Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Godlauter kalėjime, teistas: 1) Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 3) Šaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Radviliškio r. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. L. pasiųstas atlikti bausmę; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pakeista Šaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį byla dalyje nutraukta, galutinė bausmė palikta nepakeista; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 9) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. bei 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir M. L. paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 12) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 40 parų arešto bausme; 13) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 50 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir M. L. paskirta galutinė subendrinta – 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs (2021 m. rugpjūčio 23 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. kaltinamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, esančioje turgavietės teritorijoje, viešoje vietoje, be jokios paaiškinamos dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. prasilenkdamas su J. G., tyčia sudavė dešiniu petimi vieną kartą nukentėjusiajai J. G. į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ant pėsčiųjų tako, taip padarė nukentėjusiajai J. G. kairio šlaunikaulio peregūbrinį lūžį – sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. Protokolo – Pareiškimo matyti, kad J. G. einant pro turgavietę, esančią (duomenys neskelbtini) su ja prasilenkdamas kažkoks jai nepažįstamas vaikinas, ją tyčia pastūmė, dėl ko J. G. nugriuvo. Nukentėjusiajai lūžo koja, todėl ji prašo įstatymų nustatyta tvarka kaltą vaikiną nubausti (1 t., b. l. 25–26).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esanti turgavietės teritorija. Per turgavietės teritoriją ištiestas pėsčiųjų takas. Turgavietės teritorija išdėstyta į rytus ir vakarus. Įrengti kioskeliai bei atvira pardavimų vieta. Pėsčiųjų take matosi įrengti du sėdimi mediniai suoleliai, šalia jų ant žalios vejos šiukšliadėžė. Tarp medinių suoliukų ir šiukšliadėžės tarpas pėsčiųjų tako, kur įvykdyta nusikalstama veika (1 t., b. l. 16–17).

Iš kitų objektų (miesto kameros vaizdo įrašo) apžiūros matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo fiksavimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), filmuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas „2021-09-21 12_15_17 (UTC+03_00)“. Vaizdo įrašo pradžios laikas 2021 m. rugsėjo 21 d. 12:15:17 val. Vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini), esanti turgavietės teritorija. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės matomas einantis tamsiaplaukis vyriškis, juodos spalvos striuke, pilkomis kamufliažinėmis kelnėmis, dešinėje rankoje nešinas buteliu. Priešais matoma ateinanti senyvo amžiaus moteris, kuri eina pasiramsčiuodama lazdele ir kalba mobiliuoju telefonu, kurį laiko dešinėje rankoje prie kairės ausies. Matoma, kad turgavietės teritorijoje yra ir kitų žmonių. Vaikinas eina šaligatviu kairiau, o moteris dešiniau, akivaizdžiai toliau nuo moters, prasilenkti vienas kitam netrukdo. Tačiau vaikinas priartėjęs prie moters 12:15:26 val. staigiai metasi į dešinę pusę link moters, butelį tuo tarpu jau laiko kairėje rankoje (12:15:22 val. persiėmė į kitą ranką). 12:15:27 val. vaikinas dešiniu petimi demonstratyviai suduoda senyvo amžiaus moteriai į jos dešinį petį, po ko moteris iš karto nukrenta link žolyno esančio jai iš kairės. O vaikinas net nesusvirduliavęs nueina tolyn link (duomenys neskelbtini) gatvės 12:15:44 val. matoma, kad iš už prekystalio išeina moteris, iš už kadro išeina dar viena moteris ir eina abi link parkritusios moteriškės. 12:15:50 val. iš už prekystalio išeina ir link moters eina lazda remdamasis vyriškis. 12:15:50 val. įrašas baigiasi (1 t., b. l. 64–65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G1296/2021(04) matyti, kad J. G. nustatytas kairio šlaunikaulio peregūbrinis lūžis. Sužalojimas galėjo gautis tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio, tiek griūvant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. J. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 78).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai inkriminuojamos, kai smurtaujama be jokios aiškesnės dingsties arba turint mažareikšmę dingstį, pats kaltininkas provokuoja konfliktą.

