- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-1-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01138-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. B., R. C., J. J., R. Š., S. M., D. B., A. K., N. P., R. J.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė, Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dariaus Prankos,
nuteistiesiems A. B., R. C., J. J., R. Š., S. M., D. B., A. K., R. Š., N. P. (N. P.), išteisintajai V. J.,
gynėjams advokatams Linai Andriuškevičienei, Raimundui Jurkai, Rimondui Kuzminui, Arnui Paliukėnui, Ingridai Botyrienei, Artūrui Baužai, Jonui Vilhelmui Pliugžmai, Pavelui Ravluševičiui, Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorė), nuteistųjų A. B., R. J., R. Š., R. C., nuteistosios D. B. ir jos gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės, nuteistojo S. M. ir jo gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, susijęs su UAB „B. S. T.“) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „B. S. T.“ apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, susijęs su UAB „M.“, UAB „N.“ ir UAB „S.“) ir jam paskirta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „S.“ apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „M.“ apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir A. B. paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirą bausmę įskaitytas A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
R. C. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „N.“ apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „S.“ apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. C. paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. C. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. liepos 20 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
R. C., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
R. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. J. paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. Š. paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), R. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti ne mažiau 8 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
D. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat ji pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), D. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti ne mažiau 5 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
S. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), S. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti ne mažiau 8 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas S. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. J., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas V. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apribojimas.
Iš A. B. ir N. P. (N. P.) solidariai priteista civilinės ieškovės UAB „G.“ naudai 2 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „M.“ naudai 6 987 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai 1 850 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės E. B. autotransporto paslaugų įmonės naudai 8 645 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš A. B., R. J., R. C., R. Š., D. B., S. M., N. P., R. Š., A. K. solidariai priteista civilinės ieškovės UAB „L.“ naudai 9 177,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai 3 130 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „H. W. L.“ naudai 5 536 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės TPUĮ „T. S.“ naudai 13 895,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „B. T. R.“ naudai 5 215 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės RAB „E. P.“ naudai 31 980 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „J.“ naudai 1 675 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės RAB „A.“ naudai 4 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės RAB „V. T.“ naudai 13 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai 4 720 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „R.“ naudai 2 178 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės UAB „V.“ naudai 2 782,96 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, V. J. atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, susijęs su UAB „B. S. T.“), 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, susijęs su UAB „M., UAB „N.“ ir UAB „S.“) pripažintas N. P., kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pripažinta R. Š., kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pripažintas A. K., taip pat pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas N. P. ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisinta R. Š., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. P., siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitarė su N. P. įgyti įmonę, jos vardu gauti užsakymus pervežti krovinius, tuomet šiuos krovinius užsakyti pervežti kitas įmones ir su jomis neatsiskaityti, o iš užsakovų už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip paliekant jų įgytą įmonę be ekonominio padengimo ir atimant galimybę skolas iš jos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Siekdamas įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą, A. B. surado UAB „B. S. T.“, tarpininkavo dėl jos įgijimo iš J. B. bei susitarė su N. P., jog šis taps minėtos bendrovės vadovu bei fiktyviu akcininku.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. kartu su N. P. atliko būtinus suplanuotam sukčiavimui įvykdyti parengiamuosius veiksmus: A. B. pristatė N. P. į tyrimo metu nenustatytą vietą Vilniuje, kur realiai A. B. įgijo iš J. B. visas UAB „B. S. T.“ akcijas ir už jas atsiskaitė, o N. P. pasirašė ir taip suklastojo tikrą 2009-02-24 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią jis tariamai įgijo iš J. B. UAB „B. S. T.“ akcijas, po to N. P. pasirašė 2009-02-25 vienintelio UAB „B. S. T.“ akcininko sprendimą Nr. 09-02, kuriuo paskyrė save šios įmonės direktoriumi, bei šį sprendimą ir melagingus duomenis apie tariamą jo tapimą vieninteliu UAB „B. S. T.“ akcininku 2009-02-25 pateikė įregistravimui VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25; be to, N. P., kaip UAB „B. S. T.“ direktorius, vykdydamas A. B. pavedimus, pasirašė 2009-02-26 sutartį su UAB „Š.“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „B. S. T.“, 2009-02-27, 2009-03-02 ir 2009-03-03 sutartis su UAB „O.“ dėl telefoninio ryšio paslaugų ir telefonų aparatų UAB „B. S. T.“ suteikimo, 2009-03-03 sutartį su UAB „B. K.“ dėl interneto paslaugų UAB „B. S. T.“ suteikimo, 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais atidarė ir (arba) savo vardu persirašė UAB „B. S. T.“ sąskaitas AB banke „Snoras“, AB SEB banke ir „Privatbank“ Rygoje, vykdė atsiskaitymus už UAB „B. S. T.“ suteiktas telefoninio ryšio, interneto, patalpų nuomos ir kitas paslaugas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. 2009 m. kovo-gegužės mėnesių laikotarpiu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatydamas išgalvotu vardu ir pavarde – „T. B.“ bei tariamu UAB „B. S. T.“ darbuotoju, tačiau realiai nebūdamas įdarbintas šioje įmonėje, surado krovinių pervežimo užsakovus, sudarė su jais užsakymus sutartis UAB „B. S. T.“ vardu, kuriomis įsipareigojo atlikti krovinių pervežimus, po ko surado įmones šiems kroviniams pervežti ir neketindamas su jomis atsiskaityti bei nuslėpdamas savo tapatybę užsakė jas pervežti minėtus krovinius, sudarydamas su jomis šiuos užsakymus-sutartis tariamo UAB „B. S. T.“ darbuotojo T. B. vardu, kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) 2009-03-19 Nr. 230-09, 2009-03-24 Nr. 236-09 ir 2009-04-16 Nr. 287-09 sutartis su UAB „M.“;
2) 2009-04-15 sutartį Nr. 286/09 su UAB „G.“;
3) 2009-03-24 Nr. 235/09, 2009-04-21 Nr. 298/09, 2009-04-21 Nr. 299/09 ir 2009-05-07 Nr. 333/09 sutartis su E. B. autotransporto paslaugų įmone;
4) 2009-05-07 sutartį Nr. 332/09 su UAB „T.“.
UAB „G.“,UAB „T.“,UAB „M.“ ir E. B. autotransporto paslaugų įmonė suteikė minėtose sutartyse nurodytas krovinių pervežimo paslaugas bei pateikė krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už juose nurodytų krovinių atliktus pervežimus UAB „B. S. T.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras iš viso 68 993,85 Lt sumai:
1) UAB „M.“ pateikus 2009-04-03, 2009-04-06, 2009-04-27 PVM sąskaitas-faktūras serija MIN Nr. 002427, Nr. 002437, Nr. 002485 iš viso 24 124,71 Lt sumai;
2) UAB „G.“ pateikus 2009-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija GALT Nr. 00563 8 632 Lt sumai;
3) UAB „T.“ pateikus 2009-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija TRA Nr. 9050 6 387,68 Lt sumai;
4) E. B. autotransporto paslaugų įmonei pateikus 2009-04-08, 2009-05-08, 2009-05-26 PVM sąskaitas-faktūras serija EBT Nr. 90113, Nr. 90159, Nr. 90162, Nr. 90179 iš viso 29 849,46 Lt sumai.
A. B., siekdamas UAB „B. S. T.“ vardu iš krovinių pervežimo užsakovų gauti pinigines lėšas ir jas užvaldyti, minėtus UAB „G.“, UAB „T.“, UAB „M.“ ir E. B. autotransporto paslaugų įmonės pateiktus CMR važtaraščius bei atsiskaitymui už atliktus krovinių pervežimus UAB „B. S. T.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė šiuos krovinių pervežimus UAB „B. S. T.“ užsakiusioms įmonėms, kontroliavo jų vykdomus atsiskaitymus.
Tęsdami nusikalstamą veiką A. B., realiai vadovaudamas UAB „B. S. T.“, kartu su šios įmonės direktoriumi N. P., turėdami galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB „B. S. T.“ sąskaitas pervestomis piniginėmis lėšomis, už minėtas paslaugas su UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „T.“ ir E. B. autotransporto įmone neatsiskaitė, o, N. P., veikiančiam pagal išankstinį susitarimą su A. B. bei šio pavedimu, laikotarpiu nuo 2009-03-21 iki 2010-09-29 išgryninus iš UAB „B. S. T.“ sąskaitų iš viso 199 908,75 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, jas pasidalino tarpusavyje tyrimo metu nenustatytomis dalimis, taip atimdami galimybę minėtoms įmonėms savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka.
Taip A. B., veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. P., pastarojo bei savo naudai apgaule išvengė didelės iš viso 68 993,85 Lt vertės turtinių prievolių atsiskaityti su UAB „G.“, UAB „T.“, UAB „M.“ ir E. B. autotransporto paslaugų įmone už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei įgijo užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas į UAB „B. S. T.“ sąskaitas pervestas didelės vertės pinigines lėšas – nemažiau kaip 68 993,85 Lt, skirtus atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „B. S. T.“ užsakymus suteikusiomis UAB „G.“, UAB „T.“, UAB „M.“ ir E. B. autotransporto paslaugų įmone ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. P., būdamas realiu UAB „B. S. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku bei kartu su šios įmonės direktoriumi N. P. realiai organizuodamas UAB „B. S. T.“ vardu vykdomą veiklą ir jai vadovaudamas, todėl kaip faktinis UAB „B. S. T.“ vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį kartu su UAB „B. S. T.“ direktoriumi N. P. būdamas atsakingas už šios bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkio operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatą, kad „uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti apskaitos dokumentus .. 10 metų“, tyčia laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2010-09-29 kartu su N. P. nevedė jokių UAB „B. S. T.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ne anksčiau kaip 2009 m. birželio mėnesį paslėpė UAB „B. S. T.“ pirkimo, pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Dėl nurodytų pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „B. S. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-02-25 iki 2010-09-29. Taip A. B. padarė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, kartu su R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengė nusikalstamos veikos planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) ir jos fiktyvaus vadovo (T. U.) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti. Šiam didelės vertės sukčiavimui daryti A. B. kartu su R. C. ir R. J. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, R. C., R. J. kaip organizatorių bei vykdytojų S. M., R. Š., D. B., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š. ir A. K., paskirstė jiems skirtingus vaidmenis bei atskiras užduotis, vadovavo šios grupės nusikalstamai veiklai organizuodamas ir koordinuodamas jos narių veiksmus, pats aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje, turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengiant prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas.
Siekiant įgyvendinti šį nusikalstamą planą, A. B. minėtiems organizatoriams įsipareigojo krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“, bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. J. J. įsipareigojus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M. krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui pasiūlė minėtiems organizatoriams naudoti jo vadovaujamą bendrovę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. Po ko R. J. pasiūlymu R. Š. už piniginį atlygį įsiformino kaip vienintelis UAB „N.“ akcininkas, pasirašydamas S. M. parengtas bei R. J. jam pateiktas pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip patvirtindamas jose nurodytus melagingus duomenis apie tai, kad tariamai jis nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai jis jų nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, bei 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrė save šios įmonės vadovu, po ko R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. kartu su R. C. įsipareigojus organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga, jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą bei J. J. pavedus S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens fiktyvų paskyrimą jos vadovu ir įsipareigojus finansuoti su tuo susijusias išlaidas, S. M. surado ir per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie nusikalstamo sumanymo dalį – sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). Tuo tarpu N. P., veikdamas R. C. pavedimu už piniginį atlygį, pasiūlė T. U. ir ši, nežinanti apie nusikalstamo sumanymo dalį – sukčiavimą, sutiko už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę bei tapti fiktyvia jos direktore. Tęsdamas parengiamuosius sukčiavimui veiksmus, A. B. R. C. prašymu suvedė S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. pateikus M. D. per N. Š. T. U., kaip tariamai būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D. savo, kaip vienintelio UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininko, 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – (duomenys neskelbtini), bei jos direktore paskyrė T. U., po ko jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis pardavė ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., už ką jis per N. Š. gavo iš S. M. nenustatyto dydžio piniginį atlygį. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. kartu su R. Š., veikiančiu R. J. nurodymu, bei su N. P., veikiančiu R. C. nurodymu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) vienintelio akcininko M. D. sprendimą, pagal kurį T. U. tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, po ko S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. UAB „S.“ direktore, A. B., žinodamas, kad UAB „S.“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdys, kad oficialiai įregistruota jos vadovė yra fiktyvi ir kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, o iš šių paslaugų užsakovų UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautos piniginės lėšos bus užvaldytos, kartu su R. C., oficialiai nedirbdami bendrovėje „S.“, vykdydami su R. J. parengtą nusikalstamą planą, pasiūlė ir pavedė R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą sumanymą nežinančiai V. J., neįdarbintiems į UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, kurios perveš krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to užsakymus-sutartis realios ūkinės veikos nevykdančios UAB „S.“ vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB „N.“; A. B. kartu su R. C. ir R. J. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. C. ir R. J. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu bendrovės „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. kartu su R. Š. pagaminęs netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ gavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės. R. C. R. J. prašymu išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; asmuo, kurio atžvilgilgiu byla nutraukta jam mirus, R. C. nurodymu už šio iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį, naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. ir R. C. pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu, 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; R. C. kartu su R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 įgaliojimą UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, tariamai suteikiantį teisę B. G. valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendindami nusikalstamą planą UAB „M.“ direktorė D. B., veikdama A. B. nurodymu, pastarajam padedant ir koordinuojant jos veiklą, bei kartu su juo, veikdami UAB „M.“ vardu, taip pat R. C. bei šio ir R. J. kontroliuojamas UAB „N.“ direktorius R. Š., veikdami UAB „N.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.), sudarė su jais rašytines ir (arba) žodines užsakymus-sutartis dėl krovinių pervežimo ir šių užsakymų duomenis, žinodami, kad UAB „S.“ už atliktus krovinių pervežimus neatsiskaitys, perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautus užsakymus pervežti krovinius, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti su šiuos krovinius pervešiančiomis įmonėmis bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., A. K. bei apie nusikalstamą veiklą nežinančia V. J., vykdančiais A. B. ir R. C. nurodymus, sutarčių dėl toliau nurodytų krovinių pervežimų tarp UAB „N. ir UAB „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ nesudarė.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei apie nusikalstamą veikla nežinanti V. J. – Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir R. C. bei jų pavedimu, pastariesiems duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis, patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo bei šiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingus atsiliepimus apie UAB „S.“, kaip apie neva normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, susitarė su įvairiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis dėl pervežimo krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudarė dėl to su jomis šias užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552, 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesį užsakymus Nr. 398, 399, 419, 433, 434 su TPUĮ „T. S.“,
- 2010 m. birželio-liepos mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir vėliau juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad šios suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, šioms reikalaujant sumokėti avansus, R. C. nurodymu R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, krovinius pagal minėtas su UAB „S.“ sudarytas sutartis pervežančioms įmonėms mokėjo avansus grynaisiais iš R. J. per R. C. perduotų piniginių lėšų, taip pat juos mokėjo asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, pagal netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės įgaliojimą atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, už ką R. C. iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokėjo asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas už UAB „S.“ pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T., „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur, kas atitinka 31 689 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur, kas atitinka 45 576,96 Lt, sumai;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur, kas atitinka 11 048,96 Lt, sumai;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur, kas atitinka 110 938,46 Lt, sumai;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur, kas atitinka 15 882,88 Lt, sumai;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur, kas atitinka 46 612,80 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko, vykdant A. B. ir R. C. nurodymus už šių mokamą piniginį atlygį, N. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, paėmus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus, A. B. ir R. C., siekdami per UAB „N.“ ir UAB „M.“ gauti iš krovinių pervežimo užsakovų pinigines lėšas ir jas užvaldyti, visus minėtų įmonių pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais – D. B., kurie šiuos CMR važtaraščius bei UAB „N.“ ir UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui už krovinių pervežimą pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt ir į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, UAB „N.“ vadovas R. Š., UAB „M.“ vadovė D. B. bei realiai šioms įmonėms ir UAB „S.“ vadovaujantys A. B., R. C. ir R. J., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdama nusikalstamą veiką D. B., vykdydama A. B. nurodymus, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino krovinių pervežimo užsakovų pervestas iš viso 142 376,60 Lt dydžio pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B. Tuo tarpu R. Š., vykdydamas R. C. ir R. J. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. C. ir R. J. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K., S. M., be to, R. Š. R. J. nurodymu nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai iš UAB „N.“ sąskaitos pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt) į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje.
A. B. kartu su R. C. ir R. J., realiai vadovaudami UAB „S.“, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir dėl to nuslėpti turimus UAB „S.“ įsiskolinimus už šias paslaugas bei šių paslaugų bendrovėje „S.“ užsakovus ir jų įsiskolinimus bendrovei „S.“, 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais tyčia nevedė UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo bei 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su A. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis sunaikino UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius krovinių pervežimo paslaugų įsigijimą. Be to, A. B., siekdamas savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti minėtų iš krovinių pervežimo užsakovų bendrovėje „M.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su D. B., veikiančia jo nurodymu, atbulinėmis datomis parengė tikrovės neatitinkančius užsakymus sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai įsipareigojo suteikti ir suteikė bendrovei „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt, minėtas UAB „T.“ vardu parengtas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu bei nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, pasirašyti ir šis pasirašė kitus UAB „T.“ vardu bei minėtus UAB „O.“ vardu parengtus dokumentus. Tuo tarpu R. C. 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, tuo pačiu tikslu kartu su R. Š., veikiančiu jo nurodymu, atbulinėmis datomis parengė tikrovės neatitinkančius užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pagal kuriuos UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai įsipareigojo suteikti ir suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt, po ko R. Š. R. C. nurodymu minėtus UAB „S.“ vardu surašytus kasos pajamų orderių kvitus pasirašė už T. U.
Taip A. B., veikdamas savo paties, R. C. bei R. J. suburta organizuota grupe kaip organizatorius ir vykdytojas kartu su organizuotos grupės nariais R. C., R. J., S. M., R. Š., D. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š., A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. C. ir R. J., žinodamas, kad T. U. 2010-03-19 UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) vienintelio akcininko sprendimu į UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas paskirta ir įregistruota kaip UAB „S.“ direktorė yra fiktyviai, kad realiai šių pareigų ji nevykdo ir nevykdys, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu kartu su R. J. ir R. C. realiai organizuodamas UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą ir jai vadovaudamas, todėl kaip faktinis UAB „S.“ vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „S.“ apskaitos organizavimą bei siekdamas nuslėpti UAB „S.“ įsiskolinimus už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei šias paslaugas UAB „S.“ užsakiusius asmenis ir jų įsiskolinimus UAB „S.“, taip slėpti jo paties, R. J. ir R. C. suburtos organizuotos grupės vykdomą sukčiavimą, susitarė su R. C. ir R. J. netvarkyti UAB „S.“ apskaitos, ko pasekoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkio operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia kartu su R. J. ir R. C. nevedė jokių UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo. Be to, A. B., veikdamas kartu su R. C. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, sunaikino UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius krovinių pervežimo paslaugų įsigijimą. Taip A. B., veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas kartu su R. J. bei R. C., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „S.“ apskaitą bei, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. C. ir nenustatytais asmenimis, sunaikino UAB „S.“ apskaitos dokumentus. Dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Taip A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M.“ direktore D. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, siekdamas jo paties, R. C. ir R. J. sukčiavimui daryti suburtos organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ vardu užsakytus krovinių pervežimus, kuriuos pervežti užsakymus buvo gavusi UAB „M.“, nuslėpti už šiuos pervežimus iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „M.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, atsakomybės už tai, skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai UAB „S.“, realiai kartu su D. B. vykdydamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „M.“ apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, žinodamas, kad toliau nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, „T. S. A.“ realiai neįvyko, parengė šiuos tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus:
UAB „T.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-11 Nr. 20100044 ir Nr. 20100043, 2010-06-25 Nr. 20100067, 2010-07-01 Nr. 20100074, 2010-07-30 Nr. 20100088, 2010-11-22 Nr. 20100106, 2010-11-11 Nr. 20100097, 2010-11-24 Nr. 20100102 ir Nr. 20100103, 2010-11-29 Nr. 20100108, 2010-12-06 Nr. 20100110, 2010-12-07 Nr. 20100113, 2010-12-23 Nr. 20100121, kurias pasirašė išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu, bei kasos pajamų orderių kvitus 2010-06-14 Nr. 258, 2010-06-16 Nr. 259, 2010-06-28 Nr. 271, 2010-07-02 Nr. 275, 2010-08-02 Nr. 304, 2010-11-17 Nr. 399, 2010-11-25 Nr. 402, 2010-11-30 Nr. 406, 2010-12-03 Nr. 411, 2010-12-10 Nr. 417, 2010-12-29 Nr. 421, minėtuose dokumentuose nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „M.“ 2010 m. birželio-gruodžio mėnesiais įsigijo tariamai iš UAB „T.“ krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 131 206,40 Lt ir kad UAB „M.“ direktorė D. B. už šias paslaugas UAB „T.“ direktoriui – asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamai sumokėjo iš viso 104 274,56 Lt;
- UAB „O.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-31 Nr. 4893, 2010-06-08 Nr. 4898, 2010-06-14 Nr. 4902, 2010-06-15 Nr. 4903, 2010-06-30 Nr. 4912 ir Nr. 4913, 2010-07-07 Nr. 4916, 2010-07-19 Nr. 4924, 2010-11-03 Nr. 5003, 2010-11-09 Nr. 5006, 2010-11-11 Nr. 5009 bei kasos pajamų orderių kvitus 2010-06-01 Nr. 634, 2010-06-10 Nr. 637, 2010-06-19 Nr. 643, 2010-06-23 Nr. 645, 2010-07-05 Nr. 652, 2010-07-09 Nr. 657, 2010-07-16 Nr. 665, 2010-07-26 Nr. 674, 2010-11-08 Nr. 849, 2010-11-12 Nr. 858, pagal kuriuos UAB „M.“ per 2010 m. gegužės-liepos ir lapkričio mėnesius tariamai iš UAB „O.“ įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 112 388,64 Lt ir kad UAB „M.“ vadovė D. B. už šias paslaugas UAB „O.“ direktoriui – asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamai sumokėjo iš viso 112 388,64 Lt,
- 2010-06-29 IĮ „T. S. A.“ kasos pajamų orderio kvitą be numerio, 2010-06-29 UAB „M.“ kasos išlaidų orderį, pagal kuriuos UAB „M.“ 2010-06-29 įmonei „T. S. A.“ tariamai sumokėjo už transporto paslaugas 1 150 Eur, kas atitinka 3970,72 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir D. B. pasirašyti minėtus suklastotus apskaitos dokumentus, po ko asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, kaip įmonių „T.“ ir „O.“ direktorius, pasirašė minėtus UAB „O.“ vardu parengtus PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderių kvitus bei UAB „T.“ vardu parengtus kasos pajamų orderių kvitus, o D. B., kaip UAB „M.“ direktorė, pasirašė minėtus suklastotus UAB „O.“, UAB „T.“ kasos pajamų orderių kvitus bei 2010-06-29 UAB „M.“ kasos išlaidų orderį.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. kartu su jo nurodymu veikiančia UAB „M.“ direktore D. B., pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, visus aukščiau nurodytus suklastotus įmonių „T.“, „O.“ ir „T. S. A.“ vardu parengtus apskaitos dokumentus bei juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į UAB „M.“ apskaitos registrus. Taip A. B., veikdamas bendrininkų su D. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,M.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. gegužės-gruodžio mėnesių laikotarpį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
2. R. C. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, kartu su A. B. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengė nusikalstamos veikos planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti. Šiam didelės vertės sukčiavimui daryti R. C. kartu su A. B. ir R. J. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, A. B., R. J. kaip organizatorių bei vykdytojų S. M., R. Š., D. B., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., paskirstė jiems skirtingus vaidmenis bei atskiras užduotis, vadovavo šios grupės nusikalstamai veiklai organizuodamas ir koordinuodamas jos narių veiksmus, pats aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje, turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengiant prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas.
Siekiant įgyvendinti nusikalstamą planą, A. B. minėtiems organizatoriams įsipareigojo krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“, bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. J. J. įsipareigojus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, bei įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M. krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui pasiūlė naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. J. J. pasiūlius R. Š. už piniginį atlygį tapti UAB „N.“ vadovu ir akcininku, pastarasis įsiformino kaip vienintelis UAB „N.“ akcininkas pasirašydamas S. M. parengtas bei R. J. jam pateiktas pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip patvirtindamas jose nurodytus melagingus duomenis apie tai, kad tariamai jis iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, nupirko visas UAB „N.“ akcijas ir sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai jis jų nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, bei 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrė save šios įmonės vadovu, po ko R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. įsipareigojus organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą bei J. J. pavedus S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens paskyrimą jos vadovu ir įsipareigojus finansuoti su tuo susijusias išlaidas, S. M. per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie vykdomą sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). Tuo tarpu R. C. pavedė N. P. už piniginį atlygį surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį fiktyviai įsiregistruotų minėtos įmonės vadovu ir akcininku. N. P. pasiūlius T. U., o šiai, nežinančiai apie nusikalstamo sumanymo dalį – sukčiavimą, sutikus su N. P. pasiūlymu už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę, tapti fiktyvia jos direktore, A. B. R. C. prašymu suvedė S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. pateikus M. D. T. U., kaip neva būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D. kaip vienintelis UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininkas 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – (duomenys neskelbtini), bei jos direktore tariamai paskyrė T. U., po ko jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis pardavė T. U. ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., nors realiai pinigus už UAB „S.“ akcijas per N. Š. sumokėjo jam S. M. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. kartu su R. Š., veikiančiu R. J. nurodymu, bei su N. P., veikiančiu R. C. nurodymu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 M. D. sprendimą, pagal kurį ji tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, po ko S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. tariama UAB „S.“ direktore, R. C. kartu su A. B., oficialiai nedirbantys UAB „S.“, vykdydami su R. J. parengtą nusikalstamą planą, pasiūlė ir pavedė R. Š., V. J. ir A. K., neįdarbintiems į UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, kurios perveš krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to sutartis UAB „S.“ vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką R. C. kartu su kitais organizuotos grupės nariais atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB N.“; R. C. kartu su A. B. ir R. J. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose; taip pat jis kartu su A. B. ir R. J. suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. C. kartu su R. J. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu UAB „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; taip pat R. C. kartu su R. Š. pagaminęs netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ gavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės. R. J. prašymu R. C. išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; asmuo kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus R. C. nurodymu už šio iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį bei naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. pagalba pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; be to, R. C. kartu su R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimą, tariamai suteikiantį teisę B. G. valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendinant nusikalstamą planą R. Š., vykdydamas R. J. nurodymą, pastarajam bei R. C. organizuojant ir kontroliuojant jo veiklą, R. C. padedant bei kartu su juo, veikdami UAB „N.“ vardu, taip pat A. B. ir šio kontroliuojama D. B., veikdami UAB „M.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.) bei sudarė su jais rašytines ir (arba) žodines užsakymus-sutartis dėl krovinių pervežimo. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. C., žinodamas, kad UAB „S.“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdo, kad oficialiai įregistruota jos vadovė yra fiktyvi ir kad UAB „S.“ už krovinių pervežimo paslaugas su jas suteiksiančiomis įmonėmis neatsiskaitys, kartu su R. Š., veikiančiu jo bei R. J. nurodymu, UAB „N.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis, bei A. B. ir jo nurodymu veikianti D. B. UAB „M.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei apie nusikalkstamą veiklą nežinančiai V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautus užsakymus pervežti krovinius, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti su šiuos krovinius pervešiančiomis įmonėmis bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančiai V. J., vykdančiais R. C. ir A. B. nurodymus, sutarčių dėl toliau nurodytų krovinių pervežimų tarp UAB „N. ir UAB „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ nesudarė.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B. bei jų pavedimu, pastariesiems duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis, patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių sudarymo klausimais, jiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingus teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, susitarė su įvairiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis dėl krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, pervežimo bei sudarė dėl to su jomis šias užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesio užsakymus-sutartis Nr. 552, 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
3) tg
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-utartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesiais užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, esant pastarųjų reikalavimui sumokėti avansus, juos, vykdydami R. C. nurodymus, krovinius pervežančioms įmonėms sumokėjo R. Š., R. Š. ir A. K. grynaisiais iš R. J. per R. C. perduotų piniginių lėšų melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, taip pat asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, pagal netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės T. U. vardu parengtą įgaliojimą atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, už ką R. C. iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokėjo asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas už UAB „S.“ pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T.“, „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur, kas atitinka 31 689 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur, kas atitinka 45 576,96 Lt, sumai;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur, kas atitinka 11 048,96 Lt, sumai;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur, kas atitinka 110 938,46 Lt, sumai;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur, kas atitinka 15 882,88 Lt, sumai;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur, kas atitinka 46 612,80 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko vykdant R. C. ir A. B. nurodymus už šių mokamą piniginį atlygį N. P. ir B. G. paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstus dokumentus, R. C. ir A. B., siekdami per UAB „N.“ ir UAB „M.“ gauti iš krovinių pervežimo užsakovų pinigines lėšas ir jas užvaldyti, visus minėtų įmonių pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais – D. B., kurie šiuos CMR važtaraščius bei atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui už CMR važtaraščiuose nurodytus krovinių pervežimus pateikė šiuos krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt, o į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, UAB „N.“ vadovas R. Š., UAB „M.“ vadovė D. B. bei realiai šioms įmonėms ir UAB „S.“ vadovaujantys R. C., A. B. ir R. J., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š., vykdydamas R. C. ir R. J. nurodymus, per 2010 m. gegužės-spalio mėnesius iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. C. ir R. J. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K., S. M., be to, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais R. Š. R. J. nurodymu į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt). Tuo tarpu organizuotos grupės narė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino iš viso 142 376,60 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B.
R. C. kartu su A. B. ir R. J., realiai vadovaudami UAB „S.“, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir dėl to nuslėpti turimus UAB „S.“ įsiskolinimus už šias paslaugas bei šių paslaugų bendrovėje „S.“ užsakovus ir jų įsiskolinimus bendrovei „S.“, 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais tyčia nevedė UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo bei 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su A. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis sunaikino UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius krovinių pervežimo paslaugų įsigijimą. Be to, R. C., siekdamas savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir bent iš dalies nuslėpti minėtų iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, taip skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su R. Š., veikiančiu jo nurodymu, atbulinėmis datomis parengė užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pastaruosius jo nurodymu už T. U. pasirašė R. Š., taip įtvirtindami minėtuose dokumentuose žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai įsipareigojo suteikti ir tariamai suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ įmonėms „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ bei UAB „S.“ tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt. Tuo tarpu A. B. kartu su jo nurodymu veikiančiais D. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė tikrovės neatitinkančius užsakymus sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai įsipareigojo suteikti ir tariamai suteikė UAB „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt.
Taip R. C., veikdamas savo ir A. B. bei R. J. suburta organizuota grupe kaip organizatorius ir vykdytojas kartu su organizuotos grupės nariais A. B., R. J., S. M., R. Š., D. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š., A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat R. C. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š. ir R. Š., siekdamas jo paties, R. J. bei A. B. sukčiavimui daryti suburtos organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“, pervežimo paslaugas, užsakytas UAB „S.“ vardu, nuslėpti už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų bendrovėje „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, atsakomybės už tai, skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai UAB „S.“, realiai kartu su R. Š. vykdydamas UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad toliau nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ ir UAB „S.“ realiai nevyko, kartu su jo nurodymu veikiančiu UAB „N.“ direktoriumi R. Š., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, pagamino šiuos netikrus apskaitos dokumentus:
- įmonės „U.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-24 Nr. SF-0010912, 2010-05-27 Nr. SF-0010913, 2010-06-02 Nr. SF-0010927, 2010-06-03 Nr. SF-0010928, 2010-06-04 Nr. SF-0010931, 2010-06-23 Nr. SF-0010957 ir Nr. SF-0010952, 2010-06-29 Nr. SF-0010961, 2010-07-02 Nr. SF-0010963 ir Nr. SF-0010964, 2010-07-06 Nr. SF-0010968, Nr. SF-0010965 ir Nr. SF-0010967, 2010-07-12 Nr. SF-0010972, 2010-07-16 Nr. SF-0010975, 2010-07-26 Nr. 0010982, 2010-07-29 Nr. 0010985 ir kasos pajamų orderių kvitus 2010-05-17 Nr. 00096, 2010-05-24 Nr. 00112, 2010-05-27 Nr. 00113, 2010-06-03 Nr. 00126, 2010-06-04 Nr. 00127 ir Nr. 00128, 2010-06-23 Nr. 00182 ir Nr. 00184, 2010-06-29 Nr. 00204, 2010-07-02 Nr. 00212 ir Nr. 00213, 2010-07-12 Nr. 00222, 2010-07-29 Nr. 00243, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius tariamai iš įmonės „U.“ įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 216 145,28 Lt dydžio pinigų sumą, už kurias šiai įmonei tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 151 232,64 Lt dydžio pinigų sumą;
- įmonės „T. S. Š.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-14 Nr. 002040, 2010-05-21 Nr. 002047 ir Nr. 002048, 2010-05-24 Nr. 002049, 2010-05-28 Nr. 002051, 2010-06-01 Nr. 002057, 2010-06-03 Nr. 002060, 2010-06-10 Nr. 002061 ir Nr. 002062, 2010-06-14 Nr. 002065, 2010-06-21 Nr. 002075, 2010-06-24 Nr. 002076, 2010-06-25 Nr. 002082, Nr. 002083 ir Nr. 002084, 2010-06-28 Nr. 002085 ir Nr. 002086, 2010-07-02 Nr. 002088, 2010-07-05 Nr. 002092 ir Nr. 002091, 2010-07-09 Nr. 002094, 2010-07-12 Nr. 002096, 2010-07-14 Nr. 002098 bei kasos pajamų orderių kvitus Nr. 2040-1 be datos, 2010-05-26 Nr. 2051-1, 2010-06-09 Nr. 2083-1, 2010-07-11 Nr. 2049-1, 2010-07-05 Nr. 2091-1, 2010-07-08 Nr. 2085-1 ir 2010-07-16 Nr. 2092-1, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius iš įmonės „T. S. Š.“ tariamai įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 125 474,75 Lt dydžio pinigų sumą, už kurias šiai įmonei tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 107 002,27 Lt dydžio pinigų sumą;
- įmonės „J. I.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-09 Nr. J 0141, 2010-06-11 Nr. J 0143, 2010-06-17 Nr. J 0144 ir Nr. J 0145, 2010-06-18 Nr. J 0147, 2010-06-28 Nr. J 0155 ir Nr. J 0156, 2010-06-29 Nr. J 0157, 2010-06-30 Nr. J 0158, 2010-07-01 Nr. J 0161 ir Nr. J 0162, 2010-07-02 Nr. J 0164 ir Nr. J 0165, 2010-07-08 Nr. J 0169, 2010-07-09 Nr. J 0171, 2010-07-12 Nr. J 0173, 2010-07-13 Nr. J 0174, 2010-07-21 Nr. J 0179 bei kasos pajamų orderių kvitus 2010-08-16 Nr. 098, 2010-08-24 Nr. 101, 2010-08-31 Nr. 104, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ 2010 m. birželio-liepos mėnesiais iš įmonės „J. I.“ tariamai įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 129 013,87 Lt dydžio pinigų sumą, už kurias tariamai sumokėjo šiai įmonei grynaisiais iš viso 74 287 Lt dydžio pinigų sumą;
- UAB „S.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-21 Nr. 0124, 2010-06-01 Nr. 0146, 2010-06-17 Nr. 0151, Nr. 0144 ir Nr. 0145, 2010-06-21 Nr. 0161, 2010-06-23 Nr. 0163, 2010-06-28 Nr. 0164, Nr. 0165 ir Nr. 0166, 2010-06-30 Nr. 0168, 2010-07-05 Nr. 0171, 2010-07-09 Nr. 0175, 2010-07-12 Nr. 0176, 2010-07-19 Nr. 0180, 2010-07-26 Nr. 0191 T. U. vardu, taip pat UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitus 2010-05-24 Nr. 0029, 2010-06-02 Nr. 0030, 2010-06-03 Nr. 0031, 2010-06-07 Nr. 0033, 2010-06-09 Nr. 0034, 2010-06-17 Nr. 0035, 2010-06-21 Nr. 0036, 2010-07-02 Nr. 0040, 2010-07-08 Nr. 0041, 2010-07-12 Nr. 0043, 2010-07-16 Nr. 0046, 2010-07-21 Nr. 0048, 2010-07-27 Nr. 0050, pastaruosiuose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ direktorius R. Š. per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius UAB „S.“ direktorei T. U. už krovinių pervežimo paslaugas tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 69 618 Lt, po ko visus šiuos UAB „S.“ direktorės T. U. vardu parengtus dokumentus, vykdydama R. C. nurodymus, už T. U. pasirašė R. Š.
