- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-434-476/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui teisininkui M. K.,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui vyriausiajam specialistui Žilvinui Danilevičiui,
trečiųjų asmenų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ atstovei G. D., savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per „Zoom“ vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 4 618,81 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 104 Eur žyminį mokestį, 0,86 Eur užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą.
Nurodė, kad ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 4 618,81 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2024 m. sausio 10 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, kurios įvykio dieną priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinyje nurodytais motyvais prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ergo savitarnos puslapyje buvo užregistruotas 2024 m. sausio 10 d. 21.45 min. įvykis, nurodant, kad sprogo vandentiekio vamzdis, buvo užlietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiose patalpose buvo vykdoma komercinė veikla – teiktos maitinimo paslaugos. Patirti nuostoliai nurodyti: šlapias lubų perdengimas, vata tarp lubų ir perdengimo, sienos ir lubos užlietos, banguoja, elektros instaliacija, ventiliacija, rekuperacija, trumpi sujungimai dėl gausybės vandens. Gavę pranešimą pradėjo žalos administravimą ir nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo patalpas. Surašė turto apžiūros aktą, kuriame nurodė kad įvykio priežastis – užliejimas iš aukščiau esančių patalpų, (duomenys neskelbtini) buto. Dėl šio įvykio 2024 m. vasario 8 d. buvo išmokėta – 4 618,81 Eur draudimo išmoka. Išmoka išmokėta pagal būtinų atliktų remonto darbų sąmatą. Numatyti darbai, kuriuos būtina atlikti, kad patalpos būtų gražintos į prieš įvykį buvusią padėtį. Įvykis buvo užregistruotas 2024 m. sausio 12 d. Kol atvyksta, suderina apžiūra, praeina kuris laikas. Draudimo tikslas nustatyti žalos dydį, išmokėti išmoką. Apie įvykį buvo informuota Savivaldybė, kreipiantis su pretenzija. Pretenzija buvo siųsta buto adresu.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atžvilgiu atmesti. Butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įvykio metu (2024 m. sausio 10 d.) buvo neapgyvendintas ir valdomas patikėjimo teise savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovė informacijos apie įvykį, kurio metu Savivaldybei priklausantis butas būtų apliejęs žemiau esančias patalpas nei iš ieškovo, nei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negavo. Be to, 2023 m. kovo 8 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-571/23 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas „Civinity namai“, UAB. Daugiabučio gyvenamojo namo vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai arba namo administratoriui. Iki šiol nėra aišku ar vandens nutekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ar kitur, ieškovas nesikreipė nei į namo valdytoją, nei į atsakovę. Ieškovas išsamiai neištyrė ir nenustatė visų ieškovo nurodyto įvykio priežasčių ir atitinkamai – galimai už jį atsakingų asmenų. Civilinės atsakomybės sąlygų nei pačiame ieškinyje dėstomais argumentais, nei kartu su ieškiniu teikiamais įrodymais ieškovas neįrodė. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuojama, kad ieškovo pareiga yra įrodyti, kokia buvo patalpų būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam žalą nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis c. b. Nr. 2A-9-856/2016). Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie apgadintų patalpų būklę arba ieškovo atliktą tokios būklės fiksavimą draudimo poliso sudarymo metu. Dėl to šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali ir/arba užfiksuota ankstesnių įvykių pasekmė. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog patalpos buvo užlietos būtent dėl Savivaldybės bute kilusios avarijos, gedimo ar kitokių inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išvada, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, galėtų būti padaryta ištyrus, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-299/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Jam kelia abejonių tinkamas atsakovas byloje. Butas patikėtas valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tuo metu buvo laisvas, niekam neišnuomotas. Visą informaciją apie butą turi valdytojas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ji UAB „Civinity namai“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) administratoriumi. 