Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei pagal atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei J. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-37807-558/2014) priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš A. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėms išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikas lanko plaukimo treniruotes UAB „Impuls LTU“ baseine jau šeštus metus, dalyvauja plaukimo varžybose ir laimi prizines vietas (metinės išlaidos yra apie 600 Eur). Futbolo treniruotes vaikas lanko VšĮ „Klaipėdos futbolo mokykla“ antrus metus. Išlaidos sudaro apie 270 Eur per metus. Nuo šių mokslo metų vaikas pradėjo lankyti papildomas mokamas anglų kalbos pamokas, dvi akademines valandas per savaitę. Išlaidos mėnesiui sudaro 120 Eur, o metams 1 200 Eur. Dėl padidėjusių išlaidų vaiko gydymui ir lavinimui teko atsisakyti karate būrelio. Tačiau karate treniruotės būtinos palaikyti vaiko sveikatos bei fizinę būklę. Karate būrelį vaikas lankė penkerius metus, kasmet laikė karate kvalifikacinį egzaminą, dalyvavo nacionalinėse bei tarptautinėse kovos bei kata varžybose, iškovodavo prizines vietas. Dalyvavimas egzaminuose, čempionatuose ir varžybose papildomai kainuodavo (nario mokestis, kelionės išlaidos, kai varžybos vyksta ne Klaipėdoje) ir per metus sudarydavo apie 600 Eur. Lankomi būreliai ir gydymas (imunoterapija, korekciniai akiniai) yra gydytojų primygtinai rekomenduojami tam, kad vaiko sveikatos būklė neregresuotų. Todėl yra labai svarbu nenutraukti jau paskirto gydymo bei fizinio lavinimo, reikalingo vaiko visapusiškai raidai.

Taip pat ieškovė nurodo, kad, nors nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau šiam butui įsigyti yra paėmusi kreditą, kas mėnesį bankui moka po 113,44 Eur kredito ir apie 37,44 Eur palūkanų (iš viso 150 Eur). Papildomų išlaidų po 30 Eur kas mėnesį patiria sūnų G. V. apdraudusi Garantuotu palūkanų gyvybės draudimu „Compensa Live Vienna Insurance Group SE“ bei asmens draudimu AB „Lietuvos Draudimas“ (metinės išlaidos 84,72 Eur). Dėl gauto kredito savo gyvybę ir būstą yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Be to, jai (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. L., todėl patiria išlaidų ir dukters išlaikymui, dėl ko sumažėjo galimybės išlaikyti sūnų G. V.. Šiuo metu ji vien savo sūnaus G. V. poreikiams kas mėnesį išleidžia vidutiniškai 1 233,50 Eur. Nors šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, buvo priversta grįžti į darbą dvejais metais anksčiau nei planavo, sulaukus antram vaikui tik vienerių metų, nes ženkliai trūko pinigų sūnaus G. V. išlaikymui bei jo poreikių tenkinimui.

Atsakovas A. J. yra darbingas. Iš bendro gyvenimo su atsakovu gali spręsti, kad A. J. vengia dirbti. Pažymi, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, turi suvirintojo kvalifikaciją, neturi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar. Sūnaus G. V. poreikiai dėl sveikatos problemų yra didesni, todėl ieškovė prašo išlaikymą padidinti bent iki 350 Eur, kas sudaro mažiau nei trečdalį kasmėnesinių išlaidų vaiko išlaikymui. Išlaidos vaiko išlaikymui kas mėnesį sudaro vidutiniškai 1 233,50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, atsakovas daro išvadą, jog ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė tik maža dalimi yra pagrįsta rašytiniais įrodymais – kvitais, banko sąskaitų išrašais ar sąskaitomis faktūromis bei jų detalizacija.

Be to, atsakovas pažymi, kad netaisyklinga laikysena paprastai yra gydoma kineziterapijos užsiėmimais, kuriuos (ar bent dalį jų) apmoka teritorinė ligonių kasa. Ieškovė byloje neįrodinėja, kad išnaudojo visas galimybes gauti vaikui nemokamą reabilitaciją, kineziterapijos užsiėmimus ir kad jų nepakanka tiek, kiek per metus kompensuoja valstybė. Todėl laiko, jog ieškovė neįrodė, kad ieškovės išvardintos ir jos pačios kaip alternatyva kineziterapijai ir / ar reabilitacijai pasirinktos papildomos išlaidos plaukimui, futbolo ir karate treniruotėms buvo būtinos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, egzistuojant papildomoms vaiko netaisyklingos laikysenos gydymo poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvoms, jų finansavimo šaltinių alternatyvoms.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodė, jog baseiną vaikas lanko jau 6 metus, vadinasi, lankyti pradėjo netrukus po santuokos nutraukimo. Sprendimą lankyti plaukimo treniruotes UAB „Impuls LTU“ baseine, dalyvauti varžybose, dėl ko metinės išlaidos sudaro apie 600 Eur, vienašališkai priėmė ieškovė, nepasitarusi su juo (atsakovu) ir negavusi jo pritarimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog lemiamą reikšmę parenkant ugdymo / papildomo užklasinio ugdymo įstaigą turi tėvų susitarimas, t. y. jų abiejų suderinta valia. Taigi, vienas iš tėvų, nesant objektyvios būtinybės, negali vienašališkai nuspręsti dėl privačios ugdymo / papildomo užklasinio ugdymo įstaigos nepilnamečiam vaikui parinkimo. Dėl vaiko lankomų privačių ugdymo / papildomo užklasinio ugdymo įstaigų privalo spręsti abu vaiko tėvai, atsižvelgdami į abiejų finansines galimybes bei vaiko poreikius, sąmoningai suprasdami ir prisiimdami padidėsiančių vaiko išlaikymo išlaidų naštą. Pažymi, kad Klaipėdos baseine 1 mėn. abonementas vaikui iki 16 m. tekainuoja 20 Eur, kas per metus sudarytų 240 Eur, todėl ieškovė turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą.

Ieškovė įrodymų apie tai, kiek kainuoja futbolo treniruočių lankymas, į bylą nepateikė. Be to, nurodė, jog visų grupių raumenų tempimui bei stiprinimui vaikas penkerius metus lankė karate būrelį bei dalyvaudavo varžybose, tačiau šiuo metu dėl lėšų trūkumo jo nebelanko, nes metinės išlaidos sudarydavo taipogi apie 600 Eur (įrodymų apie tai, kiek kainuodavo treniruočių lankymas, į bylą neteikė). Sprendimą lankyti karate ir futbolo treniruotes taip pat vienašališkai priėmė ieškovė, nepasitarusi su juo (atsakovu) ir negavusi jo pritarimo. Ieškovė, dar prieš penkerius metus priėmusi vienašalį sprendimą vesti vaiką į karate treniruotes ir atitinkamai prieš du metus į futbolo treniruotes, su juo (atsakovu) nepasitarė, visą šį laiką iki bylos užvedimo teisme nesikreipė ir neprašė prisidėti prie šių išlaidų padengimo. Šiuo metu sūnui teikiamą išlaikymo dydį nustatė šalys tarpusavio sutarimu, taigi šalys, nustatydamos išlaikymo dydį, įvertino tuometinius vaiko poreikius (tarp jų ir papildomų būrelių) ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti ir toks susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu. Atsakovas laiko, kad ieškovė, vienašališkai nusprendusi leisti vaiką į papildomus užsiėmimus, įvertino, jog tėvo teikiamo išlaikymo pakaks futbolo ir karate treniruotėms apmokėti.

Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrindžia įrodymais 100 Eur ortodontinio gydymo išlaidų per mėnesį sumos. Atkreipia dėmesį, kad ortodontines išlaidas ieškovė prašo priteisti ne kaip vienkartinę kompensaciją, o šias išlaidas įtraukia į poreikių lentelę ir didesnį išlaikymą sūnui prašo priteisti iki jo pilnametystės. Atsakovo manymu, ortodontinio gydymo išlaidos yra laikinos, gydymas nesitęs iki vaikui sueis 18 m. Kompensuojamosios ortodontines plokštelės vaikams iki 18 m. skiriamos tokiu atveju, kai gydytojas ortodontas nustato dantų raidos ir dygimo sutrikimų, dantų ir veido anomalijų, taip pat įgimtas veido ir žandikaulių anomalijas bei deformacijas. Šiuo atveju dantų plokštelė vaikui buvo paskirta labiau dėl grožio ir estetikos, bet ne dėl dantų raidos sutrikimų ar veido anomalijų. Būtent dėl to, atsakovo įsitikinimu, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kada, anot ieškovės, vaikui diagnozuota ydinga žandikaulio padėtis (neaiškus ligos kodas), nėra įrodymų apie tai, koks gydymas buvo taikomas ir kokios išlaidos patiriamos šiuo metu, koks gydymas planuojamas ateityje, ar tikrai reikalingas gydymas breketų sistemomis. Priklausomai nuo ligos kodo, yra būtina aiškintis, ar berniuko ortodontinių anomalijų gydymas gydomaisiais nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais nėra visiškai / dalinai apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė tik preliminarias gydymo išlaidas, o gydymo eigai įtakos gali turėti objektyvūs veiksniai, gydymas neabejotinai nesitęs iki vaikui sueis 18 metų, todėl laiko, kad 100 Eur mėnesinė poreikių suma yra neįrodyta ir nepagrįsta.

Atsakovas nurodo, kad būsto kreditas (nuoma) 38,77 Eur negali būti priskiriamas prie vaiko poreikių tenkinimo, nes vaikas, neįgydamas nuosavybės teisės į turtą ir nebūdamas būsto paskolos sutarties šalimi, neturi pareigos mokėti paskolos už motinai priklausantį turtą. Sutinka, kad dalį vaiko poreikių sudaro išlaidos už komunalinius mokesčius ir internetą, tačiau nesutinka, kad vaikui tenka dalis būsto draudimo išlaidų, kadangi vaikas savo vardu neturi nuosavybės į butą. Šiuo atveju buto draudimo išlaidos yra išimtinai savininko išlaidos.

Ieškovė išlaidų maistui dydžio niekaip nepagrindžia, nėra pridėta jokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas neginčija tokio pobūdžio išlaidų poreikio, tačiau pažymi, kad ieškovė turėtų įrodyti, jog jai reikalingas būtent toks išlaidų kiekis. Įvertinus naujausią viešai prieinamą teismų praktiką, pilnamečiui asmeniui maistui reikalingos lėšos per mėnesį svyruoja nuo 100 iki 180 Eur. Šioje byloje ieškovei nepateikus jokio pagrindimo dėl jai maistui reikalingų išlaidų dydžio, spręsti, jog vaikui kas mėnesį reikalinga būtent 300 Eur suma vien maisto išlaidoms, nėra pagrindo, juo labiau, kad ieškovė nurodo papildomai kas mėnesį vaikui duodanti po 20 Eur kišenpinigių.

Atsakovo manymu, vaiko pasiėmimas į kelionę, siekiant kartu praleisti atostogas, nėra tos išlaidos, kurių dalį turėtų kompensuoti kitas iš tėvų. Atostogų ir kelionių išlaidos nėra priskirtinos būtinoms (yra galimybė rinktis pigesnes keliones, atostogauti kitokiais būdais ir pan.), todėl ieškovės pasirinkimas atostogoms pasiimti sūnų, ir dėl to patirtų išlaidų dalis negali būti perkelta jam, mat toks ieškovės elgesys, nors ir vertintinas teigiamai, negali būti priskirtas prie būtino.

Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama anglų kalbos pamokų poreikį, nepateikė įrodymų apie tai, nuo kada, kur vaikas tokias pamokas lanko, koks yra mokamas mokestis. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks poreikis vaikui yra būtinas, dėl ko būtų pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovės nurodoma 1 233,50 Eur suma, skiriama vaiko išlaikymui per mėnesį, atsakovui kelia pagrįstų abejonių, nes bendra vidutinė ieškovės gaunamų lėšų suma per mėnesį yra 897,81 Eur, iš kurių ieškovė dar moka 151,93 Eur būsto paskolą. Tad ieškovei lieka 745,88 Eur pajamų pragyventi.

Atsakovas nurodo, kad santuokos nutraukimo metu ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto, vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigas. Jo pajamos sudarė 1 900 Lt (580 Eur). Po dviejų atliktų operacijų dešinės alkūnės srityje, dėl alkūnės sąnario potrauminės artrozės, 2019 m. buvo priverstas palikti tarnybą dėl sveikatos būklės. Nuo 2019 m. vasario 8 d. neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už šešiolika metų tarnybos – 179,57 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. liepos mėn. buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri sudarė vidutiniškai 357,58 Eur per mėnesį. Iš darbo buvo priverstas išeiti dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Taigi tuo metu visos pajamos buvo apie 537 Eur. Nuo 2021 m. spalio mėn., šiek tiek pagerėjus sveikatai, siekdamas dirbti ir užsidirbti, jis vėl įsidarbino. Gaunamas darbo užmokestis nuo 2021 m. lapkričio mėn. bus 4,82 Eur bruto per valandą, kas sudarys apie 540 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo teigimu, pajamos, palyginus su buvusiomis santuokos nutraukimo metu, iš esmės nepasikeitė.

Po santuokos nutraukimo vienintelis tuo metu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovei. Įvertindamas tai, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su mama, kompensacijos už šį santuokoje įgytą turtą nereikalavo, nors pats liko be gyvenamojo ploto. Šiuo metu ieškovė savo vardu turi jau kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį taip pat moka paskolą. Tuo tarpu jis jokio registruotino turto iki šiol neturi. Atsakovas nurodo, kad iš gaunamų pajamų išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui skiria po 170 Eur per mėnesį. Todėl visiško ieškinio patenkinimo atveju iš gaunamų pajamų nebepajėgtų išlaikyti turimų nepilnamečių vaikų bei nebegalėtų patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tarpu ieškovė dar vieno nepilnamečio vaiko susilaukė jau po šalių santuokos nutraukimo. Susilaukdama dar vieno vaiko su kitu vyru, ieškovė turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis sūnumi išliks iki jo pilnametystės ir ji negali būti perkeliama. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė susilaukė dar vieno vaiko, nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Ieškovė yra sveika ir darbinga, vaikas lanko ugdymo įstaigą ir šešias dienas per savaitę yra užimtas popamokinėmis veiklomis, todėl ieškovė gali dirbti ir užsidirbti papildomai, jeigu atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui nepakanka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl išlaikymo padidinimo, kurioje nurodo, kad iš atsakovo šiuo metu priteistas sūnui G. V. išlaikymo dydis po 155 Eur/mėn. nėra pakankamas, kad būtų patenkinti padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, jo poreikių tenkinimą, kokių reikia visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašymas padidinti 155 Eur priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 350 Eur yra pagrįstas ir atitinka nepilnamečio G. V. teises ir teisėtus interesus.