Tęsdamas nusikalstamą veiką R. C. kartu su jo nurodymu veikiančiu UAB „N.“ direktoriumi R. Š., pastarajam pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, minėtuose netikruose apskaitos dokumentuose įtvirtintus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į UAB „N.“ apskaitos registrus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Taip R. C., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š. ir R. Š., organizuodamas ir vykdydamas minėtų netikrų apskaitos dokumentų tarp UAB „N.“ ir įmonių „T. S. Š.“, „U.“, „J. I.“, UAB „S.“ pagaminimą bei juose nurodytų neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimą į UAB „N.“ apskaitą apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį ir padarė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat R. C. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B. ir R. J., žinodamas, kad T. U. 2010-03-19 UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) vienintelio akcininko sprendimu į UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas paskirta ir įregistruota kaip UAB „S.“ direktorė yra fiktyviai, kad realiai šių pareigų ji nevykdo ir nevykdys, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu kartu su A. B. ir R. J. realiai organizuodamas UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą ir jai vadovaudamas, todėl kaip faktinis UAB „S.“ vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „S.“ apskaitos organizavimą bei siekdamas nuslėpti UAB „S.“ įsiskolinimus už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei šias paslaugas UAB „S.“ užsakiusius asmenis ir jų įsiskolinimus UAB „S.“, taip slėpti jo paties ir A. B. bei R. J. suburtos organizuotos grupės vykdomą sukčiavimą, susitarė su R. J. ir A. B. netvarkyti UAB „S.“ apskaitos, ko pasekoje kartu su pastaraisiais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkio operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia nevedė jokių UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo.
Be to, R. C., veikdamas kartu su A. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, sunaikino UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius krovinių pervežimo paslaugų įsigijimą. Taip R. C., veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas kartu su R. J. bei A. B., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „S.“ apskaitą bei, veikdamas kartu su A. B. ir nenustatytais asmenimis, sunaikino UAB „S.“ apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
3. R. J. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, kartu su A. B. ir R. C. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengė nusikalstamos veikos planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti. Šiam didelės vertės sukčiavimui daryti R. J. kartu su A. B. ir R. C. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, A. B., R. C. kaip organizatorių bei vykdytojų S. M., R. Š., D. B., B. G., N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., paskirstė jiems skirtingus vaidmenis bei atskiras užduotis, vadovavo šios grupės nusikalstamai veiklai organizuodamas ir koordinuodamas jos narių veiksmus, pats dalyvavo organizuotos grupės veikloje, turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengiant prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas.
Siekiant įgyvendinti nusikalstamą planą, A. B. įsipareigojo minėtiems organizatoriams krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“ bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. R. J. įsipareigojo nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui. S. M. pasiūlius krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui, R. J. pasiūlė R. Š. už piniginį atlygį tapti UAB „N.“ vadovu ir akcininku bei kartu su S. M. pateikė R. Š. pasirašyti S. M. parengtas dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias R. Š. tariamai nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai R. Š. šių akcijų nepirko ir pinigų už jas nemokėjo. R. Š. pasirašius minėtas sutartis bei 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrus save šios įmonės vadovu, R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. įsipareigojus organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą, R. J. pavedė S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens paskyrimą jos vadovu ir įsipareigojo finansuoti su tuo susijusias išlaidas. Vykdydamas R. J. nurodymą S. M. per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie vykdomą sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). Tuo tarpu R. C. pavedė N. P. už piniginį atlygį surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį fiktyviai įsiregistruotų minėtos įmonės vadovu ir akcininku. N. P. pasiūlius T. U., o šiai, nežinančiai apie vykdomą sukčiavimą, sutikus su N. P. pasiūlymu už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę, tapti fiktyvia jos direktore, A. B. R. C. prašymu dėl UAB „S.“ įgijimo reikalų suvedė S. M. su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. pateikus M. D. per N. Š. T. U., kaip neva būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D., kaip vienintelis UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininkas, 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą– (duomenys neskelbtini), bei jos direktore tariamai paskyrė T. U., po ko jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis pardavė ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., nors realiai už įgytą įmonę – UAB „S.“ su M. D. per N. Š. atsiskaitė S. M. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. ir R. Š., veikiantys R. J. pavedimu, kartu su N. P., veikiančiu R. C. pavedimu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 M. D. sprendimą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ji tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, po ko S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. tariama UAB „S.“ direktore, R. C. kartu su A. B., oficialiai nedirbantys bendrovėje „S.“, vykdydami su R. J. parengtą nusikalstamą planą, pasiūlė ir pavedė R. Š., V. J. ir A. K., neįdarbintiems į UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, kurios perveš krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to sutartis UAB „S.“ vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką R. J. kartu su kitais organizuotos grupės nariais atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB „N.“; R. J. kartu su R. C. ir A. B. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė sukčiavimui vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. J. kartu su R. C. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu UAB „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. kartu su R. Š. pagaminęs netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ gavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės. R. J. prašymu R. C. išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; B. G. R. C. nurodymu už jo iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį bei naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. pagalba pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; R. C. kartu su R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 įgaliojimą UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, tariamai suteikiantį teisę asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendinant nusikalstamą planą R. Š. R. J. pavedimu, pastarajam bei R. C. organizuojant ir kontroliuojant jo veiklą, R. C. padedant bei kartu su juo, veikdami UAB „N.“ vardu, taip pat A. B. ir šio kontroliuojama D. B., veikdami UAB „M.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.) bei sudarė su jais rašytines ir (arba) žodines užsakymus-sutartis dėl krovinių pervežimo. R. Š. R. J. bei R. C., žinančių, kad UAB „S.“ už krovinių pervežimo paslaugas su jas suteiksiančiomis įmonėmis neatsiskaitys, nurodymu kartu su R. C. UAB „N.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis, o taip pat D. B. A. B. nurodymu kartu su juo UAB „M.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei apie nusikalstamą veiklą nežinančiai V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos užsakymus pervežti krovinius, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu atliktus krovinių pervežimus bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., V. J. ir A. K., veikiančiais R. C. ir A. B. nurodymu, tyčia nesudarė sutarčių dėl toliau nurodytų krovinių pervežimų tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B. bei jų pavedimu, pastariesiems duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis, patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo bei šiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingai teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, susitarė su įvairiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis dėl krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, pervežimo bei sudarė dėl to su jomis šias užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o būtent:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552, 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesiais užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, esant pastarųjų reikalavimui sumokėti avansus, R. J. teikė tam reikalingas pinigines lėšas, iš kurių avansus grynaisiais krovinius pervežančioms įmonėms R. C. nurodymu mokėjo R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, taip pat juos mokėjo asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, R. C. nurodymu atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, naudodamasis netikru 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu, už ką R. C. sumokėjo asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, iš R. J. suteiktų piniginių lėšų nenustatyto dydžio atlygius, be to, minėtus avansus už UAB „S.“ mokėjo R. Š. R. C. nurodymu atlikdamas pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T., „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur, kas atitinka 31 689 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur, kas atitinka 45 576,96 Lt, sumai;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur, kas atitinka 11 048,96 Lt, sumai;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur, kas atitinka 110 938,46 Lt, sumai;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur, kas atitinka 15 882,88 Lt, sumai;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur, kas atitinka 46 612,80 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko N. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, vykdant R. C. ir A. B. nurodymus bei už šių mokamą piniginį atlygį paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) atsiųstus dokumentus, R. C. ir A. B. visus minėtų įmonių pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais – D. B. Tęsdami nusikalstamą veiką UAB „N.“ vadovas R. Š., vykdydamas R. J. bei R. C. nurodymus, ir UAB „M.“ vadovė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, minėtus CMR važtaraščius bei atsiskaitymui už šiuose CMR važtaraščiuose nurodytų krovinių pervežimą atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt ir į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, realiai UAB „N.“, UAB „M.“ ir UAB „S.“ vadovavę R. J., R. C. ir A. B. bei UAB „N.“ vadovas R. Š. ir UAB „M.“ vadovė D. B., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis tyčia neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas R. J. ir R. C. nurodymus, R. Š. per 2010 m. gegužės-spalio mėnesius iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. J. kartu su R. C. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K. bei S. M. Be to, vykdydamas R. J. nurodymus, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais R. Š. nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai iš UAB „N.“ sąskaitos į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt). Tuo tarpu organizuotos grupės narė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino krovinių pervežimo užsakovų pervestas iš viso 142 376,60 Lt dydžio pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B.
R. J. kartu su A. B. ir R. C., realiai vadovaudami UAB „S.“, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir dėl to nuslėpti turimus UAB „S.“ įsiskolinimus už šias paslaugas bei šių paslaugų bendrovėje „S.“ užsakovus ir jų įsiskolinimus bendrovei „S.“, 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais tyčia nevedė UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo. Be to, R. C. kartu su jo nurodymu veikiančiu R. Š., siekdami organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai bendrovei UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pastaruosius R. C. nurodymu už T. U. pasirašė R. Š., taip įtvirtindami minėtuose dokumentuose žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai įsipareigojo suteikti ir tariamai suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt dydžio pinigų sumą. Tuo pat metu A. B. 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su D. B., veikiančia jo nurodymu, atbulinėmis datomis parengė užsakymus sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai suteikė UAB „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt, minėtas UAB „T.“ vardu parengtas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė A. B. išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu, kitus UAB „T.“ bei UAB „O.“ vardu parengtus dokumentus A. B. nurodymu kaip įmonių „O.“ ir „T.“ diretorius pasirašė asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus.
Taip R. J., veikdamas savo paties ir A. B. bei R. C. suburta organizuota grupe kaip organizatorius ir vykdytojas kartu su organizuotos grupės nariais A. B., R. C., S. M., R. Š., D. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š. ir A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B. ir R. C., žinodamas, kad T. U. 2010-03-19 UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) vienintelio akcininko sprendimu į UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas paskirta ir įregistruota kaip UAB „S.“ direktorė yra fiktyviai, kad realiai šių pareigų ji nevykdo ir nevykdys, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu kartu su A. B. ir R. C. realiai organizuodamas UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą ir jai vadovaudamas, todėl kaip faktinis UAB „S.“ vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „S.“ apskaitos organizavimą bei siekdamas nuslėpti UAB „S.“ įsiskolinimus už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei šias paslaugas UAB „S.“ užsakiusius asmenis ir jų įsiskolinimus UAB „S.“, taip slėpti jo paties, A. B. ir R. C. suburtos organizuotos grupės vykdomą sukčiavimą, susitarė su R. C. ir A. B. netvarkyti UAB „S.“ apskaitos, ko pasekoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkio operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia kartu su A. B. ir R. C. nevedė jokių UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo. Taip R. J., veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas kartu su R. C. ir A. B., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „S.“ apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
4. R. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas R. C., R. J. ir A. B. suburta organizuota grupe sunkiam nusikaltimui – didelės vertės sukčiavimui – daryti, susidedančia iš jo paties, minėtų organizatorių bei kitų narių S. M., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, D. B., N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas, atlikdamas vykdytojo vaidmenį dalyvavo įgyvendinant A. B., R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengtą nusikalstamą planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti.
Siekiant įgyvendinti nusikalstamą planą, A. B. įsipareigojo minėtiems organizatoriams krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“ bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. J. J. įsipareigojus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M. krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui pasiūlė naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. R. Š., J. J. pasiūlius už piniginį atlygį tapti UAB „N.“ vadovu ir akcininku, žinodamas, kad UAB „N.“ vardu iš krovinių pervežimo užsakovų gautomis piniginėmis lėšomis su krovinių pervežimo paslaugas suteiksiančiomis įmonėmis atsiskaityta nebus, o jos bus pasisavintos, įsiformino kaip vienintelis UAB „N.“ akcininkas pasirašydamas S. M. parengtas bei R. J. jam pateiktas pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip patvirtindamas jose nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis tariamai nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai šių akcijų jis nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, bei 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrė save šios įmonės vadovu. To pasekoje R. J. pavedė R. Š. krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. pažadėjus J. J. organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą bei J. J. pavedus S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens paskyrimą jos vadovu ir įsipareigojus finansuoti su tuo susijusias išlaidas, S. M. per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie vykdomą sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). Tuo tarpu R. C. pavedė N. P. už piniginį atlygį surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį fiktyviai įsiregistruotų minėtos įmonės vadovu ir akcininku. N. P. pasiūlius T. U., o šiai, nežinančiai apie vykdomą sukčiavimą, sutikus su N. P. pasiūlymu už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę, tapti fiktyvia jos direktore, A. B. R. C. prašymu suvedė S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo reikalų su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. pateikus M. D. per N. Š. T. U. asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D. kaip vienintelis UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininkas 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – (duomenys neskelbtini), bei jos direktore tariamai paskyrė T. U., po ko jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis pardavė ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., nors iš tikrųjų už įgytą įmonę – UAB „S.“ atsiskaitė S. M. sumokėdamas M. D. per N. Š. nenustatyto dydžio piniginį atlygį. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, R. Š., veikiantis R. J. nurodymu, kartu su S. M. ir N. P., veikiančiu R. C. nurodymu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 M. D. sprendimą, pagal kurį ji tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, už ką S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. tariama UAB „S.“ direktore, R. C. kartu su A. B., oficialiai nedirbantys bendrovėje „S.“, vykdydami su R. J. parengtą nusikalstamą planą, pasiūlė ir pavedė R. Š., V. J. ir A. K., neįdarbintiems į UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, kurios perveš krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to sutartis UAB „S.“ vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š. kartu su kitais organizuotos grupės nariais atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko R. Š. ir D. B. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB „N.“; R. C. kartu su A. B. ir R. J. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. C. kartu su R. J. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu UAB „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. suorganizavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės kartu su R. Š. pagaminęs netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“. R. J. prašymu R. C. išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, R. C. nurodymu už jo iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį bei naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. pagalba pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; R. C. kartu su R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 įgaliojimą UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, tariamai suteikiantį teisę asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendindami nusikalstamą planą R. Š. R. J. nurodymu, pastarajam bei R. C. organizuojant ir kontroliuojant jo veiklą, R. C. padedant bei kartu su juo, veikdami UAB „N.“ vardu, taip pat A. B. ir šio kontroliuojama D. B., veikdami UAB „M.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.) bei sudarė su jais rašytines ir (arba) žodines užsakymus sutartis dėl krovinių pervežimo. Tęsdami nusikalstamą veiką R. Š., veikiantis R. C. bei R. J. nurodymu, žinodamas, kad UAB „S.“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdo, kad oficialiai įregistruota jos vadovė yra fiktyvi ir kad UAB „S.“ už krovinių pervežimo paslaugas su jas suteiksiančiomis įmonėmis neatsiskaitys, kartu su R. C. UAB „N.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis bei A. B. ir jo nurodymu veikianti D. B. UAB „M.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei apie nusikalstamą veiklą nežinančiai V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautus užsakymus pervežti krovinius, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti už tuos UAB „S.“ užsakymu atliktus krovinių pervežimus bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., V. J. ir A. K., vykdančiais R. C. ir A. B. nurodymus, sutarčių dėl toliau nurodytų krovinių pervežimų tarp UAB „N. ir UAB „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ nesudarė.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B. bei jų pavedimu, pastariesiems patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo, duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis bei šiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingai teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, užsakė įvairias Lietuvos ir užsienio įmones pervežti krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudarė dėl to su jomis šiuos užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552 ir Nr. 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesiais užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, esant pastarųjų reikalavimui sumokėti avansus, juos iš R. J. per R. C. perduotų piniginių lėšų krovinius pervežančioms įmonėms R. C. nurodymu grynaisiais mokėjo R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, taip pat asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, pagal netikrą R. Š. už T. U. pasirašytą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės T. U. vardu parengtą įgaliojimą atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, už ką R. C. iš R. J. suteiktų piniginių lėšų sumokėjo jam nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas pavedimus už UAB „S.“ iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T., „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur, kas atitinka 31 689 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur, kas atitinka 45 576,96 Lt, sumai;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur, kas atitinka 11 048,96 Lt, sumai;
- RAB „E. P.“ pateikus PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur, kas atitinka 110 938,46 Lt, sumai;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur, kas atitinka 15 882,88 Lt, sumai;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur, kas atitinka 46 612,80 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko N. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, vykdant R. C. ir A. B. nurodymus bei už šių mokamą piniginį atlygį paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstus dokumentus, R. C. ir A. B. visus minėtų įmonių įvairiais būdais pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais – D. B. Tęsdami nusikalstamą veiką R. Š., veikdamas R. J. bei R. C. nurodymu, ir D. B., veikdama A. B. nurodymu, minėtus CMR važtaraščius bei atsiskaitymui už šiuose CMR važtaraščiuose nurodytų krovinių pervežimus atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt ir į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, UAB „N.“ vadovas R. Š., UAB „M.“ vadovė D. B. bei realiai šioms įmonėms ir UAB „S.“ vadovaujantys R. C., A. B. ir R. J., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š., vykdydamas R. C. ir R. J. nurodymus, per 2010 m. gegužės-spalio mėnesius iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. C. ir R. J. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K. bei S. M. Be to, R. Š. R. J. nurodymu 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt) pervedė iš UAB „N.“ sąskaitos į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje. Tuo tarpu organizuotos grupės narė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino iš viso 142 376,60 Lt dydžio pinigines lėšas, gautas iš krovinių pervežimo užsakovų, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B.
R. Š., siekdamas savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su R. C. jo nurodymu atbulinėmis datomis pagamino netikrus užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pagal kuriuos UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais tariamai suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt, po ko R. Š. minėtus suklastotus kasos pajamų orderių kvitus tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“ R. C. nurodymu pasirašė už T. U. Tuo tarpu A. B. taip pat 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su D. B., veikiančia jo nurodymu, atbulinėmis datomis parengė užsakymus-sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai suteikė UAB „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt, po ko A. B. minėtas UAB „T.“ vardu parengtas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu, o jo nurodymu B. G., kaip UAB „T.“ bei UAB „O.“ vadovas, pasirašė kitus šių įmonių vardu parengtus dokumentus.
Taip R. Š., veikdamas R. C., A. B. bei R. J. suburta organizuota grupe kaip vykdytojas kartu su minėtais organizatoriais ir kitais organizuotos grupės nariais S. M., D. B., B. G., N. P., R. Š. ir A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsio 2 dalyje.
Taip pat R. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovas, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š. ir R. C., taipogi realiai vadovaujančiu UAB „N.“, bei siekdamas savo ir kitų R. J., R. C. bei A. B. sukčiavimui suburtos organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“, pervežimo paslaugas, užsakytas UAB „S.“ vardu, nuslėpti neteisėtą už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „N.“ gautų piniginių lėšų užvaldymą, išvengti atsakomybės už tai, skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad toliau nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ bei „S.“ realiai nevyko, kad T. U. toliau nurodytų UAB „S.“ vardu išrašytų apskaitos dokumentų nepasirašė, R. C. nurodymu bei kartu su juo parengė šiuos netikrus apskaitos dokumentus:
- įmonės „U.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-24 Nr. SF-0010912, 2010-05-27 Nr. SF-0010913, 2010-06-02 Nr. SF-0010927, 2010-06-03 Nr. SF-0010928, 2010-06-04 Nr. SF-0010931, 2010-06-23 Nr. SF-0010957 ir Nr. SF-0010952, 2010-06-29 Nr. SF-0010961, 2010-07-02 Nr. SF-0010963 ir Nr. SF-0010964, 2010-07-06 Nr. SF-0010968, Nr. SF-0010965 ir Nr. SF-0010967, 2010-07-12 Nr. SF-0010972, 2010-07-16 Nr. SF-0010975, 2010-07-26 Nr. 0010982, 2010-07-29 Nr. 0010985 ir kasos pajamų orderių kvitus 2010-05-17 Nr. 00096, 2010-05-24 Nr. 00112, 2010-05-27 Nr. 00113, 2010-06-03 Nr. 00126, 2010-06-04 Nr. 00127 ir Nr. 00128, 2010-06-23 Nr. 00182 ir Nr. 00184, 2010-06-29 Nr. 00204, 2010-07-02 Nr. 00212 ir Nr. 00213, 2010-07-12 Nr. 00222, 2010-07-29 Nr. 00243, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius tariamai iš įmonės „U.“ įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 216 145,28 Lt sumą, už kurias šiai įmonei tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 151 232,64 Lt dydžio pinigų sumą;
- įmonės „T. S. Š.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-14 Nr. 002040, 2010-05-21 Nr. 002047 ir Nr. 002048, 2010-05-24 Nr. 002049, 2010-05-28 Nr. 002051, 2010-06-01 Nr. 002057, 2010-06-03 Nr. 002060, 2010-06-10 Nr. 002061 ir Nr. 002062, 2010-06-14 Nr. 002065, 2010-06-21 Nr. 002075, 2010-06-24 Nr. 002076, 2010-06-25 Nr. 002082, Nr. 002083 ir Nr. 002084, 2010-06-28 Nr. 002085 ir Nr. 002086, 2010-07-02 Nr. 002088, 2010-07-05 Nr. 002092 ir Nr. 002091, 2010-07-09 Nr. 002094, 2010-07-12 Nr. 002096, 2010-07-14 Nr. 002098 bei kasos pajamų orderių kvitus Nr. 2040-1 (be datos), 2010-05-26 Nr. 2051-1, 2010-06-09 Nr. 2083-1, 2010-07-11 Nr. 2049-1, 2010-07-05 Nr. 2091-1, 2010-07-08 Nr. 2085-1 ir 2010-07-16 Nr. 2092-1, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius iš įmonės „T. S. Š.“ tariamai įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 125 474,75 Lt sumą, už kurias šiai įmonei tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 107 002,27 Lt dydžio pinigų sumą;
- įmonės „J. I.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-09 Nr. J 0141, 2010-06-11 Nr. J 0143, 2010-06-17 Nr. J 0144 ir Nr. J 0145, 2010-06-18 Nr. J 0147, 2010-06-28 Nr. J 0155 ir Nr. J 0156, 2010-06-29 Nr. J 0157, 2010-06-30 Nr. J 0158, 2010-07-01 Nr. J 0161 ir Nr. J 0162, 2010-07-02 Nr. J 0164 ir Nr. J 0165, 2010-07-08 Nr. J 0169, 2010-07-09 Nr. J 0171, 2010-07-12 Nr. J 0173, 2010-07-13 Nr. J 0174, 2010-07-21 Nr. J 0179 bei kasos pajamų orderių kvitus 2010-08-16 Nr. 098, 2010-08-24 Nr. 101, 2010-08-31 Nr. 104, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ 2010 m. birželio-liepos mėnesiais iš įmonės „J. I.“ tariamai įsigijo krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 129 013,87 Lt sumą, už kurias tariamai sumokėjo šiai įmonei grynaisiais iš viso 74 287 Lt dydžio pinigų sumą;
- UAB „S.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-21 Nr. 0124, 2010-06-01 Nr. 0146, 2010-06-17 Nr. 0151, Nr. 0144 ir Nr. 0145, 2010-06-21 Nr. 0161, 2010-06-23 Nr. 0163, 2010-06-28 Nr. 0164, Nr. 0165 ir Nr. 0166, 2010-06-30 Nr. 0168, 2010-07-05 Nr. 0171, 2010-07-09 Nr. 0175, 2010-07-12 Nr. 0176, 2010-07-19 Nr. 0180, 2010-07-26 Nr. 0191, taip pat UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitus 2010-05-24 Nr. 0029, 2010-06-02 Nr. 0030, 2010-06-03 Nr. 0031, 2010-06-07 Nr. 0033, 2010-06-09 Nr. 0034, 2010-06-17 Nr. 0035, 2010-06-21 Nr. 0036, 2010-07-02 Nr. 0040, 2010-07-08 Nr. 0041, 2010-07-12 Nr. 0043, 2010-07-16 Nr. 0046, 2010-07-21 Nr. 0048, 2010-07-27 Nr. 0050, pastaruosiuose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ direktorius R. Š. per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius UAB „S.“ direktorei T. U. už krovinių pervežimo paslaugas tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 69 618 Lt, po ko visus šiuos UAB „S.“ direktorės T. U. vardu parengtus dokumentus, vykdydama R. C. nurodymus, už T. U. pasirašė R. Š.
Tęsdamas nusikalstamą veiką UAB „N.“ direktorius R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, R. C. nurodymu bei kartu su juo minėtuose netikruose apskaitos dokumentuose įtvirtintus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į UAB „N.“ apskaitos registrus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Taip R. Š., veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas kartu su R. C. ir R. Š., pagamindamas minėtus netikrus apskaitos dokumentus tarp UAB „N.“ ir įmonių „T. S. Š.“, „U.“, „J. I.“, „S.“ bei juose nurodytas neįvykusias ūkines operacijas įtraukdamas į UAB „N.“ apskaitą apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
5. D. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama R. C., R. J. ir A. B. suburta organizuota grupe sunkiam nusikaltimui – didelės vertės sukčiavimui – daryti, susidedančia iš jos pačios, minėtų organizatorių bei kitų narių S. M., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, R. Š., N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., turėdama bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas, atlikdama vykdytojo vaidmenį dalyvavo įgyvendinant A. B., R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengtą nusikalstamą planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti.
A. B. įsipareigojus minėtiems organizatoriams krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę UAB „M.“, šios įmonės direktorė D. B., žinodama, kad už krovinių pervežimus, kuriuos atliks UAB „S.“ vardu užsakytos įmonės, piniginėmis lėšomis, gautomis iš UAB „M.“ užsakovų, atsiskaityta nebus, o jos bus pasisavintos, sutiko su A. B. pasiūlymu vykdyti minėtu tikslu krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sudaryti su jais sutartis UAB „M.“ vardu. J. J. įsipareigojus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M. krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui pasiūlė minėtiems organizatoriams naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. R. J. pasiūlymu R. Š. už piniginį atlygį įsiformino kaip vienintelis UAB „N.“ akcininkas pasirašydamas S. M. parengtas bei R. J. jam pateiktas pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias jis tariamai nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai jis jų nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, taip pat 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrė save šios įmonės vadovu, po ko R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. pažadėjus J. J. organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą bei J. J. pavedus S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens fiktyvų paskyrimą jos vadovu ir įsipareigojus finansuoti su tuo susijusias išlaidas, S. M. surado ir per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie nusikalstamos sumanymo dalį – sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). Tuo tarpu N. P., veikdamas R. C. pavedimu už piniginį atlygį, pasiūlė T. U., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, ir ši sutiko už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę bei tapti fiktyvia jos direktore. Tęsdamas parengiamuosius sukčiavimo veiksmus, A. B. R. C. prašymu suvedė S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. pateikus M. D. per N. Š. T. U., kaip tariamai būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D. savo, kaip vienintelio UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininko, 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – (duomenys neskelbtini), bei jos direktore paskyrė T. U., po ko jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis tariamai pardavė T. U. ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., nors realiai atsiskaitymą už perleistą UAB „S.“ per N. Š. gavo iš S. M. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. kartu su R. Š., veikiančiu R. J. nurodymu, bei su N. P., veikiančiu R. C. nurodymu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) vienintelio akcininko M. D. sprendimą, pagal kurį T. U. tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, po ko S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. UAB „S.“ direktore, A. B. ir R. C., oficialiai nedirbdami UAB „S.“, vykdydami su R. J. parengtą nusikalstamą susitarimą, pasiūlė ir pavedė R. Š., V. J. ir A. K., neįdarbintiems į UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, pervešiančias krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to užsakymus sutartis realios ūkinės veikos nevykdančios UAB „S.“ vardu.
Vykdant nusikalstamą planą D. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko ir D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB „N.“; R. C., A. B. ir R. J. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. C. ir R. J. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu UAB „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. kartu su R. Š. pagaminęs netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ gavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės. Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, R. C. nurodymu už jo iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį, naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. ir R. C. pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu, 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; R. C. kartu su R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 įgaliojimą UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, tariamai suteikiantį teisę asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Tęsdama nusikalstamą veiką UAB „M.“ direktorė D. B., veikdama A. B. nurodymu, pastarajam padedant ir koordinuojant jos veiklą, bei kartu su juo, veikdami UAB „M.“ vardu, taip pat R. C. kartu su jo ir R. J. kontroliuojamu UAB „N.“ direktoriumi R. Š., veikdami UAB „N.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „UTTA“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.), sudarė su jais rašytinius ir (arba) žodinius užsakymus sutartis dėl krovinių pervežimo ir šių užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei apie nusikalstamą veiklą nežinančiai V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „M.“ ir UAB „N.“ gautus užsakymus, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti su šiuos užsakymus įvykdysiančiomis įmonėmis bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančia V. J., vykdančiais A. B. ir R. C. nurodymus, sutarčių dėl perduotų užsakymų įvykdymo atitinkamai tarp UAB „M.“ ir UAB „S. bei tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“ nesudarė.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B., pastariesiems patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo bei duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis, šiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingai teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, užsakė įvairias Lietuvos ir užsienio įmones pervežti krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudarė dėl to su jomis šiuos užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552 ir Nr. 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) A. K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesiais užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir vėliau juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, šioms reikalaujant sumokėti avansus, juos R. C. nurodymu R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, mokėjo grynaisiais iš R. J. per R. C. perduotų piniginių lėšų, taip pat asmuo, kurio atžvilgiu byla nutrauikta jam mirus, pagal netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės įgaliojimą atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, už ką R. C. iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokėjo jam nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas už UAB „S.“ pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T.“, „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur, kas atitinka 31 689 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur, kas atitinka 45 576,96 Lt, sumai;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur, kas atitinka 11 048,96 Lt, sumai;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur, kas atitinka 110 938,46 Lt, sumai;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur, kas atitinka 15 882,88 Lt, sumai;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur, kas atitinka 46 612,80 Lt, sumai;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko N. P. ir asmeniui kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus vykdant R. C. ir A. B. nurodymus bei už šių mokamą piniginį atlygį paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstus dokumentus, R. C. ir A. B. visus minėtų įmonių įvairiais būdais pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė D. B., o susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais – R. Š. Tęsdami nusikalstamą veiką UAB „M.“ direktorė D. B., veikdama A. B. nurodymu, bei UAB „N.“ direktorius R. Š., veikdamas R. J. bei R. C. nurodymu, minėtus CMR važtaraščius bei atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui už CMR važtaraščiuose nurodytų krovinių pervežimą pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „M.“ ir UAB „N.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 147 575,08 Lt, bei į UAB „N.“ sąskaitas (sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale) iš viso 570 362,76 Lt, UAB „M.“ direktorė D. B., UAB „N.“ direktorius R. Š. bei realiai šioms įmonėms ir UAB „S.“ vadovaujantys A. B., R. C. ir R. J., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdama nusikalstamą veiką D. B., vykdydama A. B. nurodymus, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino iš viso 142 376,60 Lt dydžio krovinių pervežimo užsakovų pervestas pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B. Tuo tarpu R. Š., vykdydamas R. C. ir R. J. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. C. ir R. J. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K. bei S. M., be to, R. Š. R. J. nurodymu nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai iš UAB „N.“ sąskaitos pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt) į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje.
D. B., siekdama savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „M.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai bendrovei UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, A. B. nurodymu kartu su juo bei asmeniu kuriuo atžvilgiu byla nutraukta jam mirus suklastojo užsakymus-sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai suteikė UAB „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt. Tuo tarpu R. C. kartu su jo nurodymu veikiančiu R. Š. 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė tikrovės neatitinkančius užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, R. Š. pagalba parengė kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pagal kuriuos UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, o UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ už krovinių pervežimus tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt.
Taip D. B., veikdama R. C., A. B. bei R. J. suburta organizuota grupe kaip vykdytoja kartu su minėtais organizatoriais ir kitais organizuotos grupės nariais S. M., R. Š., asmeniu kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š. ir A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat D. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su A. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, bei siekdama savo ir kitų A. B., R. C. ir R. J. sukčiavimui daryti suburtos organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ vardu užsakytus krovinių pervežimus, kuriuos pervežti užsakymai buvo gauti UAB „M.“, nuslėpti už šiuos pervežimus iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „M.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, atsakomybės už tai, skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai UAB „S.“, būdama UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, realiai šias pareigas vykdydama kartu su A. B., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „M.“ apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, žinodama, kad toliau nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, „T. S. A.“ realiai nevyko, A. B. parengus šiuos tikrovės neatitinančius apskaitos dokumentus:
- UAB „T.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-11 Nr. 20100044 ir Nr. 20100043, 2010-06-25 Nr. 20100067, 2010-07-01 Nr. 20100074, 2010-07-30 Nr. 20100088, 2010-11-22 Nr. 20100106, 2010-11-11 Nr. 20100097, 2010-11-24 Nr. 20100102 ir Nr. 20100103, 2010-11-29 Nr. 20100108, 2010-12-06 Nr. 20100110, 2010-12-07 Nr. 20100113, 2010-12-23 Nr. 20100121 bei pasirašius jas išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu, taip pat kasos pajamų orderių kvitus 2010-06-14 Nr. 258, 2010-06-16 Nr. 259, 2010-06-28 Nr. 271, 2010-07-02 Nr. 275, 2010-08-02 Nr. 304, 2010-11-17 Nr. 399, 2010-11-25 Nr. 402, 2010-11-30 Nr. 406, 2010-12-03 Nr. 411, 2010-12-10 Nr. 417, 2010-12-29 Nr. 421, pagal kuriuos UAB „M.“ 2010 m. birželio-gruodžio mėnesiais tariamai įsigijo iš UAB „T.“ krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 131 206,40 Lt ir kad UAB „M.“ direktorė D. B. už šias paslaugas UAB „T.“ direktoriui asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamai sumokėjo iš viso 104 274,56 Lt;
- UAB „O.“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-31 Nr. 4893, 2010-06-08 Nr. 4898, 2010-06-14 Nr. 4902, 2010-06-15 Nr. 4903, 2010-06-30 Nr. 4912 ir Nr. 4913, 2010-07-07 Nr. 4916, 2010-07-19 Nr. 4924, 2010-11-03 Nr. 5003, 2010-11-09 Nr. 5006, 2010-11-11 Nr. 5009 bei kasos pajamų orderių kvitus 2010-06-01 Nr. 634, 2010-06-10 Nr. 637, 2010-06-19 Nr. 643, 2010-06-23 Nr. 645, 2010-07-05 Nr. 652, 2010-07-09 Nr. 657, 2010-07-16 Nr. 665, 2010-07-26 Nr. 674, 2010-11-08 Nr. 849, 2010-11-12 Nr. 858, pagal kuriuos UAB „M.“ per 2010 m. gegužės-liepos ir lapkričio mėnesius tariamai įsigijo iš UAB „O.“ krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 112 388,64 Lt ir kad UAB „M.“ vadovė D. B. už šias paslaugas UAB „O.“ direktoriui asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamai sumokėjo iš viso 112 388,64 Lt;
- 2010-06-29 IĮ „T. S. A.“ kasos pajamų orderio kvitą be numerio, 2010-06-29 UAB „M.“ kasos išlaidų orderį, pagal kuriuos UAB „M.“ 2010-06-29 įmonei „T. S. A.“ tariamai sumokėjo už transporto paslaugas 1 150 Eur, kas atitinka 3970,72 Lt, A. B. nurodymu kaip UAB „M.“ direktorė pasirašė minėtus UAB „O.“ ir UAB „T.“ vardu parengtus kasos pajamų orderių kvitus bei minėtą 2010-06-29 UAB „M.“ kasos išlaidų orderį, o asmuo kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus A. B. nurodymu kaip UAB „T.“ ir UAB „O.“ direktorius pasirašė minėtus UAB „O.“ vardu parengtus PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderių kvitus bei UAB „T.“ vardu parengtus kasos pajamų orderių kvitus.
Tęsdama nusikalstamą veiką D. B., veikdama A. B. nurodymu bei kartu su juo, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, visus aukščiau nurodytus suklastotus įmonių „T.“, „O.“ ir „T. S. A.“ vardu parengtus apskaitos dokumentus bei juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į UAB „M.“ apskaitos registrus. Taip D. B., veikdama bendrininkų grupe kartu su A. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,M.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. gegužės-gruodžio mėnesių laikotarpį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
6. S. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas R. C., R. J. ir A. B. suburta organizuota grupe sunkiam nusikaltimui – didelės vertės sukčiavimui – daryti, susidedančia iš jo paties, minėtų organizatorių bei kitų narių R. Š., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, D. B., N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas, atlikdamas padėjėjo vaidmenį dalyvavo įgyvendinant A. B., R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengtą nusikalstamą planą – dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti.
