- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2-2228/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01222-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vildingas“
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vildingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria skundas paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-4692-590/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vildingas“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laimija“ dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Vildingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu atsakovui BUAB „Laimija“, prašydamas panaikinti visus 2013 m. gruodžio 17 d. BUAB „Laimija“ kreditorių susirinkimo ir 2014 m. balandžio 10 d. BUAB „Laimija“ kreditorių komiteto nutarimus (b.l. 1-6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi skundą palikto nenagrinėtą (b.l. 66-67). Teismas konstatavo, kad pareiškėjui UAB „Vildingas“ apie 2014 m. spalio 10 d. teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Atsakovo atstovas neprašė teismo priimti sprendimo už akių. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo UAB „Vildingas“ skundą atsakovui BUAB „Laimija“ dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nuginčijimo teismas paliko nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Vildingas“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 71-72). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Į 2014 m. spalio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantas neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Pranešimą apie 2014 m. spalio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantas gavo 2014 m. rugpjūčio 6 d. Apelianto direktorius 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvyko į ilgalaikę darbinę komandiruotę į užsienį, iš kurios planuota grįžti 2014 m. spalio 1 d. Iki komandiruotės nebuvo susitarta dėl atstovavimo byloje, nes buvo neaišku, ar bus tikslinga palaikyti skundą, nes su administratoriumi buvo pradėta tam tikra diskusija dėl skunde išdėstytų klausimų ir buvo tikimasi bylą baigti taikiai. Atsižvelgiant į numatytą grįžimo iš komandiruotės datą, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad prireikus pakaks 10 dienų galutinai susitarti su advokatu dėl atstovavimo byloje. 2014 m. rugsėjo pabaigoje susiklostė situacija, jog pradėtam darbui su potencialiais užsakovais bei verslo partneriais užbaigti buvo būtina pratęsti komandiruotę dar 10 dienų. Pranešti apie tai teismui nebuvo galimybių, nes nei pats įmonės vadovas, nei kiti darbuotojai gerai nesiorientuoja teisiniuose procesiniuose dalykuose, o su advokatu sutartis dėl atstovavimo dar nebuvo sudaryta.2014 m. spalio 10 d. buvo paskirtas parengiamasis posėdis, todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, jog teismui priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.), byloje dar bus paskirtas teismo posėdis. Apeliantas negali būti laikomas pasyvia bylos šalimi, nes pateikė motyvuotą skundą, kurį pagrindė rašytiniai įrodymai, o po skundo padavimo 2014 m. gegužės mėnesį iki 2014 m. spalio mėnesio byloje nevyko jokių procesinių veiksmų, kuriuose būtų būtinas apelianto aktyvus dalyvavimas. Atsižvelgiant į svarbias neatvykimo į 2014 m. spalio 10 d. parengiamąjį posėdį priežastis, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o šios bylos nagrinėjimas atnaujintas, sudarant galimybes apeliantui realiai apginti savo pažeistas teises bei teisingai išspręsti šalių ginčą.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Laimija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 76-77). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apelianto nurodyta nedalyvavimo 2014 m. spalio 10 d. teismo posėdyje aplinkybė yra nesvarbi priežastis, nes apeliantas kaip rūpestingas asmuo, vykdydamas procesinę pareigą, privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku atlikti būtinus veiksmus. Apeliantui apie 2014 m. spalio 10 d. teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jam turėjo būti žinomi neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai. Juolab, kad apeliantas yra juridinis asmuo, gebantis pasinaudoti teisininkų paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria skundas paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant skundžiamą nutartį dėl skundo palikimo nenagrinėtu, konstatuoti nėra pagrindo.
Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2014 m. spalio 10 d. (b.l. 59). Į šį posėdį apeliantui šaukimas įteiktas 2014 m. rugpjūčio 6 d., su jame nurodomomis neatvykimo pasekmėmis (CPK 246 str., 230 str.). Be to, apeliantas neginčija aplinkybės, kad jam nebuvo pranešta ar nebuvo žinoma apie vyksiantį 2014 m. spalio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį. Taigi, apeliantui apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį buvo žinoma daugiau nei du mėnesius. Apeliantui neatvykus į posėdį, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pateisinančių neatvykimą, pirmosios instancijos teismas apelianto skundą paliko nenagrinėtu. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad į 2014 m. spalio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių – įmonės vadovo ilgalaikės komandiruotės, teismui apie tai nepranešė, nes su advokatu atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta, o nei įmonės vadovas, nei kiti darbuotojai nesiorientuoja teisiniuose procesiniuose dalykuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytas priežastis laikyti svarbiomis neturi pagrindo, be to, apie jokias neatvykimo priežastis pirmosios instancijos teismui apskritai nebuvo pranešta.
Apelianto vadovas su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. buvo komandiruotėje (b.l. 73, 74). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs bendro pobūdžio nuostatą, kad komandiruotė nelaikytina svarbia į teismo posėdį neatvykimo priežastimi (CPK 162² str. 1 d., 246 str. 1 d.). Be to, jei įmonės vadovas tam tikru laikotarpiu negali tinkamai vykdyti jam priskirtų pareigų, šias pareigas turi vykdyti vadovą pavaduojantis asmuo. Tuomet, jeigu įmonės vadovas nėra išdavęs įgaliojimo darbuotojui ar prokūros prokuristui, kurie gali būti įmonės atstovais teisme, ar sudaręs pavedimo sutarties su advokatu dėl įmonės teisių gynimo, ir teismine tvarka vyksta ginčas, atidus, kruopštus ir rūpestingas įmonės vadovas turi iš anksto pasirūpinti tinkamu įmonės interesų gynimu procese. Jeigu įmonės vadovas to neatliko ir išvyko iš valstybės bylinėjimosi metu, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis. Taigi, apeliantas, prieš du mėnesius žinodamas apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, ne tik nepasirūpino tinkamu juridinio asmens atstovavimu, bet ir apskritai neinformavo teismo apie negalėjimą jame dalyvauti. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad nebuvo galimybių teismui pranešti apie apelianto vadovo komandiruotę, nes nei įmonės vadovas, nei kiti darbuotojai gerai nesiorientuoja teisiniuose procesiniuose dalykuose, nes tokio pobūdžio informacijos pateikimas teismui nereikalauja specifinių (teisinių) žinių. Apeliantas kaip ir kiekvienas rūpestingas ir apdairus proceso dalyvis turėjo suvokti apie pareigą informuoti teismą dėl negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimą bei galimas į teismo posėdį neatvykimo pasekmes. Juolab, kad įteiktame teismo šaukime yra nurodytos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės.
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius, inter alia apeliantą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Apeliantas kaip vienas didžiausių atsakovo kreditorių, pareiškęs skundą dėl kreditorių susirinkimo bei komiteto nutarimų panaikinimo, turėjo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei tuo, kad nebūtų vilkinamos atsakovo bankroto procedūros. Taigi, apeliantas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis. Nors apeliantas ir teigia, kad po skundo padavimo nevyko jokie procesiniai veiksmai, kuriuose būtų būtinas apelianto aktyvus dalyvavimas, tačiau vien tai, kad apelianto vadovas nesiėmė pakankamų priemonių nei pasirūpinimui tinkamu atstovavimu jam esant komandiruotėje, nei dalyvavimui parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo informavimui apie neatvykimo priežastis, suponuoja išvadą dėl apelianto pasyvumo procese. Pažymėtina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, o ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdį bei nesant atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių, pagrįstai skundą paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.