1. tėvas bendrauja su sūnumi G. V. poriniais kalendoriniais metais per vaiko žiemos atostogas nuo gruodžio 23 d. iki vaiko žiemos atostogų paskutinės dienos. Atitinkamai neporiniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama;

2. tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per vaiko pavasario atostogas nuo Šv. Velykų išvakarių iki paskutinės vaiko pavasario atostogų dienos. Atitinkamai neporiniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama;

3. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per vaiko rudens atostogas nuo šių atostogų pirmos dienos iki vaiko rudens atostogų paskutinės dienos;

4. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas. Konkretus atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

1. vaikas praleidžia žiemos atostogas pas tėvą neporiniais kalendoriniais metais, nuo gruodžio 24 d. iki priešpaskutinės žiemos atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai poriniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama;

2. vaikas praleidžia pas tėvą pavasario atostogas neporiniais kalendoriniais metais, nuo Šv. Velykų išvakarių (t. y. nuo šeštadienio) iki priešpaskutinės pavasario atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai poriniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama;

3. vaikas praleidžia rudens atostogas pas tėvą poriniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai neporiniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama;

4. vaikas praleidžia 1 (vieną) mėnesį per vasaros atostogas pas tėvą kiekvienais kalendoriniais metais, tačiau vieno mėnesio buvimo laikas gali būti skaidomos į kelias dalis, atsižvelgiant į vaiko suplanuotas veiklas. Konkretus atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą (arba atvirkščiai) elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama / tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Jeigu vaiko tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su mama, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal mamos pasiūlytą laiką;

5. vaikas praleidžia žiemos atostogas vasario mėnesį (esant šioms atostogoms) pas tėvą Vilniuje neporiniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai, poriniais metais vasario mėnesio atostogas vaikas praleidžia su mama;

6. tėvas, vaikui būnant pas tėvą, privalo užtikrinti, kad vaikas atliktų visus jam užduotus namų darbus atostogų metu, taip pat užtikrinti dalyvavimą vaiko suplanuotose veiklose (koncertuose, ekskursijose, varžybose, egzaminuose, reabilitacijose, vizituose pas gydytojus ir pan.). Apie namų darbus ir suplanuotas veiklas mama informuos tėvą elektroniniu paštu arba SMS žinute;

7. tėvas privalo asmeniškai pasirūpinti vaiko gyvenamąja vieta ir vaiko priežiūra per atostogas pagal teismo nustatytą tvarką, net jeigu tėvui atsirado nenumatytų aplinkybių ir / arba jis asmeniškai dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti vaiko atostogų metu.

8. jeigu būtų paskelbtas karantinas, ribojimai arba nepaprastoji padėtis ar dėl kitų priežasčių vykti visuomeniniu transportu tarp miestų bus nerekomenduojama ar negalima, taip pat jei vaikas sirgtų (nesunkiai arba ne ligoninėje), tėvas pagal teismo nustatytą tvarką asmeniškai privalo atvykti paimti vaiką iš gyvenamosios vietos ir asmeniškai parvežti vaiką į gyvenamąją vietą.

9. bendravimo su tėvu tvarka nustatoma iki vaikui sukanka 16 metų. Vaikui sukakus 16 metų, vaikas asmeniškai sprendžia, per kokias atostogas jis norės atvykti pas tėvą.

10. nustatyti, kad atsakovui nesilaikant teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jis už kiekvieną pažeidimo atvejį moką ieškovei 500 Eur baudą.

Atsakovas pageidauja kiekvienais kalendoriniais metais bendrauti su vaiku nepertraukiamai vieną mėnesį vasaros atostogų metu. Tačiau, ieškovės manymu, gali kilti aplinkybių, kai vaikas tiesiog negalės atostogauti pas tėvą visą mėnesį nepertraukiamai (pvz. dėl vasaros stovyklos, varžybų, reabilitacijos sanatorijoje ar pan.). Todėl vaiko tėvo reikalavimas, kad vaikas praleistų pas tėvą vieną mėnesį per vasaros atostogas nepertraukiamai, gali prieštarauti vaiko norams ir interesams. Todėl mano, geriau, jog teismas nustatytų, kad vaikas praleidžia 1 mėnesį vasaros atostogų pas tėvą, bet vieno mėnesio terminas gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į vaiko suplanuotas veiklas. Konkretus vasaros atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą (arba atvirkščiai) elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama / tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo prašytą atostogų trukmę (vieną mėnesį per vasaros atostogas). Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Jeigu vaiko tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su mama, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal mamos pasiūlytą laiką, bet nemažiau nei 1 (vienas) mėnuo per vasaros atostogas.

Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovas privalo užtikrinti įprastinio vaiko grafiko laikymąsi atostogų metu, kai vaikas atostogauja pas tėvą. Jeigu atostogų metu vaikui suplanuota veikla, pvz. apsilankymas pas gydytoją, gydymosi ar reabilitacijos procedūros, vaikas pakviestas į šventę (pvz. gimtadienio), koncertą, ekskursiją, suplanuotos varžybos, egzaminas ir / arba atostogų metu vyksta intensyvus pasiruošimas varžyboms ar egzaminui ir pan., tėvas užtikrina vaiko lankymąsi ir dalyvavimą tokiose veiklose ir atostogų metu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas atsiliepime teigia, kad vaiko ortodontinio gydymo išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, ortodontinis gydymas nėra ilgalaikis. Pabrėžia, kad būtent ortodontinis gydymas vaikui paskirtas nuo 2020 m. ir tęsiamas ortodontiniais treineriais – pradėta tik pirma pakopa iš keturių. Pirmos pakopos trenerių kaina sudaro 130 Eur + išlaidos kontroliniams apsilankymams pas gydytoją ortodontą. Tolimesnis gydymas numatomas breketais (preliminarios gydymo išlaidos šią dieną yra 4 700 Eur). Todėl į vaiko poreikių lentelę yra įtraukta šios dienos kaina tolimesniam ortodontiniam gydymui. Atsakovas priekaištauja, kad ortodontinis gydymas vaikui paskirtas labiau dėl grožio ir estetikos ir kad toks gydymas nėra būtinas. Tai, ieškovės manymu, tik parodo, kad atsakovui visiškai nerūpi ne tik vaiko interesai, jo pomėgiai ir gyvenimo būdas, bet ir vaiko estetinė išvaizda.

Ieškovė atkreipia dėmesį, jog, nors atsakovas atsiliepime teigia, kad plaukimo treniruotės „Klaipėdos baseine“ tekainuoja 20 Eur per mėnesį ir nurodo, kad išlaidos vaikui už plaukimo treniruotes UAB „Impuls LTU“ yra nepagrįstai didelės, tačiau jis pateikia tik „Klaipėdos baseino“ narysčių kainoraštį, į kurį plaukimo treniruočių kaina neįeina. Klaipėdos baseine plaukimo treniruočių mėnesinė įmoka, lankant treniruotes du kartus per savaitę, yra 55 Eur, todėl plaukimo treniruočių kaina UAB „Impuls LTU“ kainuoja tiek pat, kiek ir Klaipėdos baseine. Tad metinės plaukimo treniruočių išlaidos sudaro apie 600 Eur, nepriklausomai, kokį baseiną vaikas lankytų. Šiuo atveju atsakovas visiškai nemato skirtumo tarp mėnesinės baseino lankymo narystės ir plaukimo treniruočių kainos.