Siekiant įgyvendinti nusikalstamą planą, A. B. organizatoriams J. J. bei R. C. įsipareigojo krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“ bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. J. J. įsipareigojus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M., žinodamas, kad UAB „N.“ vardu už krovinių pervežimo paslaugas gauti pinigai bus pasisavinti ir jais nebus atsiskaitoma su tas krovinių pervežimo paslaugas suteiksiančiomis įmonėmis, pasiūlė krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. R. Š. sutikus su R. J. pasiūlymu už piniginį atlygį tapti UAB „N.“ vadovu ir fiktyviu akcininku, S. M., žinodamas, kad realiai R. Š. UAB „N.“ akcijų neįgis ir už jas neatsiskaitys, parengė ir kartu su R. J. pateikė R. Š. pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias R. Š. tariamai nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt. R. Š. pasirašius minėtas sutartis bei 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrus save šios įmonės vadovu, R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. įsipareigojus organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą, R. J. pavedė S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu ir to asmens paskyrimą jos vadovu bei įsipareigojo finansuoti su tuo susijusias išlaidas. Vykdydamas R. J. nurodymą S. M., žinodamas, kad UAB „S.“ vardu bus užsakomi krovinių pervežimai ir už juos neatsiskaitoma, susitarė per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, nupirkti iš M. D., nežinančio apie nusikalstamo sumanymo dalį – sukčiavimą, UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“). R. C. prašymu N. P. pasiūlė T. U., o ši, nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką, sutiko už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę ir tapti fiktyvia jos direktore. A. B. R. C. prašymu suvedus N. P. su S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo reikalų bei N. P. A. B. pavedimu pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, S. M., žinodamas, kad T. U. realiai UAB „S.“ vadovo pareigų nevykdys ir šios įmonės akcijų neįgis, per N. Š. pateikė M. D. T. U., kaip neva būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos. To pasekoje M. D. 2010-03-19 vienintelio UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininko sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – (duomenys neskelbtini), ir jos direktore tariamai paskyrė T. U. bei pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas jis pardavė ir atsiskaitymą už jas gavo tariamai iš T. U., nors realiai atsiskaitymą už perleistą UAB „S.“ jis gavo per N. Š. iš S. M. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. ir R. Š., veikdami R. J. pavedimu, kartu su N. P., veikiančiu R. C. pavedimu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 vienintelio UAB „L.“ akcininko M. D. sprendimą, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, po ko S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Tęsdami nusikalstamą veiką R. C. kartu su A. B., oficialiai nedirbdami UAB „S.“, pasiūlė ir pavedė R. Š., V. J. ir A. K., nedirbantiems UAB „S.“, už piniginį atlygį veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, kurios perveš krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus UAB „N.“ ir UAB „M.“, bei sudaryti dėl to su jomis sutartis UAB „S.“ vardu.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos UAB „M.“ ir UAB „N.“; R. J. kartu su R. C. ir A. B. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. J. kartu su R. C. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu UAB „S.“ vardu pagamindami ir pateikdami UAB „E. S.“ netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. kartu su R. Š. pagamindami netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ gavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės. R. J. prašymu R. C. išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; B. G., naudodamasis R. C. jam pateiktu R. Š. pagalba pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu, R. C. nurodymu už jo iš R. J. suteiktų piniginių lėšų mokamą atlygį 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; R. C. ir R. Š. parengė netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimą, tariamai suteikiantį teisę asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendinant nusikalstamą planą R. Š. R. C. padedant bei kartu su juo, veikdami UAB „N.“ vardu, taip pat A. B. ir šio kontroliuojama D. B., veikdami UAB „M.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.) bei sudarė su jais rašytinius ir (arba) žodinius užsakymus-sutartis dėl krovinių pervežimo. R. J. bei R. C. nurodymu R. Š. kartu su R. C. UAB „N.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis, o D. B. A. B. nurodymu kartu su juo UAB „M.“ vardu gautų užsakymų dėl krovinių pervežimo duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei apie nusikalstamą veiklą nežinančiai V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautus užsakymus pervežti krovinius, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti su tomis įmonėmis už krovinių pervežimus bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančia V. J., veikiančiais R. C. ir A. B. nurodymu, tyčia nesudarė sutarčių atitinkamai tarp UAB „N. ir UAB „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ dėl krovinių pervežimų, kuriuos atliko toliau nutrodytos įmonės.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai R. Š. ir A. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B., šiems patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo, duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis bei jiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingai teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, susitarė su toliau nurodytomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis dėl krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, pervežimo bei sudarė dėl to su jomis šiuos užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552 ir Nr. 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
2) Apie nusikalstamą veiklą nežinanti V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesiais užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą ir juo piktnaudžiauti bei užsitikrinti, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, esant pastarųjų reikalavimui sumokėti avansus, juos krovinius pervežančioms įmonėms R. C. nurodymu iš R. J. suteiktų piniginių lėšų grynaisiais mokėjo R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, taip pat asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, naudodamasis netikru R. Š. už T. U. pasirašytu 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės įgaliojimu, už ką R. C. sumokėjo asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, iš R. J. suteiktų piniginių lėšų nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas už UAB „S.“ pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T.“, „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,387 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur sumai, kas atitinka 31 689 Lt;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur sumai, kas atitinka 45 576,96 Lt;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur sumai, kas atitinka 11 048,96 Lt;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur sumai, kas atitinka 110 938,46 Lt;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur sumai, kas atitinka 15 882,88 Lt;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur sumai, kas atitinka 46 612,80 Lt;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko N. P. ir asmeniui kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus vykdant R. C. ir A. B. nurodymus už šių mokamą piniginį atlygį paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstus dokumentus, R. C. ir A. B. minėtų įmonių įvairiais būdais pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais – D. B. Tęsdami nusikalstamą veiką UAB „N.“ vadovas R. Š., vykdydamas R. J. bei R. C. nurodymus, ir UAB „M.“ vadovė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, minėtus CMR važtaraščius bei atsiskaitymui už šiuose CMR važtaraščiuose nurodytų krovinių pervežimą atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt ir į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, UAB „N.“ vadovas R. Š., UAB „M.“ vadovė D. B. bei realiai šioms įmonėms bei UAB „S.“ vadovavę R. J., R. C. ir A. B. minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis tyčia neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas R. J. ir R. C. nurodymus, R. Š. per 2010 m. gegužės-spalio mėnesius iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. J. kartu su R. C. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K. bei S. M. Be to, vykdydamas R. J. nurodymus, R. Š. 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais nesant teisėto pagrindo, nepagrįstai iš UAB „N.“ sąskaitos į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt). Tuo tarpu organizuotos grupės narė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino iš viso 142 376,60 Lt dydžio krovinių pervežimo užsakovų pervestas pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B.
Tęsdami nusikalstamą veiką bei siekdami organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti iš krovinių pervežimo užsakovų UAB „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, taip skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai UAB „S.“, R. C. kartu su jo nurodymu veikiančiu R. Š. 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, kuriuos R. C. nurodymu už UAB „S.“ direktorę T. U. pasirašė R. Š., minėtuose dokumentuose įtvirtindami žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai suteikė UAB „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt dydžio pinigų sumą. Tuo pat metu A. B. 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su D. B., veikiančia jo nurodymu, atbulinėmis datomis suklastojo užsakymus sutartis, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai suteikė UAB „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt dydžio pinigų sumą, po ko A. B. minėtas UAB „T.“ vardu parengtas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė išgalvoto asmens Ž. Ž. parašu, o UAB „T.“ vardu parengtus užsakymus sutartis, kasos pajamų orderių kvitus bei minėtus UAB „O.“ vardu parengtus dokumentus A. B. nurodymu pasirašė asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus.
Taip S. M., veikdamas R. J., A. B. bei R. C. suburta organizuota grupe kartu su minėtais organizatoriais ir kitais organizuotos grupės nariais R. Š., D. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P., R. Š. ir A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo už šias paslaugas iš krovinių pervežimo užsakovų gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
7. V. J. buvo kaltinama tuo, kad veikdama R. C., R. J. ir A. B. suburta organizuota grupe sunkiam nusikaltimui – didelės vertės sukčiavimui – daryti, susidedančia iš jos pačios, minėtų organizatorių bei kitų narių S. M., R. Š., D. B., N. P., B. G., R. Š. ir A. K., kaip vykdytoja, turėdama bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas, sutiko dalyvauti įgyvendinant A. B., R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengtą nusikalstamą planą: dviejų įmonių (UAB „N.“ ir UAB „M.“) vardu priėmus užsakymus dėl krovinių pervežimo bei tuos krovinius užsakius pervežti ne pastarųjų, o kitos realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės (UAB „S.“) vardu, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas su jas suteikusiomis įmonėmis neatsiskaityti, o, krovinių pervežimo užsakovams už jas atsiskaičius (su UAB „N.“ ir UAB „M.“), iš pastarųjų gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip skolų už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai, fiktyvaus direktoriaus vadovaujamai ir neturinčiai ekonominio skolų padengimo įmonei (UAB „S.“), naudojamai neteisėtam neatlygintinam paslaugų įgijimui nuslėpti.
Siekiant įgyvendinti nusikalstamą planą, A. B. minėtiems organizatoriams pažadėjo krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti realiai jo kartu su D. B. valdomą bendrovę – UAB „M.“ bei pavedė D. B. krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M.“ vardu. J. J. pažadėjus nupirkti dar vieną įmonę, kurios vardu bus priimami užsakymai dėl krovinių pervežimo, ir įmonę, kurios vardu bus užsakomi krovinių pervežimai, taip pat įrengti ofisą šiai veiklai vykdyti bei suteikti pinigines lėšas avansų vežėjams sumokėjimui, S. M. krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui pasiūlė naudoti jo vadovaujamą įmonę – UAB „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. J. J. pasiūlius R. Š. už piniginį atlygį tapti UAB „N.“ vadovu ir fiktyviu akcininku, pastarasis įsiformino kaip vienintelis UAB „N.“ akcininkas pasirašydamas S. M. parengtas bei R. J. jam pateiktas pasirašyti dvi 2010-03-01 UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias jis tariamai nupirko iš S. M. ir I. K., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, visas UAB „N.“ akcijas ir tariamai sumokėjo už jas iš viso 4 000 Lt, nors realiai jis jų nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, taip pat jis 2010-03-05 UAB „N.“ visų akcijų savininko raštišku sprendimu Nr. 10/01 pasiskyrė save šios įmonės vadovu, po ko R. J. pavedė jam krovinių pervežimo užsakovų paiešką bei sutarčių su jais sudarymą UAB „N.“ vardu. A. B. ir R. C. pažadėjus J. J. organizuoti įmonės, kuri bus naudojama kaip nusikalstamos veikos priedanga jos vardu užsakant krovinių pervežimus ir už juos neatsiskaitant, veiklą bei J. J. pavedus S. M. organizuoti tokios įmonės įgijimą kito asmens vardu, to asmens paskyrimą fiktyviu jos vadovu ir pažadėjus finansuoti su tuo susijusias išlaidas, S. M. per N. Š., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, susitarė nupirkti iš M. D., nežinančio apie vykdomą sukčiavimą, įmonę UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) kito asmens vardu. Tuo tarpu R. C. pavedė N. P. už piniginį atlygį surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį fiktyviai įsiregistruotų minėtos įmonės vadovu ir akcininku. N. P. pasiūlius T. U., nežinančiai apie vykdomą sukčiavimą, o šiai sutikus su N. P. pasiūlymu už piniginį atlygį fiktyviai savo vardu įgyti įmonę, tapti fiktyvia jos direktore, A. B. R. C. prašymu suvedė S. M. dėl UAB „S.“ įgijimo su N. P. bei pavedė pastarajam gauti naują UAB „S.“ registracijos adresą. N. P. pasirūpinus UAB „O. M. S.“ sutikimo registruoti UAB „S.“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), gavimu, o S. M. per N. Š. pateikus M. D. T. U., kaip neva būsimos UAB „S.“ direktorės, asmens duomenis bei minėtą sutikimą dėl UAB „S.“ naujos registracijos vietos, M. D., kaip vienintelis UAB „L.“ (dabartinis pavadinimas – „S.“) akcininkas, 2010-03-19 sprendimu pakeitė UAB „L.“ pavadinimą į „S.“, nustatė naują jos registracijos adresą – Vilnius, (duomenys neskelbtini), bei jos direktore tariamai paskyrė T. U., taip pat jis pasirašė sutartį, pagal kurią visas šios įmonės akcijas tariamai iš jo nupirko ir tariamai už jas sumokėjo T. U., nors realiai už šią perleistą įmonę per N. Š. su M. D. atsiskaitė S. M. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-19, S. M. kartu su R. Š., veikiančiu R. J. nurodymu, bei su N. P., veikiančiu R. C. nurodymu, pristatė T. U. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, kur T. U. pateikė įregistravimui minėtą suklastotą 2010-03-19 M. D. sprendimą, kuriuo ji tariamai paskirta į UAB „S.“ direktorės pareigas, o N. P. iš S. M. suteiktų piniginių lėšų atsiskaitė už šių duomenų įregistravimo paslaugas, už ką S. M. N. P. ir T. U. per N. P. sumokėjo nenustatyto dydžio piniginius atlygius. Įregistravus T. U. tariama UAB „S.“ direktore R. C. kartu su A. B., oficialiai nedirbantys bendrovėje „S.“, vykdydami išankstinį susitarimą su R. J., pasiūlė ir už piniginį atlygį pavedė R. Š., V. J. ir A. K., neįdarbintiems į UAB „S.“, veikiant UAB „S.“ vardu surasti įmones, pervešiančias krovinius, kuriuos pervežti užsakymus gaus bendrovės „N.“ ir „M.“, bei sudaryti su jomis dėl to sutartis UAB „S.“ vardu.
Tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai atliko sekančius parengiamuosius sukčiavimo veiksmus: R. C. tarpininkavo dėl patalpų, reikalingų nusikalstamai veiklai vykdyti, nuomos iš AB „O. C.“, po ko D. B. ir R. Š. pasirašė su AB „O. C.“ 2010-02-24 ir 2010-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos bendrovėms „M.“ ir „N.“; R. C. kartu su A. B. ir R. J. įkūrė faktinę UAB „S.“ buveinę minėtose UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus; R. C. kartu su R. J. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu bendrovės „S.“ vardu pagamindami netikrą 2010-04-02 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. ERPT10028/10-04-02/973 tarp UAB „E. S.“ ir UAB „S.“; R. C. suorganizavo prieigą UAB „S.“ vardu prie tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtos duomenų bazės, dėl to kartu su R. Š. pagamindamas netikrą 2010-04-20 naudotojo sutartį Nr. 6335 tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“; taip pat R. C. kartu su R. Š. bei N. P. neteisėtai, pagaminę bei panaudoję netikrą 2010-04-21 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimą, įgijo apvalų UAB „S.“ antspaudą su užrašu „SUTARTIMS“; R. J. prašymu R. C. išmokė R. Š. naudojantis tinklapiu (duomenys neskelbtini) surasti krovinių pervežimo užsakovus bei sudaryti su jais sutartis; B. G. R. C. nurodymu naudodamasis R. C. ir R. Š. pagamintu netikru 2010-05-25 UAB „S.“ direktorės T. U. įgaliojimu 2010-06-01 atidarė UAB „S.“ sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filiale; be to, R. C. kartu su R. Š. pagamino netikrą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės įgaliojimą, tariamai suteikiantį teisę B. G. valdyti UAB „S.“ sąskaitą.
Įgyvendinant nusikalstamą planą R. Š. R. J. pavedimu, pastarajam bei R. C. organizuojant ir kontroliuojant jo veiklą, R. C. padedant bei kartu su juo, veikdami UAB „N.“ vardu, taip pat A. B. kartu su jo kontroliuojama bei jo nurodymu veikiančia D. B., veikdami UAB „M.“ vardu, 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), naudodamiesi tinklapiu (duomenys neskelbtini), surado krovinių pervežimo užsakovus (UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „K. L.“, UAB „E.“, UAB „C. G.“, UAB „J. T. P.“, UAB „B. V.“, AB „V. L.“ (buvęs pavadinimas – „A.“), UAB „B.“, UAB „T. G.“, UAB „S.“, UAB „B.“, AB „L.“, UAB „K.“, UAB „VVN“, UAB „U.“, UAB „V. E.“, UAB „B.“, UAB „N.“, UAB „D. L.“, UAB „D. T.“, UAB „M. G.“, UAB „R. W.“, UAB „A. F.“, UAB „R.“, UAB „R. L.“ ir kt.), sudarė su jais rašytinius ir (arba) žodinius užsakymus-sutartis dėl krovinių pervežimo bei šių užsakymų duomenis perdavė tariamiems UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei V. J. įmonių, įvykdysiančių šiuos UAB „N.“ ir UAB „M.“ gautus užsakymus, suradimui bei sutarčių su jomis sudarymui, tačiau, siekdami išvengti prievolių atsiskaityti su šiomis įmonėmis už atliktus krovinių pervežimus bei nuslėpti vykdomą sukčiavimą, veikdami kartu su R. Š., V. J. ir A. K., veikiančiais R. C. ir A. B. nurodymu, sutarčių dėl perduotų užsakymų pervežti krovinius, kuriuos pervežė toliau nurodytos įmonės, atitinkamai tarp UAB „N.“ ir „S.“ bei tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ nesudarė.
Tęsdama nusikalstamą veiką organizuotos grupės narė V. J. Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, kartu su R. Š. ir A. K., veikiančiais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, veikdami pagal išankstinį susitarimą su R. C. ir A. B. bei jų pavedimu, pastariesiems patariant dėl krovinių vežėjų suradimo, sutarčių su jais sudarymo, duodant nurodymus sutikti su vežėjų siūlomomis krovinių pervežimų kainomis bei šiems ir J. J. kontroliuojant UAB „S.“ vardu vykdomą veiklą, sudaromų sandorių sumas ir kiekį, be to, D. B. ir R. Š. minėtų organizatorių nurodymu krovinius pervežančioms įmonėms, šioms pasiteiravus, teikiant melagingus teigiamus atsiliepimus apie UAB „S.“ kaip apie normaliai atsiskaitančią įmonę, toliau nurodytų įmonių atstovams melagingai prisistatydami svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ darbuotojais, realiai nebūdami oficialiai įdarbinti šioje įmonėje, t. y. nuslėpdami savo tapatybę, žinodami, kad už UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityta nebus, susitarė su įvairiomis įmonėmis dėl krovinių, kuriuos pervežti užsakymus gavo UAB „N.“ ir UAB „M.“, pervežimo bei sudarė dėl to su jomis šiuos užsakymus-sutartis realios ūkinės veiklos nevykdančios įmonės „S.“ vardu, apie tai nežinant oficialiai įregistruotai šios įmonės direktorei T. U., kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas:
1) V. J. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010-06-22 Nr. 970 ir Nr. 972, 2010-06-30 Nr. 973 ir Nr. 974, 2010-07-02 Nr. 976 užsakymus-sutartis su UAB „L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 959, Nr. 960, Nr. 961 su UAB „H. W. L.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 951, Nr. 953 ir Nr. 954 su UAB „V. I.“;
- 2010 m. gegužės mėnesį-birželio mėnesio pradžioje užsakymą-sutartį Nr. 948 su UAB „A.“;
- 2010-05-13 užsakymą-sutartį Nr. 387 su įmone „Z.“;
- 2010-06-30 užsakymą-sutartį Nr. 555 su UAB „J.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 956 ir Nr. 957 su UAB „V.“;
2) R. Š. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 552 ir Nr. 554 su UAB „M.“;
- 2010-06-16 užsakymą-sutartį Nr. 547 su UAB „T.“;
- 2010-07-07 užsakymą-sutartį Nr. 556 su UAB „R.“;
- 2010-05-21 sutartį Nr. 69/2010 ir paraiškas prie jos Nr. 410, Nr. 548, 2010-07-28 Nr. 549/266, Nr. 557/298 su RAB „V. T.“;
- 2010-06-23 Nr. 969 ir 2010-06-28 Nr. 981 užsakymus-sutartis su UAB „T.“;
3) K. UAB „S.“ vardu sudarė:
- 2010 m. gegužės-birželio mėnesį užsakymus Nr. 398, Nr. 399, Nr. 419, Nr. 433, Nr. 434 su TPUĮ „T. S.“;
- 2010 m. birželio-liepos mėnesį užsakymus-sutartis Nr. 461, Nr. 463 ir Nr. 464 su UAB „B. T. R.“;
- 2010 m. gegužės-liepos mėnesiais užsakymus Nr. 385, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 401, Nr. 408, Nr. 415, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 426, Nr. 437, Nr. 438, Nr. 441, Nr. 445, Nr. 446, Nr. 447, Nr. 450 ir Nr. 459 su RAB „E. P.“;
- 2010 m. birželio mėnesį užsakymus Nr. 417 ir Nr. 431 su RAB „A.“.
Siekiant įgyti minėtų įmonių pasitikėjimą, kad jos suteiktų UAB „S.“ vardu užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, ir ateityje juo piktnaudžiauti už jas neatsiskaitant, esant šių įmonių reikalavimui sumokėti avansus, juos, vykdydami R. C. nurodymus, krovinius pervežančioms įmonėms grynaisiais iš R. J. per R. C. perduotų piniginių lėšų sumokėjo R. Š., R. Š. ir A. K., melagingai prisistatydami UAB „S.“ atstovais, taip pat B. G. pagal netikrą R. Š. už T. U. pasirašytą 2010-06-11 UAB „S.“ direktorės įgaliojimą atlikdamas pavedimus iš UAB „S.“ sąskaitos, už ką R. C. iš R. J. suteiktų piniginių lėšų sumokėjo B. G. nenustatyto dydžio atlygius, bei R. Š. atlikdamas už UAB „S.“ pavedimus iš UAB „N.“ sąskaitų.
Minėtos įmonės „M.“, „T.“, „R.“, „V. T.“, „T.“, „L.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „A.“, „Z.“, „J.“, „V.“, „T. S.“, „B. T. R.“, „E. P.“, „A.“ suteikė minėtuose užsakymuose-sutartyse su UAB „S.“ nurodytas krovinių pervežimo paslaugas iš viso už 411 797,38 Lt sumą bei įvairiais būdais pateikė (elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paštu UAB „S.“ registracijos adresu atsiuntus arba R. C. ar R. Š. melagingai prisistatant svetimais vardais bei tariamais UAB „S.“ atstovais iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių atstovų tiesiogiai paėmus) atliktus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bendrovei „S.“ išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras:
- UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-12 Nr. 119 ir Nr. 120, 2010-07-14 Nr. 121, Nr. 122 ir Nr. 123 iš viso 9 185 Eur sumai, kas atitinka 31 689 Lt;
- UAB „T.“ pateikė 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KGS0503077 10 807,27 Lt sumai;
- UAB „H. W. L.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. HWL1004008, 2010-07-10 Nr. HWL1004311 ir Nr. HWL1004318 iš viso 19 114,70 Lt sumai;
- UAB „V. I.“ pateikė 2010-06-18 PVM sąskaitas-faktūras serija LVI Nr. 1000022, Nr. 1000027 ir Nr. 1000028 iš viso 34 458,93 Lt sumai;
- TPUĮ „T. S.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-01 Nr. TS-00466, 2010-07-07 Nr. TS-00079 ir Nr. TS-00078, 2010-07-08 Nr. TS-00086, 2010-07-28 Nr. TS-00084 iš viso 13 200 Eur sumai, kas atitinka 45 576,96 Lt;
- UAB „A.“ pateikė 2010-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 0017137 9 805,95 Lt sumai;
- UAB „R.“ pateikė 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RAMTR Nr. 000158 7 520,20 Lt sumai;
- Įmonė „Z.“ pateikė 2010-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Z 358 3 200 Eur sumai, kas atitinka 11 048,96 Lt;
- RAB „E. P.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-05-25 Nr. 1-27, 2010-05-26 Nr. 1-26, 2010-05-31 Nr. 1-28 ir Nr. 158, 2010-06-08 Nr. 165, 2010-06-09 Nr. 1-29 ir Nr. 1-30, 2010-06-15 Nr. 159, 2010-06-17 Nr. 167, 2010-06-18 Nr. 168, 2010-06-29 Nr. 1-31 ir Nr. 1-32, 2010-07-07 Nr. 1-33, Nr. 1-34, Nr. 1-35 ir Nr. 1-37, 2010-07-08 Nr. 1-45 ir Nr. 162 iš viso 32 130 Eur sumai, kas atitinka 110 938,46 Lt;
- UAB „J.“ pateikė 2010-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija JVG Nr. 000000755 5 783,44 Lt sumai;
- RAB „A.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 Nr. 41/C/995 ir 2010-06-22 Nr. 42/C/973 iš viso 4 600 Eur sumai, kas atitinka 15 882,88 Lt;
- RAB „V. T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-22 Nr. 00000000186, 2010-07-23 Nr. 00000000230, 2010-07-29 Nr. 00000000242 ir Nr. 00000000243 iš viso 13 500 Eur sumai, kas atitinka 46 612,80 Lt;
- UAB „T.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-29 Nr. NTR201000571 ir 2010-07-07 Nr. NTR201000605 iš viso 16 297,22 Lt sumai;
- UAB „V.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-18 serija VAL Nr. 010-095 ir 2010-06-21 serija VAL Nr. 010-110 iš viso 9 609,14 Lt sumai;
- UAB „B. T. R.“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-21 Nr. ATT-BTR0019, 2010-07-20 Nr. ATT-BTR0013, 2010-08-04 Nr. ATT-BTR0027 iš viso 18 006,35 Lt sumai.
Po ko N. P. ir B. G. vykdant R. C. ir A. B. nurodymus bei už šių mokamą piniginį atlygį paėmus minėtus UAB „S.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) atsiųstus gautus dokumentus, R. C. ir A. B. visus minėtų įmonių įvairiais būdais pateiktus CMR važtaraščius, susijusius su per UAB „N.“ užsakytais krovinių pervežimais, perdavė R. Š., o susijusius su per UAB „M.“ užsakytais krovinių pervežimais, – D. B., kurie šiuos CMR važtaraščius bei atsiskaitymui už juose nurodytų krovinių pervežimą atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė šių krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms.
Krovinių pervežimus per UAB „N.“ ir UAB „M.“ užsakiusioms įmonėms 2010 m. gegužės-spalio mėnesių laikotarpiu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pervedus į UAB „N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš viso 570 362,76 Lt ir į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pervedus iš viso 147 575,08 Lt, UAB „N.“ direktorius R. Š., UAB „M.“ direktorė D. B. bei realiai šioms įmonėms ir UAB „S.“ vadovaujantys R. C., A. B. ir R. J., veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, minėtomis iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis nei su šias paslaugas suteikusiomis įmonėmis, nei su UAB „S.“, kurios užsakymu šios paslaugos buvo suteiktos, neatsiskaitė ir neorganizavo tokio atsiskaitymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š., vykdydamas R. C. ir R. J. nurodymus, per 2010 m. gegužės-spalio mėnesius iš minėtų UAB „N.“ sąskaitų išgrynino iš viso 414 974,06 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurias R. C. ir R. J. nenustatytomis dalimis paskirstė tarp savęs ir kitų organizuotos grupės narių A. B., R. Š., R. Š., A. K., V. J. bei S. M., be to, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais R. Š., vykdydamas R. J. nurodymus, neteisėtai ir nepagrįstai iš UAB „N.“ sąskaitos pervedė iš viso 24 000 JAV dolerių (kas atitiko 65 520 Lt) į įmonės „M. E.“ sąskaitą Indijoje. Tuo tarpu organizuotos grupės narė D. B., vykdydama A. B. nurodymus, per tą patį laikotarpį iš minėtos UAB „M.“ sąskaitos išgrynino iš viso 142 376,60 Lt dydžio iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, kurių nenustatytą dalį, suderintą su A. B., pasilikusi sau kaip atlygį už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, likusias perdavė A. B.
Siekiant išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ užsakymu suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir nuslėpti iš krovinių pervežimo užsakovų bendrovėje „N.“ gautų piniginių lėšų neteisėtą užvaldymą, taip skolų už krovinių pervežimo paslaugas naštą paliekant realios ūkinės veiklos nevykdančiai bei ekonominio skolų padengimo neturinčiai bendrovei UAB „S.“, 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, R. C. kartu su jo nurodymu veikiančiu R. Š. atbulinėmis datomis parengė užsakymus dėl krovinių pervežimų, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpį, kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“, taip pat kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“, pagal kuriuos UAB „N.“ tariamai užsakė, o įmonės „U.“, „T. S. Š.“, „J. I.“ tariamai suteikė bendrovei „N.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „N.“ minėtoms įmonėms bei UAB „S.“ tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 402 139,91 Lt, po ko R. Š. R. C. nurodymu pasirašė už T. U. minėtus UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitus. Tuo tarpu A. B. kartu su D. B. ir B. G., veikiančiais jo nurodymu, tuo pačiu tikslu 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė užsakymus sutartis dėl krovinių pervežimo, PVM sąskaitas-faktūras už 2010 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį bei kasos pajamų orderių kvitus už 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį tarp UAB „M.“ ir įmonių „T. S. A.“, „T.“, „O.“, pagal kuriuos UAB „M.“ tariamai užsakė, o minėtos įmonės tariamai suteikė bendrovei „M.“ krovinių pervežimo paslaugas, už kurias UAB „M.“ minėtoms įmonėms tariamai sumokėjo grynaisiais iš viso 143 465,84 Lt.
Taip V. J., veikdama R. C., A. B. bei R. J. suburta organizuota grupe kaip vykdytoja kartu su minėtais organizatoriais bei kitais organizuotos grupės nariais S. M., R. Š., D. B., B. G., N. P., R. Š. ir A. K., jų bei savo naudai apgaule išvengė didelės vertės, t. y. iš viso 411 797,38 Lt dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis „M.“, „L.“, „T.“, „H. W. L.“, „V. I.“, „T. S.“, „A.“, „B. T. R.“, „R.“, „Z.“, „E. P.“, „J.“, „A.“, „V. T.“, „T.“, „V.“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautas didelės vertės, t. y. nemažiau kaip 411 797,38 Lt dydžio, pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „S.“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
8. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti jai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir paskirta kardomoji priemonė, atmesti jos atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai, panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pripažinti V. J. kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jai dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 5 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, palikti galioti V. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iš V. J. solidariai su kitais nuteistaisiais šioje byloje priteisti UAB „L.“ naudai 9 177,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „T.“ naudai 3 130 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „H. W. L.“ naudai 5 536 Eur turtinės žalos atlyginimo, TPUĮ „T. S.“ naudai 13 895,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „B. T. R.“ naudai 5 215 Eur turtinės žalos atlyginimo, RAB „E. P.“ naudai 31 980 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „J.“ naudai 1 675 Eur turtinės žalos atlyginimo, RAB „A.“ naudai 4 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, RAB „V. T.“ naudai 13 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „T.“ naudai 4 720 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „R.“ naudai 2 178 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „V.“ naudai 2 782,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti laikiną V. J. nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki bus atlyginti nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai bei ši procesinė prievartos priemonė taps nebereikalinga;
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl R. C. paskirtos bausmės ir jam paskirtos galutinės subendrintos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 12 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. J. neneigė, kad ji neoficialiai dirbo UAB „S.“ vadybininkės pareigose, šios įmonės vardu ieškojo klientų, kurie pervežtų krovinius, tačiau neigia, kad žinojo, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Vadovaujantis V. J., R. C., nukentėjusių įmonių atstovų parodymais bei pastarųjų pateiktais rašytiniais dokumentais, nustatyta, kad V. J. siųsdavo įmonėms užsakymus-sutartis, sudarytas UAB „S.“ vardu, todėl neabejotinai turėjo matyti, kad jos pasirašytos UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, nors per visą „darbo“ laikotarpį V. J. su T. U. susitikusi nebuvo, nebendravo, į darbą UAB „S.“ ją priėmė ne T. U., o kiti asmenys. Jau vien šios aplinkybės V. J. kaip suaugusiam asmeniui, turinčiam darbo patirties, aukštąjį išsilavinimą, turėjo sukelti abejones dėl vykdomos veiklos teisėtumo. Nors V. J. teigė, kad prašė R. C., A. B., kad būtų įdarbinta, nurodė, kad sutartas atlygis už darbą jai nebuvo sumokėtas, tačiau nei R. C., nei A. B. tokių jos parodymų nepatvirtino. Be to, V. J. dėl įdarbinimo ir atlyginimo išmokėjimo į T. U. nesikreipė, jos neieškojo, nors, kaip pati teigė, R. C. pasiūlymą įsidarbinti priėmė, nes tuo metu neturėjo darbo, reikėjo pinigų. Įvertinus šias aplinkybes, prokurorės teigimu, galima daryti išvadą, kad realaus siekio oficialiai įsidarbinti UAB „S.“ V. J. neturėjo, o sutartą atlygį gavo, todėl jos parodymai apie tai vertintini kaip nepatikimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikėti ir kitais jos parodymais, tarp jų ir tais, jog ji nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Įvertinus tai, kad V. J. jau iki tol turėjo 6 metų darbo krovinių pervežimo srityje patirtį, vadovaujantis jos pačios, R. C., nukentėjusių įmonių atstovų parodymais, buvo profesionalė šioje srityje, sutarčių UAB „S.“ vardu sudarymas vien tik su vežėjais ir nebuvimas jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „S.“ susitarimus dėl šių krovinių pervežimo su užsakovais, taip pat turėjo jai kelti abejones dėl vykdomos veiklos teisėtumo. Iš V. J. parodymų matyti, kad ji net nesidomėjo, ar tokie dokumentai apskritai yra sudaromi, ieškant UAB „S.“ vardu vežėjų, su jais bendraujant ir siunčiant jiems užsakymus, jai neprireikė UAB „S.“ sutarčių su užsakovais dėl atitinkamų pervežtinų krovinių, kuriose būna nurodyti tikslūs krovinio duomenys, pakrovimo, iškrovimo vietos, kitos pervežimo sąlygos, pervežimo kaina, apmokėjimo sąlygos, konkretus užsakovas, turintis pareigą atsiskaityti už pervežimą, net ir po to, kai iš vežėjų pradėjo gauti pretenzijas dėl neatsiskaitymo. Tai, prokurorės teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad minėtais dokumentais V. J. nesidomėjo ir jai jų neprireikė, nes jai buvo žinoma aptariamo sukčiavimo schema, pagal kurią sutartys UAB „S.“ vardu su UAB „N.“ bei UAB „M.“ ir neturėjo buti sudaromos, kad šios įmonės, gavusios pinigus iš užsakovų, kuriuos pasisavindavo organizuotos grupės nariai, nebūtų siejamos su UAB „S.“. Tokį manymą patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad abonento numeris, kuriuo naudojosi UAB „N.“ direktorius R. Š., turėjo net 391 skambutį su UAB „S.“ abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. J. Vadovaujantis R. C. parodymais, V. J. savo atlyginimo dalį pasiimdavo iš pinigų, kuriuos jai krovinių užsakovai perduodavo kaip atsiskaitymą su UAB „N.“. Įvertinus šias aplinkybes anksčiau aptartų bylos duomenų kontekste, prokurorės manymu, V. J. žinojo, kad duomenis apie pervežtinus krovinius jai teikdavo UAB „N.“ atstovai. Anot V. J., jai apskritai nebuvo žinomos įmonės „N.“ ir „M.“, tačiau UAB „H. W. L.“ darbuotojas D. P. parodė, kad UAB „S.“ atstovė, pasivadinusi K., kuri „skype“ programoje buvo kaip vartotojas (duomenys neskelbtini), nurodė įmonę „N.“ kaip galinčią duoti rekomendacijas dėl UAB „S.“, UAB „A.“ atstovas K. G. pateikė susirašinėjimo kompiuterine programa „skype“ išklotinę, kurioje užfiksuotas kontakto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas rekomendacijų dėl UAB „S.“ kreiptis į įmones „M.“, „N.“, „U.“ ir „I. G.“. Byloje nustatyta, kad UAB „S.“ jokių atsiskaitymų su minėtomis įmonėmis niekada nevykdė, todėl jokio realaus pagrindo šias įmones nurodyti kaip galinčias suteikti rekomendacijas apie UAB „S.“ V. J. neturėjo. Prokurorės teigimu, V. J. suprato, jog vežėjams bus pateiktos melagingos rekomendacijos apie UAB „S.“ tikslu įgyti jų pasitikėjimą, ir, nukreipdama juos į UAB „N.“ bei UAB „M.“ dėl tokių rekomendacijų gavimo, to siekė, tokiu būdu, jų atžvilgiu veikė apgaule. Bendraudama UAB „S.“ vardu su vežėjų atstovais dėl sutarčių sudarymo, V. J. prisistatinėjo svetimu K. vardu. To neneigė ir pati V. J., tačiau paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) sistemoje ir jai darbui atvežtame kompiuteryje buvo instaliuota programa, kurioje jau buvo įvestas vardas K., todėl patys klientai kreipėsi į ją ne jos vardu, nors ji pati prisistatinėjo savo vardu, R. C. ir A. B. ji prašė, kad būtų pakeistas jos vardas, tačiau nei A. B., nei R. C. to nepatvirtino. Be to, nukentėjusių įmonių atstovai (A. D., D. P., L. I., V. K., K. G., I. B.) parodė, kad jiems paskambino moteris, prisistačiusi UAB „S.“ atstove K. Vardas K. buvo nurodytas ne tik (duomenys neskelbtini) sistemoje, šiuo vardu ji pati aktyviai naudojosi, bendraudama su nukentėjusių įmonių atstovais ir programoje „skype“ bei elektroniniu paštu. Aptarti duomenys, anot prokurorės, leidžia daryti išvadą, kad V. J. visiškai nesiekė, kad (duomenys neskelbtini) programoje būtų nurodytas jos tikrasis vardas, o bendraudama su įmonių, sudariusių sutartis su UAB „S.“, atstovais, savo noru ir iniciatyva naudojosi svetimu K. vardu, kas yra visiškai nesuderinama su sąžiningo verslo reikalavimais ir patvirtina, kad V. J. iš tikrųjų suprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje, todėl ir siekė nuslėpti savo tapatybę. Dar daugiau, ji padėjo slėpti ir kitų šioje veikloje dalyvavusių asmenų tapatybes. Vadovaujantis UAB „V. I.“ atstovo L. I. parodymais, kuomet jis pradėjo reikšti UAB „S.“ atstovei, prisistačiusiai vardu K., pretenzijas dėl neatsiskaitymo, ji nurodė jam kreiptis į UAB „S.“ darbuotoją M. bei jo telefono numerį. L. I. atpažino R. C. kaip asmenį, prisistačiusį UAB „S.“ darbuotoju M., su kuriuo du kartus buvo susitikęs. Taigi, V. J., pažinodama R. C., tačiau vadindama jį M. vardu, sąmoningai slėpė ir jo tapatybę. Be to, V. J. ne kartą sudarė UAB „S.“ ekonomiškai nenaudingus sandorius, pagal kuriuos buvo įsipareigota vežėjui sumokėti daugiau nei už to krovinio pervežimą turėjo sumokėti užsakovas. Tai įrodyta tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančiais dokumentais, o taip pat R. C. parodymais. R. C. nurodė ir tai, kad vykdomos veiklos eigoje buvo pradėta veikti pagal tokią schemą, kad UAB „S.“ vardu veikę asmenys pirma surasdavo transportą, o po to buvo ieškoma krovinio. Tokį veikimo būdą patvirtino ir R. Š. Taigi, jau pats veikimo būdas suponavo tai, kad dėl krovinio pervežimo kainos UAB „S.“ vardu buvo sutariama dar nežinant, kiek už to paties krovinio pervežimą UAB „N.“ gaus iš užsakovo. Tai, anot prokurorės, reiškia, kad V. J. nebuvo svarbu, kokią kainą UAB „S.“ vardu sutardavo mokėti už krovinių pervežimą, nes žinojo, kad ši įmonė vis tiek neatsiskaitys. Vadovaujantis R. C. parodymais, V. J. buvo pasakyta, kad darbas gali baigtis įvairiai, tiesiogiai gal ir nebuvo pasakyta, bet duota suprasti, jog su vežėjais nebus atsiskaitoma. Nors V. J. teigė, kad įmonės „L.“, „H. W. L.“, „Z.“, „J.“, „V.“ jai nėra žinomos, tačiau visų šių įmonių darbuotojai nurodė, kad sutarčių su UAB „S.“ sudarymo klausimais bendravo su moterimi, prisistačiusia K., nurodė ir telefono numerį, kuriuo naudojosi būtent V. J., jos vartotojo vardą (duomenys neskelbtini) programoje „skype“, kai kurie pateikė tai patvirtinančius elektroninio susirašinėjimo su ja išrašus. Aptartų duomenų visuma, prokurorės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad V. J., ieškodama UAB „S.“ vardu įmonių, galinčių atlikti krovinių pervežimus, ir sudarydama su jomis sutartis, neabejotinai žinojo ar suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje - sukčiavime, kad pagal UAB „S.“ vardu sudarytus sandorius už krovinių pervežimus nebus atsiskaitoma, o iš šių krovinių pervežimų užsakovų gautos piniginės lėšos bus užvaldytos. Netinkamas byloje surinktų duomenų vertinimas nulėmė neteisingas teismo išvadas, kurios akivaizdžiai neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir V. J. nepagrįstai išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pripažinus, kad V. J. padarė sunkų nusikaltimą, veikiant organizuota grupe, bei atsižvelgiant į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, organizuotoje grupuotėje atliko antraeilį vaidmenį ir į nusikalstamą veiką buvo įtraukta kitų asmenų, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad sukčiaujant buvo padaryta didelė žala, kurios ji nesiėmė atlyginti, kad ji turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, į užsitęsusį šios bylos nagrinėjimą, bausmės tikslai būtų pasiekti, skiriant V. J. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bei atidedant jos vykdymą, kartu paskiriant jai baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti žalą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad civiliniai ieškovai - krovinių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės dėl sukčiavimo patyrė turtinės žalos, todėl nuteistieji, taip pat ir V. J., privalo solidariai atlyginti jų bendrais nusikalstamais veiksmais civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimo užtikrinimui paliktinas galioti V. J. nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį žemės sklypą ir namą, visiškai uždraudžiant šiuo turtu disponuoti iki bus atlyginti skundžiamu nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai bei ši procesinė prievartos priemonė taps nebereikalinga.