2024 m. sausio 9 d. buvo gautas pranešimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) apie iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) tekantį vandenį, prašė skubiau susisiekti su savivaldybe ir pašalinti problemą. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko d15 vamzdis dėl neeksploatuojamų patalpų (buvo nešildomos patalpos, kai lauko temperatūra gerokai žemiau -10 laipsnių). Šis namas yra vietinio šildymo, tai reiškia, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) savarankiškai šildosi krosnimi. Trūkęs vamzdis eina iki skaitiklio – buto atsakomybės ribose. Administratorius atliko buto atsakomybės ribose esančio vamzdžio keitimą ir apšildymą. Kadangi atlikti darbai nepriklauso bendro naudojimo objektams, už šiuos atliktus darbus buvo apmokestintas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto būstui kiekvieną mėnesį yra teikiama viena sąskaita už daug objektų, kurie priklauso Vilniaus miesto būstui. Šioje pridedamoje sąskaitoje yra pažymėta eilutė, kuria buvo išskirtas mokėjimas už 2024 m. sausio 9 d. įvykusią avariją buto atsakomybės ribose. Vilniaus miesto būstas šią sąskaitą pilnai apmokėjo 2024 m. vasario 6 d. Pažymėjo, jog nustatytas defektas su bendro naudojimo inžinerine sistema nėra susijęs, todėl tai yra vienkartinis užliejimas, buto atsakomybės ribose. Šiuo atveju būtent atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. neužtikrinimas higienos normų lėmė buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimą ir turto apgadinimus, todėl atsakovė privalo atlyginti kilusią žalą nukentėjusiajam.
Trečiojo asmens UAB „Civinity namai“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. sausio 9 d. buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė O. P. pranešė, kad nėra šalto vandens, bus užšalęs vamzdis, vanduo ateina iš ketvirto buto. Atvykusi avarinė tarnyba, nustatė kad (duomenys neskelbtini) bute nutruko D15 vamzdis, dėl neeksloatuojamų patalpų, nešildomos patalpos, kai lauko temperatūros žemiau -10. Šis butas savarankiškai apšildomas. Administratorius atliko buto atsakomybės ribose esančio vamzdžio pakeitimą ir apšildymą. Įvykio metu naktį oro temperatūra buvo iki -20, o atsakovės patalpos nebuvo šildomos. Vanduo vamzdžiuose gali užsalti nuo 5 laipsnių temperatūros.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 10 d. buvo laisvas. Nuomininkė butą atlaisvino 2023 m. rugpjūčio 22 d.. Butas 2024 m. sausio 24 d. grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei. 2023 m. rugpjūčio 22 d. butą atlaisvinus, vandens kraneliai buvo užsukti, elektros kirtikliai išjungti. Tuo metu buvo fiksuoti šalto vandens skaitliukų rodmenys – 187,062, o 2024 m. sausio 18 d. – 187,082. Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. sausio 24 d. buvo sunaudota 20 litrų (0,02m3) kas prilygsta vienam kibirui. Akivaizdu, kad toks kiekis vandens negalėjo padaryti tokio pobūdžio žalos. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nukentėjęs butas buvo užlietas būtent dėl bute kilusios avarijos, gedimo ar kitokių inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimų. Iš byloje pateiktų proceso šalių įrodymų matyti, kad minimas užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo vamzdynuose įvykusios avarijos. Todėl namo administratorius privalo atlyginti atsiradusią žalą.
Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje yra įtrauktas netinkamas atsakovas, atsakovu turėtų būti įtrauktas UAB „Civinity namai“. UAB „Civinity namai“ atsiliepime, pridedamose dokumentuose nurodyta, kad tai bendro naudojimo buitinio nuotekų stovo ir jo dalies remonto (7 priedas). Avarijos akte, sąmatoje nurodyta pakankamai didelė suma. Mokėjimo dokumente, kuriuose įtraukti keli objektai, juose nurodyta, kad tai yra už bendro naudojimo. Vilniaus miesto būstui apmokėjimui yra pateikta sąskaita, kuri nėra apmokėta visa, kas patvirtina, kad buvo paskirstytos išlaidos namo gyventojams proporcingai jų turimam turtui. UAB „Civinity namai“ įrodymų, kad jis elgėsi atsakingai ir pareigingai nepateikė. Bute yra krosninis šildymas. Tikėtina, kad jis įvykio dieną nebuvo šildomas. Byloje informacijos apie peršalimą nėra. Šioje byloje nėra nustatyta, kurioje tiksliai dalyje įvyko avarija, o dokumentuose pažymima, kad tai bendrojo naudojimo.
