- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- e2-801-743/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- UAB ,,4finance“
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,4finance“ ieškinį atsakovei A. L. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1272,59 Eur sumą, kurią sudaro: 434,43 Eur negrąžinta paskola, 838,16 Eur palūkanos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2015-09-01. Atsakovė per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2013-01-18 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės A. L. nuotoliniu būdu pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9890836001, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 231,70 Eur vartojimo kreditą 6 mėnesių terminui. 2013-01-20 atsakovė pateikė prašymą papildomai 202,73 Eur kredito sumai. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 434,43 Eur, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Todėl ieškovė 2013-06-08 vienašališkai nutraukė sutartį.
Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Atsakovė negrąžino paskolos sutartu terminu, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 434,43 Eur negrąžintos paskolos ir 89,12 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.
Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-06-09 iki 2014-05-02 paskaičiavo 150,50 % palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių suma sudaro 749,04 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.
Reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo, jų dydis grindžiamas vartojimo kredito sutarties 4.1 punktu, taip pat CK 6.874 straipsnio 1 dalimi.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).
Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakomybė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.
Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).
Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Atsižvelgdamas į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas, teismas pažymi, kad ieškovė beveik dvejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių, nors būdama apdairi, rūpestinga ir sąžininga galėjo ir turėjo tai padaryti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo ieškovė kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams nuo termino grąžinti kreditą pabaigos, t.y. 2015-05-13, ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų didesnių nuostolių. Vartojimo kredito sutartyse nustatytos 97,51 % ir 95,43 % metinės palūkanų normos, 155,30 % ir 150,50 % bendros kredito kainos metinės normos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą tokiu atveju, kai pats kreditorius ilgai delsia kreiptis į teismą dėl skolos ir vartotojui dėl to susidaro labai didelės palūkanos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovės paskaičiuotos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 749,04 Eur, laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžiančiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovei 434,43 Eur sumą, patyrė būtent tokio dydžio (749,04 Eur) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems negalėjo suteikti kreditų.
Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų ir pagrindinės skolos santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartys sudarytos prisijungimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisimo į teismą kreiptasi beveik po dvejų metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-06-09 iki 2014-05-02, t. y. už 327 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 71,03 Eur (434,43 x 0,05 % x 327) palūkanos. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 29 Eur žyminis mokestis. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 1272,59 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 594,58 Eur, t. y. patenkino 46,72 % pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieškinį teisme, yra nustatytas minimalus 20 Eur žyminis mokestis, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžintos paskolos, 89,12 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 12 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 71,03 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 03 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (594,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7300 0101 2644 8433, AB „Swedbank“, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.