8.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino R. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, kad jis iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Detaliai išanalizavus R. C. parodymus, matyti, kad jis įvardino ir savo veiksmus, darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei jo pasisavintas pinigines lėšas. R. C. nurodė, jog jis nesutinka dėl jam priskirtų vadovo ir organizatoriaus vaidmenų, tačiau atliktų veiksmų teisinis vertinimas, kvalifikavimas nėra kaltinamojo prerogatyva. Sutiktina su teismo vertinimu, jog R. C., duodamas parodymus, savo vaidmenį šiek tiek sumenkino, dėl ko jo prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomi nuoširdžiais. Nepaisant to, iš esmės savo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas jis pripažino. Kita svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl bausmės R. C. paskyrimo, yra jo pagalba atskleidžiant jam ir kitiems asmenims šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš R. C. parodymų matyti, kad jis išsamiai nuo pradžios, t. y. rengimosi stadijos, iki pabaigos atskleidė gan sudėtingo sukčiavimo mechanizmą, įvardijo šį nusikaltimą ir kitas su šiuo nusikaltimu susijusias nusikalstamas veikas padariusius asmenis, veikusius organizuota grupe, gan detaliai apibūdino kiekvieno iš jų vaidmenį. Nesant R. C. parodymų, sukčiavimo bei jame dalyvavusių asmenų išaiškinimas būtų apsunkintas, nes būtų prireikę kreiptis į eilę šalių su teisinės pagalbos prašymais bei atlikti eilę kitų tyrimo veiksmų. Gan išsamius parodymus R. C. davė jau pirminėje tyrimo stadijoje, kas įgalino atlikti išsamesnes A. B. ir kitų asmenų apklausas, tinkamai įvertinti kratų metu paimtus dokumentus, lėmė kryptingesnį bei rezultatyvesnį tyrimą, atskirų tyrimo veiksmų atlikimą. Taigi, prokurorės teigimu, R. C., duodamas parodymus šioje byloje, neabejotinai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kas negali buti neįvertinta, skiriant jam bausmę. Anot prokurorės, egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta R. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, BK 59 straipsnyje nustatytas lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi, net ir nustačius, kad R. C. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo padėjimas išaiškinti jas bei jose dalyvavusius asmenis gali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistiesiems J. J., visiškai nepripažinusiam savo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, nesuteikusiam jokios pagalbos jas atskleidžiant, atlikusiam organizatoriaus vaidmenį, bei taip pat organizatoriaus vaidmenį atlikusiam R. C., pripažinusiam savo kaltę bei padėjusiam išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, už tą pačią BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skyrė tokias pačias realias 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kas nėra suderinama su bausmės individualizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei kitas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad veikdamas organizuota grupe R. C. padarė vieną sunkų nusikaltimą bei du apysunkius nusikaltimus, atliko organizatoriaus ir tiesioginio vykdytojo vaidmenį, tai, kad jis neteistas, turi šeimą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, užsitęsusį bylos nagrinėjimą bei tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti dalį padarytos turtinės žalos.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį dalyje dėl R. C. paskirtos bausmės: 1) pripažinti R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išsiaiškinti šių veikų padarymo aplinkybes bei jose dalyvavusius asmenis; 2) paskirti R. C. su realiu laisvės atėmimu nenusijusią bausmės rūšį; 3) taikyti BK 75 straipsnio 1, 2 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas.
9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio nuostatų tinkamam taikymui reikšmingas faktines bylos aplinkybes. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Visais atvejais privalu nustatyti, kad asmuo niekieno neverčiamas pripažino visas esmines jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Taip pat būtina detaliai įvertinti kaltininko parodymų turinį ir jų kokybinę reikšmę konkrečiame baudžiamajame procese. Šioje baudžiamojoje byloje teismas ignoravo tai, kad R. C. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje pripažino didžiąją dalį esminių aplinkybių, susijusių su jam ir jo bendrininkams inkriminuotais nusikaltimais, ir savo parodymų iki šiol nekeitė, teismas nevertino, kokį realų indėlį R. C. parodymai galiausiai įnešė į teisingą ir visapusišką bylos išsprendimą. Nuosprendyje akcentuota tai, jog apeliantas buvo nenuoširdus, nes nesutiko, kad jis atitinka aktyvaus organizatoriaus vaidmenį, tačiau nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje, nei teismų praktikoje nėra nustatyta ar išaiškinta, kad kaltininkas baudžiamojo proceso metu turi prisipažinti absoliučiai dėl visų jam kaltinamajame akte pareikštų aplinkybių. Taigi, jeigu nustatoma, kad kaltininkas prisipažino dėl pagrindinės dalies jam pareikštų kaltinimų ir viso proceso metu aktyviais veiksmais padėjo atskleisti organizuotos grupės struktūrą, jos veikimo mechanizmą ir pan., nuteistojo teigimu, tai reiškia, kad yra visos prielaidos švelninti asmens baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pakankamai atvirtas ir aktyviai bendradarbiavo su teisėsauga (2011-04-15, 2011-06-10, 2011-06-17, 2011-06-28, 2011-06-30, 2011-07-03, 2011-08-01, 2011-08-08 apklausos). Iš 2011-06-10 R. C. papildomos apklausos matyti, kad jis prašė, kad su juo būtų atlikti papildomi tyrimo veiksmai - asmens parodymas atpažinti bei akistata, 2011-07-19 parodymo atpažinti iš asmens nuotraukų metu jis atpažino asmenis, kurie veikė organizuotoje grupėje. 2011-08-01 ir 2011-08-11 papildomų apklausų metu R. C. parodė, kad dar esant kardomojo kalinimo įstaigoje, jam buvo daromas poveikis, dėl to, jog jis bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis tiriant šią ir kitas baudžiamąsias bylas. Nepaisant to, jis duotų parodymų nekeitė, išliko nuoseklus iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo momento. R. C. parodymai negali būti vertinami vien tik kaip bandymas save pavaizduoti A. B. padėjėju ir tokiu būdu sumenkinti savo vaidmenį, savo parodymuose apeliantas kritiškai ir ne vieną kartą vertina ir savo paties kriminalinį elgesį, t. y. įvairiuose epizoduose atskleidžia konkrečius savo veiksmus (pvz., susijusius su: pirminio nusikalstamo plano sudarymu, klientų (vežėjų) ir kitų organizuotos grupės dalyviu paieška, konsultavimu, tarpininkavimu, darbo priemonių suieškojimu ir pervežimu, pinigų priėmimu ir pan.), kuriais jis prisidėjo prie sukčiavimo būdu vykdytos krovinių pervežimų veiklos. Nuosprendyje teismas neneigė, kad R. C. parodymai yra išsamūs bei patikimi, jais ne kartą vadovavosi, patvirtindamas kitų kaltinamųjų kaltę. Apeliantui nėra suprantama, kodėl teismas, vadovaudamasis R. C. parodymais, laikė juos išsamiais, tačiau, skiriant bausmę, nusprendė, kad R. C. savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo. Taigi, apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažinimo padaręs jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išiaiškinti organizuotos grupės padarytus nusikaltimus bei jose dalyvavusius asmenis.
9.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. C. paskirta bausmė yra neproporcinga, lyginant jam ir kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių griežtumo ribas. Teismas R. Š., D. B., S. M., R. Š., A. K. už jų organizuota grupe padarytas nusikalstamas veikas skyrė nuo 2 metų 6 mėnesių iki 3 metų laisvės atėmimo bausmes, tuo pačiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą 2 metams, organizatoriumi ir aktyviu tiesioginiu vykdytoju pripažintam J. J. teismas skyrė galutinę 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliantui kyla klausimas, kodėl jam buvo paskirta faktiškai pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Nors ir nenustatęs visų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui reikalingų sąlygų, teismas vis tiek privalėjo įvertinti, kokią įtaką bausmės skyrimui turi R. C. tarpininkavimas ir visapusiškas padėjimas teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti organizuotos grupės padarytus nusikaltimus. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė tiek kaltinamajame akte, tiek baigiamosiose kalbose prašė švelninti apelianto baudžiamąją atsakomybę, tuo tarpu teismas šių aplinkybių nevertino. Tai, kad R. C. ikiteisminio tyrimo metu neneigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir padėjo nustatyti visus su organizuotos grupės veikla susijusius asmenis, pateikė efektyviam ikiteisminiam tyrimui reikalingų duomenų, atskleidė tiek savo, tiek A. B., R. J. ir kitų kaltinamųjų vaidmenis, užduotis, jų pasiskirstymą organizuotos grupės mechanizme bei kitus duomenis, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus, sudaro pagrindą švelninti apelianto baudžiamąją atsakomybę ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį arba ženkliai mažinti paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį. Nematant pagrindo apeliantui paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Šis klausimas turi būti sprendžiamas, taikant ikiteisminio tyrimo metu galiojusią tarpinę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), numačiusią galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat ir numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, vykdymą.
10. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų, civilinius ieškinius atmesti.
10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas, vadovaujantis prielaidomis ir tendencingais kitų asmenų parodymais, nuteistojo kaltė nepagrįsta objektyviais duomenimis, jo nusikalstami veiksmai nedetalizuoti. Baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. tyčia, apgaulės būdu siekė nusikalstamų tikslų – nebuvo nustatyta, kokią sumą pinigų nuteistasis užvaldė, nėra duomenų, kad jis išvis būtų neteisėtai gavęs kokias nors pinigų sumas. Nuteistoji R. Š. apklausos metu nurodė, kad ji mano, jog R. J. vadovavo organizuotai grupei, tačiau kuo tas vadovavimas pasireiškė, nurodyti negalėjo. Iš jos pateikto nuteistojo išvaizdos apibūdinimo galima daryti išvadą, kad R. Š. kalbėjo apie visai kitą asmenį. Nuteistojo R. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi – jis nurodė, kad jį mokė kiti asmenys, o taip pat, kad dirbo savarankiškai, nepriklausomai nuo R. J. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi R. Š. parodymais, kurių jis teisme nepatvirtino, taip pat teismas neįvertino jo parodymų prieštaringumo. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas atliko iniciatoriaus, organizatoriaus ir vykdytojo vaidmenis. Apelianto bendravimas su kitais kaltinamaisiais nebūtinai vyko tikslu daryti nusikalstamas veikas, nuteistasis neneigė dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios pažinojęs kitus kaltinamuosius, tačiau paaiškino tokios pažinties ir bendravimo aplinkybes.
10.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo R. C. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai J. J. ir A. B. taip pat būti grindžiami R. C. parodymais, šie asmenys buvo išteisinti. R. C. parodymai prieš apeliantą ir A. B. laikytini jo gynybine pozicija. Jo parodymai dalyje dėl piniginių pervedimų į Ukrainą turi būti vertinami, atsižvelgiant į liudytojo O. P. teisme duotus parodymus apie R. C. ir G. bendravimą, taip pat R. C. verslo interesus Ukrainoje. Šio liudytojo parodymai buvo patvirtinti ir Ukrainos teismo dokumentu. Pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino R. C. parodymus – nurodė, kad jis menkino savo vaidmenį ir prispažinimo nelaikė jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, bet tuo pačiu jo parodymus dalyje dėl R. J. kaltės vertino kaip patikimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas M. Ž. Analizuojant bylos medžiagą, o, pirmiausia, R. C., A. B., R. Š., D. B. ir R. Š. parodymus, galima daryti išvadą, kad būtent M. Ž. nusikalstami veiksmai buvo įvardinti kaip atlikti R. J. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta ir liudytoja L. K., o apeliantui kyla abejonių, ar jos parodymai nebuvo surašyti, užduodant jai menamus klausimus, atsižvelgiant į R. C. duotus parodymus. R. J. ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti šiai liudytojai klausimų, todėl jos parodymų negalima vertinti kaip įrodymo. Skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad L. K. atpažino R. J. kaip asmenį, prisistačiusį vardu J., neatitinka tikrovės, nes asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja atpažįsta R. J. kaip asmenį, atvykusį kartu su J., apie kurį jį davė parodymus. Šis procesinis veiksmas vertintinas kritiškai, nes tiesioginis atpažinimas surengtas nebuvo, o jokių R. J. bruožų L. K. nurodyti negalėjo.
10.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nepadarė ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo įdarbintas įmonėje ir turėjo prievolę tvarkyti jos buhalterinę apskaitą ar tokius veiksmus būtų atlikęs sutartiniais pagrindais. Taip pat, nuteistojo manymu, ir dėl šio nusikaltimo yra suėjęs senaties terminas. Nuteistojo teigimu, jam yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ikiteisminis tyrimas ir teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, R. J. turi šeimą.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Š. išteisinti, jam nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.
11.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai, pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, išskirtinę įrodomąją vertę suteikiant kaltinimo nurodytiems duomenims, jų išsamiai neištyrus, neįvertinus jų prieštaringumo, nenuoseklumo, nepatikimumo. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti kaltinimą paneigiančius įrodymus ir, neįrodžius visų inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių (apelianto neteisėtų veiksmų, kaltės), nepagrįstai pripažino R. Š. kaltu. Tokiu būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl apelianto prisidėjimo prie nusikalstamų veikų, dalyvavimo organizuotoje grupėje (ir to suvokimo), veikimo tiesiogine tyčia, neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule yra pagrįstos tik prielaidomis, netinkamai įvertintais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam, t.y. perkėlė jam pareigą įrodinėti savo nekaltumą. Tai lėmė R. Š. teisių pažeidimą, nepagrįstų teismo išvadų padarymą ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.
11.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo R. Š. tyčinį dalyvavimą organizuotos grupės veikloje. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis buvo susitaręs organizuotai daryti nusikaltimus, kad iš anksto su jais aptarė ir derino numatomos bendros nusikalstamos veiklos momentus ar kad sąmoningai prisijungė arba suvokė, jog yra įtrauktas ir veikia organizuotoje grupėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. pasiūlė apeliantui įsidarbinti UAB „N.“, nurodant, kad reikės atlikti vadybininko darbą transporto srityje, ieškoti klientų, su jais tartis dėl sutarčių sąlygų bei jų vykdymą perduoti vežimu (logistika) užsiimančiai įmonei. Už šį darbą buvo pažadėtas mėnesinis atlyginimas bei pasiūlyta sumokėti papildomai, jei R. Š. sutiktų kartu būti šios įmonės vadovu. Kadangi nuteistojo finansinė padėtis tuo metu buvo labai sunki (neturėjo darbo, sutuoktinė taip pat nedirbo, jos atžvilgiu vyko kitas baudžiamasis procesas dėl motinystės pašalpos), su tokiu pasiūlymu jis sutiko. Buvo sudaryta darbo sutartis, kas mėnesį buvo mokamas pastovus darbo užmokestis, kurio dydis nepriklausė nuo atliktų darbų apimties. Nors R. Š. buvo įdarbintas UAB „N.“ direktoriaus pareigose, tačiau realiai įmonei nevadovavo, jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, finansų, dokumentų nepriimdavo, o vykdė vadybininko funkcijas. Įmonei faktiškai vadovavo R. J., kuris įmonėje sprendė visus klausimus tiek dėl veiklos, tiek dėl dokumentų, tiek dėl gaunamų pajamų. Būtent R. J. nurodydavo, ką reikia daryti, jis turėjo visus įmonės dokumentus, prisijungimo prie įmonės banko sąskaitos duomenis bei generatorių, tik jis atlikdavo atitinkamus mokėjimus. Tą patvirtino ir kiti byloje nuteisti asmenys (pvz., R. C.). Prieš pradedant dirbti UAB „N.“, R. Š. nedirbo transporto srityje, dėl ko R. J. nurodymu R. C. kurį laiką nuteistąjį mokė. Visą darbo UAB „N.“ laiką (apie 3-4 mėnesius) R. Š. priimtus užsakymus, R. J. nurodymu, nukreipdavo UAB „S.“. Apeliantui nebuvo žinoma apie kitų asmenų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, kad taip bus apgaudinėjami krovinių vežėjai, su jais nebus atsiskaitoma ir tokiu apgaulės būdu užvaldomas jų turtas. Susisiekdamas ir bendraudamas su klientais (potencialiais krovinių siuntėjais), apeliantas neslėpdavo savo tapatybės, jo sudarytos sutartys būdavo įvykdytos ir klientai už tai atsiskaitydavo. Taigi, jis jokios apgaulės nenaudojo, užsakovų pervestus pinigus iš banko sąskaitos nuimdavo ir perduodavo J. J. jo nurodymu. Dėl to, kad UAB „S.“ galimai neatsiskaito su vežėjais, nuteistajam kilo įtarimas tik įmonės veiklos pabaigoje, kai pradėjo skambinti nepatenkinti vežėjai, reiškiant pretenzijas dėl neatsiskaitymo. Skundžiamame nuosprendyje minimi A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis nebepatvirtino bylą nagrinėjant teisme, kad visi žinojo, kas ir kaip yra daroma, yra deklaratyvūs ir nepatvirtina, jog nuteistajam buvo žinomi nusikalstami sumanymai. R. Š. nepažinojo A. B., jam neteko su juo bendrauti. Išdėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, paneigia teismo teiginius, jog R. Š. darė nusikalstamas veikas, veikdamas organizuotoje grupėje tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas, kad R. Š., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, savo ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu užvaldė didelės vertės svetimą turtą. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių tokį nuteistojo siekį.
11.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. Š. realiai direktoriaus funkcijų niekuomet nevykdė, įmonės veiklai nevadovavo, nepriėmė jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, jos lėšų, dokumentų ir pan., neturėjo jokios įtakos įmonės dokumentacijos vedimui ir saugojimui ar buhalterinės apskaitos tvarkymui. Teismas taip pat yra pripažinęs, kad įmonei faktiškai vadovavo, ją kontroliavo ir visus sprendimus priimdavo R. J. Jo žinioje buvo ir visi įmonės dokumentai (taip pat ir buhalteriniai dokumentai). Pradėjus aiškėti aplinkybėms, kad UAB „S.“ neatsiskaito su vežėjais, R. J. surinko visus įmonės dokumentus ir juos išsivežė, tuomet įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai galimai ir buvo neteisėtai koreguojami. Taigi, byloje nebuvo įrodyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.
11.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Byloje nustatyta, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Nuteistasis nėra priklausomas nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio, į narkologinę įskaitą nebuvo įrašytas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė. Nors jis šiuo metu dirba, tačiau jo finansinė padėtis nėra gera. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apelianto veiksmai nusikalstamų veikų mechanizme buvo antraeiliai. Taigi, kadangi R. Š. sieja glaudūs socialiniai ryšiai, jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, nelinkęs nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Taip pat, skiriant bausmę, turėtų būti įvertinta labai ilga šio proceso trukmė. Nuteistasis buvo sulaikytas 2011-03-30, suėmime buvo laikomas 5 mėnesius, vėliau jam buvo taikomos kitos kardomosios priemonės, o nuosprendis buvo priimtas praėjus daugiau nei 8 metams nuo sulaikymo. Šiuo atveju pripažintina, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgai - beveik 9 metus. Per visą laiką apeliantas gyveno netikrumo būsenoje, išgyveno dėl savo ateities. Taigi, ir šios svarbios aplinkybės, R. Š. manymu, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą peržiūrėti jam skirtas bausmes (jų rūšį, dydį), nes BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskyrus ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kas atitiktų proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus bei jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą net dvejiems metams, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Įvertinus ankščiau jau aptartas aplinkybes, apelianto teigimu, buvo pakankamas pagrindas nustatyti minimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atsižvelgus į R. Š. finansinę padėtį, per griežtu laikytinas ir teismo paskirtas įpareigojimas atlyginti ne mažiau 8 000 Eur padarytos turtinės žalos. Toks įpareigojimas pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir šiuo metu yra nuteistajam neįveikiama našta. Dėl šio įpareigojimo vykdymo labiausiai nukentėtų R. Š. šeima, kurią jis išlaiko. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, jų vos užtenka šeimos narių būtinųjų poreikių tenkinimui. Be to, apeliantas turi ir finansinių įsipareigojimų. Visa tai apsunkina jo galimybes atlyginti teismo nustatytą turtinę žalą per tokį trumpą laiką.
12. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. ir jos gynėja advokatė Lina Andriuškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir D. B. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiama teisiamajame posėdyje D. B. parodė, kad UAB „M.“ akcijoms įsigyti dalį pinigų skolinosi iš pažįstamų, tačiau jų identifikuoti teismas neprašė, skolinantis nedideles pinigų sumas, kurių dydžio teismas taip pat neprašė identifikuoti, reikalavimo sudaryti rašytinį, paskolą patvirtinantį dokumentą jokie teisės aktai nekelia. Dėl paskolų ėmimo fakto D. B. paaiškino, kad UAB „M.“ veiklos vykdymo metu tam, kad būtų sumokėti avansai vežėjams, ji net ėmė trumpalaikes paskolas. Visi šie duomenys yra objektyviai patikrinami, tačiau juos privalėjo patikrinti ir tik tuomet motyvuotai atmesti būtent teismas. Tuo tarpu teismas paskolų ėmimo faktą klaidingai priskyrė akcijų įsigijimo tikslui, taip pat, netyręs UAB „M.“ veiklos organizavimo mechanizmo, įrodymų teikimo naštą perkėlė nuteistajai D. B. Tokios teismo išvados yra neteisėtos ir pažeidžia nuteistosios teisę į teisingą teismą. Taip pat teismas nevertino to, kad laikotarpiu nuo 2010-03-20 iki 2010-12-31 D. B. įnešė į UAB „M.“ sąskaitą 2 725 Lt. Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad tikrasis UAB „M.“ direktorius buvo A. B. ir šią išvadą pagrindė nelogiškais motyvais: tuo, kad D. B. pati nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji ėmė paskolas akcijų įsigijimui. Teismas nepaneigė D. B. pozicijos, kad A. B. į jos veiklą nesikišdavo, o tik, esant reikalui, patardavo. Nuteistosios ir jos gynėjos nuomone, teismas buvo šališkas, o tai patvirtina jo išvada, kad D. B. yra nuteistojo A. B. brolio dukra, nors A. B. niekada neturėjo brolio, taip pat teismo šališkumą patvirtina jo pateikiamas naivus nuteistosios charakterizavimas.
12.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teismas nurodė, kad nuteistoji vengė minėti UAB „S.“ todėl, kad nenorėjo, jog ši įmonė būtų siejama su ja, tačiau nuo pat sulaikymo momento D. B. tvirtino, kad UAB „S.“ pavadinimas jai nebuvo girdėtas, su šia įmone ji nedirbo. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad D. B. esą žinojo apie UAB „S.“, ką patvirtina liudytojos E. G. parodymai, kad UAB „S.“ vadybininkė Ieva jai nurodė, kad apie UAB „S.“ veiklą gali papasakoti UAB „M.“ vadybininkė D., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria pastaroji esą bendravo. Tokie E. G. parodymai nėra patikrinti, nes D. B. nebuvo žinoma, kas ta UAB „S.“ vardu veikusi moteris vardu Ieva. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių D. B. žinojimą, kad ji, nesudariusi nė vieno sandorio su UAB „S.“ savo vadovautos UAB „M.“ vardu, neturėjusi jokių darbinių kontaktų su šios įmonės vardu veikusiais asmenimis, galėjo žinoti, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, ir to norėti. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad UAB „M.“ priėmė užsakymus krovinių pervežimui ir juos perdavė vykdyti nukentėjusioms įmonėms. Į D. B. niekuomet nesikreipė nė vienas vežėjas, su kuriuo nebuvo atsiskaityta už vežimo paslaugas. Vienintelis asmuo, su kuriuo ji kalbėjo apie savo vykdomą veiklą, kuris padėjo ieškoti užsakovų, mokė šio darbo, buvo D. B. dėdė A. B. 2010 metais D. B. buvo 22 metų, buvo pradėjusi studijuoti logistiką, tad jos dėdės pagalba buvo normali, nesukelianti jokio įtarimo. Nuosprendžio 138-139 lapuose yra kartojamos kaltinamajame akte nurodytos neva nustatytos faktinės aplinkybės, jų niekaip nemotyvuojant, nepagrindžiant to, kad D. B. žinojo apie tikrovės neatitinkantį nurodytų dokumentų turinį. Teismas nenurodo jokių motyvų dėl D. B. sąsajumo su UAB „S.“.
12.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baigiamųjų kalbų metu buvo atkreiptas teismo dėmesys į UAB „D. T.“ atstovo G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinį, tačiau teismas jais kaip įrodymu nesivadovavo, šių parodymų netyrė bei nepaaiškino tokio savo sprendimo motyvų. Iš liudytojo G. B. parodymų akivaizdu, kad UAB „D. T.“, žinodamas, kad jo užsakytos paslaugos suteiktos, už jas, pasitelkęs formalią priežastį (jam neva buvo būtinas CMR originalas, o ne jo kopija), su UAB „M.“ neatsiskaitė. Nuosprendyje nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl RAB „A.“ civilinis ieškinys 4 600 Eur sumai yra tenkintas, nors turimi duomenys patvirtina, kad už pervežimus galimai neatsiskaitė UAB „D. T.“. Byloje būtina surinkti papildomus duomenis apie tai, kokiu pagrindu už gautas pervežimo paslaugas UAB „D. T.“ neatsiskaitė su UAB „M.“ ir ar atsiskaitė su RAB „A.“ (vežimai Nr. 417 ir 431). Nuosprendžiu nepašalintos abejonės dėl galimo sandorio šalių suklydimo: UAB „D. T.“ užsakymą UAB “M.‘ pateikė 2010-06-15 ir tik dėl vieno pervežimo, tuo tarpu RAB „A.“ krovinius pervežimui iš UAB „S.“ priėmė 2010-06-04 ir 2010-06-10, t. y. anksčiau nei D. B. pradėjo bendrauti su UAB „D. T.“, taigi, UAB „D. T.“ manymas, kad jam užsakymą vykdė būtent RAB „A.“ yra galimai nepagrįstas. RAB „A.“ atstovai į teismą neatvyko, nors teismas šaukimus siuntė jų pačių pateiktais adresais. Tokia pasyvi civilinio ieškovo pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad klausimas dėl žalos išspręstas ir reikalavimas nebeegzistuoja. Taigi, nuteistosios ir jos gynėjos nuomone, UAB „M.“ yra nepagrįstai siejama su RAB „A.“ patirta žala.
12.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad TPUĮ „T. S.“ direktorė A. Z. apklausiama nurodė, kad 2010-05-06 į šią įmonę kreipėsi UAB „S.“, prašydama pervežti krovinius į Kazachstaną. Iš viso 2010 m. birželio - liepos mėnesiais TPUĮ „T. S.“ priėmė ir įvykdė 5 užsakymus, gautus iš UAB „S.“, už kuriuos jai liko nesumokėta 13 200 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Z. parodė, kad, prieš vykdant UAB „S.“ užsakymus, jos vairuotojai gavo avansinius mokėjimus: 2010-05-19 gavo 1 500 Eur (pinigai perduoti vairuotojui P. P.), 2010-05-20 gavo 1 200 Eur (pinigai perduoti vairuotojui S. S. S.), 2010-06-02 gavo 1 200 Eur (pinigai perduoti vairuotojui I. Š.) ir 2010-06-17 už du reisus gavo 3 200 Eur (pinigai perduoti vairuotojui S. L.). Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. P. paaiškino, kad jam dirbant CTUP „B. A.“ ši įmonė gavo užsakymą pervežti krovinį UAB „S.“ bei jam avansu buvo sumokėta 1 900 Eur. Taigi, TPUĮ „T. S.“ ne pati vežė krovinius, o bent jau vienam vežimui samdė dar vieną tarpininką - CTUP „B. A.“, kuriam UAB „S.“ atstovas sumokėjo 1 900 Eur, nors TPUĮ „T. S.“ direktorė nurodė gavusi 1 500 Eur. Vien iš byloje surinktų duomenų matyti, kad TPUĮ „T. S.“ gavo ne mažiau kaip 7 500 Eur grynųjų pinigų avansu. Kiti avansus gavę vairuotojai bei CTUP „B. A.“ direktorius G. A. byloje neapklausti, siekiant įsitikinti, kiek iš tikrųjų šie asmenys gavo pinigų avansu ir kokia tikroji žala padaryta TPUĮ „T. S.“. Teismo pozicija visiškai tenkinti civilinį ieškinį, t. y. 13 200 Eur sumai, yra nepagrįsta ištirtais įrodymais, nes tikėti A. Z. parodymais, kai juos paneigia P. P. parodymai, o kiti duomenys nėra patikrinti, nėra teisinio pagrindo. TPUĮ „T. S.“ direktorė A. Z. taip pat parodė, kad po to, kai UAB „S.“ neatsiskaitė už suteiktas vežimo paslaugas, ji savarankiškai aiškinosi aplinkybes, koks pirminis užsakovas teikė užsakymą, ir išsiaiškino, kad pirminiai užsakovai buvo UAB „E.“, iš kurios užsakymus pervežimui priėmė UAB „N.“, ir UAB „E. L.“, iš kurios užsakymą priėmė UAB „M.“. A. Z. kreipėsi į UAB „E.“ ir UAB “E. L.“ ir jos prašymu šios bendrovės neatsiskaitė su UAB „N.“ ir UAB „M.“. Nuteistosios ir jos gynėjos teigimu, UAB „E.“ ir UAB “E. L.“ turėjo atsiskaityti tiesiogiai su TPUĮ „T. S.“, tačiau šių duomenų A. Z. nepateikė, o teismas jų nesiaiškino. UAB „E.“ ir UAB „E. L.“ atstovai byloje apklausti nebuvo, jokių sutarčių, užsakymų, krovinių gabenimo dokumentų nepateikė. Aplinkybę, kad su TPUĮ „T. S.“ žala nėra susijusi UAB „M.“, kuri pervežimo paslaugas teikė UAB „E. L.“, patvirtina faktinė aplinkybė, kad ši įmonė atsiskaitė su UAB „M.“, t. y. tikėtina, kad TPUĮ „T. S.“ vadovė klydo dėl šių įmonių sąsajumo. TPUĮ „T. S.“ gavo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 7 500 Eur avansu, t. y. tikėtina, kad jei būtų nustatyta, kad TPUĮ „T. S.“ vežė pirminio užsakovo UAB „E. L.“ krovinį, tai ši įmonė nebūtų mokėjusi UAB „M.“. Kadangi paslaugos apmokėtos, o byloje nėra nustatyta, kokias paslaugas UAB „E. L.“ gavo iš UAB „M.“, šios abejonės turėtų būti vertinamos D. B. naudai, konstatuojant, kad tarp TPUĮ „T. S.“ patirtos nenustatyto dydžio žalos ir UAB „M.“ nenustatytas priežastinis ryšys. Nuosprendyje netirta, kiek užsakymų UAB „E.“ pateikė UAB „N.“, kiek už juos sumokėjo ir kiek liko skolinga, nepašalinta abejonė, kad UAB „E.“, nesumokėjusi UAB „N.“, pinigus sumokėjo TPUĮ „T. S.“ ir taip išsprendė atsiskaitymo tarp šių įmonių klausimus. D. B. nurodė, kaip ji vykdė veiklą UAB „M.“ vardu ir su jokiu asmeniu, t. y. nei su UAB „S.“ atstovu, nei su TPUĮ „T. S.“ atstovais bendravusi nebuvo, šios faktinės aplinkybės nėra nustatytos. Apeliančių teigimu, D. B. UAB „M.“ vardu priėmė užsakymą iš UAB „E. L.“, jo vykdymui pasitelkė UAB „O.“ vardu veikusius B. G. ir R. J. ir tikėtina dėl to, kad asmenys, kurių žinion pateko šis UAB „M.“ gautas užsakymas, turėjo kontaktą su įmone, galinčia įvykdyti pervežimo užsakymą būtent Kazachstano maršrutu, šis užsakymas vykdymui buvo pateiktas galimai TPUĮ „T. S.“ - bet tai tik prielaida, kuri nuosprendyje nėra nei patvirtinta, nei paneigta. Šių reikšmingų aplinkybių teismas nemotyvavo, o D. B. veiksmų nekonkretizavo. Teismas nenurodė, kad D. B. R. J. sieja su B. G., šių jos parodymų teismas nevertino, nors tokios pat pozicijos dėl UAB „T.“ atstovo B. G. D. B. laikėsi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013, kurioje jai buvo pareikšti analogiško turinio kaltinimai.
