Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“ ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. Z. komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „22 moto“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti rangos darbai. Pastatas – kiaulidė nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. nuosavybės teise priklausė O. Z. komercinei firmai, nuo 2021 m. balandžio 30 d. priklauso UAB „22 moto“, įmonės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, vienintelis UAB „22 moto“ akcininkas yra atsakovas G. Z..

8. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti skolą už rangos darbus iš atsakovo G. Z.. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog jis nebuvo darbų užsakovas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už rangos darbų sandorio pasekmes, taigi nelaikė atsakovo atsakingu pagal pareikštą ieškinį ir ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Laikosi pozicijos, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

9. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, kolegija pabrėžia, jog nesutinka su ieškovės argumentu, kad teismas iš esmės įvertino tik Nekilnojamojo turto registro duomenis ir neatliko kompleksinės kitų bylos įrodymų analizės. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra įvertinti visi byloje pateikti įrodymai: tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, jog rangos darbų atlikimo metu pastato, kuriame atlikti darbai, savininkė buvo O. Z. komercinė firma, įvertinti kompleksiškai kartu su kitų byloje pateiktų įrodymų visuma. Tai, jog ieškovė tuos pačius įrodymus vertina subjektyviai kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Byloje nenustatyta, jog teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, ieškovei, teigiančiai, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nesant rašytinės rangos sutarties, tenka pareiga įrodyti, jog rangos sutartis buvo sudaryta ir su kokiu asmeniu ji buvo sudaryta. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog rangos sutartį ieškovė sudarė su atsakovu.

10. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė apeliaciniame skunde kaip tą faktą, jog rangos sutartis buvo sudaryta būtent su atsakovu, pagrindžiančius įrodymus aptaria byloje surinktus duomenis, tačiau pateikia subjektyviai kitokį jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs tuos pačius duomenis, juos įvertino kaip nepagrindžiančius fakto, jog žodinė rangos sutartis buvo sudaryta būtent su atsakovu. Kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų duomenų.

11. Kolegija pažymi, jog byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

12. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Nagrinėjamu atveju rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek šalys, tiek trečiojo asmens O. Z. komercinės firmos atstovė neginčija, kad tam tikri darbai adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo atlikti, taip pat vyko atsiskaitymas už darbus. Iš teismui pateikto raštelio matyti, jog L. P. (nurodytas asmens kodas) už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos / remonto darbus iš G. Z. (nurodytas asmens kodas) 2020 m. birželio 4 d. gavo 9 000 Eur, 2020 m. birželio 11 d. – 5 000 Eur, 2020 m. birželio 15 d. – 2 700 Eur, 2020 m. birželio 17 d. – 5 000 Eur. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog už atliktus darbus atsakovas sumokėjo ieškovei 19 000 Eur, pateikė ieškovės išrašytus ir jos direktoriaus L. P. pasirašytus kasos pajamų orderius, juose nurodyta, kad įmonė iš atsakovo 2021 m. birželio 25 d. gavo 10 000 Eur, 2021 m. birželio 26 d. – 9 000 Eur, atsakovo parašų nėra; pinigų mokėjimo pagrindas – GTLT0051 – 2021 m. birželio 25 d. ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros numeris; ši sąskaita išrašyta atsakovui už statybos darbus pagal sutartį, aktas Nr. 001, mokėtina suma – 50 000 Eur. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog nei su ieškove, nei su jos atstovu jo nesieja jokie santykiai, todėl jis nėra susijęs su užsakytais ir ieškovės atliktais darbais. Trečiojo asmens O. Z. komercinės firmos atstovė O. Z. neneigė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. priklausė O. Z. komercinei firmai, ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo atlikti grindų betonavimo darbai. O. Z. yra atsakovo mama, atsakovo darbo santykiai su mamos įmone nesieja; kaip teigė atsakovas, apie ginčo pastate vykusius remonto darbus jam buvo žinoma, tačiau jis jais nesidomėjo.

