Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Vilnius“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

13. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01791 duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-232-431/2019 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VIPC Vilnius“ ir UAB „Donseta“ dėl leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams, turto kainos nustatymo ir hipotekos panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype Vilniuje (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį atsakovui UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį 7 781 000 EUR ir priteisė UAB "VIPC Vilnius" iš Vilniaus miesto savivaldybės 2800 EUR bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė 38 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą išdėstyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą atsakovei UAB „VIPC Vilnius“ mokėtinos 1 785 000 Eur sumos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui, po ketvirtadalį sumos, t. y. po 446 250 Eur) kas ketvirtį, pradedant skaičiuoti nuo 2010 metų pirmo ketvirčio. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-10 sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020-06-11 nutartį paliko nepakeistą. 2020-10-15 išieškotoja UAB „VIPC Vilnius“ pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl vykdomojo rašto ( t. y. 1 785 000 EUR neišmokėtos kompensacijos dalies ir bylinėjimosi išlaidų apimtyje) išdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-16 išdavė vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja UAB „VIPC Vilnius“ 2020-10-20 pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. spalio 20 d. Patvarkymu priimti vykdomąją dokumentą vykdyti Nr. S-20-8-39089 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-282-431/2020. Minėto Patvarkymo pagrindu antstolis Irmantas Gaidelis priėmė 2020 m. spalio 20 d. Raginimą įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vilniaus miesto savivaldybė teismo sprendime nurodytą papildomą atlyginimo sumą, t. y. 1 785 000 EUR, ir 247,50 EUR dydžio vykdymo išlaidas 2020 m. spalio 26 d. sumokėjo antstoliui raginime nustatyta tvarka. Antstolis 2020-10-28 patvarkymu Nr. S-20-8-39956 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, t. y. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019.

14. Vykdomųjų dokumentų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas vykdomasis dokumentas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius vykdomojo dokumento padarinius. Vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip minėta, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, taip pat savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

15. Pažymėtina, jog visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos. Vykdomosios bylos atnaujinimas galimas tik tuomet, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta (CPK 626–628 straipsniai).

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. spalio 27 d. pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui skundą dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomoje byloje Nr. 008/20/01791. Tuo tarpu 2020 m. spalio 26 d. pati pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė geranoriškai įvykdė teismo sprendimą, sumokėdama 1 785 000 EUR sumą išieškotojai ir apmokėdama išieškotojos sumokėtas 247,50 EUR vykdymo išlaidas. Kaip teisingai nurodyta ir antstolio Irmanto Gaidelio 2020-11-04 Patvarkyme į skundą dėl antstolio procesinių veiksmų Nr. S-20-8-40977, skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje buvo registruotas jau po lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojai UAB „VIPC Vilnius“, todėl pareiškėjos reikalavimai ne tik, kad yra nepagrįsti, bet ir pavėluoti, kadangi vykdomoji byla Nr. 008/20/01791 yra užbaigta geranoriškai įvykdžius teismo sprendimą.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

18. Susipažinus su pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pateiktu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. išduoto vykdomojo dokumento, nei paties antstolio Irmanto Gaidelio 2020-10-28 patvarkymo, kuriuo buvo užbaigta vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, o prašo panaikinti 2020 m. spalio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-8-39089 bei jo pagrindu priimtus 2020 m. spalio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-39095 ir 2020 m. spalio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-8-39095, o vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01791 nutraukti, bei grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimu apmokėtas 247,50 EUR vykdymo išlaidas. Teismo vertinimu, tokiu būdu pareiškėja prašo skundą dėl antstolio procesinių veiksmų tenkinti tik panaikinant ankstesnius iki vykdomosios bylos užbaigimo priimtus patvarkymus. Tuo tarpu, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2398-258/2018). Tai reiškia, jog nagrinėjant pareiškėjų skundus po vykdomosios bylos įvykdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ją išdavusiai institucijai, nebūtų pasiekti skundo tikslai ir pareiškėjų teisės realiai nebūtų apgintos.

