Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Ieškovas kaltina atsakovę dėl santuokos iširimo ir prašo nutraukti santuoką dėl jos kaltės, atsakovė teigia, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias, ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

Atsakovė sutinka su ieškovo ieškiniu iš dalies, t. y. sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo kaltės. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ieškovas V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad V. J. 2016 m. liepos 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo žmogų – šeimos narį (sutuoktinę) D. J. (atsakovę). CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Minėtas Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendis patvirtina aplinkybes, jog ieškovas vartojo smurtą sutuoktinės atžvilgiu, t. y. žiauriai su ja elgėsi, todėl šių aplinkybių šioje civilinėje byloje įrodinėti nereikia. Ankstesni ikiteisminiai tyrimai, nors ir buvo nutraukti (vieną iš jų atsisakyta pradėti), ir baudžiamosios atsakomybės ieškovui neužtraukė, tačiau šeimos santykių aspektu byloja, kad sutuoktiniams gyvenat kartu jų santykiai buvo įtempti, konfliktiški. Kadangi aplinkybės dėl smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu yra įrodytos (baudžiamojoje byloje), jos patvirtina ieškovo kaltumo prezumpciją dėl santuokos iširimo, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ne dėl ieškovo polinkio į smurtą, nėra, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Kadangi ieškovas V. J. yra kaltas dėl santuokos iširimo, jo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės netenkintinas.

Dėl turto balanso sudarymo ir turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) išaiškinta turto sąvoka CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas nurodė kitokią santuokoje įgytų automobilių vertę (mažesnę už atsakovės nurodytą), tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl automobilių verte laikytina atsakovės nurodyta vertė, nes ji pateikė tai patvirtinančius duomenis – automobilių pardavimo tinklalapių skelbimus. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo tris automobilius: WV CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 300 Eur vertės, BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės, kurie yra įregistruoti ieškovo vardu, bei TOYTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 200 Eur vertės, registruotą atsakovės vardu. Šalys dėl šio turto padalijimo sutaria, todėl jis dalintinas sekančiai: ieškovui atitenka du lengvieji automobiliai – 2 300 Eur vertės VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 500 Eur vertės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 3 800 Eur, o atsakovei atitenka 3 200 Eur vertės lengvasis automobilis TOYTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo duomenis apie kitą sutuoktinių turimą dalintiną turtą, neprieštarauja, kad jis atitektų atsakovei, o atsakovė nereiškia dėl to prieštaravimų, neginčija tokio turto egzistavimo fakto, ir nors ji teismo posėdžio metu nurodė kitas šio turto vertes, tačiau jokių įrodymų dėl šio turto vertės nepateikė, todėl jai priteistina tokios vertės šio turto dalis, kuri nurodyta ieškovo 2016 m. lapkričio 10 d. patikslintame ieškinyje, t. y., 300 Eur vertės skalbimo mašina BEKO, 300 Eur vertės elektrinė viryklė ELEKTROLUX, 350 Eur vertės šaldytuvas SERVIS, 700 Eur vertės dulkių siurblys ZEPTER, 120 Eur virtuvės kombainas PHILIPS, 350 Eur vertės lovos čiužinys DORMEO, bendrai 2 120 Eur vertės. Viso dalintino turto vertė – 9 120 Eur, iš jo ieškovui tenka 3 800 Eur (2 300 Eur + 1 500 Eur), atsakovei – 5 320 Eur (3 200 Eur + 300 Eur + 300 Eur + 350 Eur + 700 Eur + 120 Eur + 350 Eur). Atsakovei tenka 1 520 Eur (5 320 Eur – 3 800 Eur) didesnė turto dalis, ieškovas dėl atsakovei tenkančios didesnės turto dalies kompensacijos neprašo, todėl kompensacija iš atsakovės ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

Santuokoje taip pat įgytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis (pagal testamentą paveldėtas) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28 700.

Byloje šalių ginčas kilo dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas paveldėjo iš savo senelės A. J., paveldėjimo faktą patvirtina 1996 m. vasario 1 d. A. J. testamentas, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Šį butą ieškovo senelė A. J. nusipirko 1994 m. gegužės 30 d. iš D. C. už 7002 Lt. Ieškovas teigia, kad iš senelės paveldėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, o atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, kad turtas įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, tačiau įregistruotas kito asmens vardu.

