Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo specialistu, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. B. 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 1,72 promilės), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. E. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 0.22 val. neteisėtai laikė 0,147 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 0,147 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,9 %, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, sulaikymo metu vyriausiasis postinis A. B. atlikdamas asmens ir daiktų apžiūrą, jo kuprinėje rado metalinę dėžutę, kurioje buvo polietileninis maišelis su šia narkotine medžiaga, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis E. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., gal apie 7 val. susitiko su draugu ir kartu išgėrė šiek tiek alaus ir šiek tiek stipresnio gėrimo. Tą dieną buvo pirtyje ir nevalgęs, todėl gal ir toks buvo didelis alkoholio kiekis kraujyje. Turėjo daug daiktų bagažinėje, todėl apie 23 val. nusprendė pervaryti automobilį nuo PC „Mada“ į (duomenys neskelbtini). Jam parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo daug automobilių, jį sustabdė policija. Neturėjo tikslo kažkur kitur važiuoti, nes gyvena (duomenys neskelbtini), nebuvo labai apsvaigęs, bet galėjo būti, kad buvo ir Karoliniškėse. Su narkotikais jam tai buvo pirmas kartas. Girdėjo, kad šis dalykas padeda užmigti ir nurimti. Prieš tą įvykį, rugpjūčio mėnesį jis turėjo problemų su miegu. Dvi savaites buvo sunku miegoti. Vasarą buvo išvykęs ilgam iš namų. Turėjo pereiti į naują darbą, dėl to labai pergyveno ir nusprendė įsigyti narkotinės medžiagos. Įsigijo savaitę prieš įvykį, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Nusipirko Lazdynėlių mikrorajone iš nepažįstamo asmens per programėlę Wickr, per kurią sutarė susitikti. Nuvažiavus į Lazdynėlius atėjo asmuo ir jis sumokėjo 20 eurų, o jam perdavė atrodo 1 g kanapių. Iki įvykio prieš 4-5 dienas vartojo narkotinės medžiagos. Likutis liko mašinoje kuprinėje. Kai pareigūnai jį sustabdė ir nuvežė į Ševčenkos g. esantį komisariatą, jie rado tą medžiagą patikros metu automobilyje, darbinėje kuprinėje buvusioje dėžutėje. Mano, kad dėžutę apžiūrėjo komisariate, nes apžiūroje jis nedalyvavo. Jį vėliau pasikvietė ir informavo, kad buvo rasta tarp daiktų. Buvo rastas ir smulkintuvas. Jis neturi problemų su alkoholio ir narkotikų vartojimu. Tą dieną sužinojo, kad draugo draugė laukiasi ir jie pažymėjo tą įvykį alkoholiu. Tai buvo pirmas ir paskutinis pavartojimas. Nesinaudojo vaistais nuo nemigos, nes prie vaistų galima priprasti. Girdėjo, kad kanapių aliejus padeda. Nusprendė išbandyti šitą būdą. Smulkintuvas tai daiktas, kuris susmulkina. Tai yra apvali dėžutė, kuri yra naudojama kanapės susmulkinimui. Mano, kad jis skirtas būtent kanapėms. Jį nusipirko parduotuvėje. Jam buvo pirmas kartas, tai nežinojo, kaip viską daryti. Prie namų yra ta parduotuvė ir ten nusipirko. Po šito įvykio nebebandė daugiau vartoti kanapių, nes labai išgyvena. Alkoholio pavartojo po dviejų mėnesių nuo įvykio. Vartojo alų. Per mėnesį moka 110 eurų už automobilį. Automobiliui buvo paimta vartojimo paskola. R. S. yra jo sužadėtinė, su kuria draugauja 5 metus. Praeitą vasarą planavo susituokti, bet pandemija pakoregavo planus. Jie gyvena kartu, jai priklauso butas. Ji buvo pirmas žmogus, kuris atvažiavo pas jį po įvykio, ieškojo po visus komisariatus. Ji tokio elgesio nepateisino, daug apie tai kalbėjo. Ji smerkė jo poelgį, nes šis įvykis labai įtakojo jo tolimesnę karjerą. Jis ilgą laiką dirbo aviacijoje, bet dėl kovido vėl turėjo nutraukti darbą. Turėjo sugrįžti į aviaciją, kur dirba ir jo draugė R.