19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka negali būti skundžiami antstolio veiksmai pasibaigus vykdymo procesui, pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundas dėl antstolio procesinių veiksmų vien šiuo pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

20. Pareiškėja skunde teigia, jog antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmus dėl 1 785 000 EUR sumos išieškojimo vykdomojoje byloje, kadangi neteisingai interpretavo Vilniaus apygardos 2019-06-10 teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019, rezoliucinę dalį, kurioje buvo tik nustatyta šalių ginčo objektu buvusi aplinkybė – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydis. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, aukščiau minėto teismo sprendimu buvo nurodyta priteisti iš Savivaldybės tik bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu jokių kitų sumų teismas nepriteisė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019-06-10 sprendimas apskritai nėra vykdytinas, o antstolis viršijo savo kompetenciją. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

21. CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini dokumentai yra teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių. Teismo sprendimo priverstiniam vykdymui jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, į kurį turi būti pažodžiui perrašoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

22. Remiantis CPK 586 straipsnio nuostata, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, o bet kokius vykdymo veiksmus atlikti be vykdomojo dokumento draudžiama. Taigi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi išimtinai vykdomuoju dokumentu. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

23. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytas tokių akivaizdžių kliūčių sąrašas, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

24. Teismui susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2019-06-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019, kurio rezoliucinėje dalyje yra nustatytas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę, nustatyta, jog minėtoje byloje ieškinio pagrindu buvo kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydis, todėl akivaizdu, kad minėto teismo sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė turėjo neabejotiną pareigą atlyginti teismo sprendime nurodytą sumą. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. Patvarkyme į skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, sąvokos "nustatyti atlyginimo dydį" ir "priteisti" šiuo konkrečiu atveju yra analogiškos ir vertinamos kaip sinonimai. Minėtą nuostatą pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2020-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas išdėstyti atsakovei (išieškotojai) UAB „VIPC Vilnius“ mokėtinos 1 785 000 EUR sumos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui, po ketvirtadalį sumos (t. y. po 446 250 EUR) kas ketvirtį, pradedant skaičiuoti nuo 2021 metų pirmo ketvirčio. Tačiau minėtas prašymas buvo atmestas teismui konstatavus, kad Vilniaus miesto savivaldybei tenka pareiga sumokėti atsakovei skirtumą tarp į depozitinę sąskaitą sumokėto ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto atlyginimo dydžio, t. y. sumokėti atsakovei (išieškotojai) UAB „VIPC Vilnius“ dar 1 785 000 EUR. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei duomenų, kurie pagrįstų, kad 2021 metais ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo atsakovei (išieškotojai) iš Vilniaus miesto savivaldybės priteista kompensacija už 2018 metais nusavintą turtą. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos 2020-10-19 atsakyme, adresuotame išieškotojai UAB „VIPC Vilnius“, nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė neatsisako sumokėti UAB „VIPC Vilnius“ teismo sprendimu nustatytos atlyginimo sumos ir likusią 1 785 000 EUR sumą Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirengusi geranoriškai sumokėti.

25. Teismu vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LR Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais ( t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-10 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi) nustatyta kompensacija už visuomenės poreikiams nusavintą turtą turėjo būti sumokėta tinkamai ir laiku. Byloje neginčijama, kad tokią įstatyminę pareigą turi būtent pareiškėja, kuri ir inicijavo turto paėmimą, todėl pareiškėjos teiginys, jog minėtais teismų sprendimais nustatytas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį atsakovei (išieškotojai) UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – (duomenys neskelbtini), nėra priteistinas iš Vilniaus miesto savivaldybės, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu antstolis nekoregavo vykdomojo dokumento ir neinterpretavo jo turinio taip, kad būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ir antstolio veiklos teisėtumo principas.

27. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad antstolis Irmantas Gaidelis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Skundo netenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; be to, pareiškėja nepateikė įrodymų apie tokias turėtas išlaidas (CPK 93 straipsnis).

29. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „VIPC Vilnius“ prašo priteisti jos patirtas 605 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į skundą pateikimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

30. Suinteresuotas asmuo UAB „VIPS Vilnius“, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0004379 ir 2020 m. lapkričio 27 d. SEB banko mokėjimo nurodymą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas advokatui Nedui Šilaikai sumokėta 605 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas bei interesai priešingi, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo UAB „VIPS Vilnius“ turi teisę į 605 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme, todėl suinteresuoto asmens UAB „VIPS Vilnius“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Vilnius“, juridinio asmens kodas 126234374, 605 EUR (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.