- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-624-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00214-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- I. N. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 pagal I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 panaikinimo, procesinio termino atnaujinimo ir termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. V. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151, kuriuo papildytas 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, atnaujinti praleistą terminą kreiptis į Inspekciją dėl praleisto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo ir pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-575-549/2020 buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nutarta, iki įsiteisės priimtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje, sustabdyti visus išieškojimo vykdymo veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00896. Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 ir 296 straipsniuose reglamentuotais pagrindais (minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d.).
2. 2023 m. vasario 24 d. Plungės apylinkės teisme gautas ieškovės atstovo advokato V. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo. Prašyme nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovė Plungės apylinkės teismui pateikė analogišką ir tapatų ieškinį (civilinė byla Nr. 2-1455-995/2023, teisminio proceso Nr. 2-10-3-00214-2023-0), kadangi pirmiau minėta nutartis įsiteisėjo. Tuo pagrindu prašo pakeisti visų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos pagal ieškovės prašymą civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022, galiojimo terminą ir nustatyti šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą, iki įsiteisės būsimas teismo sprendimas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo netenkintas. Teismas nutarė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 (senas bylos Nr. 2-575-549/2020, teisminio proceso Nr. 2-10-3-00022-2020-4) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai nustato teismui pareigą, išnagrinėjus bylą, tuo pačiu procesiniu teismo dokumentu savo iniciatyva išspręsti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tuo atveju, jeigu jos byloje buvo pritaikytos (CPK 150 straipsnis). Kai teismas savo iniciatyva laiku neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, byloje dalyvaujantys asmenys ar suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
3.2. Spręsdamas šioje byloje iškilusį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo teismas nurodė, kad įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarčiai, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo iš esmės skirtos ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taikymo pagrindo. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad priimant 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas nusprendė, kad yra tikslinga panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 (senas bylos Nr. 2-575-549/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė I. N. V. (toliau – ir apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo su Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi nesutinka, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės atstovo advokato V. G. 2023 m. vasario 25 d. prašymą patenkinti visa apimtimi – nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-575-549/2020, galiojimo terminą, iki įsiteisės būsimas Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1455- 995/2023. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi civilinė byla Nr.2-32-588-2022 buvo pridėta prie civilinės bylos Nr. 2-1455-995/2023, todėl abi civilinės bylos buvo kito teisėjo žinioje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tapataus ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. Nr.2-1455-995/2023 išsprendė ir jo priėmimo klausimą ir kartu paliko galioti pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 2020 m. sausio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį panaikino kito teisėjo 2023 m. vasario 24 d. procesinio sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino.
4.2. Apeliantes teigimu, pirmosios instancijos teismo tesėja Diana Vercinskė turi būti nušalinta nuo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo klausimo, kadangi, anot apeliantės, ji spręsdama atskirojo skundo priėmimo klausimą gali būti neobjektyvi, nes priėmė skundžiamą nutartį. Apeliantės manymu, skundžiama nutartis vertintina kaip nepagrįstas teismo įsikišimas į kito teisėjo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1455-995/2023 civilinį procesą.
4.3. Teigia, kad skundžiama nutartimi taikytas ekonomiškumo principas šiuo atveju tiesiogiai prieštaravo kitos teisėjos 2023 m. vasario 24 d. rezoliucijai civilinėje byloje Nr.2-1455-995/2023, kurioje tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino klausimas jau buvo išspręstas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Atsakovė pažymi, kad ieškovės atstovas prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą savo prašyme nenurodė, kad naujai pateiktame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023 paprašė teismo palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių galiojimo klausimas išspręstas teisėjos 2023 m. vasario 24 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023.
5.2. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, atsakovė akcentuoja tai, kad ieškovės atstovas, žinodamas, kad tą pačią dieną – 2023 m. vasario 24 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023 yra priimta rezoliucija, išsprendžianti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, taip pat tai, kad 2023 m. vasario 24 d. pats yra pateikęs prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022, nesiėmė jokių veiksmų apie tai informuoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir rezoliuciją priėmusią teisėją. Teigia, kad ieškovės atstovas neatsiėmė (ar nepaprašė nebenagrinėti) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai šių galiojimas buvo išspręstas teisėjos rezoliucija nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023. Teigia, kad būtent dėl ieškovės atstovo netinkamo procesinio elgesio susidarė situacija, jog laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą išsprendė dvi teisėjos skirtingose bylose. Atsakovės nuomone, atstovas, galėjęs užkirsti kelią dvigubam laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo sprendimui, nesidomėjo inicijuotų procesų eiga ir neatliko jokių veiksmų, todėl toks netinkamas proceso šalies veikimas sąlygojo tokios situacijos susidarymą.