Pažymėtina, kad atsakovė nereiškia reikalavimo pripažinti minėtą sandorį apsimestiniu, tačiau iš atsakovės argumentų, teiktų paaiškinimų matyti, kad ji siekia įrodyti, jog ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris yra sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, ir įrodinėja, kad sandorį sudariusi A. J. neturėjo pakankamai lėšų turtui įgyti. Atsakovės ir jos atstovo teiginius, kad ieškovo senelė A. J. neturėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo butą, paneigia ieškovo pateikti įrodymai – A. J. vyro testamentas, kuriuo po jo mirties A. J. paliktas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei piniginis indėlis su procentais, taip pat A. J. turėtų santaupų faktas, kurį patvirtina Lietuvos taupomojo banko taupomoji knygelė. Aplinkybė, ar tos santaupos buvo panaudos perkant ginčo butą, nėra esminė, nes reikia įvertinti, ar apskritai turtą įgijusi šalis galėjo turėti pakankamai lėšų. Byloje ištirti įrodymai suponuoja išvadą, kad A. J. ginčo buto įsigijimo metu galėjo turėti pakankamai lėšų jam įsigyti, dalį jų turėjo banke, neatmestina, kad dalį lėšų ji galėjo laikyti ne būtinai banke, tačiau ir namuose, o gyvenimiška praktika rodo, kad dažnai garbaus amžiaus žmonės taip ir elgėsi. Atsakovė nurodė, kad jai buvo pažadėta, jog butas testamentu bus paliktas bendrai jai ir sutuoktiniui, paaiškino, kad apie testamentą sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė, būdama atidi, žinodama, jog dalis buto prižadėta palikti testamentu jai, nesikreipė ir nesidomėjo dėl ginčo buto paveldėjimo, jo neginčijo. Be to, atsakovė teigė, kad butas įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, kurias sudarė sutuoktinių darbo pajamos ir lėšos, uždirbtos prekiaujant Lenkijoje, tačiau jokių įrodymų apie apskritai gautas lėšas iš prekybos, nepateikė. Kadangi ginčo buto įgijimo sandoris nenuginčytas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad ginčo butą ieškovas įgijo paveldėjimo būdu, jis nėra įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad ginčo butas buvo pagerintas santuokos metu. Nors šalys pateikė patvirtinančius dokumentus apie pirktas statybines medžiagas, tačiau iš jų negalima nustatyti, kokios prekės buvo perkamos konkrečiai ginčo butui pagerinti ar kurios iš jų tam panaudotos. Vartojimo kredito 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartyje (būsto remontui) kredito gavėjais nurodytos abi bylos šalys, tačiau nei viena iš šalių neįrodė šia sutartimi gautos 6 000 Lt sumos investavimo nei į buto remontą, nei panaudojimo kitoms reikmės. Teismui nėra pateikti įrodymai, kiek ir kokių lėšų į ginčo buto pagerinimą investavo bylos šalys, todėl laikytina, kad šalių į ginčo buto pagerinimą investuotų lėšų dalys yra lygios. Ginčo buto rinkos vertė iki jo remonto 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo 24 235 Eur, o dabartinė rinkos vertė yra 28 700 Eur, tai pavirtina valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. birželio 23 d. pažyma, vertės skirtumas, priešingai nei nurodė atsakovė priešieškinyje (4 445 Eur), yra 4 465 Eur. Nustatyta, kad ginčo buto pagerinimų vertė yra 4 465 Eur. Kadangi nustatytina, jog abi šalys investavo po lygią dalį šios sumos, todėl vienos šalies investuota į ginčo buto pagerinimą lėšų sumos dalis yra 2 232,50 Eur. Atsižvelgdamas į ginčo buto vertę iki pagerinimo ir po jo, teismas sprendžia, kad nebuvo atliktas ginčo buto pagerinimas iš esmės, nesant vienos iš aukščiau minėtų sąlygų – turto pagerinimo iš esmės, šio turto negalima laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl turtas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe.

Kadangi ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, jis pagerintas 4 465 Eur suma bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją, lygią ½ daliai ginčo buto pagerinimo, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai pusę sutuoktinių ginčo buto pagerinimui išleistų lėšų – 2 232,50 Eur (4 465 Eur / 2).

