Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Š. prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: išieškotojas J. Š., skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“, A. S., A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Viso teisminio nagrinėjimo metu antstolio kontoros atstovė Valentina Solovejienė kvestionavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyse nurodytus išaiškinimus, kad nagrinėjamoje byloje reikia vertinti baudos skyrimo klausimą kitam asmeniui – skolininkės vadovui bei dėl advokato A. N. tinkamo atstovavimo.

3. Teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) nutarė paskirti skolininkės UAB ,,Kreedex“ vadovams, už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo nevykdymą periodinę 4 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti vadovui A. S. (A. S.) nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. birželio 15 d., o vadovui A. V. nuo 2023 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškotojo J. Š. naudai. Nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad instancinėje teismų sistemoje pirmosios instancijos teismui yra privalomi aukštesnės instancijos teismo duoti nurodymai nagrinėjamoje byloje (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 326, 359 straipsniai), taigi teismas plačiau nepasisako dėl antstolio kontoros atstovės argumentų, susijusių su subjektu, kuriam (ne)turėtų būti skiriama bauda ir advokato A. N. atstovavimu.

4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio Sauliaus Mulevičiaus atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-801-661/2024 skundžiamą Nutartį paliko nepakeistą.

6. Prašymas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas Nutartimi paskyrė baudas netinkamiems subjektams, bei nurodant su Nutartimi nesusijusias civilines bylas Nr. e2-18282-964/2021 ir Nr. e2S-251-933/2022.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

8. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Taigi teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

9. Aptariamu atveju pažymėtina, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo kvestionuoja ne tik įsiteisėjusias apeliacinės instancijos nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-685-852/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-25440-2022-0), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2171-803/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-25440-2022-0), bet ir įsiteisėjusią Nutartį.

10. Minėta, kad teismas, aiškindamas sprendimą (nutartį), negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.

Nagrinėjamu atveju, teismas, išanalizavęs suinteresuoto asmens pateiktą prašymą, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo siekia teismo išdėstytų motyvų ir argumentų platesnio išdėstymo (atskleidimo), jų papildymo. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas (nutartis) nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo prašymą dėl Nutarties išaiškinimo iš esmės sieja su motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama Nutarties rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį.

12. Šiame kontekste atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys į tai, kad jo užduodami teismui klausimai išeina už prašymo dėl Nutarties išaiškinimo ribų. Jokie Lietuvos teismai neteikia teisinio pobūdžio konsultacijų, nekonsultuoja, kaip reikia surašyti skundą (prašymą) ar kitą procesinį dokumentą teismui, kokiu būdu procesinį dokumentą pateikti, ką daryti tokiu atveju, kaip nurodė suinteresuotas asmuo (DOK-69677). Šią funkciją atlieka ne teismas ir ne antstolis, o advokatų kontoros. Jeigu suinteresuotas asmuo neturi pakankamai lėšų kreiptis į advokatus, turi galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą reguliuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šiame įstatyme surašyta ir tokios pagalbos gavimo tvarka. Įstatymą galima perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt arba Teisės aktų registre www.e-tar.lt.

13. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti, išduoti išieškotojui J. Š. vykdomąjį raštą dėl baudų, paskirtų teismo Nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti suinteresuoto asmens J. Š. prašymo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį.

Išduoti išieškotojui J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl baudų, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.