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi esami įrodymai įrodo, jog kaltinamojo M. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 12.15 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančios turgavietės teritorijoje, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. G. sveikatą, o būtent, be jokios paaiškinamos dingsties, prasilenkdamas su J. G., tyčia sudavė dešiniu petimi vieną kartą nukentėjusiajai J. G. į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ant pėsčiųjų tako, taip padarė nukentėjusiajai J. G. kairio šlaunikaulio peregūbrinį lūžį – sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Taip pat kaltinamojo M. L. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusiąją pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios atžvilgiu įžūlūs, smurtinio pobūdžio veiksmai pasireiškė kitiems matomoje vietoje – turgavietės teritorijoje. Netrukus į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, aplinkiniai buvo šokiruoti, patyrė išgąstį, pasipiktinimą.

Bausmės skyrimas, kardomosios priemonės

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam M. L. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., b. l. 95–113), neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. M. L. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115–116), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Godlauter kalėjime, bylos duomenimis, iš įkalinimo vietos bus paleistas ne vėliau nei 2023 m. sausio 21 d. (2 t., b. 1. 126).

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo M. L. linkus nusikalsti, nedaryti tinkamų išvadų, nepaisyti visuomenėje priimtinų ir įstatymo numatytų elgesio normų. Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgimas į kaltinamojo asmenybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. L., kaip recidyvistui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą arešto bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios bausmės bus teisingos ir atitiks tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaitytinas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. 13.20 val. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 12.05 val. (viena para, 1 t., b. l. 125-127, 139-140).

Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi (2 t., b. l. 52–53) pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, kuri paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.

Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 38–43). Nurodė, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį stresą, išgąstį, psichologinį sukrėtimą, baimę, didžiulį skausmą, buvo atlikta kojos šlaunikaulio operacija, savaitę buvo priversta gulėti ligoninėje, sugrįžusi negalėjo vaikščioti, negalėjo savimi pasirūpinti ir vyru be kitų pagalbos, vartojo medikamentus-nuskausminamuosius vaistus, kankino baismės, nesaugumo jausmas, nerimas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Algimantas Ruginis prašė civilinį ieškinį tenkinti, nurodė, jog J. G. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimą, jautė šio sužalojimo pasekmes.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas nesunkiai sužaloja žmogų, nukentėjusiajam priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai pagal panašius kaip ir nagrinėjamoje byloje nukentėjusios patirtus sužalojimus (be kita ko, kaulinių ir (ar) kitų audinių lūžius) svyruoja nuo 2000 Eur iki 3500 Eur (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-530/2022, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-361/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-843/2021, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-397/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, sužalojimo mastą, kuris nurodytas specialisto išvadoje (kairio šlaunikaulio peregūbrinis lūžis), taip pat į byloje esančius duomenis apie sužalojimo neigiamą įtaką nukentėjusiosios gyvenimui, darbingumui, nesant konkrečių įrodymų apie neigiamus liekamuosius reiškinius jos sveikatai, psichinės sveikatos pablogėjimui, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, bylos duomenimis yra sveikas ir darbingas), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, siekiant išlaikyti nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis ir turi būti mažinamas, priteisiant iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiosios J. G. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str., 6.250 str.), likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 2338,94 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos teikiant nukentėjusiajai J. G. sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 82–86, 2 t., b. l. 18–20). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateiktame rašte (2 t., b. l. 113) nurodė, kad civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl nuo pareikšto ieškinio atsisako, patvirtina, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl pareikšto 2338,94 Eur civilinio ieškinio nutraukiamas.

???BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusiosios J. G. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 351,99 Eur. Taip pat pateikta pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 345,52 Eur advokato Algirdo Zakraso užmokestis, ginant kaltinamąjį.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos įkalinimo įstaigoje, tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nukentėjusiajai atstovas advokatas taip pat skirtas teismo iniciatyva, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena, esanti voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti M. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. 13.20 val. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 12.05 val. (vieną parą) ir laikyti, kad M. L. yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, o sulaikius ir pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. L. J. G. naudai priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusią dalį civilinio ieškinio atmesti.

Procesą, pradėtą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 2338,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (351,99 Eur advokato Algimanto Ruginio užmokestis, 345,52 Eur advokato Algirdo Zakraso užmokestis) iš M. L. nepriteisti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą. Suimtam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam) nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.