Liudytoja E. Z. – C. paaiškino, kad ji yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Name esančios patalpos šildomos individualiai. Vanduo tiekiamas centralizuotai AB Vilniaus vandenų. Vanduo yra tiek pirmame, tiek antrame aukšte. Jai priklausančiose patalpose yra kavinė. Virš patalpų buvo savivaldybei priklausantis butas, kuris nebuvo šildomas, ir jis buvo išardytas. Buvo dideli šalčiai, užšalo vandentiekio vamzdis, o po jų atitirpo vanduo ir užpylė kavinės patalpas. Pradėjo varvėti vanduo pro kanalizacijos plafonus. Kai užliejo butą, buvo informuota jų namą aptarnaujanti bendrovė –Civinity namai, o po to draudimo bendrovė, kuri užfiksavo žalą. Tiekiamą vandenį išjungė „Civinity namai“, jų meistrai pašalino avarijos židinį. Žalą jai atlygino. Apie įvykį jai pranešė patalpų nuomininkai, atsiuntė jai vaizdo įrašą, kaip viskas atrodo. Ji tuo metu buvo Lenkijoje. Jos patalpoms buvo sugadinta: elektros laidai (signalizacijos, ventiliacijos, apšvietimo ir kt.) tarp perdengimo ir apšiltinimo), teko viską išardyti toje pusėję, kur įvyko tas užliejimas ir viską teko iš naujo daryti – varžas matuoti, viską pakeisti, nes patapo nebesaugo eksploatuoti. Po įvykio patalpos buvo sutvarkytos. Nuomininkams reikėjo kuo greičiau viską sutvarkyti, kad toliau galėtų vykdyti veiklą. Tuo metu nuomininkai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Antro aukšto bute nuomininkai buvo tą pačią dieną. Jos patalpos šildomos elektra.
Liudytojas D. K. paaiškino, kad jis yra UAB „Civinity“ grupės darbuotojas, pastatų meistrų filialas yra. Jo technikai dirbo ginčo objekte, jis buvo tiesiogiai tame objekte. Pačio namo būklė labai kritiška: nėra dalies langų, kai kur vietoj langų sudėtos grotos. Koridoriai nėra šildomi, sienos kiauros, kažkas lentomis užkalta, laiptais vaikščioti pavojinga. Jis prižiūrėjo jam pavaldžių darbuotojų darbus. Tuo metu lauko temperatūra buvo minusinė, buvo žiema. Jie pranešimą gavo iš avarinės, kad sprogo vamzdynai tame bute, kuriame buvo vykdomi darbai. Kai įėjo į butą, matė išardytas koridoriaus grindis, kadangi vamzdynai ėjo iš ten. Bendruose vamzdynuose buvo apdėta vatomis. Vamzdynai ėjo link to buto, kuriame buvo įvykusi avarija. Vamzdynai buvo trūkę prieš apskaitą, bute buvę vamzdynai buvo užsalę. Nusiėmus klozetą, atsidengus sieną, vamzdžiai sienose buvo vatomis pridėti, užkloti, sutvarkyti tinkamai. Jo nuomonė tokia, kad net ir apdėjus vatomis, nešildant pakankamai patalpų, vamzdžiais necirkuliuojant vandeniui, jie sutrūksta. Trūkimas įvyko bute, WC patalpose. Trūko bendri vamzdynai, buto atsakomybės ribose. Apatinėse patalpose jis nebuvo ir jų neapžiūrėjo. Po medine perdanga yra sudėti bendri vamzdynai. Pačiame koridoriuje vamzdžiai nebuvo trūkę. Pats butas buvo negyvenamas, apleistas. Iš lauko pusės stiklai viengubi, paprasti. Jam atvykus į butą, jis nefiksavo temperatūros bute, bet patalpose šildoma tikrai nebuvo. Jei bute būtų palaikoma higienos normas atitinkanti temperatūra, vamzdynai nebūtų trūkę. Vamzdynų būklė tame pastate yra patenkinama. Jeigu bute būtų nauji vamzdynai ir nešildomos patalpos, vis tiek vanduo būtų užsalęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. (duomenys neskelbtini)) aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474, visos Savivaldybei priklausančios patalpos perduotos savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas UAB „Civinity namai“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 30-571/2023). 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akte Nr. 5.22-23/2569 atžymėtas šalto vandens skaitiklio parodymai – 187,062. 2024 m. sausio 18 d. Buto patikrinimo akte Nr. 6469 šalto vandens skaitiklio parodymai – 187,082.