4. Laiduotoja R. S. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad E. yra jos sužadėtinis. Jie kartu 5 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su E. Žino, kad jis vairavo būdamas neblaivus ir laikė narkotines medžiagas. Įvykio dieną E. jai pranešė apie įvykį. Taip pat buvo policijos komisariate, kur viską sužinojo. Ji nėra vartojusi žolės. Jai nebuvo žinoma, kad E. turi rūpesčių. Nežinojo, kad jis turi nusipirkęs tos medžiagos. Nėra jo mačiusi rūkančio. Jie yra kalbėję ir tikrai ne kartą po įvykio. E. labai stipriai gailisi. Kalba apie ateitį, kaip tai jam gali pakenkti jo karjeroje aviacijoje. Atsiprašinėjo. Mano, kad žmogus tokiu būdu išreiškia gailestį. Nesidžiaugia dėl įvykio, bet palaiko jį. Yra tikra, kad tai nebepasikartos. Ji pati nevartoja narkotinių medžiagų ir nevartoja alkoholio. Planuoja vestuves ir kurti šeimą. Kadangi nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų jau veda ir ves E. tuo pačiu keliu. E. pats pradėjo kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą. Jie apie tai labai daug diskutuoja ir nenustos diskutuoti. Savo pavyzdžiu ir diskutavimu padarys jam teigiamą įtaką. Išvengus teistumo E. pradėtų dirbti aviacijoje. Kadangi pati ten dirba, tai žino, kiek tai yra svarbu. Jos mėnesinis atlyginimas yra 1200 eurų į rankas. Esant galimybei prašo laidavimo be užstato, bet jeigu teismas paskirs užstatą, tai sumokės. Mano, kad užstato suma gali būti 1000-2000 eurų. Ji nėra teista ir administracine tvarka nebausta. E. pradėjo intensyviai sportuoti ir tai jaučiasi jo sveikatoje. Dabar matyti, kaip stipriai žmogus keičia gyvenimo būdą, t. y. sportuoja, sveikai maitinasi. Kadangi kartu su juo gyvena, tai mato, kad ankščiau to jis nedarydavo. Mano, kad yra jam autoritetas ir daro jam gerą įtaką. Jis klauso patarimų. Šiuo metu ji lanko vairavimo kursus ir planuoja greitu laiku įgyti vairavimo teises. Neturi įgijusi automobilio.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Liudytojas E. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 23.28 val., važiuodamas savo automobiliu „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. J. Povilaičio g., Vilnius, ties namu Nr. 8 pastebėjo jam priešprieša važiuojantį automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo tiesiai į jį, po to staiga sustabdė, likus maždaug 5 m iki jo automobilio. Jis matė vairuotoją, kai jie prasilenkė, kuris jam pasirodė neblaivus ar apsvaigęs, minėtas vairuotojas staiga padidinęs greitį nuvažiavo link Laisvės pr. Kadangi jam pasirodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, nusprendė jį pasekti ir pranešti į Bendrąjį pagalbos centrą. Vairuotoją jis be perstojo sekė, nuo vietos, kur jį pastebėjo iki (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu jis policijos pareigūnams pranešinėjo apie vairuotojo judėjimo kryptį. Jiems įvažiavus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), maždaug minutės bėgyje į kiemą įvažiavo ir policijos pareigūnai. Jis girdėjo, kad vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Kol sekė vairuotoją ir iki atvykstant policijos pareigūnams, jis vairuotojo iš akiračio nebuvo pametęs (b. l. 78-80).

7. Liudytojas E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką ir jam patruliuojant kartu su kolege R. V., iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie girtą vairuotoją ir kad pranešėjas Laisvės pr. važiuoja jam iš paskos, galimai girtas vairuotojas važiuoja automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėliau gautas pranešėjo patikslinimas, kad jis seka galimai girtą vairuotoją, kuris šuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris kelis metrus pariedėjo į priekį ir sustojo, o šiam automobiliui kelią užstojo kitas automobilis – kaip vėliau paaiškėjo pranešėjo E. D. E. D. nurodė, kad jis pastebėjo A. P. Kovaliuko g. 2, Vilnius, automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas įtartinai manevravo, prasilenkiant su nurodytu automobiliu, jam pasirodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, dėl to jis pranešė į policiją ir sekė nurodytą automobilį iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Priėjus prie „BMW“ automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo E. B., jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Nuo E. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. B. atsakė, kad prieš 2 valandas išgėrė 2 bokalus alaus. 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.42 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 2.12 promilės girtumas, o 23.59 val. pakartotinai patikrinus – 1,72 promilės (b. l. 73-75).

8. Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu. 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 0.22 val. dirbdamas savo darbo vietoje, t. y. T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, apžiūros patalpoje, atlikdamas sulaikytojo E. B. apžiūrą, jo kuprinėje rado metalinę dėžutę su užrašu „Brat Attack“, kurią atidaręs, rado polietileninį maišelį su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, taip pat smulkintuvą. Patalpa, kurioje buvo atliekama asmens apžiūra, filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurias administruoja Vilniaus apskrities VPK (b. l. 82-84).

9. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas E. B. (b. l. 25).

10. Iš Emprekis pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW 320“ kaina be PVM yra 2678,10 Eur, su PVM - 3390 Eur (b. l. 24).

11. Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad policija, reaguodama į pranešimą, sustabdė automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo vairuotojui E. B. nustatė neblaivumą (b. l. 9).

12. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. policijos vyriausiojo patrulio E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos visos E. B. sulaikymo bei jo neblaivumo nustatymo aplinkybės (b. l. 13).

13. Iš policijos vyriausiojo postinio A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos augalinės kilmės medžiagos radimo pas E. B. aplinkybės (b. l. 14).

14. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninė būklė (b. l. 15-18).

15. Iš vyriausiojo specialisto K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad už automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. patirtos išlaidos sudaro 27 Eur (b. l. 30).

16. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. pažymos apie numatomas saugojimo išlaidas Nr. 5-15-IL1-383 matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst . Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimo išlaidos vienam mėnesiui siekia 18,22 Eur su PVM (b. l. 44).

17. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.42 val. pirmuoju tikrinimu alkotesteris parodė 2,12 promilių E. B. girtumo laipsnį, 2021 m. rugsėjo 6 d., 23.59 val., antruoju tikrinimu parodė 1,72 promilių neblaivumo laipsnį. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 46-48).

18. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis tinkamas naudoti ir jo patikra galiojo iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 49).

19. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė apžiūrai metalinę dėžutę su užrašu „Brat Attack“ su maišeliu, kuriame augalinės kilmės medžiaga (b. l. 55).

20. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2604612-21 matyti, kad metalinėje dėžutėje su užrašu „Brat Attack“, kuri buvo paimta iš įtariamojo E. B. kuprinės užspaudžiamame permatomame maišelyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %. Tyrimui pateiktame tabako smulkintuve, kuris buvo rastas metalinėje dėžutėje su užrašu „Brat Attack“, paimtoje iš įtariamojo E. B. kuprinės, yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Tirti pateiktose nuoplovose, paimtose nuo E. B. rankų, yra psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio pėdsakų (b. l. 62-64).

21. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimo perduoti daiktus saugoti ir 2021 m. gruodžio 14 d. kvito B serija BBB Nr. 5PK002608 matyti, kad buvo perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyriui (Buivydiškių g. 20, Vilnius): 1 metalinė dėžutė, 1 tabako smulkintuvas, 1 konteineris su rankų nuoplovomis, viena objektų pakuotė-dėžė, 1 lėkštė, 1 plastikinė kortelė ir 1 kijatų kupiūra (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

22. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

24. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., gal apie 7 val. susitiko su draugu ir kartu išgėrė šiek tiek alaus ir šiek tiek stipresnio gėrimo. Tą dieną buvo pirtyje ir nevalgęs, todėl gal ir toks buvo didelis alkoholio kiekis kraujyje. Turėjo daug daiktų bagažinėje, todėl apie 23 val. nusprendė pervaryti automobilį nuo PC „Mada“ į (duomenys neskelbtini). Jam parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo daug automobilių, jį sustabdė policija. Neturėjo tikslo kažkur kitur važiuoti, nes gyvena (duomenys neskelbtini), nebuvo labai apsvaigęs, bet galėjo būti, kad buvo ir Karoliniškėse.

25. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas E. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 23.28 val., važiuodamas savo automobiliu „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. J. Povilaičio g., Vilnius, ties namu Nr. 8 pastebėjo jam priešprieša važiuojantį automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo tiesiai į jį, po to staiga sustabdė, likus maždaug 5 m iki jo automobilio. Jis matė vairuotoją, kai jie prasilenkė, kuris jam pasirodė neblaivus ar apsvaigęs, minėtas vairuotojas staiga padidinęs greitį nuvažiavo link Laisvės pr. Kadangi jam pasirodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, nusprendė jį pasekti ir pranešti į Bendrąjį pagalbos centrą. Vairuotoją jis be perstojo sekė, nuo vietos, kur jį pastebėjo iki (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu jis policijos pareigūnams pranešinėjo apie vairuotojo judėjimo kryptį. Jiems įvažiavus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), maždaug minutės bėgyje į kiemą įvažiavo ir policijos pareigūnai (b. l. 78-80). Tokius šio liudytojo parodymus patvirtina ir toliau sekusias įvykio aplinkybes detalizuoja policijos patrulio E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie girtą vairuotoją ir kad pranešėjas Laisvės pr. važiuoja jam iš paskos, galimai girtas vairuotojas važiuoja automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėliau gautas pranešėjo patikslinimas, kad jis seka galimai girtą vairuotoją, kuris šuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris kelis metrus pariedėjo į priekį ir sustojo, o šiam automobiliui kelią užstojo kitas automobilis – kaip vėliau paaiškėjo pranešėjo E. D. E. D. nurodė, kad jis pastebėjo A. P. Kovaliuko g. 2, Vilnius, automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas įtartinai manevravo, prasilenkiant su nurodytu automobiliu, jam pasirodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, dėl to jis pranešė į policiją ir sekė nurodytą automobilį iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Priėjus prie „BMW“ automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo E. B., jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Nuo E. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. B. atsakė, kad prieš 2 valandas išgėrė 2 bokalus alaus. 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.42 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 2.12 promilės girtumas, o 23.59 val. pakartotinai patikrinus – 1,72 promilės (b. l. 73-75). Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis tinkamas naudoti ir jo patikra galiojo iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 49).

26. Aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis E. B. buvo neblaivus, patvirtina ir byloje esantis 2021 m. rugsėjo 6 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.42 val. pirmuoju tikrinimu alkotesteris parodė 2,12 promilių E. B. girtumo laipsnį, 2021 m. rugsėjo 6 d., 23.59 val., antruoju tikrinimu parodė 1,72 promilių neblaivumo laipsnį. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 46-48). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

27. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog E. B. 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 1,72 promilės.

28. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo E. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

29. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šiame BK straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi ji laikoma baigta, kai asmuo padaro bent vieną iš šio BK straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, neturėdamas tikslo tokias medžiagas platinti.

30. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007 ir kt.).

31. Pirmiau nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

33. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės yra narkotinė medžiaga (sąrašas Nr. 1). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis daugiau kaip 500 g.

34. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

35. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis E. B. apklausiamas teisme savo kaltės disponavus narkotine medžiaga kanapėmis neneigė ir parodė, kad su narkotikais jam tai buvo pirmas kartas. Girdėjo, kad šis dalykas padeda užmigti ir nurimti. Prieš tą įvykį, rugpjūčio mėnesį, jis turėjo problemų su miegu. Dvi savaites buvo sunku miegoti. Vasarą buvo išvykęs ilgam iš namų. Turėjo pereiti į naują darbą, dėl to labai pergyveno ir nusprendė įsigyti narkotinės medžiagos. Įsigijo savaitę prieš įvykį, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Nusipirko Lazdynėlių mikrorajone iš nepažįstamo asmens per programėlę Wickr, per kurią sutarė susitikti. Nuvažiavus į Lazdynėlius atėjo asmuo ir jis sumokėjo 20 eurų, o jam perdavė atrodo 1 g kanapių. Iki įvykio prieš 4-5 dienas vartojo narkotinės medžiagos. Likutis liko mašinoje kuprinėje. Kai pareigūnai jį sustabdė ir nuvežė į Ševčenkos g. esantį komisariatą, jie rado tą medžiagą patikros metu automobilyje, darbinėje kuprinėje buvusioje dėžutėje.

36. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka materialią tiesą, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai iš byloje esančių liudytojo policijos vyriausiojo postinio A. B. parodymų matyti, kad pristačius E. B. į policijos komisariatą dėl vairavimo neblaiviam, jis tikrino sulaikytojo daiktus bei kuprinėje rado metalinę dėžutę su užrašu „Brat Attack“, kurią atidaręs rado polietileninį maišelį su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, taip pat smulkintuvą. Šį faktą detalizuoja 2021 m. rugsėjo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad E. B. pateikė apžiūrai metalinę dėžutę su užrašu „Brat Attack“ su maišeliu, kuriame augalinės kilmės medžiaga (b. l. 55).

37. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistai atliko pas E. B. rastos augalinės kilmės medžiagos tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2604612-21, iš kurios matyti, kad metalinėje dėžutėje su užrašu „Brat Attack“, kuri buvo paimta iš įtariamojo E. B. kuprinės užspaudžiamame permatomame maišelyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 % (b. l. 62-64).

38. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, todėl pas E. B. rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 0,147 g kiekis, kurį jis laikė su savimi kuprinėje, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

39. Teismas pažymi, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įsigijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – įsigijimo inkriminavimas galimas tik nustačius šį faktą ir pagrindus jį byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodytomis, aplinkybės, t. y. nurodoma tokių veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo vertinimu, kaltinamojo E. B. kaltė dėl kanapių įgijimo nėra pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nenustatytas nei įgijimo laikas, nei tiksli vieta, nei asmuo, iš kurio įgyta medžiaga ir kt. Todėl šis objektyvusis nusikalstamos veikos požymis šalintinas iš kaltinimo.

40. Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamojo E. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o to visiškai pakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

41. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis E. B. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, jog laiko narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti.

42. Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 0.22 val. neteisėtai laikė 0,147 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 0,147 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,9 %, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, sulaikymo metu vyriausiasis postinis A. B. atlikdamas asmens ir daiktų apžiūrą, jo kuprinėje rado metalinę dėžutę, kurioje buvo polietileninis maišelis su šia narkotine medžiaga.

43. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo E. B. veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

44. Kaltinamasis E. B. ir laiduotoja R. S. teismui pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos atsakomybei.

45. Prašymai netenkinami.

46. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

47. Spręsdamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, pirmiausia teismas turi nustatyti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną aplinkybę – tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Analizuodama sąvoką „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-82/2010 pažymėjo, kad pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma, todėl formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

48. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. B. gynėja teisi teigdama, kad jos ginamasis anksčiau neteistas, tačiau ši aplinkybė, nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl jos ginamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju galimybę taikyti laidavimo institutą riboja ne ankstesni kaltinamojo E. B. teistumai, o tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Todėl esminę reikšmę sprendžiant dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi tai, ar šias veikas jis padarė idealiąja ar realiąja sutaptimi. Tik nustačius, kad veikos padarytos veikiant idealiąja sutaptimi, galima svarstyti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

49. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant idealiąja sutaptimi. Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje suformuotuose precedentuose, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Nagrinėjamu atveju nė vieno iš šių atvejų byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam ir narkotinių medžiagų laikymas yra dvi skirtingos viena su kita nesusijusios nusikalstamos veikos, maža to, narkotinių medžiagų laikymo laikas iš esmės nesutapo, t. .y kaltinamasis nurodė narkotinę medžiagą įgijęs prieš savaitę iki vairavimo neblaiviam, taigi nėra pagrindo spręsti, kad E. B. viena veika padarė du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Be to, bylos įrodymai nesudaro jokios galimybės išvadai, kad abi šios veikos jungiamos vieningo kaltinamojo sumanymo.

50. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė realiąja sutaptimi. Atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nenustačius šios būtinos laidavimo taikymo sąlygos, nėra pagrindo šį institutą taikyti kaltinamajam E. B., kartu nėra pagrindo išsamiau pasisakyti dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose, 3 dalyje numatytų būtinųjų laidavimo sąlygų.

V. Dėl bausmės skyrimo

51. Teismas, skirdamas bausmę E. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

52. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui; taip pat vienas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. kaltinamojo padaryta veika skatina tokių medžiagų neteisėtą apyvartą visuomenėje. Veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių kaltinamojo, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo vėlyvą vakarą, tačiau tai darė judrioje Vilniaus vietoje, vėliau kieme, tarp kitų stovinčių transporto priemonių, jo vairavimas sukėlė įtarimų, atitinkamai spręstina, kad jis vairavo nesaugiai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek aplinkinių gyvybei, sveikatai ir turtui.

