 3218) nuostatas už tinkamą sutarties sąlygų vykdymą A. D. bei K. D. atsako solidariai, todėl kreditorė yra įgijusi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai ir sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas be kreditoriaus sutikimo reikštų sutarties subjekto pakeitimą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo dėl skolos padalijimo nesutiko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant solidarioms sutuoktinių prievolėms, jų atsakomybė yra solidari ir santuokos nutraukimo atveju atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, prievolė kiekvienam sutuoktiniui nedalijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007). Net jei, kaip nurodo apeliantas, kreditorius K. D. tenkančią skolos dalį už jai priteistus, iš valstybės išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus išieškotų iš apelianto A. D., jis turės teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus bendraskoliui CK 6.9 straipsnio pagrindu.
26. Kiti ieškovo A. D. apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl kolegija plačiau nepasisako bei konstatuoja, kad keisti ar naikinti sprendimo dalį A. D. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliantė K. D. nesutinka su jai iš ieškovo A. D. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei prašo iš A. D. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio A. D. kaltės, nes jis tinkamai nesirūpino šeimos gerove, buitimi, materialiniu aprūpinimu, smurtavo prieš sutuoktinę, netikėtai pasitraukė iš šeimos, nesuteikdamas apie save jokios informacijos, kas neabejotinai atsakovei sukėlė neigiamus išgyvenimus bei moralinę žalą. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei teismų praktikoje priteistinais neturtinės žalos dydžiais, atsakovės K. D. naudai iš ieškovo priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visus neturtinės žalos atlyginimui reikšmingus kriterijus (CK 6.250 straipsnis), o tai, kad atsakovė neturtinę žalą vertina didesne suma, nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti pagrįstą teismo sprendimą. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui, tuo tarpu apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti buvus didesnius neturtinio pobūdžio praradimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šalių santuoka faktiškai iširo dar 2012 metais, sutuoktiniui A. D. palikus šeimą bei nusišalinus nuo sutuoktinio pareigų atlikimo ir nors liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad šalys nuolat konfliktavo, tačiau duomenų, jog dėl minėto A. D. elgesio K. D. būtų patyrusi fizinio pobūdžio sužalojimus ar didesnius nei įprasta, vykstant skyrybų procesui, emocinius išgyvenimus, byloje nėra pateikta, todėl didinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
28. Atsakovė K. D. prašė teismą priteisti iš A. D. 2 122 Eur kompensaciją, jai sumokėjus bendrus įsiskolinimus kreditoriams. Tvirtina, kad šioje dalyje teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendimas yra nenuoseklus ir nėra aišku kokių argumentų pagrindu buvo atmestas jos reikalavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes skundžiamą sprendimą šioje dalyje teismas motyvavo bei išdėstė argumentus kodėl minėtas atsakovės reikalavimas nėra tenkinamas. Vien tai, kad teismo išvados apeliantės netenkina, nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti teismo sprendimą, tuo labiau, kad ir skunde apeliantė nenurodė jokių naujų argumentų, kurie nebuvo teismo vertinami.
29. Iš antstolės I. Bakšienės 2019-05-21 rašto Nr. S-284 nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-1129-434/2009, L2-1284-847/2009, L2-129-830/2010 dėl skolų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų A. D. bei K. D., taip pat vykdomi išieškojimai iš K. D. pagal vykdomuosius raštus Nr. L2-3552-223/2013, Nr. L2-686-948/2014, Nr. 2-239-857/2015. Antstolės rašte be kitų aplinkybių nurodoma ir tai, kad 2012-09-27 - 2019-05-21 laikotarpiu iš K. D. gaunamų pajamų išieškota skolų dengimui 4 244,45 Eur. Įvertinusi aplinkybes, kad minėtu laikotarpiu buvo vykdomas išieškojimas iš K. D. pagal jos asmenines prievoles (šių prievolių teisinis režimas nekito ir skundžiamu teismo sprendimu), kurių dalis buvo padengta, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad atsakovė nepagrindė reikalavimo dėl 2 122 Eur kompensacijos už sumokėtus bendrus įsiskolinimus kreditoriams priteisimo iš ieškovo, nes solidariai priteistos skolos nėra pilnai išieškotos. Tik pateikus neginčijamus įrodymus, kad iš šalių solidariai priteistos išieškotojams skolos, palūkanos yra pilnai išieškotos, atsakovės įgis reikalavimą dėl dalies išmokėtų solidarių skolų, palūkanų priteisimo iš ieškovo A. D..