Pažymi, kad nuo 2018 m. maisto prekės tik pabrango, kartu augant ir MMA. Vaiko maitinimo išlaidos mėnesiui sudaro 240 Eur ir 60 Eur maitinimas mokykloje, todėl mėnesinės išlaidos maistui šiais metais sudaro 300 Eur. Nori pabrėžti, kad vaikui pagal galimybes perkami kokybiški maisto produktai, todėl maisto produktų pabrangimo faktas įrodymų nereikalauja.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas tik nuo 2021 m. liepos mėn. užsiregistravo darbo biržoje. O tai reiškia, kad atsakovas po operacijos 2019 m. visus metus dirbo, taigi jis yra visiškai darbingas. Atsakovas po išėjimo į pensiją dirbo ir policijos pareigūnu, ir mėsininku parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), o prieš užsiregistruodamas darbo biržoje ilgą laiką dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Remiantis šiais faktais, ieškovė daro išvadą, kad atsakovas nedirbo nuo 2021 m. liepos mėn. ne dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės, o dėl nedarbo išmokos gavimo. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl savo sveikatos būklės gali turėti sunkumų susirasti gerai apmokamą darbą, dirbti ir užsidirbti. Operacijos atlikimo faktas patvirtina tik laikiną nedarbingumą, kurį apmoka socialinis draudimas, tačiau nėra įrodymas, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti.

Ieškovė nurodo, kad iš VSDFV Utenos skyriaus sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo matyti, kad nuo 2019 m. vasario 8 d. neterminuotai atsakovui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurią sudaro 179,57 Eur mėnesinė išmoka. Taip pat VSDFV Utenos skyriaus sprendime nurodyta, kad atsakovui skirtas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nuo 2019 m. vasario 8 d. Bazinės pensijos dydis 2021 metais sudaro 198,23 eurų. Faktiškai, atsakovo pensiją, įskaitant bazinės pensijos dydžio priedą, sudaro 377,80 Eur kas mėnesį. Bazinės pensijos dydis didėja, didėjant MMA (MMA nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur), todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovo pensija bus virš 400 Eur per mėnesį. Atsakovas piktybiškai slepia savo gaunamas pajamas, siekdamas pagrįsti savo tariamai blogą turtinę padėtį. Atsakovas nuo 2021 m. spalio mėn. vėl įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pateikia savo darbo sutartį, kurios 4.1 punkte nurodomas bazinis valandinis darbo atlygis 4,82 Eur/val. Tačiau šios sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose nurodoma, kad darbuotojui yra mokamas kitas papildomas atlygis, materialinės išmokos ir premijos už veiklos rezultatus. Ieškovės žiniomis, atsakovo darbo užmokestis su priedais siekia 1 700 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovas piktybiškai nepateikė teismui banko išrašų, išskyrus kelis pasikartojančius mokėjimo nurodymus, iš kurių negalima susidaryti bendro vaizdo apie jo gaunamas pajamas, kuriuose būtų matyti visos įplaukos, tikėtinai, siekdamas nuslėpti visas savo gaunamas pajamas. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovas papildomai verčiasi senovinių monetų, pašto ženklų prekyba bei perpardavinėjimu, kad gautų papildomų pajamų. Todėl atsakovo mėnesinės pajamos yra virš 2 000 Eur per mėnesį, tai reiškia, kad nuo santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, priešingai, nei jis nurodo atsiliepime.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl bendravimo tvarkos, kurioje nurodo, kad sutinka, jog ieškovės prašoma nustatyti A. J. bendravimo tvarka su G. V. neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas A. J. nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė priešieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Papildė, kad su atsakovu išsiskyrė 2014 m., kai vaikui buvo 3 metai. Vaiko poreikiai padidėjo, vaikas paaugo, atsirado sveikatos problemų, todėl tėvo skiriamas išlaikymo dydis turi būti didesnis. Papildė, kad nuo spalio mėn. vaikas lanko karate būrelį, kurio mėnesinis mokestis yra 30 Eur, apranga metams 150 Eur. Vaikas taip pat lanko plaukimą, mokestis per mėnesį padidėjo iki 65 Eur, taip pat dar reikia pirkti plaukimo reikmenis. Vaikas lanko anglų kalbos papildomas pamokas, 120 Eur. Mokykla nemokamų papildomų anglų kalbos konsultacijų neteikia. Nuo antros klasės suprastėjo regėjimas (toliaregystė). Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur (500 Eur darbo užmokestis, 400 Eur vaiko priežiūros išmokos). Turi dar vieną vaiką, jam greitai bus 2 metai. „Vaiko pinigai“ per mėnesį – 73 Eur. Pažymi, kad jos sutuoktinis padeda išlaikyti sūnų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė priešieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį prašė tenkinti iš dalies, sutiko su 220 Eur išlaikymo dydžiu, priešieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Papildė, kad ieškovė dėl sūnaus sveikatos problemų gali kreiptis į valstybės kompensuojamas įstaigas, o ne į privačias klinikas. Nurodė, kad jam kyla dvejonių dėl vaiko alergijos, nes vaikas, būdamas pas jį, neturi jokių simptomų. Taip pat nurodė, kad vaikas, būdamas pas jį, būna be akinių. Dėl vaiko dantų nurodė, kad tai nėra prioritetinis dalykas ir sveikatai pavojinga diagnozė. Dėl sūnaus papildomų užsiėmimų nurodė, kad vaikas galėtų lankyti nemokamus būrelius. Nesutinka su anglų kalbos būrelio išlaidomis. Atkreipė dėmesį, kad turi dar vieną 14 metų dukrą, kuriai taip pat skiria išlaikymą. Jo darbines pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Iš monetų kolekcionavimo jokių pajamų negauna. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad jis negali vaiko priversti daryti namų darbus, ieškovė pati prisigalvoja papildomų mokyklinių užduočių sūnui. Nurodė, kad, jeigu galės atvažiuoti pasiimti vaiką, tai atvažiuos. Pridūrė, kad vaikas jau yra didelis ir jam nėra sunku atvykti autobusu. Patirtino, kad, jeigu jis negalėtų būti su vaiku, jis užtikrintų gyvenamąją vietą, vaikas niekada nebus paliktas vienas. Nori, kad ši bendravimo tvarka būti nustatyta iki 18 m. Sutiko, kad vasario mėn. atostogos būtų su juo. Pageidavo, kad vaikas atostogų metu būtų kuo daugiau su juo, kad nebūtų 3 mėn. pertraukų. Norėtų labiau su vaiku bendrauti kiekvienas rudens atostogas. Nesutiko su baudomis, kadangi jis dirba, kartais būna gyvenimiškų situacijų, dėl kurių jis negalės pasiimti vaiko.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad šiuo metu vaikui teikiamas išlaikymo dydis yra per mažas. Prašymas padidinti išlaikymo dydį yra pagrįstas. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki 16 metų bei baudų numatymo, paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės J. L. ir atsakovo A. J. sūnus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-37807-558/2014 nutraukė J. V. ir A. J. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. J. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti vaikui G. V. 500 Lt (144,81 Eur) iki jo pilnametystės, periodinę išmoką kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys taip pat susitarė, kad J. V. netrukdys A. J. bendrauti su sūnumi abiejų šalių suderintu laiku bei dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo 350 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad išaugo vaiko poreikiai, vaikui atsirado sveikatos problemų, išaugo rinkos kainos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 7 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 10 metų, jis yra moksleivis. Pripažintina, jog vaikui pradėjus lankyti mokyklą atsirado papildomų išlaidų mokslui (vadovėliai, pratybos, kompiuteris ir kt.), aprangai (mokyklinė uniforma), neformaliam lavinimui. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo sumos dėl su amžiumi padidėjusių vaiko poreikių nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per 7 metus pasikeitė ir vaiko sveikata. Nepilnamečiam vaikui diagnozuota idiopinė skoliozė, krūtinės ir juosmens srities, alerginis rinitas, nistagmas ir kiti netaisyklingi akies judesiai, gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai, hipermetropija (toliariagystė), įgimta kreivakaklystė, adenoidų hipertrofija, kas taip pat turi įtakos išaugusiems vaiko poreikiams. Nors atsakovas teigia, kad vaiko poreikiai nepakito, sveikatos problemų jis turėjo ir santuokos nutraukimo metu, tačiau šiuo atveju teismas atsakovo argumentus laiko visiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje pateiktiems įrodymams. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų šalių nepilnamečio vaiko medicininių pažymų, visos ieškovės nurodytos vaiko sveikatos problemos diagnozuotos po šalių santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad, nors atsakovas teigė, kad vaiko sveikatos problemos iš esmės nėra tokio pobūdžio kaip nurodoma medicininiuose dokumentuose, tačiau jokių duomenų, paneigiančių ar leidžiančių abejoti pateiktais medicininiais duomenimis, nepateikė, o iš esmės tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę. Todėl teismas sutinka, kad, pasikeitus vaiko sveikatos būklei, atsirado papildomų išlaidų, dėl kurių dydžio teismas pasisakys vėliau.

