Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio A. Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojas V. T..

Aprašomoji dalis

n u statė:

Motyvuojamoji dalis

Išieškotojas visiškai sutinka su Antstolio patvarkyme netenkinti Pareiškėjos skundo nurodytais argumentais ir motyvais, ir taip pat mano, kad Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Antra, LR CPK 760-762 str. reglamentuoja teismo sprendimo atgręžtinį vykdymą. Šio instituto paskirtis būtent ir yra tokia, kad užtikrinti skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą tuo atveju, jeigu įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas ar nutartis vėliau bus panaikintas, jau po jo įvykdymo. Kaip nurodoma LR CPK 760 str. 1 d. jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Atitinkamai LR CPK 762 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Taigi, jokio teismo sprendimo ar nutarties, kurio būtų nutarta stabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje nėra, todėl Antstolis pagrįstai priėmė vykdymui ir pradėjo vykdyti vykdomąjį raštą.

Pareiškėja Skunde prašo ir paties Antstolio stabdyti vykdymo veiksmus. Sutiktina su Antstolio patvarkyme išdėstytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal LR CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas - kai jį vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas j dvi rūšis: privalomąjį (LR CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (LR CPK 627 str.). LR CPK 626 ir 627 str. išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus LR CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., LR CPK 634 str. 2 d.,). Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas“ (2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-29/2007).

Teismų praktikoje pažymima, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai, todėl antstolis, nesant įstatyme (LR CPK 626, 627 str.) numatytų pagrindų, negali sustabdyti vykdomosios bylos, nes priešingu atveju būtų pažeistos išieškotojo teisės ir teisėti interesai (Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-703-370/2008).

Lietuvos Apeliacinis teismas pažymėjo, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 str. 3 d.). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.) (2010-06-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas - baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). LR CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Manome, kad nagrinėjamu atveju Antstolis pagrįstai priėmė vykdymui vykdomąjį raštą, jį pradėjo vykdyti, nestabdė vykdymo proceso ir neatidėjo vykdymo veiksmų. Priešingu atveju Antstolis būtų veikęs prieš greitą įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties vykdymą, operatyvų vykdymo procesą, nepagrįstai būtų sudaręs pagrindą Pareiškėjai išvengti savo įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kokios konkrečios kliūtis nagrinėjamu atveju egzistuoja vykdymo procesui. Taip pat nepaaiškino, kaip vykdomojo rašto priėmimas ir įvykdymas paveiks jos teises ir teisėtus interesus labiau ar kitaip, nei tai leidžiama pagal teisės aktų nuostatas. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tokio pobūdžio vykdomosiose byloje tikslas ir natūrali pasekmė yra ta, kad iš skolininko turtas paimamas prieš jo valią ir perduodamas Išieškotojui. Skolininko turto sumažėjimas Išieškotojo reikalavimo ir vykdymo išlaidų dydžiu yra įstatymų leidėjo numatyta ir savaime suprantama vykdymo proceso pasekmė ir negali būti laikoma Skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Atitinkamai įstatymų leidėjas yra išsprendęs netgi klausimą dėl to, kaip turi būti elgiamasi tais atvejais, kai įvykdytas teismo sprendimas vėliau panaikinamas ar pakeičiamas. Taigi ir hipotetinė galimybė, kad vykdomas dokumentas kada nors gali būti panaikintas, nėra laikoma kliūtimi jį vykdyti. Priešingu atveju galėtų susidaryti absurdiška situacija, kai nebūtų galima vykdyti teismo sprendimo vien dėl to, kad hipotetiškai yra įmanoma, kad po daugybės metų gal paaiškės naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Tokiu atveju būtų iškreiptas teisinių santykių stabilumas ir paneigtas įsiteisėjusių teisino sprendimų besąlygiškas privalomumas visiems asmenims ir institucijoms.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR CPK 443 str. 6 d. nurodo, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į tai, Išieškotojas prašo teismo priteisti iš Pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 225,00 Eur už advokato pagalba parengiant šį atsiliepimą. Pateikiame bylinėjimosi išlaidas patvirtinančią sąskaitą ir jos apmokėjimo įrodymą. Pažymėtina, kad konkrečios advokato suteiktos paslaugos nurodomos pateikiamoje sąskaitoje, todėl atskira pažyma neteikiama.

Vadovaudamiesi išdėstytu, prašome teismo atmesti Pareiškėjos V. L. skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos V. L. skundas netenkintinas.

Teismas nutartyje dėl pareiškėjos skundo pasisako plačiau, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje nagrinėjamoje Radviliškio raj. apylinkės teisme irgi buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos (ieškovės) prašymo sustabdyti Radviliškio raj. apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo civ. byloje Nr. 2-24-632/2016 vykdymą. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjos (ieškovės) prašymą nurodytas teismas atmetė 2017-01-18 nutartimi, kas iš dalies irgi turi įtakos ir šioje byloje priimamam procesiniam sprendimui. Be to pareiškėja procesiniuose dokumentuose kelia ir kitus jam aktualius klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga pareiškėjai atsakyti, siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi ateityje.

Pagrindinės vykdymo proceso nuostatos.