5.3. Pažymi, kad dėl ieškovės atstovo netinkamo procesinio elgesio civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 pareikštas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje atmesdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, įvertino ieškovės atstovo procesinį elgesį ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl proceso šalies piktnaudžiavimo procesu ir civilinės bylos vilkinimo.
5.4. Atsakovės teigimu, sprendžiant ieškovės atskirąjį skundą, yra svarbu ir tai, kad antrą kartą pareikštas tas pats ieškinys 2023 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023 yra atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovės atstovas ir į šios civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko ir teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo, pateisinamų neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovės manymu, visa tai dar kartą patvirtina, kad šios šalies antrą kartą inicijuotas procesas jai nerūpi, galbūt buvo inicijuotas tik dėl to, kad būtų galima vilkinti procesą dėl ieškovei gręsiančių pasekmių už jai 2017 m. gegužės 11 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 (toliau – Privalomasis nurodymas) neįvykdymą, kuriuo ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį.
5.5. Atsakovė nurodo, kad Privalomasis nurodymas įsiteisėjo ir tapo privalomu ir vykdytinu dokumentu po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo (civilinė byla Nr. 2A-439-460/2019), kadangi ieškovė teikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-1586-889/2018), o priimtą procesinį sprendimą skundė apeliacine tvarka. Teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, todėl yra privalomas ir vykdytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė prašė panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151, kuriuo papildytas 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-575-549/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00022-2020-4) buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nutarta, iki įsiteisės priimtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje, sustabdyti visus išieškojimo vykdymo veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00896. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Minėta nutartis buvo apskųsta ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi palikta nepakeista, įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po to, kai įsiteisėjo minėta pirmosios instancijos teismo nutartis, apeliantė 2023 m. vasario 24 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 (ankstesnis civilinės bylos numeris 2-575-549/2020), kuriuo prašė pakeisti visų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos pagal ieškovės prašymą civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022, galiojimo terminą ir nustatyti šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą, iki įsiteisės būsimas teismo sprendimas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023. Vadinasi, nagrinėjamu atveju liko neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022.
Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Apeliantė pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi civilinė byla Nr. 2-32-588-2022 buvo pridėta prie civilinės bylos Nr.2-1455-995/2023. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinėse bylose Nr.2-1455-995/2023 ir 2-32-588/2022, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teisėjos rezoliucija, priimta 2023 m. vasario 24 d. civilinėje byloje e2-1455-889/2023 dėl civilinė bylos 2-32-588/2022 pridėjimo, buvo pradėta vykdyti ar buvo įvykdyta iki 2023 m. kovo 1 d. (nėra duomenų, kad buvo pareikalauta civilinė byla 2-32-588/2022 ar ji buvo pridėta prie civilinės bylos 2-1455-955/2023). Be to pažymėtina ir tai, kad 2023 m. vasario 24 d. apeliantės atstovas civilinėje byloje 2-32-588/2022 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino pakeitimo, kuris tą pačią dieną buvo perduotas civilinę bylą 2-32-588/2022 išnagrinėjusiai teisėjai, todėl civilinėje byloje 2-1455-955/2023 priimta rezoliucija dėl civilinės bylos 2-32-588/2022 pridėjimo negalėjo būti įvykdoma ir dėl šios priežasties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną 2023 m. kovo 1 d. teisėja savo žinioje bylos neturėjo.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą konkrečioje byloje, iki bus įvykdytas galbūt ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas.
12. Šiuo konkrečiu atveju, įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarčiai (2023 m. vasario 9 d.), kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-588/2022 laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo iš esmės skirtos ieškovės ieškininių reikalavimų įvykdymui šioje byloje užtikrinti, taikymo pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, jog civilinio proceso kodekso nuostatos nustato teismui pareigą, išnagrinėjus bylą, tuo pačiu procesiniu teismo dokumentu išspręsti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo tuo atveju, jeigu jos byloje buvo pritaikytos (CPK 150 straipsnis).
13. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-32-588-2022 (ankstesnis civilinės bylos numeris 2-575-549/2020) išnykus pagrindams, dėl ko buvo taikytos (ieškinį palikus nenagrinėtą), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo panaikintos teisėtai ir pagrįstai, o apeliantei buvo išaiškinta, kad ši gali pateikti motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Plungės apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023.
14. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.