Dėl šeimos negautų pajamų

Atsakovė teigia, kad dėl ieškovo nedarbo 1999–2015 m. dėl jo kaltės šeima negavo 43 012,26 Eur pajamų „į rankas“, todėl vadovaujantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe disponuojamo turto prezumpcija, atsakovės negautų pajamų dalis yra 21 506,13 Eur, todėl reikalauja priteisti 14 350 Eur kompensaciją, lygią ½ ginčo buto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašoma 14 350 Eur suma yra dėl visų jos pareikštų reikalavimų (išskyrus bylinėjimosi išlaidas).

Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė pateikė detalų negautų pajamų apskaičiavimą dėl ieškovo nedarbo nuo 2000 metų, tačiau terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Iš pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., 23–27), ieškovo, atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas ganėtinai dažnai keitė darbo vietas, tačiau tai nevertintina kaip jo aplaidumas, nes nėra byloje duomenų, ar darbo vietų keitimo priežastys priklausė nuo pačio ieškovo, t. y. jo kaltės. Kita vertus, žmogaus siekis rasti jam tinkamą darbą dėl ko tenka keisti darbovietes, negali būti laikoma jo aplaidumu, o kaip tik – siekiu pagerinti tiek savo, tiek šeimos finansinę padėtį. Kitų įrodymų, kad ieškovas nuslėpė pajamas, jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovė nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją dėl šeimos negautų pajamų nepagrįstas, todėl šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė išlaidas: 84,75 Eur žyminio mokesčio, 1 570 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, už faktinių aplinkybių konstatavimą 150 Eur.

Atsakovė sumokėjo 3 procentus prašomos priteisti kompensacijos dydžio – 430,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Priešieškinis pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, žyminis mokestis turėjo būti 25 procentais mažesnis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl 107,50 Eur permoka grąžintina atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė išlaidas: 323 Eur žyminio mokesčio, 2350 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 84,75 Eur žyminis mokestis, 1 570 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas), 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (antstolio kvitas Nr. 0709545), atsakovės – 323 Eur žyminis mokestis (grąžinus 107,50 Eur žyminio mokesčio permoką) už priešieškinio pareiškimą, 2,98 Eur už VSD išmokų gavėjų registro objekto duomenų pardavimą išduodant pažymą ir 2 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atstovų pagalbai apmokėti ne visos yra pagrįstos.

Atsakovė išlaidoms advokato pagalbai pagrįsti pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS100 (toliau – sąskaita Nr. PS100), 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS110 (toliau – sąskaita Nr. 110), 2016 m. gruodžio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS116 (toliau – sąskaita PS116), 2017 m. sausio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS127 (toliau sąskaita – Nr. PS127), 2017 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PS143 (toliau – sąskaita Nr. 143), kuriose nurodytas atsakovės patirtų išlaidų pobūdis, bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Patikrinus sąskaitose nurodytų paslaugų pobūdį bei teiktų paslaugų įkainius, nustatyta, kad sąskaitose Nr. PS100, Nr. PS110, Nr. PS127, Nr. PS143 nurodytų teikiamų paslaugų kainos neviršija Rekomendacijų 8 punkte numatytų dydžių, išskyrus nurodytas paslaugas už pasirengimą nagrinėti bylą, nuvykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Byla buvo nagrinėjama Druskininkų miesto apylinkės teisme, pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjusio teismo vietovėje nebuvo reikiamos specializacijos advokato ar, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos, susijusios su advokato vykimu į teismo posėdį, yra nepagrįstos. Sąskaitose nenurodyta pasirengimo nagrinėti bylą trukmė, todėl teismas negali įvertinti šių paslaugų kainos pagrįstumo. Šiuo atveju, vertinamos išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje pagal posėdžio trukmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad vyko penki teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas. Apvalinant jo atstovavimo paslaugų trukmę pagal Rekomendacijų 9 punktą, bendra atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugų trukmė yra 9 val. Pagal atsakovės advokato pateiktas sąskaitas matyti, kad už visas dalyvavimo teismo posėdžiuose paslaugas priskaityta 1 050 Eur (5 posėdžiai X 210 Eur). Pagal Rekomendacijose nurodytą apskaičiavimo tvarką už 9 val. atstovo atstovavimo paslaugas maksimali suma – 481,36 Eur (atitinkamo posėdžio trukmė, suapvalinta pagal Rekomendacijų 9 punktą, X Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis išlaidomis už atsakovės atstovavimą teisme laikytina 481,36 Eur suma. Iš viso atsakovė patyrė 1784,34 Eur (2350 Eur – (1050 Eur – 481,36 Eur) + 2,98 Eur) pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Ieškovas išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai pagrįsti pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą 2016 m. spalio 25 d. Nr. AM1025 (toliau – sąskaita Nr. AM1025), 2016 m. gruodžio sąskaitą Nr. AM1227 (toliau – sąskaita Nr. AM1227) ir 2017 m. birželio 1 d. sąskaitą, iš viso advokato padėjėjui už paslaugas sumokėta 1 570 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovai dalyvavo tuose pačiuose posėdžiuose. Kadangi ieškovo atstovas sąskaitose, taip pat kaip ir atsakovės atstovas, nenurodė pasiruošimo bylos nagrinėjimui trukmės bei priskaičiavo kelionės išlaidas, o kaip buvo minėta, jos šiuo atveju nėra laikytinos pagrįstomis, todėl analogiškai pateiktų išlaidų suma vertinama ir jo atžvilgiu. Aukščiau paskaičiuota 481,36 Eur suma yra maksimalus užmokestis už advokato atstovavimą šios bylos teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojam 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl ieškovo pagrįstomis išlaidomis jo atstovo užmokesčiui apmokėti už atstovavimą teisme laikytina 385,09 Eur (481,36 Eur X 80 proc.) suma. Pagal ieškovo atstovo sąskaitas už atstovavimą teisme, pasirengimą nagrinėti bylą, kelionės išlaidas iš viso mokėtina suma yra 570 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1535,09 Eur (1570 Eur – (570 Eur – 385,09 Eur) + 150 Eur).