12.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad UAB „M.“ civilinio ieškinio byloje nereiškė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas įvardina šią įmonę nukentėjusiąja. Nuosprendyje yra nurodyta, kad tarp UAB „M.“ ir UAB „O.“ pasirašyta sutartis dėl to paties krovinio pervežimo, dėl kurio sutartimi užsakymu Nr. 552 susitarė UAB „M.“ ir UAB „S.“. UAB „S.“ su UAB „M.“ neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo 5 300 Eur, tačiau UAB „M.“ apskaitoje fiksavo 7 000 Eur sumokėjimą UAB „O.“. UAB „M.“ atstovė E. P. (Grochovska) nurodė, kad nepateikė UAB „S.“ šio krovinio gabenimo CMR, nes jis blogai „nusiskanuodavo“. UAB „M.“ šio CMR kopijos nepateikė ir į bylą. UAB „M.“ taip pat nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad šio užsakymo vykdymui pasitelkė Baltarusijos įmonę „Burbas“, nepateikė ir PVM sąskaitos - faktūros, kurios pagrindu reikalautų iš UAB “S.“ apmokėjimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. UAB „M.“ nepareiškė ir civilinio ieškinio, nors ši teisė jos atstovui buvo išaiškinta. Tokiu būdu, apeliančių teigimu, akivaizdu, kad jei UAB “S.“ negavo CMR, CMR neturėjo gauti ir UAB „M.“, taigi, ji neturėjo ko pateikti savo užsakovui ir atitinkamai gauti atsiskaitymą iš pirminio užsakovo. UAB „M.“ atsiskaičius su UAB „O.“, akivaizdu, kad pervežimą patvirtinantis dokumentas bei atsiskaitymas šioje įmonėje buvo gauti, tad šio sandorio sieti su UAB „M.“ nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė, kas buvo pirminis UAB „M.“ gabentų krovinių užsakovas, jį nustačius galimai būtų paaiškėję, kad nuosprendyje klaidingai susieta UAB „M.“ ir UAB „M.“.
12.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendžiu nustatyta, jog D. B. išgrynino krovinių užsakovų pervestas 142 376,60 Lt dydžio pinigines lėšas ir kartu su kitais nuteistaisiais išvengė didelės vertės, t. y. 411 797,38 Lt prievolės, t. y. atsiskaitymo su įmonėmis, kurios UAB „S.“ užsakymu suteikė pervežimo paslaugas. Analogiški veiksmai D. B. buvo inkriminuoti ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013, kurioje ji yra išteisinta. Nuosprendyje nėra pagrįsti teiginiai, kad į UAB „M.“ sąskaitą pervestus pinigus D. B. išgrynindavo ir atiduodavo J. J., B. G. ir A. B., kuris tam tikrą pinigų sumą sumokėdavo nuteistajai, nėra motyvuojama, kodėl šie išgryninti pinigai yra susiję su civiliniams ieškovams padaryta žala. Įmonės vadovas turi teisę paimti jo vadovaujamai įmonei priklausančias pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos, kas reiškia, kad pinigines lėšas iš sąskaitos D. B. paėmė teisėtai. D. B. paaiškino, kad pinigai į UAB „M.“ sąskaitą buvo gauti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir buvo skirti atsiskaityti už UAB „M.“ pirktas krovinių vežimo paslaugas. Nuteistasis R. C. nurodė, kad A. B. UAB „M.“ pinigais nesidalino, ką patvirtino ir pats A. B., todėl būtina išsiaiškinti priežastinį ryšį tarp D. B. gautų piniginių lėšų ir likusio neatsiskaitymo, taip nustatant tikruosius D. B. veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir kilusių pasekmių. Nuosprendyje D. B. veiksmais padarytas žalos dydis nenurodytas, nenurodyta ir tai, kokiu būdu ji galėjo daryti įtaką žalos atsiradimui konkretiems vežėjams UAB „N.“ vardu sudarytų sandorių pagrindu.
12.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tai, jog D. B. veikė organizuotoje grupėje, teismas motyvuoja tuo, kad A. B. pavedė jai krovinių pervežimo užsakovų paiešką ir sutarčių su jais sudarymą UAB „M. vardu, tačiau motyvų, paaiškinančių tokio pavedimo neteisėtumą, kai nuteistoji jau buvo įsigijusi UAB „M.“ akcijas ir siekusi vykdyti logistikos veiklą, kurią studijavo, teismas nenurodė. Be to, A. B. nurodė, kad D. B. nebuvo atskleidęs sprendimo dėl jos įtraukimo į nusikalstamą veiką. Tam jis net kai kuriuos dokumentus pasirašydavo išgalvoto asmens vardu (UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras). Teismas nenurodė motyvų, kodėl R. C. pagalba, sudarant patalpų nuomos sutartį su UAB „O. C.“ yra neteisėta, kodėl neteisėtas yra sutarties dėl telekomunikacijos ryšio paslaugų pirkimo sudarymas. Nuosprendyje nenurodoma, ar D. B. žinojo apie R. C. veiksmus, jam bendraujant su UAB „O. C.“ atstove, kas jai pranešė, į kurį asmenį reikia kreiptis dėl patalpų nuomos ir pan. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kokių nors išskirtinių sąlygų UAB „M.“ suteikimą dėl patalpų nuomos kainos, jų vietos, dydžio ir pan., todėl vien faktas, kad R. C. klausė UAB „O. C.“ savininkės dėl galimybės išsinuomoti patalpas, nepatvirtina D. B. žinojimo apie kažkokius jai nežinomų asmenų tarpusavio susitarimus, sutikimo su jais ir veikimo kartu. Teismas neargumentuoja ir to, kokiu pagrindu su nuosprendyje (155 lape) nurodytais vežėjais siejama UAB „M.“, kai jie visi nurodė, kad pirminis jų užsakovas buvo UAB „N.“, taip pat ir to, kodėl atmetami D. B. paaiškinimai, kad ji CMR važtaraščius gaudavo iš R. J. ir B. G., o jiems mokėdavo pinigus už suteiktas krovinių pervežimo tarpininkavimo paslaugas. Teismas nenustatė nei vieno atvejo, patvirtinančio D. B. suvokimą apie jos įtraukimą į organizuotą grupę, taip pat nenustatė ir jos realių veiksmų joje dalyvavus. D. B., veiklos vykdymo UAB „M.“ metu bendravusi išimtinai tik su A. B. ir R. J., apie kitų nuteistųjų veiksmus nežinojusi ir neturėjusi objektyvių galimybių žinoti, jokios nusikalstamos veikos veikiant organizuota grupe nepadarė.
12.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „M.“ apskaitoje nurodytų pajamų, gautų iš ZAO „K.“ (45 922,24 Lt) ir OOO „K. S.“ (37 462,88 Lt), teismas nevertino, šių pajamų įtraukimas į UAB „M.“ apskaitos registrus nekriminalizuotas, todėl teismo išvados, kad D. B. kartu su A. B. įtraukė į UAB „M.“ apskaitos registrus melagingus duomenis apie tai, kad pervežimo paslaugas iš Rusijos įmonių pirko fiktyviai, kaip nurodė R. C., šalintinos kaip nepagrįstos. Nuosprendyje yra išvardintos įmonės, kurios laikotarpiu nuo 2010-03-20 iki 2010-12-31 pervedė pinigus UAB „M.“, tačiau nemotyvuota, kodėl UAB „M.“ veikla, kuomet iš eilės įmonių buvo gautos piniginės lėšos už suteiktas pervežimo paslaugas, yra laikoma fiktyvia. Nuosprendyje nemotyvuota, kaip kiekvienas iš UAB „M.“ vardu priimtų UAB „T.“, UAB „O.“ ir IĮ „T. S. A.“ vardu išrašytų dokumentų pagrindžia D. B. inkriminuoto tikslo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengti prievolių atsiskaityti už UAB „S.“ vardu užsakytus krovinių pervežimus, siekimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „M.“ užsakovų krovinius būtų gabenę UAB „S.“ vardu samdyti vežėjai. Teismas susiejo D. B. neteisėtus veiksmus su šiais dokumentais: 2010-06-01 sutartis Nr. MLG/0018 su UAB „T.“ ir UAB „T.“ išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 259 - 8 114,08 Lt (2 350 Eur) sumai (teismas nepasisakė dėl mokėjimo dokumento datos), 2010-06-15 sutartis Nr. MLG/00022 su IĮ „T. S. A.“ ir mokėjimas IĮ „T. S. A.“ - 3 970,72 Lt (1 150 Eur) sumai (teismas nepasisakė dėl mokėjimo dokumento datos), 2010-05-26 sutartis su UAB „O.“ ir pinigų 9 667,84 Lt priėmimas iš UAB „O.“ pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismas nepasisakė dėl mokėjimo dokumento datos), mokėjimai UAB „O.“ pagal šios įmonės išduotus kasos pajamų orderių kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 632 Lt ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 15 537,60 Lt sumai (teismas netyrė šių dokumentų datų), tačiau apeliantėms kyla klausimas, kokiu pagrindu visi kiti UAB „T.“ ir UAB „O.“ išrašyti apskaitos dokumentai yra vertinami kaip pagrindžiantys D. B. kaltę, nes nuosprendyje tai nenurodoma. Nuosekliai išnagrinėjus D. B. veiksmus ir dokumentus, kurie yra siejami su ja, nėra galimybės konstatuoti, kada kilo pasekmės, t. y. kada yra baigta ši nusikalstama veika, teismas to taip pat nenurodė. Apeliančių teigimu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, pabaiga turėtų būti 2010-06-28. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu jis laiko įrodyta, kad A. B., kuris jau minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013 nuteistas dėl to, kad panaudojo aukščiau nurodytus dokumentus kitai nusikalstamai veiklai nuslėpti, šiuo atveju šiuos dokumentus panaudojo jau šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotai nusikalstamai veikai daryti. Teismas, vadovaudamasis tais pačiais dokumentais, grindžia du skirtingus nuosprendžius dėl skirtingų nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistoji D. B. imitavo krovinių pervežimo sutarčių sudarymą ir šiuos duomenis perduodavo UAB „S.“ vadybininkams. Ta aplinkybė, kad ji UAB „M.“ vardu sudarė krovinių pervežimo sutartis su krovinių pervežimo užsakovais, o vėliau pasirašė krovinių pervežimo užsakymus - sutartis su UAB „T.“ bei UAB „O.“ ir vieną užsakymą su IĮ „T. S. A.“, savaime nereiškia, kad nuteistoji žinojo, jog UAB „T.“, UAB „O.“ ir UAB „S.“ yra bendrovės, naudojamos kitų asmenų neteisėtai veiklai nuslėpti, o pinigai, skirti atsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, bus pasisavinti.
13. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. M. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
13.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje S. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir įgijo didelės vertės svetimą turtą, veikdamas kaip padėjėjas, jis kaip padėjėjas įvardijamas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nuteistojo S. M. veiksmai aprašomi jau ne kaip padėjėjo, o kaip aktyvaus organizuotos grupės nario, nusikalstamos veikos organizatoriaus ir sumanytojo. Šios aplinkybės ne tik rodo skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą, tačiau ir suponuoja būtinybę vertinti, ar teismas neperžengė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, ar tokiu būdu nepažeidė S. M. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinimas, ir tuo pačiu jo teisės į efektyvią teisminę gynybą. Aplinkybės apie S. M. kaip organizatoriaus vaidmenį jam niekada nebuvo inkriminuotos, jis nuo jų nesigynė, teismas BPK 255 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavo proceso dalyvių apie galimą kaltinimo keitimą į sunkesnį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje teismo konstatuotos aplinkybės, kuriomis buvo pasunkinta nuteistojo padėtis, išėjo iš suformuluoto kaltinimo, apibrėžiančio bylos teisminio nagrinėjimo ribas, apimties, kas, nuteistojo gynėjos teigimu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris suvaržė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinimas, ir teisę į efektyvią gynybą, be to, sąlygojo iš esmės nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis, BPK 329 straipsnio 4 punktas).
Šalies argumentai
13.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, aprašymas yra abstraktus ir iš jo turinio nėra aišku, kokie jo veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į inkriminuotos veikos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad S. M. veiksmai pasireiškė UAB „N.“ akcijų pardavimu R. Š., susitarimu per N. Š. pirkti UAB „L.“ (UAB „S.“) akcijas, apmokėjimu už šios įmonės akcijas per N. Š. bei naujos direktorės duomenų ir sutikimo pateikimu M. D., buvusiam UAB „L.“ direktoriui. Aptariami S. M. veiksmai niekaip nėra susiję su sukčiavimo požymiais: jais nebuvo panaudota apgaulė prieš turto savininkus (juridinius asmenis, kurių piniginės lėšos buvo pasisavintos ir kurių atžvilgiu buvo išvengta pinginės prievolės), taip pat ir prieš jokius trečiuosius asmenis, turinčius teisę perleisti žalą patyrusių asmenų turtą, t. y. S. M. veiksmuose nebuvo esminio sukčiavimo požymio - esminės apgaulės, kurios įtakoje būtų įgytas svetimas turtas ar išvengta turtinės prievolės. Be to, nuteistojo veiksmai neatitinka ir kitų sukčiavimo sudėties būtinųjų objektyviųjų požymių - S. M. nei savo, nei kitų asmenų naudai neįgijo jokio svetimo turto, taip pat jis neišvengė jokių turtinių prievolių. Teismo išvada, jog jis gaudavo dalį pelno, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymų šaltiniai. Teismas, pats pripažinęs, kad nebuvo nustatyta, ar su S. M. buvo atsiskaityta, atsižvelgęs į tai, kad pastarasis nedavė parodymų prieš R. J., padarė prielaidą, kad jis gavo turtinės naudos iš nusikalstamų veikų. Tokie teismo teiginiai pažeidė draudimą teismo nuosprendį grįsti prielaidomis, taip pat iš nekaltumo prezumpcijos kildinamą imperatyvų reikalavimą visas abejones vertinti kaltinamojo naudai.
13.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje taip pat nebuvo nustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie S. M. bei kitų nuteistųjų bendrą tyčinį veikimą, siekiant įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą. S. M. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su I. K. priklausiusios UAB „N.“ pardavimo aplinkybes. Nuteistasis paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad iš jo įgyjant UAB „N.” akcijas, ketinama už šios bendrovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas gautus pinigus pasisavinti ir neatsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nuteistojo duoti parodymai buvo ne tik nuoseklūs, bet ir logiški. Tuo tarpu išvada, kad R. J., iki tol gerai nepažinotam asmeniui, siekdamas įsigyti iš jo įmonę vykdyti nusikalstamai veikai, papasakojo savo planus ir netgi pavedė jam atlikti su tuo susijusius veiksmus, yra nelogiška ir nepagrįsta jokiais duomenimis. Kaltinamojo parodymai yra BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantis įrodymų šaltinis ir tokie parodymai gali būti vertinami kritiškai tik tuomet, jei kiti objektyvūs bylos duomenys juos paneigia. Šioje baudžiamojoje byloje ištirta įrodomoji medžiaga nepaneigia nuoseklių nuteistojo parodymų. Juo labiau, kad teismas vadovavosi S. M. parodymais, grįsdamas kitų nuteistųjų kaltę, t. y. nelaikė jų nepatikimu įrodymų šaltiniu iš esmės. Nei vienas iš UAB „N.“ akcijų pirkimo-pardavimo procese dalyvavusių asmenų - nei nuteistieji R. J. ir R. Š., nei liudytojas I. K. - nepatvirtino, kad S. M. buvo žinoma apie ketinimus UAB „N.“ naudoti neteisėtai veiklai ar kad jis pats būtų siūlęs krovinių pervežimo užsakovų paieškai bei sutarčių su jais sudarymui naudoti jo vadovaujamą įmonę „N.“, prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas perleidus kitam asmeniui. R. Š. patvirtino, kad R. J. padengė visas išlaidas, susijusias su UAB „N.“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymu, tokiu būdu, jis patvirtino S. M. parodymus apie tai, kad jis ir I. K. gavo pinigines lėšas už įmonės akcijų pardavimą. Teisminio nagrinėjimo metu R. Š. nurodė, kad S. M. yra matęs tik vieną kartą - kai vyko dokumentų pasirašymas ir jam buvo perduoti įmonės apskaitos dokumentai, kad UAB „N.“ akcijų savininku ir direktoriumi tapo R. J. prašymu, kad po akcijų perleidimo S. M. nedalyvavo šios bendrovės valdyme, jo daugiau nematė, jis šios bendrovės veikla nesidomėjo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. B. teigė, kad susitarimas užsiimti krovinių pervežimo veikla buvo tik tarp jo, R. J. ir R. C., S. M. nebuvo dalininkas, A. B. paneigė R. C. nurodytą aplinkybę, kad kada nors vyko kaltinamajame akte nurodytas susitikimas „Čili“ picerijoje, kuriame dalyvavo ir S. M., kad R. C. nurodytomis sąlygomis buvo tartasi dalintis iš neteisėtos veiklos gaunamomis pajamomis ir su S. M. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. S. M. nepaminėjo, nenurodė jokių neteisėtų jo veiksmų. Tai, kad UAB „N.“ akcijų pardavimas buvo realus ir ekonomiškai pagrįstas sandoris, už kurį buvo gautos piniginės lėšos, patvirtina ir liudytojo I. K. parodymai. Taigi, priešingai nei konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, UAB „N.“ akcijų perleidimas tretiesiems asmenims buvo realus civilinis sandoris, realiai gaunant už parduodamas akcijas sulygtą kainą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. M. atliko kokius nors valinius veiksmus, kuriais jis būtų susijęs su UAB „S.“ įgijimu, siekiant panaudoti ją nusikalstamos veikoms daryti. Duomenų, kurie patvirtintų, jog jis suvokė šio juridinio asmens įsigijimo tikslus, taip pat nėra. Nuteistasis N. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis S. M. pirmą kartą pamatė teisme (tuo tarpu 2011 m. balandžio 26 d. apklausos metu, kai jis atpažino S. M., jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o vėliau šio atpažinimo metu nurodytas aplinkybes paneigė). Aplinkybių, kad S. M. būtų vežiojęs T. U. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo proceso metu bei tvarkant kitus su šios bendrovės įgijimu susijusius dokumentus, duodama parodymus teisme nepatvirtino ir liudytoja T. U. Ikiteisminio tyrimo metu T. U. parodė, kad R. C., o ne S. M., su ja buvo VĮ Registrų centre (2011 m. kovo 30 d. atliktas atpažinimas pagal nuotraukas) bei kad į visas su UAB „S.“ akcijų pirkimu ir įmonės įsigijimu susijusias vietas (į Registrų centrą, pasų poskyrį, notarų biurą, užsakyti antspaudo) ją su N. P. vežė R. Š., o ne S. M. Iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo gynėjos teigimu, akivaizdu, kad R. Š. ir R. C. buvo tie du „vairuotojai“, kurie vežiojo N. P. bei T. U. UAB “S.“ akcijų įgijimo proceso metu. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino kaltinimo prielaidos, jog S. M. aktyviais veiksmais prisidėjo prie UAB „S.“ įsigijimo ir įregistravimo, kad jam buvo žinomi šios įmonės įsigijimo tikslai, ir nebuvo paneigti nuoseklūs S. M. parodymai apie tai, jog iš R. J. žodžių jam tapo žinoma, kad pastarasis perka šią įmonę, tuo pat metu jis atsitiktinai dalyvavo R. J. susitikime su kitu asmeniu, kurio metu tas asmuo pristatė įmonę. Prieš išvykdamas į Ukrainą, R. J. jam paliko 5 000 litų ir prašė šiuos pinigus perduoti tam tikram asmeniui. Vėliau R. J. paskambino jam iš Ukrainos ir paprašė pinigus perduoti tam asmeniui, su kuriuo jis buvo susitikęs „Čili“ restorane, t. y. liudytoju apklaustam N. Š. R. J. nurodytu laiku ir vietoje, t. y. prie Šv. Jokūbo ligoninės, S. M. perdavė pinigus tam asmeniui, su kuriuo dar buvo du vyrai ir moteris, kurių atpažinti negalėtų. Šiuos S. M. parodymus patvirtina ir nuteistojo A. B. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad S. M. buvo atvažiavęs į UAB „M.“ ofisą, atvežė pinigus kažkokios įmonės pirkimui, pasakė, kad atvežė R. J. pinigus, tačiau ofise nebuvo N. P., ir S. M. išvažiavo. Be to, nuteistasis A. B. paaiškino teismui, kad jis neturėjo informacijos, kad S. M. būtų R. J. verslo partneris, draugas ar kokių nors jo nusikaltimų bendrininkas. Taigi, vienintelė aplinkybė, siejanti S. M. su aptariamos įmonės įgijimu, yra jo kaip tarpininko veikimas R. J. prašymu, perduodant tretiesiems asmenims pinigines lėšas. Jokiais įrodymų šaltiniais byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis suvokė, kam ir kaip bus padalinamos šios lėšos. Tokiu būdu, S. M. neturėjo tyčios veikti bendrai su kitais asmenimis, nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti jų rengiamų nusikalstamų veikų pobūdžio, jis nevykdė jokio bendro plano ir nesiekė jokio bendro tikslo. Kaltinime nurodyti S. M. bendrininkai (išskyrus R. C.) nenurodė jokių S. M. kaip bendrininko veiksmų, darant nusikalstamą veiką. Pats S. M. nevertino savęs kaip veikiančio pagal kažkokį išankstinį, jam nežinomą planą, nesuvokė savęs kokios nors nusikalstamos grupės dalimi. Nuteistojo gynėjos teigimu, akivaizdu, jog S. M. veiksmuose nebuvo nustatyta nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų sudėties požymių, nei bendrininkavimo sudėties požymių. Nepaisant to, teismas padarė neteisingas, bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės, veiksmų apimties (BPK 328 straipsnio 3 punktas) bei, nepagrįstai konstatavęs jį veikus organizuotos grupės sudėtyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
13.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra grindžiamas ne tiesiogiai teismo ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, dalis kurių teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigta. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas tiesiogiai grindė A. B., R. Š., R. J., N. P. ir kitų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei suteikė jiems prioritetine reikšmę jų teisminio nagrinėjimo metu duotų ir teismo tiesiogiai ištirtų parodymų atžvilgiu. Asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tinkamai pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas, garsindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovavosi ne apklausų protokolais, garsino ne visas apklausų dalis, o tik tas, kurios buvo cituojamos kaltinamajame akte. Toks asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų garsinimo būdas, kai pagarsinamos išimtinai kaltinimą pagrindžiančios jų dalys, neabejotinai neatitinka BPK įtvirtinto reikalavimo įrodymus ištirti išsamiai ir visapusiškai bei rodo, kad įrodymų tyrimas šioje byloje buvo atliekamas neobjektyviai, kaltinimo pateikiamus įrodymų šaltinius laikant savaime teisingais, suteikiant jiems prioritetinę reikšmę ir nevertinant įrodymų viseto.
13.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad esminis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. M. kaltės, yra kito nuteistojo R. C. parodymai. Vertinant šį įrodymų šaltinį, pirmiausia, turėjo būti įvertinamas šio asmens procesinis statusas, su juo susiję jo procesinių teisių ypatumai, galiausiai, jo suinteresuotumas proceso baigtimi. Iš šio nuteistojo, kuris buvo pripažintas vienu iš veikos organizatorių, parodymų turinio matyti, kad jis bandė sumenkinti savo kaltę, dalį veiksmų perkeliant kitiems asmenims, tarp jų ir S. M. Vien šios aplinkybės rodo, kad R. C. parodymus teismas turėjo vertinti itin kruopščiai ir jais galėjo vadovautis tik tiek, kiek juos neabejotinai patvirtina kiti byloje esantys įrodymų šaltiniai. R. C. ikiteisminio tyrimo metu nesugebėjo nuosekliai apibūdinti pelno tarp bendrininkų pasiskirstymo, jo parodymai apie konkrečius S. M. veiksmus buvo abstraktūs, iš esmės apsiribojo tuo, kad S. M. koordinavo UAB „N.“ fiktyvų pardavimą bei UAB „S.“ įsigijimą. Tokių šio nuteistojo parodymų nepatvirtino nei objektyvios bylos aplinkybės, nei kiti nusikalstamos veikos bendrininkai. Negana to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo R. C. parodymai yra nenuoširdūs ir atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 punkte, tačiau, grįsdamas savo išvadas dėl S. M. kaltės, vadovavosi tais pačiais R. C. parodymais kaip patikimu duomenų šaltiniu. Taigi, nuteistojo gynėjos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas įrodymus vertino neobjektyviai, nuteistojo kaltę grindė nepatikimu įrodymu šaltiniu, tokiu būdu padarydamas esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
13.6. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad esminė sąlyga, kuriai esant gali būti sprendžiamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo klausimas, yra nuteistojo kaltė. S. M. kaltė nebuvo tinkamai įrodyta. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš esmės automatiškai patenkino visus šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius tiek, kiek tai buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais. UAB „L.“, kurios naudai priteistas žalos atlyginimas, šiuo metu jau yra likviduota. Tokia pati teisinė situacija egzistavo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl tolesnio galimumo nagrinėti UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje ir spręsti dėl BPK 214 straipsnio nuostatų taikymo bei civilinio ieškinio perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tai padaryta nebuvo. Šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nebeegzistuojančio juridinio asmens civilinio ieškinio, jo naudai priteisinat 9 177,77 Eur žalos atlyginimą, todėl šioje dalyje UAB „L.“ ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Be to, dalis civilinių ieškovų, pareiškę ieškinius dar ikiteisminio tyrimo metu, yra užsienio valstybių juridiniai asmenys - TPUĮ „T. S.“, RAB „E. P.“, RAB „A.“, RAB „V. T.“. Teismas netikrino, ar šie juridiniai asmenys vis dar egzistuoja. Gynyba taip pat neturi galimybės to padaryti savarankiškai, todėl šios aplinkybės, reikšmingos tinkamam civilinio ieškinio išsprendimui, privalo būti nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.
13.7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, panaudojant UAB „B. S. T.“, taip pat jį išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, taip pat sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „M.“) ir paskirti mažesnę nei numatyta įstatyme, t. y. iki trejų metų, laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu sumažinti ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę, skiriant iki trejų metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija Nr. XII-1554), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - žalos atlyginimą.
13.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. B. parodymus, išskyrė pastarojo pozicijas dėl visiško kaltės pripažinimo ir dėl kaltės nepripažinimo. A. B., pateikdamas savo elgesio vertinimą, visuomet paaiškindavo savo žodžius, atsakė į visus užduotus klausimus, nesinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Teismas nenustatė, kad nuteistasis būtų neteisingai nurodęs įvykių aplinkybes, o apsiribojo jo parodymų neatitikimo R. C. parodymams konstatavimu. Tokia teismo pozicija, kai jis vieno kaltinamojo parodymus, kuriuos pats pripažįsta esant neišsamius, be jokių motyvų laiko teisingais, nepaisant visų kitų asmenų parodymų, yra prieštaraujanti įrodymų vertinimo taisyklėms.
13.9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, nustatydamas A. B. kaltę dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „B. S. T.“ (BK 182 straipsnio 2 dalis, 203 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), savarankiškai netyrė jokių duomenų, juos tiesiog perkėlė iš kaltinamojo akto. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl duomenys apie UAB „B. S. T.“ gautas pinigines lėšas iš užsakovų, kurios nuo 2009-03-19 iki 2010-08-09 sudarė 425 485,84 Lt, iš kurių per tą patį laikotarpį buvo išgryninta mažiau nei pusė - 199 908,75 Lt, patvirtina A. B. kaltę iš anksto žinojus, kad įmonė įsigyta šioms lėšoms užvaldyti. Nuosprendyje nepasisakyta, kur buvo panaudoti likę pinigai - 225 577,09 Lt, nemotyvuotos išvados dėl skolų keturiems vežėjams (68 993,85 Lt) susidarymo datos, t. y. iki 2009-06-01, ir UAB „B. S. T.“ gautų pinigų nuo 2009-06-01 iki 2010-08-19 sąsajumo (priežastinio ryšio). UAB „B. S. T.“, gavusi 425 485,84 Lt iš užsakovų, skolinga liko tik 68 993,85 Lt. Tokiu būdu, nepašalinta abejonė dėl UAB „B. S. T.“ veiklos sukūrimo vežėjų apgaulei, jei vežėjams nesumokėta suma sudarė mažiau nei 1/5 visų gautų pajamų. Byloje nėra nustatyti ir apklausti užsakovai, kurie po 2009-06-01, t. y. po skolos susidarymo dienos, atsiskaitė su UAB „B. S. T.“, nėra nustatyta, koks asmuo rūpinosi skolos išreikalavimu, kokia suma po 2009-06-01 buvo gauta į UAB „B. S. T.“ sąskaitą Latvijos banke ir ar šios sumos pasisavinimas nelėmė žalos vežėjams. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, esančių nuteistojo N. P. parodymuose – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad į Rygą išgryninti pinigų važiavo R. C. nurodymu, o jį vežė R., tuo tarpu kitą dieną apklausiamas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01350-09 jis teigė, kad pinigus Rygoje grynindavo A. B. nurodymu ir šiam juos perdavė. Teismas šių aplinkybių nevertino, neįvardino pinigų sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S. T.“ sąskaitą, esančią Latvijos banke „Privatbank“, nenurodė laikotarpio, kada pinigai buvo gauti į šią sąskaitą ir per kelis kartus išgryninti, netikrino duomenų, su kuo N. P. vyko į minėtą banką ir kam iš tikrųjų perdavė pinigus. Pažymima ir tai, kad UAB „B. S. T.“ veiklą vykdė iki 2009 m. gegužės mėn. pabaigos - birželio mėn. pradžios, tuo tarpu N. P. įvardinama Sankt Peterburgo įmonė su UAB „B. S. T.“ atsiskaitė 2010 m. liepos - rugpjūčio mėn. ir būtent tada N. P. vyko į Latvijos banką „Privatbank“ išgryninti pinigų. N. P. šioje byloje pripažino, kad jis neperdavė pinigų A. B., o pinigus pasidalino su R. C. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas B. G. patvirtino, kad jam žinomos aplinkybės apie tai, kad N. P. be A. B. žinios išgrynino pinigus ir panaudojo savo reikmėms. Taigi, nuteistojo teigimu, UAB „B. S. T.“ su vežėjais neatsiskaitė todėl, kad N. P. pasisavino ne mažiau kaip 38 000 Eur UAB „B. S. T.“ piniginių lėšų, kurios buvo gautos iš užsakovo į UAB „B. S. T.“ sąskaitą Latvijos banke, kas reiškia, kad A. B. veiksmuose nėra tyčios padaryti žalą vežėjams ir jis turi būti išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pažymima ir tai, kad sandorius su vežėjais sudarė UAB „B. S. T.“, vežėjai užsakymus priėmė iš įmonės vardu veikusio A. B. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo atveju, jei A. B. būtų prisistatęs vežėjams savo tikruoju vardu, pastarieji su UAB „B. S. T.“ nebūtų sudarę sutarčių. Tai reiškia, kad A. B. tapatybės klastojimas, prisistatant ne savo vardu, neturėjo įtakos vežėjų apsisprendimui, todėl šie A. B. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip apgaulės požymis. Nors nei vienas UAB „B. S. T.“ vardu veiklą vykdęs asmuo nebuvo įdarbintas įmonėje, tai nesutrukdė įmonei gauti iš užsakovų 425 485,84 Lt bei atsiskaityti su vežėjais, sumokant jiems ne mažiau kaip 345 492 Lt, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „B. S. T.“ veikla buvo vykdoma realiai teikiant numatytas paslaugas.
13.10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu dalies savo duotų parodymų (dėl nusikalstamų veikų organizavimo UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „M.“ vardu) atsisakė, paaiškindamas, kad parodymus prieš save davė tuo metu, kai jam buvo taikomas suėmimas, tam, kad būtų sušvelninta ši kardomoji priemonė, buvo priverstas apkalbėti save ir apklausos metu nurodytus asmenis. Tuo tarpu, teismo manymu, A. B. parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, yra teisingi. Vis dėlto, teismas nepasisakė apie tarp R. C., A. B. ir N. P. susiklosčiusius priešiškus santykius, dėmesys turėjo būti kreipiamas į tai, kad R. C. kartu su N. P. nuslėpė nuo A. B. faktą, kad jie užvaldė UAB „B. S. T.“ pinigines lėšas. Be to, A. B. parodymai, kuriuos teismas pripažino teisingais, nesutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visos šios abejonės turėjo būti aiškinamos A. B. naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, vadovavosi pastarojo parodymais, kad UAB „S.“ „darbą“ organizavo R. C. R. C. patvirtino šiuos A. B. žodžius, detalizuodamas, kaip buvo tvarkoma UAB „S.“ ir UAB „N.“ buhalterinė apskaita. Apeliantui kyla klausimas, kodėl jei R. C. žinojo, kaip buvo tvarkoma UAB „M.“, UAB „S.“ ir UAB „N.“ buhalterinė apskaita, jis nuteistas tik dėl apgaulingo UAB „S.“ ir UAB „N.“ apskaitos organizavimo. Toks teismo vertinimas leidžia daryti išvadą, kad buvo išskirtos dvi asmenų grupės, vienoje iš kurių veikė A. B. su D. B., ką patvirtina ir teismo sprendimas nekvalifikuoti A. B. veiksmų kaip apgaulingo UAB „N.“ apskaitos tvarkymo. Tokiu būdu, teismas, neturėdamas jokių įrodymų, išskyrus R. C. žodžius, nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu apgaulingai tvarkius UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Nuteistojo teigimu, teismas neišsamiai ištyrė jo veiksmus, kritiškai nevertino R. C. parodymų, nepašalino abejonių tarp R. C. ir A. B. parodymų. Nors teismas nurodė, kad vadovaujasi R. C. parodymais apie tai, kad A. B. UAB „M.“ dokumentus išvežė į R. J. motinos namus ir juos ten gamino, tačiau nevertino to, kad UAB „M.“ dokumentai paimti kratos metu iš šios įmonės ofiso. Taip pat teismas kritiškai nevertino B. G. parodymų, kad jis pasirašė ant tuščių popieriaus lapų. Iš specialisto tirtų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad B. G. parašai yra kasos pajamų orderiuose bei PVM sąskaitose - faktūrose tiksliai ties linija parašui ir parašas yra virš linijos, kas leidžia daryti išvadą, kad B. G. pasirašė ant dokumentų, tiksliai žinodamas jų turinį. Be to, 2011 m. B. G. apklausos metu pastarasis buvo suimtas, sirgo sunkia plaučių liga, jam buvo reikalingas papildomas deguonis, jo savarankiškas kvėpavimas buvo apsunkintas, todėl tikėtinas pasinaudojimas B. G. sveikata, tad jo parodymų tikrumas turėjo būti kruopščiai patikrintas, o tai padaryta nebuvo. Teismas A. B. kaltę grindė R. C. parodymais, tačiau skirdamas bausmę R. C., akcentavo, kad pastarojo parodymai buvo neišsamūs. R. C. apklausų metu nenurodė, kad A. B. iš jo ar kitų nusikalstamai grupei priskirtų asmenų gavo pinigines lėšas, kad mokėjo pinigus nusikalstamos grupės nariams, taip pat, kad A. B. neva valdytai UAB „M.“ nemokamai buvo teikiamos pervežimo paslaugos. Teismas neįvertino reikšmingų neatitikimų tarp R. C. parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių – R. C. nurodė, kad A. B., maskuodamas UAB „M.“ vežėjų duomenis, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kad Rusijos Federacijos įmonės fiktyviai teikė pervežimo paslaugas UAB „M.“, tačiau tokie veiksmai nei A. B., nei D. B. inkriminuoti nebuvo, kas reiškia, kad R. C. tiesiog apkalbėjo A. B. ir ši jo pozicija yra nepagrįsta.
13.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė, kad A. B. praeityje buvo teistas du kartus. A. B. atžvilgiu nuo 2003 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2010 m. baigtas baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013, kurioje A. B. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tirta nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. pabaigoje - 2011 m. vasario mėn. Taigi, po to, kai A. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Apeliantas visą žalą nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013 atlygino vienas. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie teigiamą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo poveikį A. B. - jis nuo 2011 m. vasario mėn. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, atlygino visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuteistajam skyrus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, visuomenė iš to gautų naudos, nes A. B. įrodė, kad jis laikosi duoto žodžio ir stengiasi atlyginti žalą, ko jis negalės padaryti atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę. A. B. iš esmės pripažino visus neteisėtus veiksmus, kuriuos jis supranta kaip neteisėtus, dėl visų aplinkybių pateikė išsamius paaiškinimus, savo veiksmų nemenkino, neišsisukinėjo nuo atsakymų, kitų asmenų sąmoningai neapkalbėjo, kas reiškia, kad jis visiškai pripažino savo nusikalstamus veiksmus ir dėl jų gailisi. Apelianto teigimu, civilinių ieškovų turtinės teisės maksimaliai apgintos būtų tuo atveju, jei A. B. būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatyta, t. y. iki 3 metų laisvės atėmimo, atidedant jos vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą bei R. C. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų R. J., R. Š., D. B. ir jos gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės, S. M. ir jo gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų A. B., R. C., R. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, R. Š., D. B. ir jos gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės bei S. M. ir jo gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
16. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas priimtos nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 25 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau nereikalaujama pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą.
17. Apeliantai A. B., R. C., R. J., R. Š., D. B. ir S. M., be kitų nusikalstamų veikų, nuteisti dėl sukčiavimo, įvykdyto organizuotoje grupėje.
18. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką.
19. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
20. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.
21. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi, organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Taigi, išankstinis susitarimas kaip vienas iš privalomų organizuotos grupės požymių yra būtinas, tačiau pagal galiojančio BK 25 straipsnio 3 dalį nėra skirtumo ar grupės nariai kruopščiai apgalvojo savo veiksmus ir pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis iš anksto, ar tai padarė jau darant nusikaltimą. Susitarimas, gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje – jis gali būti išankstinis ar kilęs staiga rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtas ar tęsiamas veikos metu, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal galiojantį reglamentavimą ir vienu, ir kitu atveju grupė vertinama kaip organizuota grupė. Pagal susiformavusią teismų praktiką, išankstinis grupės susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus, kuris nėra laikino pobūdžio ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra pagrindinis organizuotos grupės požymis. Kitas organizuotos grupės požymis - tikslas daryti nusikaltimus (vieną ar kelis apysunkius, sunkius ar labai sunkius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymu darant nusikalstamą veiką realizuojami paruošiamieji darbai nusikalstamai veikai daryti. Organizuotos grupės buvimas yra susijęs su nusikalstamų veikų planavimu, sistemingumu, veiksmų koordinavimu, pastovumu, ilgalaikiškumu (). Šiuo atveju, pabrėžtina, kad nustatant organizuotos grupės požymius nėra būtina konstatuoti, kad visi bendrininkai vieni su kitais asmeniškai bendrauja. Ir tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Veikimas bendrai parodo grupės narių, kuriuos sieja bendras tikslas, glaudžius ryšius. Nors ir ne visi organizuotos grupės nariai bendrauja vieni su kitais iš nustatytų daromos veikos aplinkybių, pobūdžio, laiko ir pastovumo spręstina, kad supranta veikdami organizuotoje struktūroje, kaip organizuotos grupės nariai.
22. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001).
23. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė numatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiomis veikomis yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai.
24. Reikalavimas įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014).
25. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme yra įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas, ir pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
26. Apeliaciniuose skunde nurodytais argumentais apeliantai A. B., R. J., R. Š., D. B. ir jos gynėja, S. M. ir jo gynėja ginčija ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, kurių pagrindu jie pripažinti padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas (A. B. – dėl nusikalstamų veikų UAB „B. S. T.“ epizoduose). Apeliantų nuomone, teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir neįrodė jų dalyvavimo bei kaltumo sukčiavus organizuotoje grupėje ir apgaulingai tvarkius bendrovių buhalterinę apskaitą.
27. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skunduose minimų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta. Visos reikšmingos bylos aplinkybės apylinkės teisme išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai ištirti tiesiogiai, gauti duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Taip pat argumentuota, kodėl teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. B., N. P., R. Š. ir R. C. parodymais bei kitais bylos duomenimis. Teismas, apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai vertino ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir pateikė išsamią jų visumos analizę, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistiesiems, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra motyvuotos ir pagrįstos įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Dėl prokurorės ir nuteistojo R. C. apeliacinio skundo
28. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį - pripažinti V. J. kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jai dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei tenkinti civilinius ieškinius. Skunde prokurorė nurodo, kad V. J. kaltė pasitvirtina R. C., nukentėjusių įmonių atstovų parodymais bei pastarųjų pateiktais rašytiniais dokumentais, nustatyta, kad V. J. siųsdavo įmonėms užsakymus-sutartis, sudarytas UAB „S.“ vardu, todėl neabejotinai turėjo matyti, kad jos pasirašytos UAB „S.“ direktorės T. U. vardu, nors dirbdama bendrovėje jos niekada nebuvo sutikusi, su ja nebendravo, dirbti pradėjo ne T. U., o kitų asmenų (A. B., R. C.) pasiūlymu, anot V. J., už darbą jai sumokėta nebuvo, tačiau dėl atlyginimo mokėjimo ji į T. U. nesikreipė, be to kaltinamoji bendrovėje įdarbinta nebuvo, o pagal bylos duomenis sutartą atlygį gavo ir šios aplinkybės V. J., kaip suaugusiam asmeniui, turinčiam darbo patirties, aukštąjį išsilavinimą, turėjo sukelti abejones dėl vykdomos veiklos teisėtumo. Tokias abejones turėjo kelti ir sutarčių UAB „S.“ vardu sudarymas vien tik su vežėjais ir nebuvimas jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „S.“ susitarimus dėl šių krovinių pervežimo su užsakovais, iš V. J. parodymų matyti, kad ji net nesidomėjo, ar tokie dokumentai apskritai yra sudaromi, ieškant UAB „S.“ vardu vežėjų, su jais bendraujant ir siunčiant jiems užsakymus, jai neprireikė UAB „S.“ sutarčių su užsakovais dėl atitinkamų pervežtinų krovinių, kuriose būna nurodyti tikslūs krovinio duomenys, pakrovimo, iškrovimo vietos, kitos pervežimo sąlygos, pervežimo kaina, apmokėjimo sąlygos, konkretus užsakovas, turintis pareigą atsiskaityti už pervežimą, net ir po to, kai iš vežėjų pradėjo gauti pretenzijas dėl neatsiskaitymo. Tai, prokurorės teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad minėtais dokumentais V. J. nesidomėjo ir jai jų neprireikė, nes jai buvo žinoma aptariamo sukčiavimo schema. R. C. parodė, kad V. J. savo atlyginimo dalį pasiimdavo iš pinigų, kuriuos jai krovinių užsakovai perduodavo kaip atsiskaitymą su UAB „N.“. Įvertinus šias aplinkybes anksčiau aptartų bylos duomenų kontekste, prokurorės manymu, V. J. žinojo, kad duomenis apie pervežtinus krovinius jai teikdavo UAB „N.“ atstovai. Prokurorės teigimu, V. J. suprato, jog vežėjams bus pateiktos melagingos rekomendacijos apie UAB „S.“ tikslu įgyti jų pasitikėjimą, ir, nukreipdama juos į UAB „N.“ bei UAB „M.“ dėl tokių rekomendacijų gavimo, bendraudama su užsakovais, prisistatinėjo svetimu vardu, taip pat nurodydavo netikrus ir bendrininkų vardus, R. C. pristatydama kaip M., taip bandydama nuslėpti jo tapatybę, tokiu būdu, jų atžvilgiu veikė apgaule, todėl nėra pagrindo tikėti, jog ji nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje.
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniame skunde nurodytais prokurorės argumentais bei skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, įvertinusi bylos įrodymus atskirai ir jų visumą bei nustatytas svarbias nagrinėjamų nusikalstamų veikų aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas V. J. kaltės klausimą, tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus duomenis ir įrodymus. Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. J., veikdama organizuotoje grupėje, padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) subjektyvusis požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t. y. asmuo suvokia didelės turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo, panaudojant apgaulę, pavojingą pobūdį ir nori tokią turtinę naudą gauti, panaudodamas apgaulę.
30. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nepakanka objektyvių duomenų V. J. kaltei dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. kaltės nepripažino ir davė nuoseklius parodymus, aiškindama kad darbą, susijusį su transporto logistika, bendrovėje „S.“ jai pasiūlė į Kauną atvykę R. C. ir A. B., paaiškindami, kad UAB „S.“ vardu reikės ieškoti krovinių bei pažadėdami mokėti 2500 Lt dydžio atlyginimą. Su pastarųjų pasiūlymu ji sutiko ir tuomet jai į namus atvežė kompiuterį bei davė telefoną. Pradėjus dirbti, gautus užsakymus nusiųsdavo jai nurodytu adresu, o iš UAB „S.“ atsiųstas pervežimo sutartis su bendrovės direktorės T. U. parašu nusiųsdavo krovinio užsakovams. Su krovinių užsakovais ji bendraudavo (duomenys neskelbtini) programa, kuri buvo instaliuota jai atvežtame kompiuteryje. Šioje programoje buvo įvestas vardas K. Šiuo vardu ji ir prisistatydavo krovinio užsakovams. Ji kelis kartus prašė A. B. ar R. C. programoje įvesti jos tikrą vardą bei įforminti jos priėmimą į darbą. Iš pradžių jie pažadėjo, tačiau vėliau to nepadarė. Taip ji dirbo apie du mėnesius, tačiau jokio atlygio už darbą negavo. Vėliau susirado kitą darbą, grąžino kompiuterį bei telefoną. Apie tai, kad UAB „S.“ buvo įkurta siekiant neatsiskaityti su krovinių vežėjais, jai nebuvo žinoma.
32. Išteisintosios V. J. aiškinimą, kad ji nežinojo apie vykdomą nusikalstamą ir buvo įsitikinusi, kad UAB „S. vykdo teisėtą veiklą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.
Žemesnės instancijos teismas
33. V. J. kaltė buvo grindžiama nuteistojo R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis aiškino, kad kartu su A. B. nuvykę į Kauną pasiūlė savo pažįstamai V. J. dirbti UAB „S.“ vardu bei paaiškino, kad už kiekvieną jos surastą užsakymą jai buvo mokama po 500 Lt, kad su krovinių vežėjais nebus atsiskaitoma. Už darbą V. J. pinigus gaudavo Kaune, UAB „N.“ vardu iš krovinio pervežimo užsakovo atskaičiavusi savo dalį, o likusius pinigus atiduodavo R. Š. Apie tai jam (R. C.) neva pasakojo pats R. Š. Nusikalstamos veikos pabaigoje kartu su A. B. jie vėl nuvažiavo į Kauną pas V. J. ir iš jos pasiėmė kompiuterį bei telefoną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. C. iš dalies pakeitė parodymus ir aiškino, kad pasiūlydamas V. J. darbą, jis nesakė, kad bus vykdoma nusikalstama veika ir su vežėjais nebus atsiskaitoma, o tik minėjo, jog darbas gali baigtis įvairiai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad kartu su R. C. nuvažiavo į Kauną, kur R. C. pasiūlė darbą savo pažįstamai Viktorijai, paaiškindamas, kad reikės ieškoti vežėjų. Krovinius duos jis pats, už darbą jai mokės algą – 2000 Lt. V. J. sutikus, jai nuvežė kompiuterį. Užsakymus kroviniams vežti V. J. siųsdavo tik R. C. Ar V. J. kas nors už tai mokėjo pinigus, kiek pinigų ji gavo, kas jai patarė ieškant krovinių prisistatyti ne savo vardu, nežino. Jis taip pat nežino, ar R. C. jai pasiūlė dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Teisme A. B. parodė, kad V. J. matė vieną kartą Kaune. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis R. Š. nurodė, kad jam dirbant UAB „N.“, telefonu bei „Skype“ teko bendrauti su moterimi, kurios vardas K. Šios moters koordinates jam davė R. J.
34. Taigi, iš esmės kaltinimas V. J. buvo grindžiamas R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisme jis iš dalies pakeitė aiškindamas, kad V. J. nebuvo oficialiai įdarbinta UAB „S.“, kad šios bendrovės vardu ieškojo krovinių prisistatydama K. vardu bei vieną kartą paėmė pinigus iš krovinio turėtojos UAB „S.“ užsakovės, kuriuos perdavė jam, kai jis atvyko į Kauną. Vis dėlto, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių duomenų nepakanka V. J. pripažinti kalta pagal jai pareikštą kaltinimą. Teismas savo sprendime smulkiai išanalizavo surinktus V. J. kaltinančius ir teisinančius įrodymus bei pagrindė savo išvadas, kuriomis remiantis V. J. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir jų nekartoja.
35. Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad V. J. kaltę pagrindžia nukentėjusių įmonių atstovų parodymai bei pastarųjų pateikti rašytiniai dokumentai. Apklaustų liudytojų parodymų negalima laikyti pagrindžiančiais išteisintosios kaltę. Apklaustas liudytojas L. I. (t. 2, b. l. 161-164) parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje jam paskambino UAB „S.“ atstovė K. ir paaiškino, kad domisi bendrovėmis, kurios užsiima krovinių pervežimu ir ji galinti padėti surasti krovinius gabenimui. Vėliau jis nuolat iš K. gaudavo pasiūlymų gabenti krovinius. Kuomet UAB „S.“ neatsiskaitė už krovinio pervežimą, K. žadėjo, kad bus atsiskaityta. Liudytojas D. L. (t. 2, b. l. 44-454) parodė, kad dirbdamas UAB „L.“ direktoriumi jis dėl krovinių gabenimo bendravo su UAB „S.“ atstove K., iš jos gavo pasiūlymą gabenti krovinį. Taigi, kaip minėta, tokie liudytojų parodymai, nei patvirtina, nei paneigia V. J. kaltę įvykdžius sukčiavimą.
36. Taip pat nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad V. J. kaltę patvirtina tai, jog ji bendraudama su užsakovais prisistatinėjo svetimu vardu, taip bandydama nuslėpti savo tapatybę. Išteisintoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad kalbėdama telefonu su užsakovais prisistatydavo savo vardu, bet užsakovai ir vežėjai, kalbėdami su ja telefonu arba susirašinėdami su ja „Skype“ programoje, vadino ją „K.“, nes (duomenys neskelbtini) sistemoje jos koordinatės buvo užregistruotos „K.“ vardu. Pradžioje ji bandė taisyti žmones, tačiau po to jai atsibodo ir ji nekreipė į tai dėmesio. Tuo metu šios aplinkybės ji nesureikšmino. Nepamena, gal ir prašė, kad būtų pakeistas sistemoje įvestas K. vardas jos tikru vardu, tačiau vardas liko nepakeistas, o neužilgo ji pasiūlyto darbo atsisakė ir toliau nebedirbo. Tokius parodymus išteisintoji davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kitų įrodymų, kuriais galima būtų neginčijamai paneigti V. J. parodymus, byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas aplinkybės, kad ji, bendraudama su užsakovais prisistatinėjo ne savo vardu, nelaiko V. J. kaltę patvirtinančiu įrodymu.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepakanka objektyvių, neginčytinų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos 7 d. UAB „S.“ vardu sudarinėjo sutartis su UAB „L.“, UAB „H. W.“, UAB „A.“, UAB „Z.“, UAB „J.“, UAB „M.“, UAB „T.“, UAB „R.“, RAB „V. T.“, UAB „T.“, turėdama tikslą nuslėpti savo ar kitų asmenų neteisėtus veiksmus, apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pastaroji žinojo apie A. B., R. C., R. J. ir kitų nuteistųjų nusikalstamą sumanymą neatsiskaityti su minėtomis bendrovėmis. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad V. J. veikė tyčia, todėl ji yra išteisinta pagrįstai.
Dėl nuteistajam R. C. paskirtos bausmės.
38. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo R. C. paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti trejiems metams bei skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino R. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, kad jis iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Duodamas parodymus, R. C. įvardijo ir savo veiksmus, darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei jo pasisavintas pinigines lėšas ir, nors nesutiko dėl jam priskirtų vadovo ir organizatoriaus vaidmenų, tačiau iš esmės savo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas jis pripažino. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad R. C. padėjo atskleisti jam ir kitiems asmenims šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, atskleidė gan sudėtingo sukčiavimo mechanizmą, įvardijo šį nusikaltimą ir kitas su šiuo nusikaltimu susijusias nusikalstamas veikas padariusius asmenis, veikusius organizuota grupe, gan detaliai apibūdino kiekvieno iš jų vaidmenį. Nesant R. C. parodymų, sukčiavimo bei jame dalyvavusių asmenų išaiškinimas būtų apsunkintas, todėl jo padėjimas išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis gali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat atsižvelgiant į R. C. asmenybę, jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1, 2 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
39. Apeliacinius skundu nuteistasis R. C. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išsiaiškinti šių veikų padarymo aplinkybes bei jose dalyvavusius asmenis; paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį; taikyti BK 75 straipsnio 1, 2 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad R. C. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje pripažino didžiąją dalį esminių aplinkybių, susijusių su jam ir jo bendrininkams inkriminuotais nusikaltimais, ir savo parodymų nekeitė iki bylos išnagrinėjimo, tačiau teismas to nevertino ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įstatyme bei teismų praktikoje nėra nustatyta ar išaiškinta, kad kaltininkas baudžiamojo proceso metu turi prisipažinti absoliučiai dėl visų jam kaltinamajame akte pareikštų aplinkybių. Jeigu nustatoma, kad kaltininkas prisipažino dėl pagrindinės dalies jam pareikštų kaltinimų ir viso proceso metu aktyviais veiksmais padėjo atskleisti organizuotos grupės struktūrą, jos veikimo mechanizmą ir pan., nuteistojo teigimu, tai reiškia, kad yra visos prielaidos švelninti asmens baudžiamąją atsakomybę.
40. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas nepripažino R. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis, nes duodamas parodymus, sumenkino savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, dėl ko jo prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomi nuoširdžiais.
42. Su tokiu teismo vertinimu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje, nei teismų praktikoje nėra nustatyta ar išaiškinta, kad kaltininkas baudžiamojo proceso metu turi prisipažinti absoliučiai dėl visų jam kaltinamajame akte pareikštų aplinkybių. Jeigu nustatoma, kad kaltininkas prisipažino dėl pagrindinės dalies jam pareikštų kaltinimų ir viso proceso metu aktyviais veiksmais padėjo atskleisti organizuotos grupės struktūrą, jos veikimo mechanizmą ir pan., yra pagrindas kaltininko parodymus vertinti kaip visišką jo kaltės pripažinimą.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. C. davė nuoseklius parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, įvardijo savo veiksmus, darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutiko, jog jis buvo organizuotos grupės vadovu, atliko organizatoriaus vaidmenį. Pažymėtina, kad R. C. iš esmės savo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas pripažino, išsamiai atskleidė gan sudėtingo sukčiavimo mechanizmą, įvardijo šį nusikaltimą ir kitas su šiuo nusikaltimu susijusias nusikalstamas veikas padariusius asmenis, veikusius organizuota grupe, gan detaliai apibūdino kiekvieno iš jų vaidmenį, kas laikytina, kad R. C. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino. Akivaizdu, kad nesant R. C. parodymų, sukčiavimo bei jame dalyvavusių asmenų išaiškinimas būtų apsunkintas. Pritartina prokurorės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad R. C., duodamas parodymus šioje byloje, neabejotinai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kas negali būti neįvertinta, skiriant jam bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad yra pagrindas pripažinti ir, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta nuteistojo R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis.
44. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. C., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis).
45. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. C. padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, jam inkriminuotos devynios nusikalstamos veikos nutrauktos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, iki šių veikų padarymo nebuvo teistas, yra vedęs, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba, tačiau neatlygino civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos, nusikalstamų veikų padarymo metu atliko iniciatoriaus, organizatoriaus ir aktyvaus tiesioginio vykdytojo veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas R. C. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų trukmes nustatant mažesnes už sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas R. C. parinko tinkamas bausmes, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, todėl jų švelninti, nors ir pripažinus R. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Į šią aplinkybę bus atsižvelgta sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
46. Tiek prokurorė, tiek nuteistasis prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. C. bausmės vykdymą atidėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad po nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 dienos galiojo „tarpinis baudžiamasis įstatymas“ – BK 75 straipsnio redakcija. Į „tarpinio baudžiamojo įstatymo“ nuostatas atsižvelgiama tik tuomet, jeigu jos turi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų. Tai nustačius taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos – „veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Įvertinus BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), akivaizdu, kad ji lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes numato bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Dėl tos priežasties atitinkama nuostata turi grįžtamąją galią.
47. Teismas įvertinęs, kad R. C. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat tai, kad asmuo teisiamas už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimų finansų sistemai padarymą, tai, kad inkriminuoti nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, įvertinęs teisiamojo asmenybę, atsižvelgęs į prokuroro siūlymą apeliaciniame skunde, taip pat įvertinęs, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš dvylika metų, anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, kad R. C. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, turi šeimą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, be to, pats baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei dešimt metų, konstatuoja, kad R. C. atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 12 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo
48. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, panaudojant UAB „B. S. T.“, taip pat dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir prašo dėl šių nusikalstamų veikų jį išteisinti. Skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „B. S. T.“, savarankiškai netyrė jokių duomenų, juos perkėlė iš kaltinamojo akto. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl duomenys apie UAB „B. S. T.“ gautas pinigines lėšas iš užsakovų, kurios nuo 2009-03-19 iki 2010-08-09 sudarė 425 485,84 Lt, iš kurių per tą patį laikotarpį buvo išgryninta mažiau nei pusė - 199 908,75 Lt, patvirtina A. B. kaltę iš anksto žinojus, kad įmonė įsigyta šioms lėšoms užvaldyti. Nuosprendyje nepasisakyta, kur buvo panaudoti likę pinigai - 225 577,09 Lt, nemotyvuotos išvados dėl skolų keturiems vežėjams (68 993,85 Lt) susidarymo datos, t. y. iki 2009-06-01, ir UAB „B. S. T.“ gautų pinigų nuo 2009-06-01 iki 2010-08-19 sąsajumo. nepašalinta abejonė dėl UAB „B. S. T.“ veiklos sukūrimo vežėjų apgaulei, jei vežėjams nesumokėta suma sudarė mažiau nei 1/5 visų gautų pajamų. Byloje nėra nustatyti ir apklausti užsakovai, kurie po 2009-06-01, t. y. po skolos susidarymo dienos, atsiskaitė su UAB „B. S. T.“, nėra nustatyta, koks asmuo rūpinosi skolos išreikalavimu, kokia suma po 2009-06-01 buvo gauta į UAB „B. S. T.“ sąskaitą Latvijos banke ir ar šios sumos pasisavinimas nelėmė žalos vežėjams. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, esančių nuteistojo N. P. parodymuose. Teismas neįvardijo pinigų sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S. T.“ sąskaitą, esančią Latvijos banke „Privatbank“, nenurodė laikotarpio, kada pinigai buvo gauti į šią sąskaitą ir per kelis kartus išgryninti, netikrino duomenų, su kuo N. P. vyko į minėtą banką ir kam iš tikrųjų perdavė pinigus. N. P. pripažino, kad jis neperdavė pinigų A. B., o pinigus pasidalino su R. C. ir faktą, kad užvaldė UAB „B. S. T.“ pinigines lėšas, nuo A. B. nuslėpė. Tai patvirtino liudytojas B. G. UAB „B. S. T.“ su vežėjais neatsiskaitė todėl, kad N. P. pasisavino ne mažiau kaip 38 000 Eur UAB „B. S. T.“ piniginių lėšų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tuo atveju, jei A. B. būtų prisistatęs vežėjams savo tikruoju vardu, pastarieji su UAB „B. S. T.“ nebūtų sudarę sutarčių. Tai reiškia, kad A. B. tapatybės klastojimas, prisistatant ne savo vardu, neturėjo įtakos vežėjų apsisprendimui. Teisme jis dalies savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atsisakė, nes parodymus prieš save davė būdamas suimtas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, vadovavosi pastarojo parodymais, kad UAB „S.“ „darbą“ organizavo R. C. R. C. patvirtino šiuos A. B. žodžius, detalizuodamas, kaip buvo tvarkoma UAB „S.“ ir UAB „N.“ buhalterinė apskaita. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, išskyrus R. C. žodžius, nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu apgaulingai tvarkius UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Nuteistojo teigimu, teismas neišsamiai ištyrė jo veiksmus, kritiškai nevertino R. C. parodymų, nepašalino abejonių tarp R. C. ir A. B. parodymų.
49. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra akcentavęs, jog negali būti vertinama kaip įrodinėjimo tvarkos nesilaikymas tai, kad teismas pripažino teisingais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka išvadai apie kaltinamojo kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išlieka svarbus vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2009).
50. Vertinant A. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija byloje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas A. B. kaltės klausimą, pagrįstai atmetė jo teisme duotus parodymus ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl atmeta kaltinamojo aiškinimą, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, po to ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis save apkalbėjo. Teismas nurodė, jog vadovaujasi A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis pripažino pateiktus įtarimus, nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą ir atmeta kaltinamojo aiškinimą, kad šie parodymai buvo išgauti šantažo ir psichinio smurto poveikyje, nes byloje nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų. Teismas pažymėjo, kad A. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo jį atstovaujantis advokatas, tačiau kaltinamasis nepareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai jo duoti parodymai yra neteisingi, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Priešingai, A. B. pavirtino anksčiau tyrėjui duotus parodymus bei nurodė dar papildomas aplinkybes, todėl teisme kaltinamojo išsakytą poziciją, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi, teismas vertino, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka, kadangi ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis smulkiai ir išsamiai pasakojo visas nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, jas detaliai apibūdino, nurodydamas, kaip į nusikalstamą veiką buvo įtraukti kiti kaltinamieji bei panaudotos UAB „M.“, UAB „S.“ ir UAB „N.“, taip pat nurodydamas, kad vykdyti sukčiavimus neatsiskaitant su krovinius gabensiančiomis bendrovėmis ir šio tikslo įgyvendinimui skirtų fiktyvių bendrovių kūrimu, tam veiklai reikalingų asmenų paieškomis, iš to sekusiais dokumentų klastojimais ir jų naikinimu buvo nuspręsta įvykusių susitikimų metu, kuriuose be A. B. dalyvavo ir jo nurodyti asmenys. Įvykusių susitikimų metu buvo nuspręsta, kaip bus pasidalinta nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis, kas už ką bus atsakingas, kas ir kokius atliks parengiamuosius darbus, t. y. buvo nuspręsta, kad R. J. įsipareigoja organizuoti ir finansuoti dviejų fiktyviai veiksiančių bendrovių įsigijimą bei skirti lėšas krovinių gabenančių įmonių vairuotojų avansams, R. C. suranda fiktyviai įmonei - UAB „S.“, fiktyvų direktorių ir pradėjus nusikalstamą veiklą, ieško krovinių gabenimui UAB „N.“ vardu. Šios bendrovės direktoriumi tapo kaltinamasis R. Š., kurį apmokė dirbti su krovinių vežėjais kaltinamasis R. C.
51. Tokie A. B. parodymai pasitvirtina kitais byloje surinktais įrodymais – kaltinamųjų N. P., R. C., R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jie patvirtino teisme ir kur jie parodė, kad susitikimuose dėl nusikalstamos veikos organizavimo dalyvavo ir kaltinamasis S. M., kuris finansavo UAB „N.“ bei UAB „M.“ įsigijimą ir tvarkė visus reikalus, susijusius su šių bendrovių perregistravimu. Kaltinamasis R. Š. patvirtino, kad jį suradęs R. J. pasiūlė tapti fiktyvios bendrovės direktoriumi ir už tai žadėjo mokėti atitinkamą piniginį atlyginimą. R. Š. papasakojo, kaip buvo buvo tvarkomi UAB „N.“ įsigijimo dokumentai, kad R. J. nurodymu atidarė UAB „N.“ sąskaitas bankuose, išsinuomojo patalpas bei sudarė telefoninio ryšio paslaugų sutartis. R. Š. patvirtino, kad UAB „N.“ įsigijimui lėšų jis neskyrė, nes jų neturėjo, viską finansavo R. J. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, susijusio su UAB „B. S. T.“, išsamiai išdėstė jo padarymo aplinkybes, apibūdino savo ir N. P. atliktus veiksmus įvykdant šį nusikaltimą, nurodydamas, jog jau nuo pat pradžių žinojo, jog su vežėjais nebus atsiskaityta, nes dėl to susitarė su N. P. iš pat pradžių planuodami nusikaltimą. Kaltinamųjų parodymai dėl nusikaltimo, susijusio su UAB „B. S. T.“ padarymu taip pat pasitvirtina ir apklaustų liudytojų V. R. (t. 7, b. l. 131-134), G. J. (t. 8, b. l. 1-6), V. B. (t. 8, b. l. 44-57), E. B. (t. 8, b. l. 90-106) parodymais, šių liudytojų pateiktais rašytiniais dokumentais – užsakymais – sutartimis, CMR važtaraščiais, PVM sąskaitomis-faktūromis. Minėti liudytojai patvirtino, kad jie UAB „B. S. T.“ bendravo su asmeniu, prisistatinėjusiu T. B. vardu (A. B.), kuris sprendė visus klausimus, susijusius su pervežimais. Liudytojas T. J., kuris nuomojo patalpas bendrovei „B. S. T.“, atpažino A. B. kaip asmenį, prisistatinėjusį T. vardu, liudytojas taip pat atpažino N. P., kuris prisistatė UAB „B. S. T.“ direktoriumi ir pasirašė patalpų nuomos sutartį (t. 15, b. l. 32-50). Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B., bendraudamas su klientais dėl krovinių pervežimo UAB „B. S. T.“, prisistatinėjo T. B. vardu, taip pat nustatyta, kad UAB „B. S. T.“ nebuvo oficialiai įdarbintas nei vienas darbuotojas. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad savo tapatybės slėpimas ir buvo vienas iš naudotos apgaulės vykdant sukčiavimą elementų, kuris parodo, jog A. B. suprato, kad veikia neteisėtai, su vežėjais atsiskaityti neketino ir pasirašinėdamas dokumentus bei prisistatydamas ne savo tapatybe, tikėjosi taip apsunkinti jo tikros tapatybės nustatymą prievolės neįvykdymo atveju. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad už beveik visus pirmus vežimus buvo atsiskaityta, kad įgyti vežėjų pasitikėjimą ir gauti daugiau pervežimo paslaugų. Tai patvirtino ir liudytojas V. R. Tokiu būdu, iš šių duomenų akivaizdu, kad A. B., įgijęs vežėjų pasitikėjimą ir vėliau sudarydamas su jais sutartis, atsiskaityti pagal jas neketino, t. y. piktnaudžiavo pasitikėjimu, kas yra viena iš apgaulės formų. Byloje taip pat nustatyta, jog buvo sudaryti ir įmonei akivaizdžiai nuostolingi sandoriai. Tai patvirtino liudytojas K. P., kuris parodė, kad kartais jam būdavo keista, kad įmonė parduodavo paslaugas žemesnėmis kainomis, nei būdavo nurodoma užsakyme su vežėjais. Į tokius jo pastebėjimus A. B. sakė, kad jis nesigilintų, kad taip reikia. Liudytojas G. J. taip pat parodė, kad iš vokiečių jis sužinojo, jog UAB „B. S. T.“ jiems pateikė krovinio pervežimo užsakymą mažesne kaina negu pervežimui, t. y. už 1900 Eur, o jo bendrovei už tą pervežimą įsipareigojo sumokėti 2500 Eur. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad sudarydamas sandorius, nuteistasis A. B. pagal juos atsiskaityti neketino, t. y. veikė apgaule.
52. Byloje (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada - 28 t., b. l. 35-201; 29 t., b. l. 1-200; 30 t., b. l. 1-201; 31 t., b. l. 1-203; 32 t., b. l. 1-202; 33 t., b. l. 1-200; 34 t., b. l. 1-176; 35 t., b. l. 1-177) pasitvirtina, kad UAB „B. S. T.“ sąskaitose buvo piniginių lėšų ir įmonė galėjo atsiskaityti su vežėjais už suteiktas paslaugas, tačiau to nedarė tyčia, nes nuteistieji iš UAB „B. S. T.“ sąskaitų išgrynino 199 908, 75 Lt, gautus iš krovinių pervežimo užsakovų, šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų įmonės apskaitoje nėra. Kaip aiškino A. B., išgrynintus iš užsakovų gautus pinigus, kuriais galėjo atsiskaityti su vežėjais, jis pasidalino kartu su N. P. Taip buvo atimta galimybė nukentėjusiems vežėjams savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka bei išvengta UAB „B. S. T.“ prievolės atsiskaityti už atliktus pervežimus.
53. Kaip paminėta aukščiau, apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokios byloje nustatytos aplinkybės, jog per visą UAB „B. S. T.“ veiklos laikotarpį įmonė gavo 425 485,84 Lt piniginių lėšų, o išgryninta buvo mažiau nei pusė, t. y. 199 908,75 Lt, iš esmės paneigia A. B. tyčinę kaltę iš anksto žinojus, kad įmonė buvo naudojama šioms lėšoms užvaldyti, taip pat nurodoma, kad teismas nepasisakė apie tai, kur buvo panaudoti likę pinigai – 225 577,09 Lt, nepašalinta abejonė dėl UAB „B. S. T.“ sukūrimo vežėjų apgaulei, jei neatsiskaityta su vežėjais suma sudarė mažiau nei 1/5 visų šioje įmonėje gautų pinigų. Vis tik, įvertinus šiuos skundo argumentus, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl visų UAB „B. S. T.“ gautų lėšų panaudojimo, juo labiau, kad minėtos sumos įgijimas ar kažkoks kitoks nusikalstamas panaudojimas byloje niekam nebuvo inkriminuotas. Tai, kad šie pinigai nebuvo išgryninti ir galimai pasisavinti, nepatvirtina, kad UAB „B. S. T.“ vardu buvo vykdoma teisėta ūkinė veikla ar nebuvo apgaudinėjami vežėjai. Juo labiau, kad ir pats A. B. paaiškino, kad dalis gautų pinigų buvo panaudota atsiskaitymams už pirmuosius įmonių vykdytus atliktus vežimus tam, kad įgytų vežėjų pasitikėjimą ir gautų daugiau užsakymų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš užsakovų gautų piniginių lėšų vežėjams buvo mokami avansiniai mokėjimai, buvo apmokamos įmonės išlaidos.
54. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame nuosprendyje neįvardintos pinigų sumos, pervestos į Latvijos „Privatbank“ buvusią UAB „B. S. T.“ sąskaitą, tik bendrai nurodant, kad iš šios sąskaitos buvo išgryninta 131 948,75 Lt suma, tačiau pinigų išmokėjimo laikotarpis nedetalizuojamas, tuo tarpu N. P. įvardinta Peterburgo įmonė su UAB „B. S. T.“ atsiskaitė tik 2010 m. liepos-rugpjūčio mėn., ir būtent tada N. P. išgrynino į minėtą sąskaitą gautus pinigus, tačiau galimai A. B. jų neperdavė, nes apklausos metu parodė, kad šiuos pinigus pasidalino su R. C. ir todėl su vežėjais nebuvo atsiskaityti ne dėl A. B. kaltės. Tokie skundo argumentai atmetami, nes šios finansinės operacijos buvo įvertintos aukščiau minėtoje specialisto išvadoje, nurodant konkrečias pinigų gavimo į Latvijos „Privatbank“ buvusią UAB „B. S. T.“ sąskaitą datas, taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. iš UAB „B. S. T.“ sąskaitų buvo nuimta grynais pinigais 199 908,75 Lt, kurių panaudojimą UAB „B. S. T.“ veikloje pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti. Taigi, net ir be 131 948,75 Lt sumos, kurią, kaip nurodyta specialisto išvadoje, N. P. išgrynino iš UAB „B. S. T.“ sąskaitos, esančios Latvijos „Privatbank“ ir, jeigu šią sumą N. P. be A. B. žinios būtų pasidalinęs su R. C. ar pasilikęs sau, likusi iš UAB „B. S. T.“ sąskaitų išgryninta ir nepagrįsta dokumentais dėl panaudojimo įmonės naudai suma yra dar beveik 70 tūkstančių litų, kurios pilnai būtų pakakę atsiskaityti su minėtomis keturiomis nukentėjusiomis įmonėmis, tačiau tai padaryta nebuvo. Pastebėtina tai, kad net ir tuo atveju, jei būtų tiksliai nustatyta, jog neatsiskaitymui su minėtomis keturiomis ar kitomis įmonėmis įtakos turėjo tai, jog N. P. išsigrynino iš sąskaitų dalį UAB „B. S. T.“ lėšų ir be A. B. žinios jas pasidalino su R. C., tai neduotų pagrindo teigti, kad sukčiavimą ir dėl jo kilusią žalą padarė tik N. P. Kaip jau minėta, byloje esančių duomenų visuma rodo, kad nuo pat pradžių veikdami įmonės „B. S. T.“ vardu, A. B. kartu su N. P. siekė įgyti ir įgijo pinigus apgaule, t. y. neketindami atsiskaityti už pervežimo paslaugas, ir vien dėl to, kad šiais į UAB „B. S. T.“ sąskaitą nusikalstamai gautais pinigais N. P. galimai nepanoro dalintis su A. B., jie netapo iki tol įgytais teisėtai. Kaip, kokiomis proporcijomis bendrininkai dalijosi nusikalstamu būdu įgytus pinigus, iš esmės jų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.
55. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad A. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos UAB „B. S. T.“ buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo. Nuteistojo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais, ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Ji pasitvirtina paties kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuteistojo N. P. parodymais, rašytiniais dokumentais.
56. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius A. B. kaltę padarius šį jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nustatė, kad UAB „B. S. T.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo veiksmai pasireiškė tuo, kad šioje bendrovėje buhalterinė apskaita iš viso nebuvo vykdoma, ką patvirtino patys kaltinamieji A. B. ir N. P. Liudytoja J. B. parodė, kad pardavusi N. P. ir kartu su juo buvusiam vyriškiui – A. B. bendrovę „B. S. T.“, ji pastariesiems perdavė visus bendrovės dokumentus ir antspaudą. Ikiteisminio tyrimo metu N. P. parodė, kad visi UAB „B. S. T.“ dokumentai buvo pas A. B. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino neoficialiai bendrovės veikloje dalyvavęs liudytojas K. P., paaiškindamas, kad visus dokumentus ir antspaudą su savimi nešiojosi A. B. ir tik retkarčiais leisdavo jo tėvui N. P. patvirtinti kokį nors dokumentą bendrovės anspaudu. Nuteistasis A. B. patvirtino, kad buhalterinė apskaita UAB „B. S. T.“ nebuvo vedama, bendrovėje buvo sąsiuvinis, į kurį susirašydavo užsakovus, jų sumokėtas sumas ir krovinius gabenusias bendroves bei joms išmokėtin numatytas sumas. Kur vėliau dingo UAB „B. S. T.“ dokumentai ir antspaudas, kuriuos kaltinamiesiems perdavė prieš tai buvusi šios bendrovės sąvininkė, kaltinamieji negalėjo paaiškinti ir vienas kitam vertė jų dingimo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. patvirtino, kad sutiko su N. P. pasiūlymu ir už atitinkamą atlygį tapo UAB „B. S. T.“ akcininku. VĮ „Registų centras“ jis pasirašė N. P. jam pateiktus dokumentus, tačiau šių dokumentų pastarasis jam negrąžino ir iš viso jokių dokumentų, susijusių su UAB „B. S. T.“ veikla, jam neperdavė. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus N. P. parodymų patikrinimą vietoje, jis nurodė galimą UAB „B. S. T.“ dokumentų buvimo vietą, tačiau nuvykus jo nurodytų adresu dokumentai rasti nebuvo. Byloje esančia specialisto išvada pasitvirtina, kad UAB „B. S. T.“ buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. gegužės 7 d. tyrimui pateikti nebuvo, todėl už minėtą laikotarpį negalima visiškai nustatyti UAB „B. S. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu, iš bylos duomenų matyti, kad tikrasis įmonės savininkas buvo nuteistasis A. B., o N. P., paskyręs save įmonės direktoriumi, buvo formalus jos direktorius. Nors A. B. formaliai nebuvo UAB „B. S. T.“ direktorius, tačiau jis kartu su N. P., atitinkančiu aptariamo nusikaltimo specialaus subjekto statusą, realiai vadovavo įmonei, spręsdamas klausimus dėl įmonės atsiskaitymo ar neatsiskaitymo su vežėjais, dėl pinigų išgryninimo iš įmonės sąskaitų ir bet kokio kitokio disponavimo įmonės piniginėmis lėšomis, disponavo įmonės pirminiais dokumentais, t. y. pervežimus atlikusių įmonių išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad N. P., būdamas formaliu UAB „B. S. T.“ vadovu ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), o A. B., būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, veikdami bendrininkų grupe, suvokė, kad apskaitos dokumentai būtini, kad be UAB „B. S. T.“ apskaitos dokumentų bus trukdoma nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neišsaugojo minėtų dokumentų ir savo veiksmais sąmoningai pažeidė kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus ir dėl to tapo negalima visiškai nustatyti UAB „B. S. T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji ėmėsi kokių nors priemonių dokumentams išsaugoti, kad buvo stengiamasi tinkamai organizuoti apskaitos vedimą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria šioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms, todėl A. B. apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
57. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad A. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su šios bendrovės buhalteriniais dokumentais nieko bendro neturėjo, išskyrus R. C. parodymų, kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nuteistojo kaltė šioje dalyje yra įrodyta byloje surinktais, ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad A. B. organizuotoje grupėje įvykdė sukčiavimą, kurį įvykdant buvo pasitelktos įmonės „S.“, „N.“ ir „M.“. Skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai išdėstyti duomenys, pagrindžiantys A. B. kaltę tiek dėl sukčiavimo, pasitelkiant UAB „S.“, tiek dėl apgaulingo UAB „S.“ apskaitos tvarkymo, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Byloje esančia specialisto išvada pasitvirtina, kad UAB „S.“ įsigijo krovinių pervežimo paslaugas, tačiau nepateikė šių paslaugų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai konstatavo, kad A. B., R. C., J. J. inkriminuotas UAB „S.“ apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų sunaikinimas, padarytas bendrininkų grupe, pasireiškė tuo, kad šioje bendrovėje buhalterinė apskaita iš viso nebuvo vykdoma. To neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti kaltinamieji. Kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio minėti kaltinamieji tyčia nevedė jokių UAB „S.“ apskaitos registrų ir neorganizavo jų vedimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant kaltinamųjų nusikalstamą sumanymą ir T. U. tapus fiktyvia ir fiktyvios UAB „S.“ direktore šios bendrovės buhalteriniais dokumentais niekas nesirūpino. Liudytojų N. Š. ir M. D. parodymais pasitvirtina, kad tvarkant UAB „S.“ akcijų pardavimo reikalus T. U., tiksliai nebuvo nustatyta, ar buvo kam nors perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, jeigu jie aplamai iš viso buvo, kaltinamieji tuo visiškai nesidomėjo ir nesirūpino, nes nuo pat pradžių šios bendrovės įsigijimo tikslas buvo vykdyti nusikalstamą veiklą ir buhalteriniai dokumentai, jų tvarkymas jiems mažiausiai rūpėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad UAB „S.“ „darbą“ organizavo R. C. Iš pradžių ofise buvo papkutė, kurią prižiūrėjo ir tikrino R. J., tačiau vėliau ji dingo. Nuteistasis R. C. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tarp UAB „S.“ ir UAB „N.“ sudarytuose dokumentuose (sutartyse) atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vaizduojami fiktyviai, nes realiai jokie atsiskaitymai nevyko. Sutartys sudarytos tarp UAB „S.“ ir krovinių vežėjų buvo naikinamos ir išmetamos. UAB „N.“ ir UAB „M.“ „buhalterijoje“ buvo išsaugomi tik CMR važtaraščiai, kurie buvo siunčiami krovinių užsakovams. A. B. pranešus, kad jų veikla susidomėjo ekonominė policija, visi išsigando ir puolė naikinti ofise buvusius UAB „S.“ dokumentus. Ofise buvusius kompiuterius paėmė A. B., kuris pažadėjo ištrinti juose esančią informaciją.
58. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada pasitvirtina, kad mokesčių mokėtojų registro duomenimis UAB „S.“ vadovu nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo T. U., nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. M. S. Tyrimui pateiktais Sodros duomenimis, UAB „S.“ direktorė T. U. šioje įmonėje nedirbo. Pagal tyrimui pateiktus pareiškėjų duomenis, UAB „S.“ įsiskolinimas už krovinio pervežimo paslaugas sudarė iš viso 411 797,38 Lt. Pagal pateiktą priešpriešinių patikrinimų medžiagą nustatyta, kad UAB „S.“ per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už 411 797,38 Lt įsigijo krovinio pervežimo paslaugų iš tiekėjų UAB „M.“; UAB „L.“, UAB „T.“, UAB „H. W. L.“, UAB „V. I.“, UAB „T. S.“, UAB „A.“, UAB „B. T. R.“, UAB „R.“, UAB „Z.“, UAB „E. P.“, UAB „J.“, UAB „A.“, UAB „V. T.“, UAB „T.“, UAB „V.“, tačiau UAB „S.“ nepateikė krovinių pervežimo paslaugų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų ir apskaitos registrų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas: 12 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkio operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ bei 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Dėl tyrimui nepateiktų UAB „S.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji ėmėsi kokių nors priemonių dokumentams išsaugoti, kad buvo stengiamasi tinkamai organizuoti apskaitos vedimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria šioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms, todėl A. B. apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
59. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „M.“) ir paskirti mažesnę nei numatyta įstatyme, t. y. iki trejų metų, laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu sumažinti ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę, skiriant iki trejų metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija Nr. XII-1554), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - žalos atlyginimą. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad jis praeityje buvo teistas du kartus. Jo atžvilgiu nuo 2003 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2010 m. baigtas baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-295/2013, kurioje A. B. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tirta nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. pabaigoje - 2011 m. vasario mėn. Taigi, po to, kai A. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto teigimu, civilinių ieškovų turtinės teisės maksimaliai apgintos būtų tuo atveju, jeigu jam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatyta, t. y. iki 3 metų laisvės atėmimo, atidedant jos vykdymą. Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.
60. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, iki šių veikų padarymo buvo teistas du, o iš viso – tris kartus, A. B. inkriminuotos šešios nusikalstamos veikos nutrauktos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. A. B. yra vedęs, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba. Bylos nagrinėjimo metu A. B. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nepripažino savo kaltės, neatlygino padarytos turtinės žalos. Nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. veikė bendrininkų grupe ir atliko iniciatoriaus, organizatoriaus ir aktyvaus tiesioginio vykdytojo veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nukentėjusių asmenų skaičių ir jiems padarytos žalos dydį, A. B. vaidmenį nusikaltimų padaryme, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo manymu, A. B., atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad A. B. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du, o iš viso – tris kartus, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas vieną kartą. Be to, nuteistasis dirba, yra vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, po paskutinio nuosprendžio priėmimo – 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. gana ilgą laiką – 9 metus naujų nusikaltimų nepadarė, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Visos šios aplinkybės švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytą, A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 d. (sukčiavimas, susijęs su UAB „B. S. T.“) skirtina dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 d. (sukčiavimas, susijęs su UAB „M.“, UAB „N.“, UAB „S.“) skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šias bausmes subendrinus su skundžiamu nusprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė A. B. nustatytina laisvės atėmimas ketveriems metams.
61. Kaip minėta aukščiau, po nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 dienos galiojo „tarpinis baudžiamasis įstatymas“ – BK 75 straipsnio redakcija, kuri lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes numato bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Dėl tos priežasties atitinkama nuostata turi grįžtamąją galią.
62. Teismas, įvertinęs, kad A. B. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat tai, kad asmuo teisiamas už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimų finansų sistemai padarymą, tai, kad inkriminuoti nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, įvertinęs teisiamojo asmenybę, taip pat įvertinęs, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš dvylika metų, A. B. gana ilgą laiko tarpą nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, turi šeimą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, be to, pats baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei dešimt metų, konstatuoja, kad A. B. atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 15 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo
63. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius nusikalstamų veikų, arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymi, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra suėjęs senaties terminas. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas vadovaujantis prielaidomis ir tendencingais kitų asmenų parodymais, nuteistojo kaltė nepagrįsta objektyviais duomenimis, jo nusikalstami veiksmai nedetalizuoti. Baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. tyčia, apgaulės būdu siekė nusikalstamų tikslų – nebuvo nustatyta, kokią sumą pinigų nuteistasis užvaldė, nėra duomenų, kad jis išvis būtų neteisėtai gavęs kokias nors pinigų sumas. Taip pat nėra įrodymų, kad jis privalėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje įdarbintas iš viso nebuvo.
64. Tiek R. J., tiek nuteistieji R. Š., D. B., S. M. ginčija dalyvavimą sukčiaujant, sukčiavimo padarymo aplinkybes, mechanizmą. Pažymėtina, kad visų nuteistųjų kaltė grindžiama R. C., A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais tiek pirmosios instancijos, ties apeliacinės instancijos teismas vadovavosi, vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes,. Byloje nustatyta, kad planuojant sukčiavimą, buvo sutarta, jog bus dirbama neatsiskaitant su vežėjais už paslaugas. Nusikalstamai gautą pelną buvo nuspręsta dalintis per pusę, t. y. pusė – J. J. J. su S. M., o kita pusė - R. C. su A. B. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „M.“ direktorė D. B. kartu su A. B. ir UAB „N.“ direktorius R. Š. kartu su R. C. surasdavo krovinių pervežimo užsakovus, sudarydavo su jais atitinkamai UAB „N.“ ar UAB „M.“ vardu užsakymų sutartis dėl krovinių pervežimo ir, nepasirašydami su UAB „S.“ jokių sutarčių ar kitų dokumentų bei nesumokėdami pastarajai už pervežimus, gautus užsakymus pervežti krovinius perduodavo UAB „S.“ vadybininkams R. Š., A. K. bei V. J. (neprisijungusiai prie nusikalstamos veikos), kurie dėl krovinių pervežimo sudarydavo sutartis su vežėjais UAB „S.“ vardu. Vežėjams suteikus krovinių pervežimo paslaugas su jais, prieš tai sumokėjus tik avansus, galutinai nebūdavo atsiskaitoma. Kaip paminėta, šie faktai patvirtinti bylos duomenimis, tarp jų ir nukentėjusių įmonių pateiktomis sutartimis, sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, banko sąskaitų išklotinėmis, specialisto išvadomis, taip pat nukentėjusių įmonių atstovų, nuteistojo R. C. parodymais, nuteistųjų R. Š., A. B. tyrimo metu duotais parodymais bei iš dalies kitų nuteistųjų parodymais. Skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai aptarti įrodymai, kuriais pagrįsta R. J. kaltė bei organizatoriaus vaidmuo, dalyvavimas įvykdant nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, nuosprendis yra motyvuotas ir pagrįstas. Nors R. J. kritiškai nevertino savo veiksmų ir neigė dalyvavimą nusikalstamose veikose, tačiau įvertinus kiekvieno grupės nario veiksmus, byloje surinktų duomenų ir jais nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J., vykdydamas sukčiavimą, atliko organizatoriaus vaidmenį. Byloje nustatyta, kad jis kartu su A. B. ir R. C. parengė sukčiavimo planą, sprendė, kaip bus pasidalinta tarp bendrininkų nusikalstamai gautomis lėšomis. Sukčiavimui įgyvendinti R. J. kartu su organizatoriais A. B. ir R. C. įkūrė faktinę bendrovės „S.“ buveinę UAB „N.“ vardu išnuomotose patalpose, suteikė nusikalstamai veikai vykdyti reikalingus kompiuterius, telefonų aparatus, kartu su R. C. pasirūpino telefoninio ryšio paslaugų (telefono numerių) gavimu bendrovės „S.“ vardu; R. J. pavedė S. M. surasti ir nupirkti įmonę (šiuo atveju buvo nupirkta UAB S.“), surasti ir užregistruoti šiai įmonei fiktyvų direktorių, organizavo fiktyvų UAB „N.“ akcijų perrašymą R. Š. vardu; suteikė piniginių lėšų įmonėms „N.“ ir „S.“ įgyti bei avansų vežėjams mokėjimui; kartu su A. B. ir R. C. surinko asmenis, kurie dirbs įmonių „N.“, „M.“ ir „S.“ vardu, pavedė jiems sudaryti sutartis su krovinių pervežimo užsakovais ir vežėjais; taip pat jis davė nurodymus R. Š. dėl užsakovų pervestų piniginių lėšų išgryninimo iš UAB „N.“ sąskaitų, jomis disponavo; mokėjo atlygius nusikaltimo bendrininkams už jų atliekamas funkcijas įvykdant nusikalstamą veiką ar sprendė dėl tokių atlygių mokėjimo; kontroliavo jų vykdomą veiklą, domėjosi jų sudaromomis sutartimis ir jų pagrindu gautinomis pajamomis, sekė piniginių lėšų judėjimą UAB „N.“ sąskaitose. Jis kartu su A. B. ir R. C. suplanavo, parengė nusikalstamą veiką, subūrė organizuotą grupę, su kitais organizatoriais pasiskirstė sritimis, už kurias jie atsakingi, kitiems grupės nariams pavedė atlikti tam tikras funkcijas vykdant sukčiavimą, koordinavo jos narių veiklą, kontroliavo iš krovinių pervežimo užsakovų nusikalstamai gaunamas lėšas, jas paimdavo, tačiau jomis už atliktus krovinių pervežimus su vežėjais neatsiskaitydavo. Įvertinus šiuos duomenis, teismas teisingai nustatė, kad sukčiavime R. J. atliko organizatoriaus ir tiesioginio vykdytojo vaidmenį. Kad R. J. atliko visus šiuos aukščiau išvardintus veiksmus, A. B. patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismai vadovaujasi bei R. C. patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur jie detaliai detaliai apibūdino tiek savo, tiek R. J. veiksmus, rengiantis ir vykdant sukčiavimą bei kitas nusikalstamas veikas. A. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad, jo manymu, nusikalstamos veikos organizatoriai buvo jis, R. C. ir R. J. Nuteistojo R. J. kaltė pagrįstai buvo grindžiama A. K. parodymais apie tai, kad R. J. prašymu jis konsultavo R. Š., dirbusią UAB „S.“ vardu, bei R. Š.; nuteistosios R. Š. parodymais, kad jos pažįstamas A. B. pranešė apie tai, jog jo pažįstamas R. J. renka žmones naujos įmonės veiklai. Ji dalyvavo atrankoje, bendravo su R. J., kuris ją informavo, kad jo įmonė vystys transporto paslaugų teikimo veiklą. R. J. į darbą atvykdavo kiekvieną dieną, jam (J. J.) ji palikdavo paruoštus dokumentus. Su R. J. buvo sutarta, kad atlyginimą ji gaus vieną kartą per mėnesį. Pastarasis jai nurodė ieškoti vežėjų, prisistatinėti svetimu vardu „Ieva“; nuteistojo R. Š. parodymais, kad R. J. nurodymu jis veždavo T. U. dėl UAB „S.“ antspaudo įgijimo, dėl jos įregistravimo UAB „S.“ direktore, R. J. pasiūlymu jis tapo UAB „N.“ direktoriumi bei fiktyviu akcininku, atidarė „N.“ sąskaitas, sudarė patalpų nuomos sutartį. R. J. davė jam kompiuterį, kontroliavo jo darbą, pavedė jam UAB „N.“ vardu ieškoti krovinių pervežimo užsakovų, sudaryti su jais sutartis. Taip pat jis valdė UAB „N.“ sąskaitą, disponavo jos lėšomis. Iš UAB „N.“ sąskaitų išgrynintus pinigus jis atiduodavo J. J., kuris mokėdavo jam atlyginimą, pateikdavo pasirašyti jam UAB „N.“ vardu užsakovams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, R. J. nurodymu veždavo avansus UAB „S.“ užsakytiems vežėjams. Nuteistasis S. M. patvirtino, jog R. J. pasiūlė parduoti jam UAB „N.“, sumokėjo jam pinigus už šios įmonės akcijas, pasakė, kad šios įmonės akcininkas ir direktorius bus jo patikimas asmuo, taip pat paprašė jo nuvežti pinigus už UAB „S.“ akcijas šios įmonės pardavėjui, suprato, kad ši įmonė taip pat bus R. J. valdoma įmonė. Jis taip pat nurodė, kad kartu su R. J. atvažiuodavo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš kur R. J. išeidavo su didelėmis pinigų sumomis. Nuteistasis N. P. parodė, jog R. J. duodavo B. G. nurodymus atlikti operacijas UAB „S.“ sąskaitose. R. J. kaltę taip pat pagrindžia liudytojos L. K. apklausos ir atpažinimų iš nuotraukų metu duotais parodymai, kur pastaroji nurodo nustatyta, kad ji UAB „S.“ atsiskaitymo už pervežimus klausimus 2010 m. liepos 16 d. susitikimo metu sprendė būtent su R. J. ir R. C., prisistačiusiais jai UAB „S.“ atstovais, svetimais vardais: R. C. – J., R. J. – G.; taip pat ji parodė, kad R. C. teigė, jog R. J. kontroliuoja visus UAB „S.“ finansus Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galimybės liudytojos L. K. apklausti teisme ir tyrimo metu atlikti su ja parodymo atpažinti gyvai, jos parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti, o R. J. jai buvo pateiktas atpažinti iš nuotraukų, ko nedraudžia ir tokią galimybę numato baudžiamojo proceso įstatymas. Iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) duomenų bazės, kurios pagalba UAB „N.“ ieškojo krovinių pervežimo užsakovų, vardu „Š. R.“ buvo jungtasi iš IP adreso, kuris priskirtas J. J. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina R. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje - sukčiavime.
65. Nuteistojo R. J. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „S.“ apskaitos tvarkymas), taip pat yra visiškai įrodyta. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „S.“ įsigijo krovinių pervežimo paslaugų už 411 797,38 Lt, tačiau nepateikė šių paslaugų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų ir apskaitos registrų, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti duomenys, kuriais nustatyta, kad UAB „S.“ jokie apskaitos registrai nebuvo vedami, apskaita šioje įmonėje tvarkoma nebuvo, o įmonei „S.“ išrašytos sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai buvo sunaikinti, UAB „N.“ ir UAB „M.“ buhalterijose išsaugant tik įmonei „S.“ vežėjų pateiktus CMR važtaraščius.
66. Įvertinus byloje nustatytų duomenų visumą, darytina išvada, jog sukčiavimo organizatoriai, tarp jų ir R. J., siekdami nuslėpti subjektus, perdavusius įmonei „S.“ krovinių pervežimo užsakymus, bei tai, kad šie su UAB „S.“ už pervežimus neatsiskaito, nutarė nevesti UAB „S.“ apskaitos (registrų), taip pat siekdami nuslėpti, kam ir kiek skolinga, nutarė naikinti UAB „S.“ vardu surašomus ir gaunamus pirminius apskaitos dokumentus. Nuteistųjų S. M., N. P., R. C., A. B., R. Š., R. Š., išteisintosios V. J. ir liudytojos T. U. parodymais, specialisto išvadomis dėl T. U. parašų klastojimo nustatyta, kad oficialiai įregistruota kaip direktorė T. U. realiai įmonei „S.“ nevadovavo, o faktiškai realiai šios įmonės vardu vykdomą neteisėtą veiklą, t. y. sukčiavimą, organizavo ir jai vadovavo sukčiavimo organizatoriai R. J., A. B. ir R. C. Todėl šiuo atveju būtent jie atitinka BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius ir atsako už apskaitos registrų įmonėje „S.“ nevedimą bei apskaitos dokumentų nesaugojimą, sunaikinimą.
67. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamoji byla dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes yra suėjęs senaties terminas. Apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas. Nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje yra priskiriamas apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (šiuo atveju, senaties terminas 2022 m. gruodžio mėn.). Apkaltinamasis nuosprendis J. J., kuriuo jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, priimtas nepasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui.
68. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas. Teismas, įvertinęs tai, kad J. J. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taip pat tai, kad asmuo teisiamas už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimų finansų sistemai padarymą; tai, kad inkriminuoti nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, įvertinęs teisiamojo asmenybę, taip pat įvertinęs, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš dvylika metų, R. J. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra neteistas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba, be to, pats baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei dešimt metų, konstatuoja, kad R. J. atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 12 000 Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
Dėl nuteistosios D. B. ir jos gynėjos apeliacinio skundo
69. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. ir jos gynėja advokatė Lina Andriuškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir D. B. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
70. Skunde nurodoma, kad D. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, nes neįrodyta, kad ji iš tikrųjų galėjo žinoti ir žinojo, jog ji buvo įtraukta į nusikalstamą veiką ir sąmoningai joje dalyvavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad nuteistoji D. B. atliko vykdytojo vaidmenį ir įgyvendino organizatorių parengtą sukčiavimo planą, o būtent: ji, būdama UAB „M.“ direktore, įmonės vardu priiminėjo užsakymus dėl krovinių pervežimo, kuriuos perveždavo realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „S.“ vardu užsakytos įmonės, ir, kai už atliktus pervežimus užsakovai su UAB „M.“ atsiskaitydavo, šias lėšas ji išgrynindavo, tačiau nei su UAB „S.“, nei su vežėjais neatsiskaitydavo, taip skolų iš UAB „S.“ išieškojimą civilinio proceso tvarka padarydama neįmanomą. D. B. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms dėl D. B. kaltės, padarius jai inkriminuojamas veikas, patvirtinimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas pabrėžė, kad D. B. nepripažino jai teikiamų kaltinimų, aiškino, kad norėdama pradėti verslą, susijusį su krovinių gabenimu, savo iniciatyva ir lėšomis, t. y. pasiskolindama pinigų iš pažįstamų, įsigijo UAB „M.“. Apie krovinių gabenimo verslą ji buvo girdėjusi iš mokyklos laikų. Už 10 000 Lt iš asmens, kurio vardas Arūnas, įsigijo šią bendrovę. Vyras jai perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus. Nors D. B. nurodė, kad pinigus bendrovės įsigijimui skolinosi, tačiau tai patvirtinančių rašytinių dokumentų teismui nepateikė. Pagal bylos duomenis, apylinkės teismas nustatė, kad UAB „M.“ tikrasis direktorius buvo kaltinamasis A. B. D. B. yra jo artima giminaitė ir ji tik formaliai ėjo šios bendrovės direktorės pareigas. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas A. B. ir R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur A. B. pripažino, kad nusikalstamos veikos sumanymo ir jos įvykdymo pasiruošimo stadijoje pasakė, kad jam priklauso transporto veiklą galinti vykdyti įmonė UAB „M.“, kurios direktorė jo artima giminaitė ir pasiūlė šią įmonę įtraukti į planuojamą vykdyti nusikalstamą veiką. Siekdamas nepakenkti savo giminaitei, A. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nedavė jai nepalankių parodymų teigdamas, kad pradėjus nusikalstamą veiką jis stengėsi nuslėpti nuo D. B., kad jos vadovaujama bendrovė dalyvauja nusikalstamoje veikloje, todėl ji nežinojo, kas iš tikrųjų vyksta. D. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi tokios pat pozicijos kaip ir jos dėdė – kaltinamasis A. B., aiškindama, kad ji buvo sąžininga verslininkė, teikė transporto ekspedijavimo paslaugas, tvarkingai mokėjo mokesčius bei tvarkė savo bendrovės buhalterinę apskaitą. D. B. tvirtino, kad jos dėdė – kaltinamasis A. B. į jos vadovaujamos įmonės veiklą nesikišdavo, o tik esant reikalui patardavo, kad patalpas savo ofisui bei fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas teikiančią sutartį ji sudarė savo iniciatyva bei rūpesčiu, nors ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad tą atliko kaltinamasis R. C. Kaltinamoji D. B., nenorėdama būti siejama su šiuo asmeniu, tai atsisakė pripažinti, nors neneigė, kad šis asmuo jai duodavo tam tikrus patarimus jos vadovaujamos įmonės veikloje. D. B. teigė, kad atsitiktinai susipažino su kaltinamuoju R. J. UAB „M.“ gautus krovinių gabenimo užsakymus perduodavo jo atstovaujamoms bendrovėms. Nors kaltinamoji ir teigė, kad R. J. atstovavo ne vieną krovinių gabenimo transporto įmonę, tačiau nurodė tik fiktyvias įtariamojo B. G. atstovaujamas bendroves UAB „T.“ ir UAB „O.“, vengdama minėti UAB „S.“ pavadinimą, kad ši įmonė nebūtų su ja siejama. Tačiau akivaizdu, kad UAB „M.“ gauti užsakymai gabenti krovinius buvo perduoti vienintelei įmonei UAB „S.“, kuri tuos užsakymus perduodavo realiai krovinius nugabenusioms įmonėms. Krovinius norėjusių pergabenti ir tam vežėjų ieškančių bendrovių į UAB „M.“ sąskaitą pervestus pinigus D. B. išgrynindavo ir atiduodavo J. J. bei B. G., o taip pat savo dėdei kaltinamajam A. B., kuris tam tikrą pinigų sumą, taip vadinamą atlyginimą, sumokėdavo D. B. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. C., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme ir kuriuos jis patvirtino kaip teisingus, parodė, kad tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ buvo įterpiamos A. B. nurodytos Rusijos Federacijoje esančios įmonės. A. B. patikino, kad paskambinus į jo nurodytą rusišką įmonę atsilieps asmuo, kuris patvirtins bendradarbiavimo faktą. Buvo vaizduojami atsiskaitymai grynais tarp UAB „M.“ ir rusiškų bei ukrainietiškų įmonių, išrašomi kasos pajamų orderiai, sąskaitos-faktūros, nors iš tikrųjų pinigai rusų ar ukrainiečių įmonėms nebuvo mokami. R. C. nurodė, kad UAB „M.“ vardu krovinių užsakovų ieškodavo D. B. padedant A. B. Dėl krovinių gabenimo D. B. bendravo su A. K. bei R. Š. „Skype“ arba vieni ateidavo pas kitus, nes ofisai buvo šalia. Jis (R. C.) girdėjo ir matė, kaip A. K. ir R. Š. sakydavo UAB „N.“ ir UAB „M.“ vadovams R. Š. ir D. B., kad turi transportą gabenti krovinius. A. B. į UAB „M.“ gaunamomis pajamomis nė su kuo nesidalindavo, tik kas mėnesį D. B. sumokėdavo po 2 000 Lt. R. C. patvirtino, kad D. B. žinojo, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje, nes buvo pažįstama su R. Š., su kuria bendraudavo ir ir matydavo, kaip ji (R. Š.) dirba UAB „S.“ ir sudaro bei pasirašo sutartis šios bendrovės direktorės T. U. vardu. D. B. užeidavo į kabinetą, kur sėdėjo R. Š. ir A. K., ir girdėjo bei matė, kas iš tikrųjų vyksta. D. B., kaip UAB „M.“ direktorė, tik „imdavo“ krovinius, tačiau dėl jų pervežimo sutarčių nepasirašydavo, o gautus užsakymus perduodavo žodžiu R. Š. ir A. K. Vėliau R. Š. ir A. K. parengė daug sutarčių ir pervežimo dokumentų su Rusijoje ir Ukrainoje registruotomis įmonėmis, kurias D. B. pasirašė. Apie tai, kad UAB „S.“ yra normali ir atsiskaitanti įmonė į tinklalapį (duomenys neskelbtini) skelbimus talpino ir pati D. B. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, patvirtino, kad lankydamasis (duomenys neskelbtini), esančiame ofise matydavo, kad D. B. bendrauja su A. B., R. C., Ieva – R. Š., A. K. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad D. B., kartu su kitais kaltinamaisiais, dalyvavo jai inkriminuojamoje nusikalstamoje veikloje, organizuotoje grupėje įvykdė sukčiavimą bei savo ir kitų kaltinamųjų naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tai, kad D. B. veikė kartu su UAB „N.“ bei UAB „S.“ atstovaujančiais asmenimis R. Š., R. Š., A. K., kad bendravo su A. B., R. C. ir R. J., kad UAB „M.“ vardu apsiimdavo gabenti krovinius neturint tam būtino transporto ir užsakymą perduodavo UAB „S.“ dirbantiems R. Š. ir A. K., kurie atstovavo taip pat transporto neturinčią bendrovę, o taip pat iš UAB „M.“ sąskaitos pinigų išgryninimas ir jų perdavimas A. B. ir J. J., o tuo labiau N. P. ir B. G., kurie tikrai nebuvo panašūs į transporto įmonių atstovus, leido teismui padaryti išvadą, kad kaltinamosios D. B. tvirtinimas, jog ji nežinojo, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje, yra apsimestinis ir iššauktas jos noro išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms visiškai pritaria skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Be to, nuteistasis R. C. parodė, kad D. B., bendraudama su vežėjais telefonu, bei (duomenys neskelbtini) svetainėje melagingai nurodydavo, kad UAB „S.“ yra patikima, normaliai atsiskaitanti įmonė. Tą patvirtino ir liudytojai A. D., kuris parodė, kad tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinti įmonių „M.“ ir „N.“ teigiami atsiliepimai apie UAB „S.“, paskambinus į UAB „M.“ jam patvirtino, kad UAB „S.“ yra patikima įmonė. Liudytoja E. G. parodė, kad prieš sudarant sutartį su UAB „S.“, ji bendravo su UAB „M.“ vadybininke D., kurios tel. (duomenys neskelbtini), ir ši rekomendavo UAB „S.“, paaiškindama, kad ši bendrovė visada atsiskaito su vežėjais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „M.“ jokių atsiskaitymų iš UAB „S.“ už pervežimus niekada nebuvo gavusi ir nebuvo sudariusi sandorių, pagal kuriuos UAB „S.“ būtų turėjusi su ja atsiskaityti. Todėl akivaizdu, kad jokio realaus pagrindo teigti apie UAB „S.“ teigiamas rekomendacijas D. B. neturėjo, t. y. rekomenduodama vežėjams UAB „S.“ kaip patikimą, normaliai atsiskaitančią įmonę, D. B. melavo, kas rodo, kad ji buvo suinteresuota tai daryti ir buvo susijusi su UAB „S.“. Tolesnė įvykių seka paaiškina tokio melo tikslą, t. y. paskatinti vežėjus sudaryti sutartis su UAB „S.“, atlikti krovinių pervežimus, kad UAB „M.“ gautų už tai atsiskaitymus iš užsakovų, kas nustatyta byloje esančiais dokumentais, specialisto išvada bei R. C. parodymais. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Ž. taip pat patvirtino, kad D. B. lankydavosi UAB „S.“ naudojamose patalpose. Todėl jos parodymai apie tai, kad UAB „S.“ jai išvis negirdėta, vertintini kaip melagingi, o tuo pačiu ir visoje apimtyje – kaip nepatikimi. Vieni iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tie, kad D. B. už pervežimo paslaugas atsiskaitė su UAB „T.“, UAB „O.“, IĮ „T. S. A.“, perduodama pinigus jas atstovaujantiems J. J. ir B. G. ir nežinojo, ar šios atsiskaitė už pervežimus. Skunde keliamos abejonės ir dėl to, ar UAB „S.“ vardu samdyti vežėjai gabeno būtent UAB „M.“ užsakovų krovinius.