Pažymėtina ir tai, jog visuotinai žinoma, kad per 7 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, į sveikatos būklę, akivaizdu, kad priteista 144,81 Eur (500 Lt) suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 1 263,50 Eur suma, kurią sudaro: 38,77 Eur būsto kreditas, 37,50 Eur komunaliniai mokesčiai, internetas, būsto draudimas, 202,67 sveikatos priežiūra (46,67 Eur imunoterapija, 16 Eur akiniai, 25 Eur vaistai ir vitaminai, 15 Eur gydytojai, 100 Eur ortodontinis gydymas), 21 Eur mokymosi reikmenys (6 Eur uniforma, 10 Eur pratybų knygos, 5 Eur kanceliarinės priemonės), 300 Eur maistas (iš jų 60 Eur mokykloje), 20 Eur kišenpinigiai, 64 Eur drabužiai ir avalynė, 10 Eur kirpimas, 10 Eur higienos priemonės, 40 Eur žaislai, žaidimai, inventorius, 50 Eur transportas, 10 Eur telefono sąskaita, 40 Eur kultūrinis laisvalaikis, kinas, kavinės, 150 Eur kelionės, 202,50 Eur būreliai (60 Eur plaukimas, 22,50 Eur futbolas, 120 Eur anglų kalba, 30 Eur karate), 30 Eur kaupiamasis gyvybės draudimas, 7,06 Eur asmens draudimas.

Ieškovė byloje pateikė: pažymas, jog vaikui diagnozuota idiopinė skoliozė, krūtinės ir juosmens srities, alerginis rinitas, nistagmas ir kiti netaisyklingi akies judesiai, gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai, hipermetropija (toliariagystė), įgimta kreivakaklystė, adenoidų hipertrofija. Pateikė gydymo bei užsiėmimų išlaidų duomenis: sąskaitą faktūrą už imunoterapiją (280 Eur); sąskaitos išrašą dėl odontologų ir ortodontų paslaugų (už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. 765 Eur); įmokas už karatė treniruotes (30 Eur) ir futbolą (60 Eur); įmokas už kaupiamąjį draudimą (30 Eur). Kitų įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė.

Vis dėlto, teismui vertinant ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 1 263,50 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių. Ieškovė neįrodė, nepilnamečiam sūnui patiriamų išlaidų per mėnesį pagrįstumo.

Visų pirma, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei ieškovės posėdžio metu teiktais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur, o vaiko išlaikymą, atmetus atsakovo teikiamą apie 150 Eur išlaikymą, 73 Eur vaiko pinigus, sudaro apie 1 043 Eur suma, todėl yra akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų lentelėje. Vertinant tai, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, darytina išvada, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams skiriama suma yra žymiai mažesnė nei nurodoma teismui. Ieškovės teiginiai, jog prie sūnaus išlaikymo prisideda jos sutuoktinis, vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Analizuojant pateiktą lentelę matyti, kad ieškovė prie išlaidų vaiko poreikiams priskyrė ir mokamą būsto kreditą, ir komunalines, interneto bei būsto draudimo išlaidas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kokie ir kokio dydžio yra mokami komunaliniai mokesčiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė yra sudariusi santuoką bei turi dar vieną nepilnametį vaiką. Byloje nėra pateikta duomenų, kiek asmenų, be šalių nepilnamečio vaiko, dar gyvena būste. Pažymėtina, kad priklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus yra proporcingai skaičiuojami mokesčiai ir atitinkamai mažinama vaiko išlaikymui reikalinga dalis. Taigi, ieškovė iš esmės nepateikė objektyvių duomenų būsto išlaidoms pagrįsti.

Dėl būsto kredito teismas atkreipia dėmesį, jog šios išlaidos nepriskirtinos prie vaiko poreikių tenkinimo, asmenys neturi pareigos mokėti kitų asmenų būsto paskolą, patys neįgydami nuosavybės teise jokio turto ir nebūdami būsto paskolos sutarties šalimi.

Ieškovė vaiko išlaidų lentelėje nurodė, kad skiria 300 Eur per mėnesį maistui. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį vaikui pirktų maisto už tokią sumą. Nors visuotinai žinoma, kad maisto kainos šiuo metu Lietuvos rinkoje yra gana didelės, tačiau manytina, kad tokia suma (300 Eur) mažamečiam vaikui yra neadekvati esamai situacijai, jo amžiui. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, dėl kurių būtų reikalingas specialus maisto režimas.

Kritiškai teismas vertina ir ieškovės nurodytas išlaidas vaiko gydymui, t. y. 15 Eur už gydytojų paslaugas, juolab, kad poreikių lentelėje papildomai detalizavo imunologo, oftalmologo ir ortodonto paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, o ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių privačių gydymo paslaugų, išskyrus imunologo, oftalmologo ir ortodonto, būtinumą.