Už ieškovo reikalavimus iš viso mokėtinas 189 Eur žyminis mokestis (31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir 158 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti transporto priemones, kurių vertė 7 000 Eur), ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc. reikalavimų), todėl ½ dalis žyminio mokesčio, t. y. 94,50 Eur (189 Eur / 2) ieškovo naudai priteistina iš atsakovės. Ieškovas už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 84,75 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio skirtumas – 9,75 Eur (94,50 Eur – 84,75 Eur). Ieškinį patenkinus 50 proc. iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 767,55 Eur (1535,09 X 50 proc.) ieškovo patirtų pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. iš atsakovės ieškovo naudai iš viso priteistina 862,05 Eur (767,55 Eur + 94,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo jos naudai priteisti 14 350 Eur kompensaciją, priešieškinyje reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės nepareiškė, todėl, vertinant atsakovės priešieškinio patenkintus reikalavimus, atsižvelgiama į priteistos kompensacijos dydį. Atsakovė už reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjo 323 Eur (grąžinus permokėtą žyminį mokestį), patenkinus priešieškinio 15,56 proc. (2232,50 Eur X 100 / 14 350) reikalavimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 50,26 Eur (323 Eur X 15,56 proc.) žyminio mokesčio. Be to, atsakovė patyrė 1784,34 Eur pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 277,64 Eur (1784,34 X 15,56 proc.). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 327,90 Eur (277,64 Eur + 50,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma įskaitytina į ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą ir galutinai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 534,15 Eur (862,05 Eur – 327,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,94 Eur, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių taip: iš ieškovo – 4,19 Eur (26,94 X 15,56 proc.), iš atsakovės – 22,75 Eur (26,94 X 84,44 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei grąžintina 107,50 Eur žyminio mokesčio, iš šios sumos išskaitytinos iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir atsakovei iš viso grąžintina 84,75 Eur (107,50 Eur – 22,75 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl V. J. kaltės.

Nustatyti, kad V. J. ir D. J. vienas kito neišlaiko.

Po santuokos nutraukimo V. J. palikti pavardę J., D. J. – J..

Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lengvuosius automobilius: VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 300 Eur vertės, BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės.

Priteisti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 3 200 Eur vertės lengvąjį automobilį TOYTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 232,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 50 ct) kompensaciją.

Priteisti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buities daiktus: 300 Eur vertės skalbimo mašiną BEKO, 300 Eur vertės elektrinę viryklę ELEKTROLUX, 350 Eur vertės šaldytuvą SERVIS, 700 Eur vertės dulkių siurblį ZEPTER, 120 Eur virtuvės kombainą PHILIPS, 350 Eur vertės lovos čiužinį DORMEO.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis asmeninės nuosavybės teise V. J., po santuokos nutraukimo ir lieka V. J. asmenine nuosavybe.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, 4,19 Eur (keturis eurus 19 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 13,94 Eur (trylika eurų 94 ct).

Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 534,15 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 84,75 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 75 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.