Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. N. skundą dėl VĮ Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025-04-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centras 2025-02-19 I. O. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl 2025-02-19 07.43 val. (duomenys neskelbtini) fiksuoto pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad I. O., būdama UAB „S. I.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadove ir atsakingu asmeniu už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 str. 4 d., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 str. 2 d., 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120.2 p., 123 p. ir 127.1 p., kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento. Vadovaujantis ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., jog bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 str. 1 d. turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentais (įstatais), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024-06-01. Administraciniu nurodymu asmeniui pasiūlyta sumokėti 300 eurų baudą iki 2025-03-21 ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos <....>, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

VĮ Registrų centre 2025-02-27 gautas pareiškėjos I. O. 2025-02-20 prašymas, kuriuo ji prašė panaikinti administraciniu nurodymu skirtą baudą dėl nepateiktų UAB „S. I.“ duomenų, nurodydama, kad nuo 2022-05-16 šioje įmonėje nebedirba, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl buvimo direktore duomenų išregistravimo, tačiau dėl piktybiškai nepateikto įmonės akcininkų sprendimo jai būti išregistruotai nepavyko, kad Registrų centrui buvo teikusi prašymus dėl direktorės statuso panaikinimo be akcininkų sprendimo, prieš tai akcininkams siunčiant laiškus dėl organizuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo atsistatydinimo klausimu, tačiau toks jos prašymas VĮ Registrų centro buvo atmestas.

VĮ Registrų centro 2025-02-27 raštu Nr. S-2478 (1.12 Mr) „Dėl administracinio nurodymo panaikinimo“ pareiškėja I. O. informuota, kad šio rašto rengimo metu nėra pagrindo sutikti su prašymu panaikinti administraciniu nurodymu jai pasiūlytą sumokėti 300 Eur baudą ir paaiškinta, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą administraciniai nurodymai yra neskundžiami ir vykdomi savo noru, o pagal ANK 223 str. 2 d. sankciją skiriamos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tai reiškia, kad 2025-02-20 pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės galės būti įvertintos tokiais atvejais: 1) per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šį nurodymą pripažinus negaliojančiu ir administracinio nusižengimo bylą pradėjus nagrinėti ne teismo tvarka; 2) VĮ Registrų centrui gavus pareiškėjos prašymą dėl administracinio nurodymo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nelaukiant šiuo nurodymu nustatyto termino pabaigos.

VĮ Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025-04-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)I. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