Ieškovė taip pat vaiko išlaidų lentelėje nurodė, kad skiria 150 Eur per mėnesį vaiko kelionėms, kas per metus sudarytų 1 800 Eur. Šiuo atveju teismas sutinka, kad kelionės ir vaiko atostogos prisideda prie jo lavinimo, auklėjimo ir pan., tačiau atostogų ir kelionių išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų išlaidų. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad yra galimybė rinktis pigesnes keliones, atostogauti kitokiais būdais, o jeigu ieškovė sprendžia su nepilnamečiu vaiku atostogauti kitokiais būdais, šios išlaidos negali būti perkeliamos atsakovui.

Dėl vaiko patiriamų 120 Eur išlaidų už papildomas anglų kalbos pamokas pastebėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ir duomenų, kad vaikui apskritai yra būtini papildomi anglų kalbos užsiėmimai, kad jam šis dalykas nesisektų mokykloje. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog byloje nepateikta jokių duomenų, jog vaikas negali eiti į nemokamas popamokines anglų kalbos pamokas mokykloje. Kita vertus, vaikui yra tik 10 metų, tokio amžiaus vaiko anglų kalbos mokymo lygis nėra sudėtingas ar reikalaujantis išskirtinio anglų kalbos edukacinio lygio, todėl tokio amžiaus vaikas galėtų pasinaudoti įvairiomis internetinėje erdvėje esančiomis anglų kalbos pamokomis ar pasirinkti kitokias alternatyvas tobulinti anglų kalbos pradmenis.

Ieškovės pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje taip pat nurodyta, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro 25 Eur vaistai ir vitaminai, 21 Eur mokymosi reikmenys (6 Eur uniforma, 10 Eur pratybų knygos, 5 Eur kanceliarinės priemonės), 20 Eur kišenpinigiai, 64 Eur drabužiai ir avalynė, 10 Eur kirpimas, 10 Eur higienos priemonės, 40 Eur žaislai, žaidimai, inventorius, 50 Eur transportas, 10 Eur telefono sąskaita, 40 Eur kultūrinis laisvalaikis, kinas, kavinės. Pastebėtina, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų šioms išlaidoms pagrįsti, tačiau teismas sutinka, kad tokios išlaidos yra realios, ir pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito.

Nors atsakovas tiek atsiliepimu, tiek posėdžio metu nesutiko su patiriamomis gydymo bei neformaliojo užsiėmimo išlaidomis, tačiau duomenų, paneigiančių jų dydį ar būtinumą, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismas pastebi, kad, nors atsakovas nesutiko, jog vaikas turi sveikatos problemų, tačiau byloje esančios gydytojų pažymos patvirtina, kad vaikas neabejotinai turi sveikatos sutrikimų (alergija, skoliozė, kreivakaklystė, toliaregystės ir kt.). Taip pat posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog vaikas turi odontologinių, ortodontinių problemų. Taigi, akivaizdu, kad dėl nurodytų vaiko sveikatos problemų yra patiriama papildomų išlaidų.

Atsakovo teigimu, vaikui nėra reikalinga imunoterapija, vaikas, būdamas pas tėvą, nejaučia jokių simptomų. Šiuo atveju teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius. Pažymėtina, kad atsakovas mažiau laiko praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, todėl manytina, kad ieškovė geriau žino vaiko alergines reakcijas, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina gydytojo diagnozuotą alerginį rinitą. Taip pat akcentuotina, jog nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja, dėl ko ateityje gali sukelti rimtas ligas.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vaikui yra toliaregystė, dėl ko jam reikalingi akiniai. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog vaiko regėjimas yra geras, todėl nei lęšių, nei akinių su dioptrijomis vaikui nereikia, nepatvirtinti jokiomis gydytojų rekomendacijomis / išvadomis, todėl laikytini deklaratyviais. Priešingai, ieškovė byloje pateikė gydytojo išrašą – diagnozuota hipermetropija, dėl ko reikalingi akiniai sph +0.5D.

Byloje taip pat pateikti sąskaitų išrašai apie patirtas išlaidas dėl vaiko ortodontinio, odontologinio gydymo. Nors atsakovas posėdžio metu teigė, kad vaiko estetiškai netvarkingi dantys jam nesukelia sveikatos problemų, todėl šios išlaidos nėra būtinos, tačiau teismas pastebi, jog vien tai, jog netaisyklingas dantų augimas nėra liga, nereiškia, jog jis neturi būti gydomas. Teismas atsakovo neigimą dėl vaiko patiriamų išlaidų dėl dantų gydymo vertina kaip fiktyvią poziciją, siekiant išvengti išlaikymo padidinimo.

Atsakovas taip pat nesutinka su vaiko lankomų būrelių išlaidomis. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas lanko būrelius, kad yra patiriama išlaidų šiems būreliams apmokėti. Minėta, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šalių vaikas yra 10 metų, todėl jis jau gali išreikšti pats savo nuomonę dėl noro lankyti vienokį ar kitokį būrelį, todėl atsakovo teiginiai, kad vaikui nereikia tiek papildomų užsiėmimų, kad ieškovė nesitarė su juo (atsakovu) dėl būrelių, taip pat vertintini kaip siekis išvengti didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas neneigia, kad sūnus dalyvauja varžybose, kad užima prizines vietas. Taigi šalių vaikas yra gabus, tinkamai realizuoja savo pomėgius, todėl negalima sutikti su atsakovu, kad skiriamos lėšos vaiko užklasinei veiklai yra perteklinės.

Apibendrindamas, teismas, įvertinęs pateiktus vaiko sveikatos duomenis, vaiko poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog 630 Eur (komunaliniai mokesčiai, internetas, būsto draudimas, vaistai vitaminai, mokymosi reikmenys (uniforma, pratybų knygos, kanceliarinės priemonės), maistas, kišenpinigiai, drabužiai ir avalynė, kirpimas, higienos priemonės, žaislai, žaidimai, inventorius, telefono sąskaita, kultūrinis laisvalaikis, papildomi užsiėmimai, medicininės išlaidos) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.192 straipsnis).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Šalių vaikas per mėnesį gauna 73 Eur „vaiko pinigus“. Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 73 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti apie 560 Eur (630 Eur – 73 Eur = 557 Eur) per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, taip pat gauna išmokas už vaiko priežiūros atostogas, jos pajamos per mėn. sudaro apie 900 Eur. Nuosavybės teise priklauso butas (įkeistas hipoteka). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką.

Bylos duomenimis, atsakovas dirba, gauna pareigūno pensiją, jo pajamos per mėn. sudaro apie 1 000 Eur (darbo užmokestis apie 800 Eur, pareigūno pensija apie 182 Eur). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė išsamių duomenų, pagrindžiančių gaunamas pajamas, t. y. nepateikė duomenų, kaip indeksuojama gaunama pareigūno pensija, nors ir pripažino, kad gauna pajamų už kolekcinių monetų pardavimą, tačiau nesukonkretino, kiek sudaro tokios pajamos. Tokias aplinkybes teismas vertina kaip atsakovo siekį neatsikleisti savo tikrosios turtinės padėties.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Atsakovas byloje pateikė medicininį išrašą apie jam atliktą alkūnės operaciją, tačiau nėra pateikta duomenų, kad dėl to jis būtų nedarbingas. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, o, jo manymu, esant nepakankamoms pajamoms, gali ieškotis geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau negu 220 Eur.

Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą, kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis turi dar vieną vaiką ir jam taip pat teikia apie 150 Eur išlaikymą. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitam atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai yra skirtingi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, t. y. turintis galimybes pilnavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kito vaiko jis negali išlaikyti šalių vaiko.

