- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- 1-566-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03261-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Civilinis ieškovas
- G. V.
- Kaltinamasis
- G. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. sausio 19 d. apie 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis G. V. į įvairias kūno dalis (veidą, krūtinės šonus ir kitas kūno dalis), tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. sužalojimus - kraujosruvą dešinės akies junginėje, dauginius odos įbrėžimus veide, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir kairiame žaste, dešiniųjų VII-IX-o šonkaulių lūžius, - kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko prokuroras, nukentėjusysis – civilinis ieškovas, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis G. J. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Jis paaiškino, kad nuvažiavo pas G. V. ieškoti savo žmonos – E. J.. Važiavo kartu su sūnumi – A. J.. Surado (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini). Išgirdo garsą - aiktelėjimą. Kai pamatė, spyrė 2 ar tris kartus. Iš karščio nekreipė dėmesio į kurias kūno vietas spyrė. Spyrė dešine koja, buvo apsiavęs darbiniais batais. Galėjo suduoti smūgius ir ranka. Ranka sudavė pora smūgių. Sudavė į šoną, kai G. V. gulėjo. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajam sužalojimus, suduodamas smūgius. Žalos nėra atlyginęs. Pripažįsta 1000 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis G. V. parodė, jog 2023 m. sausio 18 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su buvusia sutuoktine J. V., S. V. ir E. J. šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 19 d. (galimai apie 19 val.) miegant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. J. (E. J., kuri dalyvavo jo gimtadienio šventėje, sutuoktinis; taip pat patalpoje girdėjo ir jo sūnaus A. J. balsą) panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno dalis (veidą, krūtinės šonus ir kt.). Po patirtų smūgių užmigo. Kai į jo namus atvyko dukra N. U., jį išsivežė į (duomenys neskelbtini). Jam buvo padaryti specialisto nustatyti sužalojimai - kraujosruva dešinės akies junginėje, dauginiai odos įbrėžimai veide, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir kairiame žaste, dešiniųjų VII-IX-o šonkaulių lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 17-20; 33-35; 87-88).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 26 d. specialisto išvados Nr. G 306/2023 (01) matyti, jog G. V. nustatyti sužalojimai - kraujosruva dešinės akies junginėje, dauginiai odos įbrėžimai veide, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir kairiame žaste, dešiniųjų VII-IX-o šonkaulių lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais. G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. G. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t.1, b. l. 81-82).
Iš 2023 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (t.1, b. l. 24-30).
Liudytoja E. J. parodė, jog 2023 m. sausio 19 d. apie 12.00 val. kaimynė J. V. pakvietė į G. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), švęsti G. V. gimtadienį. Nuėjusi į J. ir G. V. namus visi kartu vartojo alkoholinius gėimus. Vėliau (vakare) į V. namus atėjo jos sutuoktinis G. J. su sūnumi A. J. parsivesti ją į namus, tačiau tarp G. V. ir sutuoktinio G. J. įvyko žodinis konfliktas. 2023 m. sausio 20 d. ryte jai paskambino J. V., kuri pranešė, kad sutuoktinis G. J. sumušė G. V.. Nedelsdama nuėjo pas G. V.. G. V. veido srityje matė sužalojimus, jis skundėsi skausmais šonkaulių srityje. J. V. jai papasakojo, kad jos sutuoktinis G. J. G. V. mušė rankomis (sudavė smūgius), spardė kojomis (į šonkaulių sritį). G. V. dėl sutuoktinio G. J. elgesio atsiprašė. Grįžusi į namus sutuoktinio G. J. paklausė, kodėl sumušė G. V.. Sutuoktinis G. J. jai atsakė, jog "dar mažai gavo". Mano, kad sutuoktinis G. J. G. V. sumušė todėl, kad ją pasikvietė gerti alkoholinių gėrimų (t.1, b. l. 110-113).