71. Dėl šių aplinkybių D. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys bylos medžiagai. Kaltinamoji parodė, kad CMR, atsiskaitymo ir kitus įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“ vardu surašytus dokumentus R. J. ar B. G. jai perduodavo, ji juos pasirašydavo ir pinigus minėtoms įmonėms ji sumokėdavo einamuoju momentu, t. y. atlikus pervežimus. Tuo tarpu, nuteistieji R. C., A. B. parodė, kad atsiskaitymo ir kiti dokumentai tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“ atgalinėmis datomis buvo suforminti tik pasibaigus nusikalstamai veiklai. Tai, kad dokumentai, surašyti minėtų įmonių vardu su UAB „M.“, buvo surašyti atgalinėmis datomis, patvirtino ir liudytojas G. B., kur jis parodė, kad įmonei „D. T.“ gavus iš UAB „M.“ 2010 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau negavus CMR originalo, jis 2010 m. rugpjūtį nuvažiavo į UAB „M.“ ofisą, kur bendravo su D. B., kuri paaiškino, kad ji negali atsiskaityti su savo vežėju, nes UAB „D. T.“ nesumokėjo už transporto paslaugas. Grįžęs į ofisą, iš CMR sužinojo, kad vežėjas yra RAB „A.“. Paskambinus į minėtą bendrovę, jam buvo paaiškinta, kad su jais už šį pervežimą UAB „S." neatsiskaitė, elektroniniu paštu gavo 2010 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderį su kvitu apie tai, kad UAB „M.“ dar 2010 m. birželio 29 d. atsiskaitė su Baltarusijos vežėju IĮ „T. S. A.“, nors susitikimo metu D. B. teigė, kad dar nebuvo atsiskaičiusi. Tai rodo, kad minėti dokumentai 2010 m. rugpjūtį, t. y. tuo metu kai D. B. bendravo su G. B., dar nebuvo surašyti. Be to, vienos apklausos metu D. B. parodė, kad pinigus už krovinių pervežimą ji perdavinėjo J. J., kitą kartą jau teigė, kad B. G., tačiau nei vienas, nei kitas to nepatvirtino. Tuo tarpu, tiek A. B., tiek R. C. parodė, kad iš UAB „M.“ sąskaitų išgrynintus pinigus ji atiduodavo A. B. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje VMI pateiktas UAB „M.“ PVM deklaracijas, pagal kurias UAB „M.“ per 2010 m. birželio – liepos mėn. laikotarpį jokių prekių ir paslaugų įsigijimo sandorių neturėjo, kas dar kartą patvirtina, kad UAB „M.“ su minėtomis įmonėmis įforminti sandoriai realiai nevyko, o D. B., kaip UAB „M.“ direktorė, tai žinojo ir suprato. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nusikalstamos veikos darymo metu, kuomet buvo pasirašomos sutartys su krovinių pervežimo užsakovais ir gaunamos iš jų piniginės lėšos, jokių UAB „T.“, UAB „O.“, IĮ „T. S. A.“ vardu bendrovei „M.“ surašytų dokumentų nebuvo ir pinigų pagal juos D. B. niekam nemokėjo. Tokiu būdu, tampa neaišku, su kuo D. B. einamuoju momentu bendravo gavusi užsakymus pervežti krovinius, susitarė dėl jų pervežimo, dėl pervežimo kainos ir kitų sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad duodama parodymus D. B. kalbėjo praktiškai tik apie įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“ vardu surašytų dokumentų dėl krovinių pervežimo perdavimą jai pasirašyti, tačiau iš esmės nieko negalėjo nurodyti apie tai, kaip ir su kuo ji derino užsakymą pervežti krovinį, dėl pervežimo kainos, kaip perduodavo užsakymų duomenis ir pan. Nuteistųjų R. C. ir A. B. parodymais nustatyta, kad tiek UAB „M.“, tiek UAB „N.“ gauti krovinių pervežimo užsakymai buvo perduoti UAB „S.“, kurios vardu buvo sudarytos sutartys su kitomis įmonėmis (vežėjais) dėl šių krovinių pervežimo, tačiau jokie dokumentai tarp UAB „S.“ ir UAB „M.“ ar UAB „N.“ sudaromi nebuvo, kad nebūtų atsektos šios įmonės ir dėl neatsiskaitymo su vežėjais nebūtų užblokuotos jų sąskaitos. A. B. parodė, kad užsakymus dėl krovinių pervežimo D. B. perduodavo jam, o jis UAB „S.“ vadybininkams. Pasak R. C., D. B. ir pati žodžiu ar raštu UAB „S.“ vadybininkams perduodavo užsakymus dėl krovinių pervežimo. A. B. taip pat parodė, kad UAB „S.“ vadybininkams nebuvo žinoma kaina, kurią turėtų gauti UAB „S.“ už krovinio pervežimą. Byloje esantys duomenys, tarp jų ir apeliaciniame skunde iš nuosprendžio pacituoti dokumentai dėl įmonių „M.“, „T. S.“, „A.“ atliktų krovinių pervežimo patvirtina, kad neretai už krovinio pervežimą iš užsakovų UAB „M.“ gaudavo mažiau nei už to paties krovinio pervežimą vežėjui įsipareigodavo sumokėti UAB „S.“. Apibendrinus šių duomenų visumą, darytina išvada, kad D. B. pati ar per A. B. užsakymus pervežti krovinius perduodavo būtent UAB „S.“ vardu veikusiems vadybininkams, tačiau, kaip byloje nustatyta, jokių sutarčių ar kitų dokumentų su UAB „S.“ dėl to nesudarė, tuo pačiu ir kainų, kurias pastarajai reiktų mokėti už krovinių pervežimus, niekaip neįtvirtino, dėl jų nesitarė. Aptartų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. B. UAB „M.“ vardu sudarydama su užsakovais sutartis dėl krovinių pervežimo, tardamasi su jais dėl pervežimo kainos iš esmės nežinojo ir jai nebuvo įdomu, kiek už tų krovinių pervežimą įmonė „M.“ turės mokėti vežėjui. Tokia ūkio subjekto veikla neatitinka elementarios ekonominės logikos. Tokiu būdu, būtų galima daryti išvadą, kad D. B. arba tokio tikslo neturėjo, arba labiau panašu į tai, kad vežėjui mokėtina kaina jai nebuvo svarbi, nes ji žinojo, kad vis vien ji nebus mokama, ir niekam už atliktus pervežimus nemokėjo. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad D. B. nežinojo, jog nebus atsiskaityta už pervežimus, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje, yra nepagrįstas. Tiek paminėtas atvejis su užsakovu „D. T.“ ir vežėju „A.“, tiek kiti apeliaciniame skunde iš nuosprendžio pacituoti atvejai, susiję su nukentėjusiomis įmonėmis „M.“, „A.“, „T. S.“, parodo, kad minėtos nukentėjusios įmonės UAB „S.“ užsakymu gabeno UAB „M.“ užsakovų krovinius, dėl kurių pervežimo dokumentai buvo sudaryti tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“. Tokios išvados padarytos sulyginus nuosprendyje paminėtus dokumentus ir nustačius, kad tiek UAB „M.“ vardu parengtuose dokumentuose, tiek nukentėjusių įmonių su UAB „S.“ sudarytuose dokumentuose nurodytos tos pačios transporto priemonės, tie patys kroviniai. Taigi, šie duomenys patvirtina R. C. ir A. B. parodymus apie tai, kad UAB „M.“ gauti užsakymai pervežti krovinius vežėjams surasti buvo perduodami įmonei „S.“. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojas G. B. nurodė, kad jo užsakyto krovinio gabenimą atliko „A.“ dviejų užsakymų Nr. 417 ir Nr. 431 su UAB „S.“ pagrindu ir taip keliama abejonė, ar tikrai būtent įmonė „A.“ atliko pervežimą, kurį UAB „D. T.“ užsakė įmonę „M.“, tačiau iš liudytojo G. B. parodymų, matyti, kad jie apeliaciniame skunde iškraipomi, nes G. B. nenurodė, kad įmonė „A.“ jo užsakyto krovinio pervežimą atliko būtent dviejų UAB „S.“ užsakymų pagrindu. Byloje esančiais ir nuosprendyje išanalizuotais dokumentais nustatyta, kad UAB „D. T.“ užsakytas krovinio pervežimas buvo atliktas vieno UAB „S.“ užsakymo Nr. 431 pagrindu ir šį pervežimą atliko įmonė „A.“. Nuteistasis R. C. yra parodęs, kad dažnai iš pradžių UAB „S.“ vardu veikę vadybininkai surasdavo laisvą transportą, ir tik po to UAB „M.“ ar UAB „N.“ surasdavo tam transportui krovinį, kuo yra paaiškintina tai, jog sutartis UAB „S.“ vardu dėl krovinio pervežimo su įmone „A.“ buvo sudaryta keliomis dienomis anksčiau nei UAB „M.“ gavo užsakymą iš UAB „D. T.“ dėl šio krovinio pervežimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp UAB „M.“ ir UAB „S.“ jokie dokumentai dėl krovinių pervežimo nebuvo pasirašomi, į tai, kad dažnai pirma UAB „S.“ surasdavo transportą, paskui įmonės „M.“ ir „N.“ - krovinius tam transportui, o dokumentai tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, T. įmonės buvo suforminti atgalinėmis datomis, t. y. dėl minėtų priežasčių dokumentuose netiksliai atspindėta reali situacija, nebuvo galimybės visiškai visais atvejais nustatyti, ar nukentėjusi šioje byloje įmonė atsiskaitymo negavo konkrečiai už UAB „M.“, ar už UAB „N.“ surastą ir perduotą vežti krovinį. Tačiau D. B. veiksmų kvalifikavimui tai nėra labai svarbu, nes tiek ji kaip UAB „M.“ direktorė, tiek UAB „N.“ vadovas R. Š. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikloje, veikė bendru tikslu - surasti kuo daugiau krovinių ir visus juos perduoti UAB „S.“ vardu veikusiems asmenims, kad šie surastų vežėjus tiems kroviniams pervežti, už jų pervežimą gauti iš užsakovų pinigines lėšas ir jas išgryninus iš UAB „M.“ ir UAB „N.“ sąskaitų pasisavinti su kitais organizuotos grupės nariais. Siekiant įvertinti ir sulyginti D. B. ir R. Š. vaidmenį nusikalstamoje veikoje sudarant sutartis su užsakovais bei individualizuoti jų atsakomybę, atsižvelgtina į jų atitinkamai iš įmonių „M.“ ir „N.“ išgrynintas pinigų sumas, kuriomis buvo galima, tačiau nebuvo atsiskaityta su nukentėjusiomis įmonėmis už atliktus pervežimus, kitus bylos duomenis. Specialisto išvada nustatyta, kad D. B. iš UAB „M.“ sąskaitos išgrynino beveik tris kartus mažesnę pinigų sumą nei R. Š. iš UAB „N.“ sąskaitų. Remiantis A. B. parodymais, UAB „M.“ buvo sudariusi su užsakovais 17 ar 18 sutarčių, UAB „N.“ - apie 77-78 sutartis, t. y. keturis kartus daugiau nei UAB „M.“. Tai, kad iš UAB „M.“ ir UAB „N.“ sąskaitų buvo išgryninta pinigų daugiau nei šioje byloje nustatyta žala nukentėjusioms įmonėms, kad šių įmonių vardu su užsakovais galimai sudaryta daugiau sutarčių nei sutarčių UAB „S.“ vardu su šioje byloje nukentėjusiomis įmonėmis, nereiškia, kad įmonės „M.“ ar „N.“ vykdė iš dalies teisėtą veiklą ir su dalimi vežėjų atsiskaitė. Kadangi šiame versle vieno pervežimo grandinėje dalyvauja daug įmonių, dažnai užsienio įmonės, labai tikėtina, kad dalis įmonių, su kuriomis nebuvo atsiskaityta, tiesiog nesikreipė į policiją ir liko nežinomos. Tokį manymą patvirtina ir tai, kad, kaip jau minėta, tiek R. C., tiek A. B. nurodė, kad visi UAB „M.“ ir UAB „N.“ užsakovų kroviniai buvo perduoti vežti per UAB „S.“, UAB „S.“, sumokėjusi tik avansus, su vežėjais neatsiskaitė, su UAB „S.“ įmonės „M.“ ir „N.“ jokių dokumentų dėl krovinių pervežimų nesudarė ir taip pat jokių atsiskaitymų nevykdė, nėra jokių iš šių įmonių sąskaitų išgrynintų pinigų teisėtą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, o tik, kaip byloje nustatyta, suklastoti dokumentai, pvz. tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“, neva patvirtinantys, kad UAB „M.“ su minėtomis įmonėmis atsiskaitė už krovinių pervežimus.
72. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad D. B., perduodama UAB „S.“ vardu dirbantiems vadybininkams pervežtinų krovinių duomenis, tačiau sutarčių su UAB „S.“ nesudarydama, už krovinių pervežimą su UAB „S.“ ir su niekuo kitu neatsiskaitydama, o siekiant tai užmaskuoti ir išvengti atsakomybės už tai pasirašydama ir įtraukdama į UAB „M.“ apskaitą suklastotus dokumentus su įmonėmis „T.“, „O.“ bei IĮ „T. S. A.“ apie tai, kad neva už tų pačių krovinių pervežimą atsiskaitė su minėtomis įmonėmis, puikiai žinojo, kur dalyvauja, bei aktyviai siekė apgaule įgyti pinigines lėšas, išvengti prievolių atsiskaityti už atliktus pervežimus bei atsakomybės už tai. Byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius D. B. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nuosprendyje išsamiai išanalizavo ir aptarė pirmosios instancijos teismas ir su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka.
73. Apeliaciniame skunde D. B. ginčija nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodydama, jog šio nusikaltimo ji nepadarė. Teisėjų kolegija vertina priešingai, kadangi D. B. kaltė yra pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. B. buvo UAB „M.“ direktorė, todėl buvo atsakinga už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą. Byloje esančia specialisto išvada pasitvirtina, kad UAB „M.“ į apskaitos registrus įtraukdama tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas, t. y. apie tai, kad UAB „T.“ bendrovei „M.“ neva suteikė pervežimo paslaugų už 131 206,40 Lt, UAB „O.“ - už 33 837,44 Lt, IĮ „T. S. A.“ - už 3970,72 Lt, o pastaroji su jomis neva atsiskaitė, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Ikiteisminio tyrimo metu B. G. parodė, kad A. B. prašymu jis pasirašė ant tuščių popieriaus lapų ir uždėjo tuo metu jo vadovaujamų įmonių „T.“ ir „O.“ antspaudus. A. B. parodė, kad realiai ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir įmonių „T.“, „O.“, IĮ „T. S. A.“ nevyko. Specialisto išvada nustatyta, kad UAB „T.“ PVM sąskaitose faktūrose už vadybininką išgalvoto asmens Ž. Ž. vardu pasirašė A. B., kasos pajamų orderių kvituose už UAB „M.“ direktorę pasirašė D. B. Tokiu būdu, D. B. veiksmai atitinka BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, todėl ji atsako už UAB M.“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistosios D. B. ir jos gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo
74. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto prisidėjimo prie nusikalstamų veikų, dalyvavimo organizuotoje grupėje (ir to suvokimo), veikimo tiesiogine tyčia, neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule yra pagrįstos tik prielaidomis, netinkamai įvertintais bylos duomenimis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis buvo susitaręs organizuotai daryti nusikaltimus, kad iš anksto su jais aptarė ir derino numatomos bendros nusikalstamos veiklos momentus ar kad sąmoningai prisijungė arba suvokė, jog yra įtrauktas ir veikia organizuotoje grupėje. R. J. pasiūlymu jis buvo įdarbintas UAB „N.“ direktoriumi, buvo sudaryta darbo sutartis, kas mėnesį buvo mokamas pastovus darbo užmokestis, kurio dydis nepriklausė nuo atliktų darbų apimties, realiai jis įmonei nevadovavo, svetimais vardais neprisistatinėjo, jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, finansų, dokumentų nepriimdavo, o vykdė vadybininko funkcijas. Įmonei faktiškai vadovavo R. J., kuris įmonėje sprendė visus klausimus tiek dėl veiklos, tiek dėl dokumentų, tiek dėl gaunamų pajamų, R. J. nurodydavo, ką reikia daryti, jis turėjo visus įmonės dokumentus, prisijungimo prie įmonės banko sąskaitos duomenis bei generatorių, tik jis atlikdavo atitinkamus mokėjimus. Priimtus užsakymus jis (R. Š.), R. J. nurodymu, nukreipdavo UAB „S.“. Jis jokios apgaulės nenaudojo, užsakovų pervestus pinigus iš banko sąskaitos nuimdavo ir perduodavo J. J. jo nurodymu. Dėl to, kad UAB „S.“ galimai neatsiskaito su vežėjais, nuteistajam kilo įtarimas tik įmonės veiklos pabaigoje, kai pradėjo skambinti nepatenkinti vežėjai. Jo kaltė grindžiama A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisme jis nepatvirtino. A. B. jis iš viso nepažinojo, jam neteko su juo bendrauti. Realiai direktoriaus funkcijų niekuomet nevykdė, įmonės veiklai nevadovavo, nepriėmė jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, jos lėšų, dokumentų ir pan., neturėjo jokios įtakos įmonės dokumentacijos vedimui ir saugojimui ar buhalterinės apskaitos tvarkymui, todėl negali atsakyti už apgaulingą įmonės „N.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.
75. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl R. Š. apeliacinis skundas dalyje dėl jo išteisinimo atmetamas. Nuteistojo R. Š. kaltę patvirtinantys įrodymai yra aptarti pasisakant dėl R. J., D. B. apeliacinių skundų. Kaip minėta, visų nuteistųjų, tame tarpe ir R. Š. kaltė grindžiama R. C., A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas vadovavosi, vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes. Dėl A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų leistinumo, vadovavimosi jais, gindžiant kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teismas šiame nuosprendyje yra pasisakęs, todėl nekartoja.
76. Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad surinkti faktiniai duomenys leidžia teigti, kad kaltinamieji veikdami organizuotoje grupėje įvykdė sukčiavimą ir įgijo didelės vertės pinigines lėšas. Tokios išvados teismas priėjo įvertindamas ikiteisminio tyrimo metų duotus A. B., R. C. ir paties R. Š. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. C. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisme. A. B. ir R. C. smulkiai ir išsamiai papasakojo, kaip buvo nuspręsta organizuoti nusikalstamą veiklą, susijusią su krovinių gabenimu ir neatsiskaitant už paslaugas, nurodė, kad buvo šios nusikalstamos veiklos organizatoriai, kokius parengiamuosius darbus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų ir už ką buvo atsakingas. Kaltinamasis R. Š. taip pat smulkiai papasakojo dėl kokių priežasčių jis sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikloje, patvirtino, kad joje dalyvavo ir kiti kaltinamieji, smulkiai išdėstė kaip R. J. nurodymu jis tapo UAB „N.“ direktoriumi ir šios bendrovės vardu vykdė nusikalstamą veiklą, patvirtino, kad iš UAB „N.“ sąskaitos išgrynintas pinigų sumas atiduodavo J. J., nurodė šių sumų dydžius. A. B., R. C. ir R. Š. išsamiai papasakojo, kaip, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes, buvo naikinami ir klastojami dokumentai.
77. Byloje nustatyta, kad R. Š. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, įgyvendinant organizatorių parengtą sukčiavimą, jis atliko vykdytojo vaidmenį - UAB „N.“ vardu ieškojo krovinių pervežimo užsakovų, sudarydavo su jais sutartis-užsakymus, gautus užsakymus nesudarydamas sutarčių ar kitokių susitarimų su UAB „S.“ perduodavo jos vardu veikusiems vadybininkams, kurie surasdavo vežėjus šiems kroviniams pervežti. Užsakovams su UAB „N.“ atsiskaičius R. Š. išgrynindavo iš UAB „N.“ sąskaitų pinigus, kurie buvo padalinami tarp organizuotos grupės narių. Tuo tarpu, nei su UAB „S.“, kuriai buvo perduodami krovinių pervežimo užsakymai, nei su vežėjais, išskyrus avansus, kuriuos perduodavo ir R. Š., atsiskaitoma nebuvo. Vėliau R. Š. pasirašė UAB „N.“ vardu parengtus dokumentus su įmonėmis „U.“, T.“, „J. I.“ apie tai, kad krovinius, dėl kurių pervežimo užsakymus realiai buvo perdavęs UAB „S.“ vadybininkams, ir kuriuos nuvežė kiti vežėjai, neva perdavė vežti minėtoms įmonėms ir neva su jomis atsiskaitė. Tai, kad R. Š. įvykdė nurodytus veiksmus, ir suprato, kad dalyvauja jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, kaip jau minėta, įrodyta ir jo paties parodymais, kur duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis nurodė, jog R. J. jam pasiūlė tapti įmonės „N.“ direktoriumi ir perrašė jam UAB „N." akcijas, už kurias jis nieko nemokėjo. R. J. prašymu jis nuvežė moterį (T. U.) paimti UAB „S.“ antspaudą, kurį po to atidavė J. J. Kitą kartą R. J. prašymu jis su ta moterimi važiavo į Registrų centrą. R. J. davė jam UAB „S.“ darbuotojų telefonų numerius. Visus gautus užsakymus dėl krovinių pervežimo jis perduodavo tais numeriais. Jie išsirinkdavo, kas jiems tikdavo, po to jam skambindavo ar parašydavo per „skype", ir tada jis turėjo skambinti krovinio savininkui, kad sudaryti sandorį dėl krovinio. Tarp UAB „N.“ ir UAB „S.“ jis sutarčių nesudarydavo. R. J. jam buvo atnešęs dokumentus, kur buvo dokumentai, sudaryti tarp įmonių „N.“ ir „S.“, kuriuos jis per vieną kartą pasirašė. Buvo kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros, tačiau T. U. pinigų jis niekada nemokėjo, pavedimų į UAB „S.“ sąskaitą nedarė. Užsakovų sąskaitas jam atnešdavo R. J., kurias jis (R. Š.) nuėjęs į paštą, išsiųsdavo. UAB „N.“ krovinius atiduodavo pervežti tik UAB „S.“. Pinigus užsakovai pervesdavo į UAB „N." sąskaitą. R. J. jį informuodavo apie sąskaitoje atsiradusius pinigus, tuomet jis R. J. paliepimu banke nuimdavo juos ir atiduodavo pastarajam. Iš viso iš sąskaitų galėjo nuimti apie 300 tūkstančių litų. Iš R. kalbų jis suprato, kad už pervežimus nebus atsiskaityta, R. sakė, kad UAB „S." niekam nemokės. Buvo aišku, kad įmonių veikla yra fiktyvi. Ofise (duomenys neskelbtini) dirbo I. ir su ja kartu gyvenantis vyras. Prie kompiuterio sėdėjo I., ji telefonu kalbėjo su vežėjais. UAB „N.“ veiklos pabaigoje R. J. jam atnešė įvairių įmonių vardu užpildytus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, sutartis, ir liepė pasirašyti UAB „N.“ vardu. Iš R. J. žodžių jis suprato, kad minėti dokumentai reikalingi tam, kad užsakymai „nekabėtų“ ant vienos įmonės, t. y. kad neatrodytų, jog UAB „N.“ sudaro sutartis tik su UAB „S.“. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Š. savo parodymus patvirtino tik iš dalies, tačiau tokia jo pozicija vertintina kaip gynybinė versija, siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teisme duoti parodymai vertintini kritiškai. Skundžiamame nuosprendyje nurodytais liudytojų parodymais nustatyta, kad R. Š. kaip UAB „N.“ direktorius teikdavo vežėjams melagingas rekomendacijas apie UAB „S.“, kaip apie patikimą, normaliai atsiskaitančią įmonę, nors jokio realaus pagrindo teikti tokias rekomendacijas neturėjo, kadangi nebuvo sudaręs su UAB „S.“ sandorių, pagal kuriuos ji turėjo atsiskaityti su UAB „N.“, ir jokių atsiskaitymų iš UAB „S.“ nebuvo gavęs, jokių duomenų, kad UAB „S.“ buvo atsiskaičiusi su kokia nors kita įmone, jis taip pat neturėjo. Tai rodo, kad jis ne kada nors vėliau, o nuo pat pradžių teikdamas tokias melagingas rekomendacijas, veikė nusikalstamai. Byloje nustatyta, kad užsakovams jis prisistatinėjo svetimu vardu - T. Nors R. Š. teigė, kad tarp UAB „N.“ ir įmonių „U.“, T.“, „J. I.“ parengtus dokumentus apie tai, kad UAB „N.“ krovinių pervežimus neva užsakė atlikti minėtas įmones ir neva su jomis atsiskaitė, jam pateikė pasirašyti R. J., tačiau nuteistųjų A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, R. C. parodymais nustatyta, kad šiuos dokumentus parengė, t. y. suklastojo, pats R. Š. kartu su R. C. Akivaizdu, kad R. Š., pasirašydamas šiuos dokumentus suprato, kad jie suklastoti, nes, kaip jis pats parodė, realiai užsakymus dėl krovinių pervežimo perdavinėjo ne šioms įmonėms, o tik įmonei „S.“, ir minėtoms įmonėms pinigų nemokėjo. Be to, nors R. Š. teigia, kad pinigus perduodavo tik J. J., R. C. parodymais nustatyta, kad jis pinigus perduodavo ir R. C., taip pat kad R. Š. suprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Byloje įvairių įmonių pateiktais dokumentais ir jų atstovų parodymais nustatyta nemažai atvejų, kuomet vežėjams UAB „S.“ vardu buvo įsipareigojama mokėti gerokai daugiau nei už tų pačių krovinių pervežimą UAB „N.“ ir UAB „M.“ buvo sutarusios gauti iš krovinio pervežimo užsakovų. Tokiu būdu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. Š. galėjo suvokti ir suvokė, jog už UAB „S.“ užsakymu suteiktas pervežimo paslaugas su vežėjais nebus ir nėra atsiskaitoma, kad jis savo veiksmais prisideda ir dalyvauja sukčiavime.
78. Byloje taip pat pilnai pasitvirtino R. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. Š., nominalus UAB „N.“ direktorius, kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, pripažino, kad jam pasirašius akcijų pirkimo sutartį, S. M. jam perdavė UAB „N.“ buhalterinius dokumentus. Kas tvarkė UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, kai jis buvo šios bendrovės direktoriumi, nežino. Kilus įtarimams, kad UAB „N.“ yra susijusi su UAB „S.“ ir nebegavus užsakymų gabenti krovinių, R. J. iš Laisvės prospekte esančio ofiso susirinko kažkokius UAB „N.“ dokumentus ir juos išsivežė, pareikšdamas, kad jis „sutvarkys“ buhalteriją, bet po kurio laiko vėl atvežė į ofisą. R. Š. nežino, kas tai per dokumentai. Kaltinamasis R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „N.“ buhalterinei apskaitai buvo pildomos PVM sąskaistos-faktūros, kasos išlaidų orderiai, kuriuose buvo nurodomi Rusijos įmonių rekvizitai. Minėtus dokumentus, klastojant parašus, pasirašė R. Š. ir jos senelis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. patvirtino, kad R. C. jam pasakojo, kad dokumentai dėl UAB „N.“ surastų krovinių perdavimo gabenimui buvo tvarkomi, kai išsigandus, kad jų veikla susidomėjo policija, buvo persikraustyta į R. J. motinai priklausantį butą, esantį Vilniuje, Nemenčinės pl. Buvo stengiamasi dokumentuose nurodyti, kad UAB „N.“ perdavė vežti krovinius Rusijoje įregistruotoms transporto bendrovėms ir su jomis buvo atsiskaityta grynais pinigais. Tokius dokumentus ruošė R. C. ir R. Š. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą R. Š. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti UAB „N.“ apskaitos ir kiti veiklos dokumentai (50 t., b. l. 65-74). Byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos UAB „N.“ PVM deklaracijos, iš kurių matyti, kad per 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpį UAB „N.“ jokių prekių ir paslaugų įsigijimo sandorių neturėjo. Tokiu būdu, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. C., veikdamas su jo nurodymus vykdančiu UAB „N.“ direktoriumi R. Š., o pastarasis, kaip realiai ūkinės veikos nevykdančios bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, bei apskaitos dokumentų surašymą bei juose esančių duomenų tikrumą, surašė kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kad neva UAB „N.“ perdavė gabenti krovinius įmonėms, „U.“, „T. S. Š“, „J.“ ir UAB „S.“, o R. Š., vykdydama R. C. nurodymus, už UAB „S.“ direktorę T. U. pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentus, kad UAB „N.“ per 2010 m. gegužės-liepos mėnesius UAB „S.“ direktorei T. U. tariamai už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas sumokėjo 69 618 Lt. Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad UAB „N.“ vardu buvo įformintas transporto paslaugų įsigijimas iš įmonių „U.“, Č.P. T. S. Š, „J. I.“ bei atsiskaitymai su šiomis įmonėmis ir UAB „S.“, kad duomenys apie šias neįvykusias ūkines operacijas buvo įtraukti į UAB „N.“ apskaitos registrus, tuo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „N.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. Š., veikdamas su kitais organizuotos grupės asmenimis, apgaulingai tvakė UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti šios bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
79. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas R. Š. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikalstamos veiklos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į teismo pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Teismas įvertino, kad R. Š. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, iki šių veikų padarymo nebuvo teistas, jam inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos nutrauktos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams, jis yra vedęs, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir dirba, tačiau, nors po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pradėjo daug laiko, jis neatlygino padarytos turtinės žalos ar jos dalies. Tas pačias aplinkybes, į kurias jau buvo atsižvelgta skiriant R. Š. bausmę, apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, todėl dar kartą atsižvengti į jas ir dar daugiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Taip pat nenaikintinas R. Š. paskirtas įpareigojimas atlyginti dalį žalos, kadangi kaip jau tik ką buvo paminėta, per gana ilgą laiką tarpą, t. y. nuo 2010 m. pabaigos R. Š. nė kiek neatlygino padarytos žalos.
Dėl nuteistojo S. M. ir jo gynėjos apeliacinio skundo
80. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistojo S. M. gynėja pateikė prašymą (t. 79, b. l. 122-123), kuriuo prašo baudžiamąją bylą S. M. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties teminui. Prašymas netenkinamas. Dėl tokio paties prašymo teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi, aptariant nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentus. S. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje yra priskiriamas sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkiolika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (šiuo atveju, senaties terminas 2027 m. gruodžio mėn.). Apkaltinamasis nuosprendis S. M., kuriuo jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, priimtas nepasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
81. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde gynėja pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje S. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir įgijo didelės vertės svetimą turtą, veikdamas kaip padėjėjas, jis kaip padėjėjas įvardijamas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje jo veiksmai aprašomi jau ne kaip padėjėjo, o kaip aktyvaus organizuotos grupės nario, nusikalstamos veikos organizatoriaus ir sumanytojo. Šios aplinkybės suponuoja būtinybę vertinti, ar teismas neperžengė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, ar tokiu būdu nepažeidė S. M. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinimas. Skunde taip pat nurodoma, kad S. M. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje nebuvo įrodytas byloje surinktais įrodymais, kaltinimas yra abstraktus, byloje nebuvo nustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie S. M. bei kitų nuteistųjų bendrą tyčinį veikimą, siekiant įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą.
82. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, S. M. įrodyta pripažinta nusikalstama veika dėl to, kad jis veikdamas R. C., R. J. ir A. B. suburta organizuota grupe sunkiam nusikaltimui – didelės vertės sukčiavimui – daryti, susidedančia iš jo paties, minėtų organizatorių bei kitų narių R. Š., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, D. B., N. P., R. Š., A. K. ir apie nusikalstamą veiklą nežinančios V. J., turėdamas bendrą organizuotos grupės narių tikslą jų bei savo naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinių prievolių atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir įgyti svetimas didelės vertės pinigines lėšas, atlikdamas padėjėjo vaidmenį dalyvavo įgyvendinant A. B., R. C. ir R. J. 2010 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu Vilniuje parengtą nusikalstamą planą. Nuosprendyje konstatuota, kad S. M., kaip padėjėjo vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas apie nusikalstamą planą, t. y. kad už krovinių pervežimo paslaugas iš užsakovų gautais pinigais su vežėjais atsiskaityta nebus, o jie bus pasisavinti, pasiūlė nusikalstamoje schemoje panaudoti savo vadovaujamą įmonę „N.“, bet prieš tai jos akcijas ir vadovo pareigas už atlygį perleidus kitam asmeniui, šiuo atveju R. Š. Be to, jis padėjo nusikalstamos veikos organizatoriams įgyti UAB „S.“ (buvusi „L.“) bei jos direktore fiktyviai paskirti ir užregistruoti T. U., žinodamas, kad T. U. realiai UAB „S.“ vadovo pareigų nevykdys, šios įmonės akcijų neįgis, o už UAB „S.“ vardu užsakomus krovinių pervežimus atsiskaityta nebus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. yra nuteistas kaip asmuo, nusikalstamoje veikoje atlikęs padėjėjo funkciją, o ne kaip organizatoriaus ar vykdytojo, todėl teismas neperžengė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų bei nepažeidė S. M. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinimas.
83. Skundžiamame nuosprendyje S. M. kaltė pagrįsta išsamiai aptartais įrodymais, nuosprendis šioje dalyje teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Nepagrįstas apeliacinio skudo argumentas, kad nuosprendis pagrįstas nepatikimais R. C. parodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tiek nuteistųjų R. C. bei R. Š. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklaustų liudytojų parodymus. Nuteistasis R. C. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriuos pilnai patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. R. C. parodė, kad S. M. taip pat dalyvaudavo jo, A. B. ir R. J. susitikimuose, kurių metu buvo planuojamas sukčiavimas krovinių pervežimo srityje, neatsiskaitant su vežėjais, planuojamas nusikalstamo pelno paskirstymas, tame tarpe, tariamasi ir dėl dalies S. M., susitarta, kad S. M. ir R. J. rūpinsis įmonių, reikalingų nusikalstamam sumanymui realizuoti, įgijimu, perrašymu, jų paruošimu veiklai. Nuosprendyje taip pat išanalizuoti ir aptarti R. C. parodymai apie S. M. ypatingą susidomėjimą ir siekį nusikalstamai gauti pinigus, iniciatyvos rodymą prisidėti prie nusikalstamos veikos. Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė R. C., ką duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir A. B., S. M. sakė, jog rado įmonę, kuri yra PVM mokėtoja, tačiau reikės laiko ją perrašyti, kad ji neturi direktoriaus. Tada A. B. pasakė, kad įmonės direktorė bus moteris ir direktorę padės surasti N. P. S. M. pasiimdavo iš namų R. Š., N. P. ir visi važiuodavo į Vilkpėdę pasiimti būsimos direktorės T. U. Kaip jis suprato, jie važiavo perrašyti įmonę iš senų akcininkų, tokios išvykos vyko 3-4 kartus. Netikėti šiais R. C. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie pilnai sutampa su kita bylos medžiaga – liudytojų parodymais, rašytinais bylos dokumentais. Liudytojai N. Š., M. D. parodė, kad S. M., prisistatydamas G. K. derino su N. Š. UAB „S.“ įsigijimo klausimus, teikė jam T. U. asmens bei kitus duomenis dėl pastarosios paskyrimo ir įregistravimo šios įmonės direktore, perdavė N. Š. pinigus už UAB „S.“ akcijas. Liudytojas N. Š. atpažino S. M. kaip asmenį, kuris prisistatė G. K. ir domėjosi UAB „L.“ (UAB „S.“) įsigijimo aplinkybėmis. Nuteistųjų N. P., R. Š., A. B. parodymais nustatyta, kad S. M. kartu su R. Š. veždavo N. P. ir T. U. į Registrų centrą, kitas vietas tikslu, kad T. U. fiktyviai būtų įregistruota kaip UAB „S.“ direktorė, pagamintas UAB „S.“ antspaudas, bei sumokėjo už tai N. P. ir T. U. nenustatyto dydžio atlygius. N. P. atpažino S. M. ir parodė, kad jis prisistatydavo jam vardu Andrius. Tai, kad aptartose situacijose S. M., kaip ir kiti organizuotos grupės nariai, prisistatydavo svetimais vardais, taip slėpdamas savo tapatybę, neabejotinai parodo, kad jis aiškiai suprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje, t. y. sukčiavime. S. M. kaltė iš dalies yra pagrindžiama ir jo paties parodymais, kur jis nurodo, kad UAB „N.“ akcijų pirkėju buvo įformintas R. Š., tačiau pinigus už akcijas jam sumokėjo ne pastarasis, o R. J., taip pat, kad R. J. prašymu R. J. pinigais jis sumokėjo už UAB „S.“ akcijas, nors suprato, kad ne R. J. bus įformintas UAB S.“ akcininku, jo manymu, Jucius norėjo tokiu pat būdu kontroliuoti tos įmonės veiklą kaip ir UAB „N.“. Tokiu būdų, darytina išvada, jog S. M. suprato, kad dokumentai buvo suklastoti, nes realiai UAB „N.“ akcininkais ir UAB „S.“ vadovais buvo ne tie asmenys, kurie įforminti dokumentuose. Tai, kad S. M. dalyvavo nusikalstamoje veikojei, pagrindžia byloje nustatyti ir teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti duomenys apie jo dalyvavimą užbaigus sukčiavimą įmonės „S.“ perrašyme nuo T. U. ant kito asmens, kad būtų galima vykdyti šios įmonės bankroto procesą ir nekiltų problemų.
84. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis buvo grindžiamas asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme nebuvo tinkamai pagarsinti, nes teismas rėmėsi ne apklausų protokolais, o garsino tik tas apklausų dalis, kurios buvo cituojamos kaltinamajame akte. Anot gynėjos, toks parodymų garsinimo būdas neatitinka BPK įtvirtinto reikalavimo įrodymus ištirti išsamiai ir visapusiškai bei rodo, kad įrodymų tyrimas šioje byloje buvo atliekamas neobjektyviai. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu parodymus teismas garsino iš kaltinamojo akto, tačiau akivaizdu, kad kaltinamajame akte yra užfiksuoti apklaustų asmenų parodymai, kur visgi yra užfiksuota visų parodymų esmė ir surašyti visi parodymai, kuriais nurodomos bent kiek bylai svarbios detalės. Pažymėtina, kad įstatymas konkretaus parodymų garsinimo būdo nenumato, o toks pirmosios instancijos teismo parodymų pagarsinimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesutrukdė teismui teisingai jų įvertinti ir jais vadovautis priimant nuosprendį.
85. Apeliaciniu skundu gynėja kėlė klausimą dėl civilinių ieškovų statuso, t. y. ar užsienio įmonės, kurių naudai priteistas žalos atlyginimas, apskritai egzistuoja ir egzistavo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Teisminio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, buvo surinkti duomenys, patvirtinantys, kad užsienio įmonės „E. P.“, „A.“, T. S.“ ir „V. T.“ nėra likviduotos ar išregistruotos, t. y. kad jos yra egzistuojančios. Trys iš jų, išskyrus „E. P.“, į oficialius paklausimus pateikė atsakymus, kad iki šiol joms padaryta žala nėra atlyginta, kad pagal sandorius su UAB „S.“ liko neatsiskaityta ir nurodė palaikančios savo pareikštus civilinius ieškinius. 2020-11-04 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo gautas raštas, pasirašytas įmonės „A.“ gen. direktorės J. I. T. vardu, apie tai, kad 2020-03-05 raštą rengę įmonės „A.“, kurios pagrindinis ofisas yra Kaliningrade, darbuotojai Minsko filiale suklydo nurodydami, kad UAB „S.“ 4600 Eur skola įmonei „A.“ nėra grąžinta, nes neturėjo informacijos apie tai, kad skola buvo padengta dar 2011-12-15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja Lina Andriuškevičienė taip pat pateikė įmonės „E. P.“ vardu surašytą raštą apie tai, kad UAB „S.“ su įmone „E. P.“ atsiskaitė dar 2011 m. Abu pastarieji raštai aiškiai kelia abejones dėl jų tikrumo. Tai, kad UAB „S.“ su minėtomis įmonėmis atsiskaitė dar 2011 m., visiškai neįtikėtina, kadangi nei tyrimo metu, nei teisme per visą šį laiką nei vienas iš kaltinamųjų apie tai net neužsiminė. Minėtos įmonės taip pat nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei bylą nagrinėjančiam teismui jokių oficialių duomenų dėl žalos atlyginimo, dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą su jomis, tokių kaip pvz. pavedimų ar kasos pajamų orderių, nepateikė, pareikštų ieškinių oficialiai neatsisakė. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo S. M. gynėjos apeliacijos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų R. C., A. B., R. J. apeliacinius skundus tenkintini iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo R. C., A. B. ir J. J. pakeisti.
Pripažinti R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), R. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 3 dalimis, R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 12 000 (dvylikos tūkstančių) Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, susijęs su UAB „B. S. T.“), skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat jam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, susijęs su UAB „M., UAB „N.“ ir UAB „S.“), skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai), BK 222 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir A. B. skirti galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 3 dalimis, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 3 dalimis, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą atlyginti ne mažiau 12 000 (dvylikos tūkstančių) Eur padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per dvejus metus.
Likusioje dalyje prokurorės, nuteistųjų R. C., A. B. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų R. Š., D. B. ir jos gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės, S. M. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės apeliacinius skundus atmesti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.