Draudikas – ieškovė ir draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. nuo draudžiamųjų įvykių, tarp kurių – vanduo, buvo apdraustos draudėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. sausio 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atlikti avarijos, įvykusios 2024 m. sausio 9 d. 16.59 val., likvidavimo darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 10 d. kreipėsi į draudiką (ieškovą) dėl įvykusio įvykio, kurio metu dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas Butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės įgalioto partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas-partneris 2024 m. sausio 16 d. surašė Turto apžiūros aktą, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota įvykio priežastis – Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas iš viršutinio Buto Nr. 4, jame trūkus vamzdžiui, defektai: gipso kartono plokštės lubos, dažytos, matosi dėmės, nubėgimai, gipso kartono plokštės keitimas, gipso kartono glaistymas dažymas, sienos gipso kartono matosi nubėgimai, dėmės, fiksuojama drėgmė, elektros instaliacija mirkčioja, reikalinga varžų patikra ir dalinis keitimas, vaizdo kamerų patikra – keitimas.
Iš pateiktos patalpų užliejimo žalos atstatymo darbų, medžiagų ir mechanizmų lokalinės sąmatos matyti, kad padarytai žalai atstatyti paskaičiuotos 5 770,26 Eur išlaidos, kurias sudaro ardymo darbai, sienos ir lubų apdailos darbai, elektros instaliacijos darbai. Ieškovė draudėjai išmokėjo 4 618,81 draudimo išmoką, dėl kurios atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į būsto savininką, adresu: (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką už 2024 m. sausio 8 d. dėl vandentiekio avarijos Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, todėl ieškovė įgijo teisę išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą draudėjai asmens.
Pirmiausia pažymėtina, kad ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovės atsikirtimus, teismas turi teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Teismas nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 40 punktas).
Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia remdamasi CK 6.266 straipsniu, kuris numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarojoje normoje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė, kas reiškia, kad asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 34 punktas). Tuo atveju, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
Byloje nustatyta, kad vandentiekio avarija labiausiai tikėtina įvyko dėl žiemos metu, kuomet lauko temperatūra siekė -20 laipsnių, nešildomų Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų. Namas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra minimaliai prižiūrėtas, Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra prastos būklės: 2024 m. sausio 18 Buto patikrinimo akte pažymėta, kad grindų danga, sienų, lubų paviršiai, langai, durys, santechnika yra blogos būklės, kas iš esmės sudaro palankias sąlygas šalčiui ir drėgmei skverbtis į patalpas ir jose išsilaikyti. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normose HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081, įtvirtinta, kad šaltuoju metų laikotarpiu tualete, vonios kambaryje ribinė vertė yra 20–23 °C. Šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10°C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą. Iš trečiojo asmens UAB „Civinity namai“ pateiktos lentelės apie lauko temperatūrą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 9 d. (lauko temperatūra nuo 2024 m. sausio 8 d. 00.00 val. siekė -20 laipsnių, įvykio dieną – 2024 m. sausio 9 d. 11 val. buvo žemiau -5 laipsnių), darytina išvada, kad aktualus laikotarpis atitinka šaltojo metų laikotarpio apibrėžimą.