30. Atsakovė nesutinka ir su santuokoje įgyto turto padalinimu bei tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą gyvenamosios paskirties turtą priteisė ieškovui, palikdamas ją be gyvenamojo ploto, be to, spręsdamas dėl žemės sklypų padalinimo netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais teiginiais.
31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas bendrą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 2014-07-01 (registro Nr. 3215), įsigytų sklypų vertę bei dėl šios matematinės klaidos netinkamai nustatė viso šalių santuokoje įgyto turto vertę, kuri, įvertinus šalių nurodytas turto vidutines rinkos vertes, dėl kurių ginčo byloje nėra, sudaro ne 111 330 Eur, o 113 230 Eur, kas įvertinus CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, leidžia daryti išvadą, jog kiekvienam iš sutuoktinių nagrinėjamu atveju priklauso santuokoje įgyto turto už 56 615 Eur.
32. Apeliantė K. D. prašo 2014-07-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. 3215), bendrosios jungtinės nuosavybės teise išsimokėtinai įsigytus 3 (tris) žemės sklypus priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, ieškovui A. D. priteisiant piniginę kompensaciją už mažesnę jam tenkančio turto dalį. Tapatų reikalavimą apeliantė reiškė ir pirmosios instancijos teisme, jį argumentuoja tuo, kad minėti sklypai buvo įsigyti iš esmės jos lėšomis bei naudojami jos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose ir prioritetiniu yra laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žemės sklypų padalinimo klausimą, konstatavo esant pagrindui dalinant šį turtą, tenkinti ieškovo A. D. reikalavimą ir padalinti žemės sklypus, ieškovui priteisiant sklypus, nupirktus Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi 2014-07-01 (registro Nr. 3218), t.y., 6,2729 ha, 10,6000 ha bei 18,0583 ha ploto žemės sklypus, kurių bendra vertė 45 430 Eur, o atsakovei priteisiant jos Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi 2014-07-01 (registro Nr. 3215), nupirktus sklypus - 4,7596 ha, 29,0979 ha, 3,8691 ha, 1,0829 ha, 1,0829 ha ploto žemės sklypus, kurių bendra vertė – 53 260 Eur (sprendime suklysta nurodant, jog turto vertė 51 360 Eur). Taip pat nustatant, kad turtinius įsipareigojimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį 2014-07-01 (registro Nr. 3215) vykdo K. D., o pagal 2014-07-01 pirkimo pardavimo sutartį (registro Nr. 3218) - A. D., tačiau tai nepanaikina jų solidariosios atsakomybės Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių teisinio režimo prezumpcijos, taip pat bylos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo spręsti esant būtinybei pirmiau minėtomis sutartimis įgytus žemės klypus natūra priteisti būtent atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, tuo labiau, kad ieškovas su tokiu turto padalijimo būdu nesutinka, o minėtas turtas yra dalus. Kolegijos vertinimu, pirmiau aptartas žemės sklypų padalijimo būdas yra pagrįstas bylos aplinkybėmis, atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą ir iš esmės nepažeidžia nė vienos iš bylos šalių interesų. Kaip nustatyta žemės sklypai pagal 2014-07-01 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (registro Nr. 3215, penki žemės sklypai) ir (registro Nr. 3218, trys žemės sklypai) įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra dalus turtas ir jį padalijus tarp šalių, jos yra laisvos savarankiškai disponuoti šiuo turtu. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog atsakovė pagal byloje pateiktus įrodymus yra įmokėjusi 19 735 Lt (5 715,82 Eur) kainos dalį pagal minėtas sutartis, kas sudaro 10,22 proc. bendros sklypų kainos pagal minėtas sutartis, taip pat padengusi ir kitas žemės pirkimo sutarčių sudarymo išlaidas, nesudaro pagrindo sutuoktinių turtą dalinti kitu būdu nei jį padalijo pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantė teigia, kad ji mokėjo žemės mokesčius, patyrė kitas išlaidas, sudarant sutartis, tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, kad K. D. viena naudojosi visais žemė sklypais ir neatmestina, gavo pajamų, kas galimai padengė patirtas išlaidas. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė K. D. minėtų sklypų asmeniškai nenaudoja, nes jie visi yra perduoti trečiųjų asmenų naudojimuisi panaudos pagrindu.
35. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su K. D. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai visą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą nuosavybėn priteisė ieškovui A. D., taip atsakovę palikdamas be gyvenamojo ploto. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo 0,17 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais bei 4 (keturis) butus, esančius viename pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą priteisdamas ieškovo K. D. nuosavybėn teismas konstatavo, kad esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams tarp šalių ateityje gali kilti daugiau nesutarimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo motyvacija nėra pakankama neskirti atsakovei būsto, nors pagal šalių turimo nekilnojamojo turto (gyvenamosios paskirties) kiekį bei pobūdį yra galimas naudojimasis šiuo turtu atskirai nuo kitos šalies bei pagal byloje teiktų procesinių dokumentų turinį toks naudojimasis atitiktų ir šalių interesus bei pageidaujamą turto padalijimo būdą. Sutiktina, kad šalių tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški, tačiau byloje nepaneigta, jog ginčo butai gali būti naudojami kaip atskiri turtiniai vienetai, o, kilus ginčui, naudojimasis bendromis patalpomis gali būti sprendžiamas ir atskiroje byloje. Įvertintina, kad šiuo metu ieškovas dirba bei gyvena užsienyje, be to, neatmestina, kad ateityje konfliktinės situacijos gali būti išspręstos ir bendru sutarimu. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui iš dalies tenkinti atsakovės K. D. apeliacinį skundą bei atsakovės nuosavybėn priteisti butą Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur. Atsižvelgiant į K. D. priteisto turto vertes, papildomai jos nuosavybėn priteisiant minėtą butą Nr. 1, atsakovei tenkanti viso turto vertė sudaro 58 990 Eur, o ieškovui K. D. – 54 240 Eur. Įvertinus, kad šalys santuokoje įgijo 113 230 Eur turto ir padalinus šį turtą, atsakovei tenka didesnė dalis turto, todėl iš atsakovės K. D. ieškovo A. D. naudai priteistina 2 375 Eur kompensacija.
36. Kiti apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai, įvertinus aukščiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo išvadas, kurių pagrindu keičiamas teismo sprendimas, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
37. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinusi, kad apeliacinės instancijos teismui pirmiau išdėstytais motyvais keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių byloje reikštų bei patenkintų reikalavimų dalis proporcionaliai iš esmės nekito, sprendžia nesant pagrindui keisti skundžiamu sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
38. Atmetus ieškovo A. D. apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovei K. D. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, bei pagal byloje pateiktus dokumentus antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme sudarė 130 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šia nutartimi yra tenkinama 20 procentų atsakovės apeliacinio skundo, iš ieškovo K. D. valstybės naudai priteistina 26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 28,58 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria padalintas ieškovo A. D. ir atsakovės K. D. santuokoje įgytas turtas pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
6,2729 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 630 Eur,
10,6000 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12 700 Eur,
18,0583 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24 100 Eur,
0,17 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) viso šio turto bendra vertė - 4 980 Eur;
butą Nr. 4 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur,
butą Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 300 Eur,
butą Nr. 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 260 Eur, viso turto 54 240 Eur verte.
K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti:
4,7596 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 430 Eur,
29,0979 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 400 Eur,
3,8691 žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 090 Eur,
1,0829 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 440 Eur,
1,3992 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkęs vertė 1 900 Eur,
pastatą – fermą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 460 Eur.
butą Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 270 Eur. Iš viso 58 990 Eur vertės turto.
Priteisti iš atsakovės K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 375 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį bei 2019 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5630) bei 28,58 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 58 ct) žyminio mokesčio.