14. Ieškovė, įrodinėdama, jog rangos sutartį sudarė būtent su atsakovu, pateikė susirašinėjimo žinutėmis (gegužės 29 d.–birželio 15 d.) kopiją; ieškovės nuomone, susirašinėjimo turinys patvirtina sutarties sudarymo su atsakovu faktą, nes atsakovas pateikė ieškovės atstovui savo asmens duomenis (sutarčiai paruošti, medžiagoms užsakyti). Kolegija pateiktą susirašinėjimo žinutėmis kopiją vertina kaip nepatikimą įrodymą byloje, nes iš pateiktos kopijos nėra aiškus žinučių siuntėjas, gavėjas, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, jog neaiškus ir susirašinėjimo kontekstas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, be šių žinučių, byloje iš esmės nepateikta daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties sudarymo būtent su atsakovu faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, veikiantis kaip tam tikros srities profesionalas, jai taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, taigi ji turėtų pasirūpinti tokiu sutartinių santykių įforminimu, kad būtų aiškios tiek sutartinių santykių šalys, tiek pobūdis, tiek esminiai sandorio elementai. Nepasirūpinusi pakankamu santykių įforminimu, ieškovė prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui, galimybė įrodyti sutartinių santykių egzistavimą gali būti ribota. Nors ieškovės atstovas L. P. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad 2020 metais į jį kreipėsi atsakovas dėl sandėlio grindų betonavimo darbų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, atsakovui neigiant bet kokius sutartinius santykius ir nesant priešingų įrodymų, rašytinės rangos sutarties, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad rangos sutartis buvo sudaryta būtent su atsakovu arba kad jis buvo suinteresuotas šių darbų atlikimu.

15. Kolegija pažymi, jog konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia ir laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nėra pakankami šalių – ieškovės ir atsakovo – suderintai valiai sukurti sutartinius santykius konstatuoti.

16. Kolegija pažymi, jog, nesant pakankamai tiesioginių įrodymų dėl subjekto, su kuriuo sudaryta ieškovės nurodoma rangos sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino netiesioginį įrodymą, pagrindžiantį interesą sudaryti sutartį, – Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ginčo patalpų savininką darbų atlikimo metu – 2020 m. birželio–liepos mėn. Patalpos tuo metu priklausė O. Z. komercinei firmai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, nebūdamas patalpų savininkas ar O. Z. komercinės firmos darbuotojas, neturėjo jokio teisinio pagrindo savo vardu organizuoti sandorių, susijusių su šiuo turtu. Byloje nustatyta, jog ginčo patalpos nuo 2021 m. balandžio 30 d. buvo perleistos atsakovo G. Z. valdomai įmonei UAB „22 moto“. Nors ieškovė teigia, jog teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovas yra vienintelis UAB „22 moto“ akcininkas, taigi atsakovo užsakyti darbai buvo atliekami jo kaip verslininko tikslams realizuoti, t. y. siekiant pritaikyti patalpas atsakovo verslui, tačiau tokia ieškovės prielaida nelaikytina pakankamu atsakovo valios ir intereso sudaryti su ieškove rangos sutartį įrodymu, be to, jos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

17. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens atstovė O. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos įmonei priklausiusiose patalpose buvo atliekami rangos darbai jos užsakymu. Tiek ieškovės vadovas L. P., tiek kaip liudytojas apklaustas A. B. neneigė, kad nurodymus dėl darbų atlikimo gaudavo iš O. Z., ji atvykdavo į objektą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog aplinkybė, kad atsakovas kartu su mama dalyvaudavo prižiūrint rangos darbus, O. Z. pavedimu atsiskaitydavo su rangovais, nepatvirtina, kad atsakovas užsakė darbus užsakė ar kad jie buvo atlikti atsakovo interesais. Susitarimai tarp O. Z. komercinės firmos ir atsakovo G. Z. dėl pagalbos prižiūrint rangos darbus ar dėl atsiskaitymų pagal sutartį neturi įtakos rangos sandorio šalių teisėms ir pareigoms ir nesukuria atsakovui pareigų pagal rangos sutartį.

18. O. Z. teismo posėdžiu pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad su L. P. kaip fiziniu asmeniu žodžiu susitarė tiek dėl darbų priežiūros ginčo objekte, tiek dėl griovimo, betonavimo, šiukšlių išvežimo darbų atlikimo; sutarta darbų ir medžiagų kaina buvo 25 000 Eur, su L. P. objekte dirbo dar du asmenys. L. P. trečiajam asmeniui rekomendavo A. B.. O. Z. pateikti įrodymai patvirtina, kad už darbus ginčo objekte buvo atsiskaitoma su L. P.. L. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykstant darbams su juo 5–6 kartus atsiskaitė arba O. Z., arba atsakovas, O. Z. duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo. Teismo posėdžio metu apklausti asmenys neneigė, kad atsakovas būdavo objekte, kelis kartus atsiskaitė su L. P. už darbus, skolino O. Z. tam tikras pinigų sumas, pavyzdžiui, atsiskaityti su UAB „Skardinukas“, tačiau taip pat patvirtino, kad O. Z. pati darbų procese dalyvavo, duodavo nurodymus dėl darbų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šios aplinkybės patvirtina, kad O. Z. aktyviai dalyvavo rangos darbų procese jos įmonei priklausiusiose patalpose, bendravo su darbininkais dėl darbų atlikimo, atsiskaitinėjo už darbus – iš esmės veikė kaip rangos darbų užsakovė, o darbai atlikti O. Z. interesais ir jos sąskaita. Kaip jau minėta, atsakovo dalyvavimas prižiūrint darbus, atsiskaitymas už juos neįrodo jo kaip užsakovo statuso, ypač turint omenyje tą faktą, jog, kaip konstatuota, kaip užsakovė iš esmės veikė trečiojo asmens atstovė. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo pinigus L. P., nepaneigia to, kad mokėjimai atlikti trečiojo asmens kaip turto savininko naudai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikto raštelio, kuriame L. P. pasirašė, kad gavo mokėjimą „už remonto darbus adresu, (duomenys neskelbtini)“, turinys vertintinas kaip pagrindžiantis tą faktą, jog buvo atsiskaityta už turto, esančio konkrečiu adresu, remonto darbus, o nurodytas turtas tuo metu atsakovui nepriklausė.

19. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti taip pat pateikė su UAB „Betongrindis“ sudarytą rangos sutartį dėl betonavimo darbų ginčo objekte. Teismo vertinimu, ši sutartis įrodomosios reikšmės nustatant, su kuo ieškovė kaip rangovė sudarė pagrindinę rangos sutartį, neturi – ji tik patvirtina sutartinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Betongrindis“ faktą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas liudytojas D. A., dirbantis UAB „Betongrindis“, nurodė, kad L. P. liudytojui minėjo, jog objekto savininkas yra G. Z., liudytojas su juo vieną kartą buvo susitikęs objekte, tačiau nurodymų ar pastabų iš jo dėl atliekamų darbų negavo. Liudytojas A. B., dirbantis UAB „Skardinukas“, paaiškino, kad atliko skardinimo (stogo ir sienų rekonstrukcijos) darbus atsakovo užsakymu, taip pat patikslino, kad pirminė rangos sutartis buvo sudaryta su O. Z., vėliau su įmone atsiskaitė atsakovas. Su O. Z. liudytojui teko bendrauti objekte dėl remonto darbų, vykdyti jos nurodymus. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog liudytojų parodymai nepaneigia aplinkybės, kad darbams vadovavo, juos organizavo O. Z., rangos darbai buvo atliekami O. Z. komercinei firmai priklaususiose patalpose, o atsakovas veikė kaip jai atstovaujantis asmuo. Tai, kad L. P. liudytojui D. A. nurodė, kad G. Z. yra pastato savininkas, vertintina kaip klaidingų faktinių aplinkybių pagrindu susiformavusios subjektyvios pozicijos perteikimas. Šie liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia atsakovo dalyvavimo sutartiniuose santykiuose faktą. Pabrėžtina, jog ieškovė patvirtino, kad statybos versle dirba ne pirmus metus, tačiau prieš atlikdama darbus nepasidomėjo, kam priklauso pastatas, kokiu pagrindu veikia atsakovas, nepasirašė rašytinės sutarties. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog toks ieškovės kaip verslininkės, užsiimančios statybos rangos verslu, elgesys neatitinka apdairaus, protingo ir rūpestingo verslo standartų.

20. Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad rangos sutartis buvo sudaryta su atsakovu ar kad darbus atliko atsakovo naudai, todėl reikalavimas dėl skolos (jei tokia susidarė) galėtų būti reiškiamas trečiajam asmeniui O. Z. komercinei firmai, laiko teisėta ir pagrįsta, padaryta tinkamai ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovas veikė kaip užsakovas ar kad jis atsakingas už trečiųjų asmenų prievoles, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą atsakovui, kaip pareikštą asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

22. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis O. Z. komercinę firmą ir UAB „22 moto“, kadangi nagrinėjama byla buvo susijusi su jų teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis), procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžio metu išaiškino ieškovei jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, taip pat išaiškino, kad, ieškovei tokio prašymo nepareiškus, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tačiau ieškovė teise pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad G. Z. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieškovės atliktus darbus O. Z. komercinei firmai priklaususiame pastate. Pirmosios instancijos teismo veiksmai procesiniu aspektu atitinka įstatymo reikalavimus: ieškovei išaiškinta teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama ir atsisakymo tai padaryti procesinės pasekmės, taigi pasekmės, pareiškus ieškinį netinkamam atsakovui, pritaikytos įgyvendinus tam būtinus procesinius reikalavimus.

23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

26. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. Z. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“ 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.