Taigi, aktualiu laikotarpiu buvusi lauko temperatūra, Buto Nr. (duomenys neskelbtini) būklė, tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nepaisant to, jog Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo negyvenamas, buvo paskirti atsakingi asmenys užtikrinti Bute Nr. (duomenys neskelbtini) higienos normas atitinkančią vidaus patalpų temperatūrą, sudaro sąlygas pripažinti, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpose įvyko vandentiekio avarija dėl patalpose buvusios itin žemos temperatūros. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo D. K. duoti parodymai, kuris teismo posėdžio metu teigė, jog esant minusinei temperatūrai, vandentiekio vamzdžiai gali sprogti nepaisant to, kad jie ir būtų geros būklės, o šiuo atveju – Bute Nr. (duomenys neskelbtini) santechnika buvo blogos būklės. Be to, trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ kartu su 2025 m. kovo 19 d. prašymu pateikė nuorodą į straipsnį kauno.diena.lt internetiniame tinklapyje (https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/5-patarimai-kaip-ziemai-paruosti-nama-430941), kuriame nurodyta, kad „Vilniaus vandenys“ duomenimis, vandentiekio vamzdžiai gali užšalti, kai patalpose temperatūra nukrenta žemiau +5 ?C, o šiuo atveju akivaizdu, kad esant tokiai lauko temperatūrai ir ilgą laiką nešildomoms patalpoms, vidaus temperatūra turėjo būti kur kas žemesnė nei +5 ?C, dėl ko labai tikėti galėjo užšalti nešildomo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio vamzdžiai. Taigi, byloje nenustačius, kad vandentiekio avarija įvyko dėl įrenginių konstrukcinių trūkumų, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, ir kt.).
Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju, neteisėti veiksmai pasireiškė higienos normų Bute Nr. (duomenys neskelbtini) neužtikrinimu: Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negyvenamas, šildomas kietuoju kuru, ne centralizuotai, todėl darytina išvada, kad nebuvo imtasi būtinų priemonių užtikrinti pakankamos temperatūros bute palaikymu, pakankamu buto apšildymu šaltuoju sezono metu. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios jo nuomininkės buvo perduotas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šaltuoju sezono metu iki įvykio, butas buvo prižiūrimas, jo patalpos šildomos, dėl ko buto patalpose susidarė itin žema oro temperatūra, kuri turėjo esminės įtakos vandentiekio vamzdžių užšalimui ir trūkimui. Taigi, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent dėl neveikimo (išimtinai atsakovei priklausančiose patalpose (konkrečiai - tualete) buvo nepalaikoma higienos normas atitinkanti vidaus temperatūra) susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Kita vertus, šioje byloje yra svarbi aplinkybė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindu valdė būstą, kuriame buvo užliejimo židinys, patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisės turinys apibrėžtas CK 4.109 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra buto, kuriame buvo užliejimo židinys, savininkės Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo konkrečioms funkcijoms – patikėjimo teisei į savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir pagalbines negyvenamąsias patalpas įgyvendinti. Viešasis (savivaldybės) turtas patikėjimo teise perduodamas savivaldybės įsteigtam patikėtiniui tam, kad būtų užtikrintas efektyvus turto valdymas ir savivaldybės viešųjų funkcijų (gyventojų aprūpinimo socialiniu būstu) įgyvendinimas. Taigi užliejimo metu būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kontroliavo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudojimą ir tvarkymą.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi savo, kaip buto savininko atsakomybę SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovės atstovas nurodė, kad Savivaldybei nebuvo žinoma apie situaciją Bute Nr. (duomenys neskelbtini), visi duomenys apie butą buvo išimtinai trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, į Savivaldybei priklausantį butą įeiti galėjo pirmiausia tik SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovai. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip patikėtinis tinkamai atliko pareigą vykdyti buto priežiūrą, tikrino bei kitais būdais kontroliavo, kad bute būtų palaikomos higienos normas atitinkančios sąlygos, bendradarbiavo su buto savininke – Savivaldybe, buto valdymo klausimais. Todėl teismo vertinimu ieškinys savivaldybės atžvilgiu atmestinas nustačius, jog dėl padarytos žalos nėra atsakovės kaltės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Todėl patikslintą ieškinį atmetus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Valstybės naudai išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.