53. Įvertinama ir kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

54. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. B. – yra gana jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), darbingas ir dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo specialistu, charakterizuojamas teigiamai, turi kreditą, kurį moka (1 t., b. l. 178-182), neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 105-106), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai rodo, kad E. B. iš esmės nėra neigiama asmenybė, nors periodiškai daro smulkius administracinius nusižengimus. Nepaisant to, kad jo antivisuomeninės nuostatos šiuo laikotarpiu nėra itin ryškios, vis tik pastebėtina, kad be to, jog E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes, pas jį namuose dar rasta ir paimta įvairių daiktų, ant kurių aptikti ne tik kanapių, bet ir 3-chlorometkatinono bei kokaino pėdsakai (1 t., b. l.68-69) ant vamzdeliu susuktos kijatų kupiūros bei lėkštės (1 t. b. l. 124). Visa tai leidžia manyti, jog jis turi polinkį svaigintis psichiką veikiančiomis medžiagomis, atitinkamai spręstina, kad padarytos veikos nėra visiškai atsitiktinio pobūdžio, todėl sprendžiant dėl skirtinos bausmės dydžio ji netaikytina minimalaus dydžio.

55. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydžius nustatant didesnius nei minimalūs šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, dydžiai, tačiau nesiekiantys šios bausmės rūšies vidurkių. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. minimalią už baudžiamąjį nusižengimą numatytą 15 MGL dydžio baudos dalį. Teismas šį bausmių bendrinimo būdą taiko atsižvelgdamas į tai, kad E. B. padarytos veikos nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau nelabai skiriasi pagal pavojingumą.

57. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

58. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.59 val. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. 10.05 val. (t. y. dvi dienos) (b. l. 138-140, 142-143), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

59. Teismas, įvertinęs E. B. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį, turi įsipareigojimų bankui, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus.

60. Kaltinamajam E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 160), dokumentų paėmimas (b. l. 162) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 161) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

61. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, E. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek aplinkiniams. Pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus jau skiriant bausmę ir šioje nuosprendžio dalyje pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. B. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo vakare, tačiau judrioje gatvėje, vėliau kieme tarp svetimų transporto priemonių, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas įvertina tai, kad E. B. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už švelnesnius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas dvejų metų teisės vairuoti atėmimo terminas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo veikos padarymo dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d., kadangi nors kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas jam buvo skirta 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau jau nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo apribota jo galimybė vairuoti, nes jis buvo sulaikytas 2021 m. rugsėjo 6 d ir iš sulaikymo paleistas 2021 m. rugsėjo 8 d.

62. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. B., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jam pačiam (b. l. 23). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui, kadangi remiantis Emprekis ataskaita jos vertė siekia 3390 Eur, kaltinamasis yra dirbantis ir gaunantis pajamas (apie 1000 Eur per mėnesį) asmuo. Teismas šiuo atveju neturi jokio teisinio pagrindo automobilio nekonfiskuoti ir perduoti jį kaltinamojo sugyventinei, tuo tarpu faktas, kad už automobilį dar neišmokėta paskola šiuo atveju neturi esminės reikšmės, o priešingai, rodo asmens neatsakingą elgesį, kadangi jis vairavo neblaivus žinodamas, kad už automobilį galutinai neatsiskaityta ir jis ne tik gali būti konfiskuotas, bet jam liks ir kiti įsipareigojimai bankui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad E. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „BMW 320“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, yra būtinas.

63. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės E. B. turtui - automobiliui „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d., kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 7 d. (b. l. 26-27, 203-204). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VII. Dėl bylai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų ir automobilio saugojimo išlaidų

64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, sunaikintini 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu ir 2021 m. gruodžio 14 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002608 perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyriui (Buivydiškių g. 20, Vilnius) daiktai: 1 metalinė dėžutė, 1 tabako smulkintuvas, 1 konteineris su rankų nuoplovomis, viena objektų pakuotė-dėžė, 1 lėkštė, 1 plastikinė kortelė ir 1 kijątų kupiūra (b. l. 70-71).

65. Iš vyriausiojo specialisto K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad už automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. patirtos išlaidos sudaro 27 Eur. Šios išlaidos pripažintino proceso išlaidomis ir priteistinos Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudą.

E. B. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudos pridedant dalį, t. y. 15 MGL (750 Eur) švelnesnės baudos, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į E. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 23.59 val. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. 10.05 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti E. B. nubaustu galutine 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti E. B. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. turtui – automobiliui „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 7 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš E. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) proceso išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, sunaikinti daiktus, 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu ir 2021 m. gruodžio 14 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002608 perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyriui (Buivydiškių g. 20, Vilnius): 1 metalinę dėžutę, 1 tabako smulkintuvą, 1 konteinerį su rankų nuoplovomis, vieną objektų pakuotę-dėžę, 1 lėkštę, 1 plastikinę kortelę ir 1 kijatų kupiūrą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Priteistos proceso išlaidos mokėtinos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedimo grafoje „Mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.