Liudytoja J. V. parodė, jog su buvusiu sutuoktiniu G. V. gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. apie 12.00 val. pasikvietė kaimynę E. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) švęsti G. V. gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 19 d. apie 15 val. dėl išgertų alkoholinių gėrimų apsvaigo ir užmigo. Patalpoje liko G. V. ir E. J., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 19 d. apie 20 val. pabudusi virtuvėje rado G. V. vieną, kurio veidas buvo sužalotas, virtuvėje ant grindų buvo kraujo pėdsakai. G. V. pasakė, kad jį jo namuose sumušė G. J. su sūnumi A. J. (G. J. yra E. J., kuri su jais vartojo alkoholinius gėrimus, sutuoktinis). G. V. taip pat skundėsi skausmais šonkaulių srityje. 2023 m. sausio 20 d. ryte G. V. skundėsi skausmais šonkaulių srityje, todėl apie tai pranešė G. V. dukrai N. U.. Netrukus atėjo L. V.. 2023 m. sausio 20 d. apie 13 val. atvažiavo N. U., kuri G. V. nuvežė į (duomenys neskelbtini)ligoninę. Mano, kad G. J. G. V. sumušė dėl to, jog jo sutuoktinė E. J. jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus (t.1, b. l. 116-119).
Liudytoja N. U. parodė, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Jai apie tai, kad 2023-01-19 tėvas G. V. buvo sumuštas 2023-01-20 apie 11:00 val. pranešė jo J. V.. Ji nurodė, jog tėvas negali pats atsikelti iš lovos, kad jį reikia pakelti, kad jis aimanuoja, skundžiasi skausmu. Paaiškino, jog 2023-01-19 į tėvo namus atėjo E. J..
J. teigimu, tėvas tą dieną nuėjo miegoti, tačiau po to dar ėjo į lauko tualetą. Tuo metu E. buvo ant jų grindų, kadangi ji buvo girta, ir tėvas eidamas į lauką užkliuvo už jos ir nugriuvo. Tuo metu ieškodami E. į tėvo namus užėjo E. vyras G. arba G. J., ir sūnus A. J.. Pamatę E. ir mano tėvą ant žemės, jie pradėjo spardyti mano tėvą. Tėvo teigimu, jį asmenys spardė daug kartų į visas kūno vietas. Tėvui yra lūžę trys šonkauliai, taip pat buvo matomi įvairūs sumušimai ir nubrozdinimai ant veido ir kitų kūno vietų. Bendravo su tėvu ir jis nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir J. V.. Nuvykus pas tėvą akivaizdžiai matėsi, jog tėvas buvo sumuštas, jo viena akis buvo pasruvusi krauju, veidas buvo sumuštas ir apibrozdintas, ant kūno, rankų, nugaros buvo sumušimai ir mėlynės, jis skundėsi skausmu įvairiose kūno vietose, buvo sunku tėvą įsodinti į automobilį (t.1, b. l. 126-129).
Liudytojas L. V. parodė, kad J. V. yra jo sesuo, šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini) su buvusiu vyru G. V.. Dabar tikslios datos nepamenu lyg tai š. m. sausio 20 d. apie pietus užėjo pas J. ir G. V.. Pastebėjo, kad G. sėdėdamas ranka laikosi už šono, veide po akimis matėsi kraujosrūvos. Paklausė kas nutiko. G. V. pasakė, kad jį namuose suspardė, tačiau šiuo metu aš tiksliai neprisimena kokią pavardę paminėjo, lyg tai sakė, kad suspardė J. Būnant pas V. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo dukra ir jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) pas save (t.1, b.l. 81-83).
Liudytojas A. J. parodė, jog 2023 m. sausio 19 d. apie 19 val., kai grįžę namuose nerado savo motinos E. J.. Kartu su tėvu G. J. nuvyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykę kambaryje rado motiną E. J. ir G. V.. Tuomet tėvas G. J. supykęs panaudojo fizinį smurtą G. V. atžvilgiu (koja spyrė į dešinės pusės krūtinės šoną ir kt.). Jis pats G. V. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo (t.1, b. l. 154-156; 138-140).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku, 2-3 kartus spyrė koja ir sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešinės akies junginėje, dauginius odos įbrėžimus veide, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir kairiame žaste, dešiniųjų VII-IX-o šonkaulių lūžius. Iki šių smūgių sudavimo nukentėjusysis G. V. nebuvo sužalotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. V. nustatyti sužalojimai - kraujosruva dešinės akies junginėje, dauginiai odos įbrėžimai veide, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir kairiame žaste, dešiniųjų VII-IX-o šonkaulių lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais. G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. G. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti kaltinamojo atlikti tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat padariniai nukentėjusiajam, o tarp padarytų sužalojimų G. V. bei G. J. atliktų tyčinių veiksmų nustatytas priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, G. J. kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai.
Kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. tai, kad, suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiajam, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo ir savo veikos padarinių nedetalizavo. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.
Tai, kad kaltinamojo G. J. sutuoktinė gulėjo ant žemės (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis G. V. irgi (duomenys neskelbtini), nors ir nebuvo tinkamas jo elgesys, tačiau nesudaro pagrindą tai laikyti provokuojančiu elgesiu. Nenustatytos aplinkybės dėl ko (duomenys neskelbtini) E. J. ir kam (duomenys neskelbtini) G. V.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis buvo savo namuose, šventė gimtadienį ir buvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis be būsto savininko leidimo ar sutikimo pateko į šį būstą, vaikštinėjo po namą pereidamas kambarį į kitą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis apimtas pykčio, tariamai, kad nukentėjusysis ruošiasi su jo sutuoktine turėti (duomenys neskelbtini), atliko smurtinius veiksmus. Šio įvykio metu kilusi situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje neteistas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis yra darbingas asmuo, legaliai dirba, turi šeimą. Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t. y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis - laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva.
Kaltinamajam G. J. parinktinas ir skirtinas laisvės apribojimas, skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis yra mažesnis už šios bausmės nustatytą vidurkį. Tokia bausmė G. J. neabejotinai sukels neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).
Civilinis ieškovas G. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1220 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Ieškinyje nurodyta, kad patirtos išlaidos sveikatos atstatymui sudaro 600 Eur. Be to kaltinamasis žalodamas sugadino drabužius, kurie visiškai sutepti krauju ir suplyšę – kelnes, megztinį, maikę, batus, tuo padarydami 200 Eur žalą, sugadino auksinę grandinėlę, kurios remontas kainavo 80 Eur, sulaužė dvi kėdes, kurių vertė – 60 Eur, sudaužė telefoną SAMSUNG S8+ - 200 Eur, sulankstė šaldytuvo BEKO duris, remontas – 80 Eur, papildomai padarydamas 620 Eur turtinę žalą.
Neturtinė žala padaryta fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Šiuo atveju padaryta neturtinė žala yra nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas, patirti neigiami išgyvenimai – baimė dėl sveikatos, šokas, stresas, neapykanta, išliekamieji psichinės sveikatos sutrikdymai, išliekamieji fizinės sveikatos sutrikdymai. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusiojo asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
Civilinis ieškovas paaiškino, kad yra išsituokęs. Yra bedarbis. Dėl patirto sužalojimo komplikacijų nebuvo, bet skausmas tęsėsi 2 mėnesius. Buvo sunkus kvėpavimas, atsikosėti neįmanoma. Gėrė vaistus, gydytojų nurodymu gulėjo. Ant akių buvo mėlynė, pora savaičių pabuvo ir praėjo.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
2023-01-25 G. V. protokole-pareiškime nėra nurodytos aplinkybės dėl turtinės žalos jam padarymo, t. y. nenurodė aplinkybių dėl drabužių suplėšymo, auksinės grandinėlės sugadinimo, sulaužytų kėdžių, sudaužyto telefono SAMSUNG S8+, sulankstytų šaldytuvo BEKO durų (t.1, b.l. 17-23).
2023-01-20 įvykio vietos apžūros protokole nurodyta, kad virtuvės kambario aplinka tvarkinga, tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos požymių nėra (t.1, b.l. 24-30).
Liudytojo G. V. 2023-01-25 apklausos protokole nurodyta, kad 2023-01-18 šventė savo gimtadienį, buvo stipriai neblaivus. Jam dingo atmintis nuo alkoholio vartojimo. 2023-01-20 atvažiavo vaikai ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) pas save. (t.1, b.l. 33-35).