2025-05-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas VĮ Registrų centro persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo advokato D. N. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, nes I. O. nėra tinkamas subjektas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Nors I. O. juridinių asmenų registre ir įregistruota kaip UAB „S. I.“ vadovė, tačiau ši registracija buvo atlikta laiko atžvilgiu gerokai anksčiau nei sprendžiamo ginčo laikas - registracija buvo atlikta ją paskiriant Bendrovės vadove, o po šio juridinio fakto įregistravimo faktinė situacija esmingai yra pasikeitusi ir I. O. nebėra Bendrovės vadove bei Bendrovėje nedirba. 2022-04-29 prašymu I. O. kreipėsi į UAB „S. I.“ akcininkus, prašydama atleisti ją iš šios įmonės vadovo pareigų nuo 2022-05-16, jiems pateikė 2022-05-16 akcininkų sprendimų projektą: atšaukti iš direktorės pareigų I. O. ir paskirti naują šios įmonės direktorių. Todėl faktiškai jau 2022-04-29 I. O. yra pateikusi atsistatydinimo iš Bendrovės direktorės pareigų pareiškimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2022-05-20 elektroniniu laišku informavo I. O., kad nuo 2022-05-16 jos darbo sutartis su UAB „S. I.“ yra pasibaigusi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-06-01 pažymos matyti, kad I. O. valstybinio socialinio draudimo Bendrovėje pabaiga yra 2022-05-16. I. O. 2023-05-17 elektroniniu laišku, adresuotu UAB „S. I.“, prašė pateikti šios Bendrovės akcininkų sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo, nurodydama, kad Bendrovė jau metai laiko neteisėtai naudojasi jos duomenimis ir toks jos prašymas pagrįstas, nes ji dar 2022-04-29 pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės direktorės pareigų. I. O. 2023-06-01 pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „S. I.“ akcininkų susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo. I. O. 2023-06-09 pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „S. I.“ akcininkų pakartotinį susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo. Nors UAB „S. I.“ akcininkų susirinkimas galimai ir nėra priėmęs sprendimo atšaukti I. O. iš įmonės vadovo pareigų pagal jos atsistatydinimo pareiškimus, pagal ABĮ nuostatas tarp Bendrovės ir jos sudaryta darbo sutartis yra pasibaigusi. Bendrovės akcininkas S. N. buvo pripažintas kaltu Šiaulių apylinkės teismas 2022-12-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) smurtavęs I. O. atžvilgiu, todėl tyčia ignoruoja I. O. pranešimus dėl jos atsistatydinimo, akcininkų susirinkimų sušaukimo, akcininkams priskirtų pareigų vykdymo, tyčia nesprendžia jam, kaip akcininkui, valdančiam 50 procentų visų Bendrovės akcijų, priskirtų klausimų, ir taip siekia I. O., vienišai mamai, auginančiai du nepilnamečius vaikus pakenkti. Taip pat neteisėtai elgiasi ir kitas Bendrovės akcininkas, irgi nesprendžiantis jo kompetencijai priskirtų klausimų dėl Bendrovės direktorės atšaukimo bei naujo direktoriaus paskyrimo - I. O. susirašinėjimas su kitu Bendrovės akcininku parodo, kad ir jis seniai žino apie I. O. atsistatydinimą iš Bendrovės vadovo pareigų, tačiau tyčia nesprendžia jo kompetencijai priskirtų pareigų. Toks Bendrovės akcininkų aiškiai netinkamas elgesys neturėtų būti išaiškintas I. O. nenaudai bei būti pagrindu laikyti, jog vis tiek I. O. liko Bendrovės vadove ir tai jos pareiga buvo pateikti Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Neteisėtai nespręsdami jų kompetencijai priskirto klausimo - esant aiškiai I. O. valiai ir ją pareiškus atsistatydinus iš UAB „S. I.“ direktorės pareigų – I. O. atšaukimo iš UAB „S. I.“ direktorės pareigų, šios Bendrovės akcininkai elgiasi neteisėtai, todėl iš tokios neteisės nekyla teisė dėl to laikyti, kad I. O. ir toliau lieka Bendrovės vadove. I. O. ne kartą Bendrovės akcininkams yra išreiškusi savo valią atsistatydinti iš įmonės vadovės pareigų, jiems ši jos valia žinoma, bet jie piktybiškai, tyčia nesprendžia jų kompetencijai priskirto klausimo dėl jos atšaukimo iš Bendrovės direktorės pareigų. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est). I. O. negalėjo ir negali pateikti Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nes ji nėra UAB „S. I.“ vadove nuo 2022-05-16, šioje įmonėje nedirba nuo 2022-05-16 ir ne kartą šios įmonės akcininkus yra informavusi apie jos aiškią valią - atsistatydinimą iš Bendrovės vadovo pareigų (tiek pateikdama prašymą, tiek šaukdama akcininkų susirinkimą bei pakartotinį susirinkimą, tiek bendraudama tiesiogiai su abiem akcininkais ir jiems tai dar kartą akcentuodama). Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl I. O., kaip UAB „S. I.“ vadovės, neveikimo 2023 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinys per nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Šioje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad I. O. nėra tinkamu subjektu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Tačiau net ir sekant VĮ Registrų centro logika, kad I. O. laikytina UAB „S. I.“ vadove, jai skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda aiškiai per griežta. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į I. O. konkretų elgesį (atsistatydinimo iš UAB „S. I.“ direktorės pareigų pareiškimo pateikimą; Bendrovės akcininkų susirinkimo bei pakartotinio susirinkimo šaukimą; VSDFV duomenis apie I. O. darbo sutarties su UAB „S. I.“ pabaigą 2022-05-16) bei jos subjektyvinę pusę (pagrįstą įsitikinimą, jog pirmiau išvardintų duomenų visuma reiškia, kad ji nebėra UAB „S. I.“ direktore) ir nebuvo pasirinktas įspėjimas. Šių aplinkybių skundžiamame nutarime neaptarta. Todėl, net jei teismas nuspręstų laikyti, kad I. O. laikytina tinkamu subjektu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą ir I. O. paskirti įspėjimą. Skundu prašoma panaikinti VĮ Registrų centro 2025-04-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą I. O. atžvilgiu nutraukti. O jeigu teismas vis tik spręstų, kad I. O. yra tinkamas subjektas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, tada prašoma pakeisti VĮ Registrų centro 2025-04-15 nutarimą, paskiriant I. O. įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Skunde teigiama, kad I. O. negali būti laikoma administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektu, tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimą. Aptariama teisės normos dispozicija yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šiame straipsnyje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui tvarka yra reglamentuojama kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingi šie teisės aktai - CK, ABI.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 12, 18 punktai, redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu).

Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo, konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018 ir kt.). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2007). Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021 ir kt.). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 12 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su I. O. kaip UAB „S. I.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. Nr. AN2-79-1121/2021 ir kt.).

Kartu teismas akcentuoja ir ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatytą teisinį reguliavimą, t. y. kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, jog I. O. nevykdė savo pareigų kaip Bendrovės vadovės „išoriniuose“ santykiuose. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad duomenys apie atleidimą iš UAB „S. I.“ vadovo pareigų nebuvo pateikti, t. y. I. O. nesilaikė nurodytų nuostatų ir laiku nesikreipė į Juridinių asmenų registrą, pranešdama apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties pasibaigimą, šiai institucijai pateikdama pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su vieninteliu akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Be to, kaip jau minėta, jeigu Bendrovės vadovą išrinkęs Bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą registro tvarkytojui ABĮ nustatyta tvarka praneša pats atsistatydinęs bendrovės vadovas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog darbo sutarties nutraukimas/pasibaigimas neatleidžia nuo pareigos teikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi būtina, jog sprendimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Esant nurodytam konstatuotina, kad I. O. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl „S. I.“ 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jos, kaip Bendrovės vadovės, įgaliojimai, teisės bei pareigos Institucijos priimto nutarimo metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Be to, ir nors skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra I. O. kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl akcininkų atitinkamų veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo susiklosčiusios konfliktinės situacijos, nesusipratimų tarp bendrovės vadovės ir akcininkų, nurodytas reikalavimas neišnyko ir už jo nevykdymą, kaip jau minėta buvo minėta, yra atsakinga būtent I. O.. I. O., nepateikdama visų reikiamų duomenų apie savo atleidimą iš Bendrovės pareigų, buvo atsakinga už Bendrovės veiklos organizavimą, kaip Bendrovės vadovė, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų. Taigi, VĮ Registrų centro vyriausioji specialistė tinkamai kvalifikavo veiką, išsamiai išdėstė situacijos vertinimo motyvus ir pagrįstai I. O. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį,

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.

Kaip minėta, I. O. už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur bauda.

Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo arba jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ar dydžio, turi būti paskiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje yra nustatyta tai, kad teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas I. O. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Teismo vertinimu, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją.

I. O. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, iki tol nebuvo padariusi kitų grubių administracinių nusižengimų. Nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o dėl netinkamo situacijos supratimo, Bendrovės akcininkams įtakojant I. O. elgesį. Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. padaryto neveikimo jokia reali žala nekilo. Kaip rodo byloje esantys VĮ Registrų centro pranešimai apie nustatytus trūkumus, I. O. jau nuo 2023 m. teikė prašymus išregistruoti Bendrovės vadovo duomenis, tačiau jos pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nenustatyta jokių I. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.). Jos nurodoma finansinė padėtis nėra gera - posėdžio metu nurodė aplinkybes apie gaunamą darbo užmokestį, nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus I. O. 100 Eur dydžio baudą. Tokio dydžio bauda bus teisinga bei proporcinga atsakomybės priemonė. Dėl išvardintų aplinkybių skundžiamas nutarimas keistinas, sumažinant paskirtą baudą iki 100 Eur dydžio. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Dar labiau mažinti baudos dydį ar skirti kitą administracinę nuobaudą - įspėjimą teismas nemato pagrindo, kadangi nebuvo nustatyta jokių I. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), ji nesiėmė priemonių nedelsiant pašalinti inkriminuoto nusižengimo pasekmes, yra bausta už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, pažyma apie administracinį nubaudimą per 5 metų laikotarpį susideda iš 9 lapų, kas rodo, jog I. O. nėra linkusi skrupulingai laikytis teisės aktų reikalavimų. Tad dar labiau švelninti administracinę nuobaudą nėra pagrindo, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus tendencijos.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla I. O. atžvilgiu nebuvo nutraukta, patirtos 290 Eur dydžio išlaidos atstovo advokato pagalbai apmokėti bei 12,10 Eur dydžio dokumentų vertimo išlaidos I. O. naudai nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovės advokato D. N. skundą tenkinti iš dalies.

VĮ Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025-04-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. O. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda, pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti I. O. skirtą baudą iki 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. prašymo priteisti 290 Eur atstovo advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti bei 12,10 Eur dokumentų vertimo išlaidoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.