Apibendrinant konstatuotina, jog teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie sūnaus išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 560 Eur, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 280 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis, tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-37807-558/2014 nustatė, kad J. V. netrukdys A. J. bendrauti su sūnumi abiejų šalių suderintu laiku bei dalyvauti jo auklėjime.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį sutinka, tačiau siūlo atsakovo bendravimo tvarką pakoreguoti ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką.

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas bendrauja su tėčiu ir jo artimaisiais, atostogauja pas tėtį ir vyksta pas jį į Vilnių. Tačiau, atsakovo teigimu, esant atstumui (Vilnius – Klaipėda), taip pat pandeminiam laikotarpiui, su sūnumi tapo sunku susitikti bei praleisti laiką. Atsakovo pozicija teismui leidžia spręsti, kad galiojanti bendravimo tvarka neužtikrina atsakovo ir sūnaus tarpusavio, pilnavertiško ryšio palaikymo.

Atsakovas ir ieškovė pateikė detalią jų siūlomą bendravimo tvarką.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kaip minėta, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Bylos duomenimis, tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais vaiko psichologinei būsenai neigiamos įtakos neturi. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Būtina pažymėti, kad ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir / ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (CPK 376 straipsnis).

Pirmu punktu atsakovas siūlo, kad jis bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per vaiko žiemos atostogas nuo gruodžio 23 d. iki vaiko žiemos atostogų paskutinės dienos. Atitinkamai neporiniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama.

Ieškovė siūlo, kad vaikas praleidžia žiemos atostogas pas tėvą neporiniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 24 d. iki priešpaskutinės žiemos atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai poriniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmuoju punktu nustatytina, kad vaikas praleidžia žiemos atostogas pas tėvą neporiniais kalendoriniais metais, nuo gruodžio 24 d. iki priešpaskutinės žiemos atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

Antru punktu atsakovas siūlo, kad tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per vaiko pavasario atostogas nuo Šv. Velykų išvakarių iki paskutinės vaiko pavasario atostogų dienos. Atitinkamai neporiniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama.

Ieškovė siūlo, kad vaikas praleidžia pas tėvą pavasario atostogas neporiniais kalendoriniais metais nuo Šv. Velykų išvakarių, t. y. nuo šeštadienio, iki priešpaskutinės pavasario atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai poriniais metais šias atostogas vaikas praleidžia su mama.

Kaip matyti iš ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, vaikas visas didžiąsias metų šventes praleistų tik su vienu iš tėvų. Teismo vertinimu, tai ne tik pažeistų vaiko geriausius interesus, tačiau taip pat neatitiktų tėvų teisės lygiateisiškai dalyvauti vaiko gyvenimo įvykiuose. Šiuo atveju spręstina, kad vaikui praleidžiant žiemos atostogas neporiniais metais pas tėvą, Velykų atostogos turėtų būti leidžiamos kartu su tėvu poriniais metais. Dėl vaiko grįžimo į savo gyvenamąją vietą priešpaskutinę atostogų dieną iki 20 val. ir „vaikas praleidžia atostogas pas tėvą“ apibrėžimo jau pasisakyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tėvų lygią teisę kartu su vaiku švęsti didžiąsias metų šventes, antruoju puntu nustatytina, kad vaikas praleidžia pas tėvą pavasario atostogas poriniais kalendoriniais metais, nuo Šv. Velykų išvakarių, t. y. nuo šeštadienio, iki priešpaskutinės pavasario atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

Trečiu punktu atsakovas siūlo, kad tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per vaiko rudens atostogas nuo šių atostogų pirmos dienos iki vaiko rudens atostogų paskutinės dienos

Ieškovė siūlo, kad vaikas praleidžia rudens atostogas pas tėvą poriniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai neporiniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiuoju punktu nustatytina, kad vaikas praleidžia rudens atostogas pas tėvą poriniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

Ketvirtuoju punktu atsakovas siūlo, kad kiekvienais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas. Konkretus atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Ieškovė siūlo, kad vaikas praleidžia 1 (vieną) mėnesį per vasaros atostogas pas tėvą kiekvienais kalendoriniais metais, tačiau vieno mėnesio buvimo laikas gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į vaiko suplanuotas veiklas. Konkretus atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą (arba atvirkščiai) elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama / tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Jeigu vaiko tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su mama, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal mamos pasiūlytą laiką.

Ieškovės teigimu, gali kilti aplinkybių, kai vaikas tiesiog negalės atostogauti pas tėvą visą mėnesį nepertraukiamai (pvz. dėl vasaros stovyklos, varžybų, reabilitacijos sanatorijoje ar pan.). Išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, kad vaikas lanko daug sporto būrelių, turi sveikatos problemų. Dėl nurodytų priežasčių vasaros metu vaikui gali tekti dalyvauti varžybose, sportinėse stovyklose ar vykti į reabilitaciją sveikatinimosi tikslais, todėl atsižvelgiant į tai nėra tikslinga nustatyti, kad vaiko ir tėvo buvimas kartu vasaros metu 1 mėn. būtų nepertraukiamas. Taigi, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka dėl 4 punkto labiausiai atitinka vaiko poreikius.

Penktuoju punktu ieškovė siūlo, kad vaikas praleidžia žiemos atostogas vasario mėnesį (esant šioms atostogoms) pas tėvą Vilniuje neporiniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atitinkamai, poriniais metais vasario mėnesio atostogas vaikas praleidžia su mama.

Atsakovas posėdžio metu sutiko su siūlymu dėl žiemos atostogų vasario mėnesį. Atsižvelgiant į tai, penktuoju puntu nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

Atsakovas posėdyje pageidavo, kad vaikas atostogų metu būtų kuo daugiau su juo, kad nebūtų 3 mėn. pertraukų. Teismas supranta atsakovo norą ir maksimalius siekius kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, tačiau šiuo atveju privalu atsižvelgti ir į vaiko motinos interesus. Nepaisant to, kad vaikas gyvena kartu su ja, ji taip pat turi teisę leisti su juo kartu atostogas, planuoti keliones ir pan. Dalyvauti vaiko gyvenime atostogų metu turi abu tėvai, todėl šiuo atveju atsakovui leidžiant visas vaiko atostogas su juo, būtų pažeisti motinos interesai vaiko atžvilgiu.

Šeštu punktu ieškovė siūlo, kad tėvas, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti, kad vaikas atliktų visus jam užduotus namų darbus atostogų metu, taip pat užtikrinti dalyvavimą vaiko suplanuotose veiklose (koncertuose, ekskursijose, varžybose, egzaminuose, reabilitacijose, vizituose pas gydytojus ir pan.). Apie namų darbus ir suplanuotas veiklas mama informuos tėvą elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Atsakovas posėdžio metu nesutiko dėl šešto punkto sąlygų. Jo teigimu, jis negali kontroliuoti vaiko dėl atliekamų namų darbų, be to, atsakovo teigimu, ieškovė perteklinai nurodo namų darbų apimtis.