Liudytoja J. V. paaiškino, kad 2023-01-18 šventė G. V. gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2023-01-19 apie 15 val. nuėjo miegoti. Apie 20 val. atėjo į virtuvę ir rado ten sėdintį G. V., kurio paraudusi akis, kraujuota kakta, virtuvėje ant grindų matėsi kraujo žymės. Suprato, kad G. V. kažkas sumušė.
Kaltinamasis G. J. nurodė, jog pripažįsta 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog nukentėjusiojo netampė už drabužių, tik sudavė smūgius. Auksinės grandinėlės nematė, kėdžių nelaužė, telefono nedaužė, šaldytuvo durelių neįlenkė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).
Kadangi civilinis ieškovas nurodė, jog turtinė žala susideda iš išlaidų sveikatos atstatymui (teko lankytis pas gydytojus, atlikti procedūras sveikatos susigrąžinimui, vykti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ir pan.), kelionės išlaidos sudaro 400 Eur. Medicinos priemonėms ir instrumentams išleido 200 Eur.
Civilinis ieškovas įrodė, o kaltinamasis pripažino turtinę žalą dėl išlaidų sveikatos atstatymui – 600 Eur. Kita dalis turtinės žalos – 620 Eur ieškovo neįrodyta, nei jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nei kitais leistinais įrodymais (protokolo-pareiškimo duomenimis, įvykio vietos apžiūros duomenimis). Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad drabužiai ir batai buvo sugadinti, šie daiktai neapžiūrėti kaip tyrimo objektai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl auksinės grandinėlės sugadinimo, sudaužyto telefono, sulaužytų kėdžių, sulankstyto šaldytuvo durelių fakto ir jų remonto.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. V. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Kaltinamasis pripažino 2500 Eur neturtinę žalą.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika.
Būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, skundėsi dešinio šono skausmu judant ir kvėpuojant ir jam buvo nustatytas VII, VIII, IX šonkaulių lūžimai be fragmentų poslinkio.
Teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).
Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.. Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.
Reikšmingesnių neigiamų ilgalaikių padarinių šioje byloje nenustatyta, nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2023-01-19 (nusikalstamos veikos padarymo prieš jį) iki 2023-03-06 (pagal VšĮ Kauno miesto poliklinikos duomenis), t. y. nepilnus du mėnesius. Kaip matyti iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų, nukentėjusiajam dauginiai šonkaulių lūžymai nustatyti be komplikacijų, paskirtas gydymas, tausojantis režimas, įprastas gyjimas be komplikacijų.
Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta nukentėjusiojo namuose, staiga užpuolus kaltinamajam ir panaudojus smurtinius veiksmus. Kaltinamasis nurodo, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį padarė dėl to, kad šis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl girtumo aplinkybių tiksliai neprisimena. Liudytoja apklausta E. J., kaltinamojo sutuoktinė, nurodė, kad tiksliai įvykio neprisimena, nes buvo užmigusi. Liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad G. V. namuose surado motiną gulinčią ant žemės (duomenys neskelbtini), o G. V. gulėjo ant žemės ir (duomenys neskelbtini), t. y. suprato, kad (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo asmenybė iki šios nusikalstamos veikos padarymo vertintina teigiamai – dirbantis ir turintis legalias pajamas, sukūręs šeimą, praeityje neteistas ir neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Padarytos turtinės žalos dydis – 600 Eur, praktiškai įrodytas faktinėmis aplinkybėmis ir kaltinamojo nuoširdžiu pripažinimu šių aplinkybių.
Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Civiliniam ieškovui priteistina 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pačio nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, nors ir prieš jį padaryti tyčiniai veiksmai, suduoti smūgiai sutrikdant sveikatą, tačiau tai sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.
Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Kaltinamasis G. J. nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka.
Kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, įpareigoti: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šiuos įpareigojimus vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką; per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – šešis šimtus eurų (600 Eur).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešis šimtus eurų (600 Eur) turtinės žalos atlyginimo bei du tūkstančius penkis šimtus eurų (2500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).