Teismo byloje priimtas procesinis sprendimas po jo įsiteisėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu turi būti įgyvendintas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz. atlygina žalą, sumoka bauda, išsikelia gyvenamojo namo ir t. t. Dažnai valstybės pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas (LAT CBS 1999-06-28 nutartis civ. byloje M. J. v. Teismo antstolių kontora prie Kauno m. apylinkės teismo, Nr. 3K-3-348/1999, kat. 37, 2003-11-10 nutartis civ. byloje B. K. v. A. K., Nr. 3K-3-1043/2003, kat. 25.8.2;119).

Pabrėžtina, kad pagal Radviliškio raj. apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį pareiškėja yra įpareigota sumokėti išieškotojui (suinteresuotam asmeniui) V. T. 1 511,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl to Radviliškio raj. apylinkės teismas išieškotojui (ieškovui) 2017-01-23 išdavė vykdomąjį raštą, kurį pastarasis pateikė antstoliui A. Liaškovui. Skolos išieškojimą vykdantis antstolis A. Liaškovas pagal jam pateiktą vykdomąjį raštą, pradėjo vykdymo proceso veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) V. L.. Būtent šio paminėto vykdomojo rašto pagrindu ir buvo pradėtas vykdymo procesas.

Vykdymo pagrindai ir vykdytini dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t. y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais.

Byloje nustatyta, kad išieškotojas V. T. 2017-01-25 pateikė antstoliui A. Liaškovui Radviliškio raj. apylinkės teismo 2017-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-24-632/2016, pagal kurį nurodyta iš skolininkės V. L. išieškoti 1 511,56 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal antstoliui A. Liaškovui pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo operatyviai pradėti vykdymo veiksmus dėl nurodytos sumos išieškojimo iš skolininkės. Tuo pačiu pripažintina, kad užsitęsus vykdymo veiksmams dėl skolos iš skolininko (ės) išieškojimo yra pažeidžiami kreditoriaus interesai, teisėti lūkesčiai ir neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kiti principai (CK 1.2 str.).

Vykdomojo dokumento sąvoka ir rūšys. Vykdomojo dokumento turinys.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Iš pateikto aiškinimo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto procesinio sprendimo įvykdymą prievarta. Kadangi skolininkė V. L. gera valia savo įsipareigojimo kreditoriui (išieškotojui) V. T. neįvykdė, dėl to 2017-01-23 vykdomasis raštas po jo pateikimo antstoliui turėjo būti vykdomas kuo skubiau. Todėl teismas daro išvadą, kad išieškotojas kaip suinteresuotas asmuo pateikęs antstoliui vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu turėjo būti tuoj pat pradėtas priverstinis nurodytos skolos iš skolininko (ės) išieškojimas, nėra tas asmuo kuris vienas turi pareigą rūpintis skolos iš skolininko (ės) išieškojimu, kadangi tuo turi būti suinteresuota ir pati skolininkė bei antstolis. Pažymėtina, kad vykdymo procese pagrindinis vaidmuo tenka būtent antstoliui, o ne kitiems šio proceso dalyviams.

Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.

Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis jį patikrina pagal šios teisės normos reikalavimus.

Antstolis, nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo bylose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiš­kinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Kadangi antstolis nenustatė aukščiau nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą, todėl laikytina, jog jis ne tik neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento, bet ir pagal jį operatyviai pradėti pradinius vykdymo veiksmus.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo kopija išsiunčiama vykdymo proceso šalims.

Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas.

Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;

4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;

5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;

6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;

7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.

Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:

1) kai to raštu prašo išieškotojas;

2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška;

3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;

4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str.);

5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga nechroniška liga;

6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus pagal tas aplinkybes, kurios atsirado atliekant vykdymo veiksmus skolos išieškojimo procese. Atskirai pastebėtina, kad atsižvelgiant į šalių teisinių santykių pasikeitimus ar į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos šalių teisiniams santykiams, antstolis negali nusišalinti nuo įstatyminės pareigos vykdymo procese, o tik privalo tinkamai reaguoti į pasikeitusią padėtį ir tęsti vykdymo proceso veiksmus.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis laikėsi aukščiau nurodytų vykdymo proceso nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir negali būti pripažintini neteisėtais, dėl to teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjo (os) skundo dėl antstolio veiksmų ir jį atmesti.

Atskirai pažymėtina, kad tolesni antstolio veiksmai vykdymo procese kol kas nesietini su kita civiline byla kuri pradėta nagrinėti Radviliškio raj. apylinkės teisme (civ. byla Nr. 2-385-1029/2017).

Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.

Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas (skundas) atmestas. Proceso dalyvis išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 225,00 Eur atlyginimo priteisimo iš skolininkės (pareiškėjos). Kadangi šios išlaidos atitinka teisės akto reikalavimą, tai yra nėra per didelės, dėl to jos priteistinos iš skolininkės V. L..

Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja turi prisiimti visas iš jos netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja.

Iš bylos dalyvių neišieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio A. Liaškovo veiksmų atmesti.

2. Priteisti išieškotojui (suinteresuotam asmeniui) V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos (skolininkės) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

3. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

4. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. Liaškovui vykdomąją bylą Nr. 0159/17/00191/2017.