Šiuo atveju teismas pastebi, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, kodėl negalėtų būti užtikrinama, kad vaikas, būdamas pas tėvą, atliktų jam skirtas užduotis. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė reikalauja iš vaiko daugiau nei jam privalu mokykloje (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvų pareiga ne tik auginti vaiką, materialiai jį išlaikyti, tačiau tėvai taip pat privalo rūpintis vaiko lavinimu bei ugdymu, nors tai ir prieštarauja vaiko individualiems norams. Todėl šiuo atveju visiškai nesuprantama tėvo pozicija, kad jis negali užtikrinti, jog vaikas atsakingai atliks jam skirtas užduotis. Kita vertus, jeigu tėvui atrodo, kad mama vaikui užduoda per daug namų darbų, jis kiekvieną kartą gali prisijungti prie elektroninio vaiko dienyno ir ten pasitikrinti namų darbų apimtis. Dėl užtikrinimo, jog vaikas dalyvaus suplanuotose užklasinėse veiklose, posėdžio metu atsakovas neprieštaravo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės siūlytinas šeštas punktas yra pagrįstas, todėl įtrauktinas į bendravimo tvarką.

Dėl septinto ir aštunto ieškovės siūlomų punktų atsakovas posėdžio metu neprieštaravo, todėl, teismas, įvertinęs, jog jie neprieštarauja vaiko interesams, jie taip pat įtrauktini į bendravimo tvarką.

Devintu punktu ieškovė siūlo numatyti, kad bendravimo su tėvu tvarka nustatoma iki vaikui sukanka 16 metų. Vaikui sukakus 16 metų, vaikas asmeniškai sprendžia, per kokias atostogas jis norės atvykti pas tėvą.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad bendravimo tvarka turi būti nustatyta iki vaikas sulauks pilnametystes, t. y. iki 18 metų.

Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.155 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad visos tėvų teisės ir pareigos vaikams yra įgyvendinamos iki jų pilnametystės. Vadinasi, bendru požiūriu bendravimo tvarka taip pat yra nustatoma iki vaiko pilnametystės. Sutiktina, kad galima taikyti išimtis, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tačiau nagrinėjamu atveju bendravimo tvarkos nustatymas iki šalių vaikui sueis 16 metų nėra tikslingas. Pažymėtina, kad vaikui sulaukus 16 metų ir esant jo bei tėvų sutikimui ir pageidavimui, bendravimo tvarka gali būti pakeista.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisimo vertinimu, esamu momentu nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką iki vaikui sukaks 16 metų, todėl ieškovės siūlomas devintas punktas neįtrauktinas i bendravimo tvarką.

Dešimtu punktu ieškovė siūlo nustatyti, kad atsakovui nesilaikant teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jis už kiekvieną pažeidimo atvejį moką ieškovei 500 Eur baudą.

Teismo vertinimu, sąlyga dėl baudos skyrimo nesilaikant bendravimo tvarkos yra nepagrįsta ir suteikianti galimybę piktnaudžiauti tarpusavio tėvų santykiuose, dėl kurių ateityje gali kilti papildomų ginčų ir nesutarimų. Dėl gyvenimiškų situacijų ir akivaizdžių priežasčių kartais vienam iš tėvų gali kilti kliūčių laiką leisti su vaiku, kaip numatyta bendravimo tvarkoje, bet tai nereiškia, jog dėl vienkartinių nenumatytų įvykių vienam iš tėvų reikia skirti baudą. Pažymėtina, kad, nevykdant bendravimo tvarkos, klausimas dėl galimo pažeidimo spręstinas vykdymo procese, kur, be kita ko, yra numatytas ir baudos skyrimas, konstatavus vykdymo tvarkos pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendravimo tvarkoje sąlyga dėl baudos skyrimo neįtrauktina.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal šalių pateiktą bendravimo tvarką su teismo nurodytais pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (65,89 proc.). Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 56 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (65,89 proc.), iš atsakovo priteisina 38,90 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba, atsakovas – 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo pateiktos sąskaitos už teisinę pagalbą nustatyta, jog 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos patirtos už procesinių dokumentų rengimą iki priešieškinio pateikimo, todėl laikytina, jog šios išlaidos susijusios su atsiliepimu į ieškinį rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (65,89 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistinos 170,55 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovas byloje taip pat patyrė 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinį. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas prieš pateikdamas priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nepasinaudojo privaloma ikiteismine mediacija. Pažymėtina ir tai, kad byloje esminio ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo ir teismas nustatė ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pats atsakovas atsakingas dėl susidariusių išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu už priešieškinį, todėl jos atsakovui neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes dėl priešieškinio pateikimo bei nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlymus, laikytina, kad tenkina 30 proc. atsakovo priešieškinio, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos nedetalizuotos, kiek susijusios su ieškiniu, kiek su priešieškiniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 203,85 bylinėjimosi išlaidų (65,89 proc. + 70 proc. / 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2014 m. lapkričio 6 d. priteistą išlaikymo dydį iš A. J. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti sūnui G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2014 m. lapkričio 6 d. dalį, kuria nustatyta A. J. bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatyti tokią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) Vaikas praleidžia žiemos atostogas pas tėvą neporiniais kalendoriniais metais, nuo gruodžio 24 d. iki priešpaskutinės žiemos atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

2) Vaikas praleidžia pas tėvą pavasario atostogas poriniais kalendoriniais metais nuo Šv. Velykų išvakarių, t. y. nuo šeštadienio, iki priešpaskutinės pavasario atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

3) Vaikas praleidžia rudens atostogas pas tėvą poriniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

4) Vaikas praleidžia 1 (vieną) mėnesį per vasaros atostogas pas tėvą kiekvienais kalendoriniais metais, tačiau vieno mėnesio buvimo laikas gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į vaiko suplanuotas veiklas. Konkretus atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios, tačiau, jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti dalį vasaros atostogų su vaiku. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą (arba atvirkščiai) elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama / tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Jeigu vaiko tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su mama, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal mamos pasiūlytą laiką.

5) Vaikas praleidžia žiemos atostogas vasario mėnesį (esant šioms atostogoms) pas tėvą Vilniuje neporiniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų į savo gyvenamąją vietą iki 20 val.

6) Tėvas, vaikui būnant pas tėvą, privalo užtikrinti, kad vaikas atliktų visus jam užduotus namų darbus atostogų metu, taip pat užtikrinti dalyvavimą vaiko suplanuotose veiklose (koncertuose, ekskursijose, varžybose, egzaminuose, reabilitacijose, vizituose pas gydytojus ir pan.) Apie namų darbus ir suplanuotas veiklas mama informuos tėvą elektroniniu paštu arba SMS žinute.

7) Tėvas privalo asmeniškai pasirūpinti vaiko gyvenamąja vieta ir vaiko priežiūra per atostogas pagal teismo nustatytą tvarką, net jeigu tėvui atsirado nenumatytų aplinkybių ir / arba jis asmeniškai dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti vaiko atostogų metu.

8) Jeigu būtų paskelbtas karantinas, ribojimai arba nepaprastoji padėtis ar dėl kitų priežasčių vykti visuomeniniu transportu tarp miestų bus nerekomenduojama ar negalima, taip pat jei vaikas sirgtų (nesunkiai arba ne ligoninėje), tėvas pagal teismo nustatytą tvarką asmeniškai privalo atvykti paimti vaiką iš gyvenamosios vietos ir asmeniškai parvežti vaiką į gyvenamąją vietą.

Priteisti ieškovei J. L. iš atsakovo A. J. 203,85 Eur (du šimtus tris eurus aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės J. L. 170,55 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą 38,90 Eur (trisdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.