- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- AN2-92-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00122-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5151-2024 K. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. K. N. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 1 d. 15.05 val., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,70 promilių neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5151-2024, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas K. N. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-5151-2024 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad 2024 m. gegužės 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius K. N. baustumus, nėra pagrindo K. N. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti trumpesniam terminui.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Atsiliepimas
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai atsižvelgė į skunde nurodytas faktines aplinkybės bei byloje esančių duomenų visetą ir skundą išnagrinėjo netinkamai. Mano, jog Šiaulių apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto teisės nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
4.2. Apelianto tvirtinimu, jis pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kitą dieną sprendimas priimtas, nes savijauta buvo gera, nesuvokė ir net nepagalvojo, kad sėsdamas už vairo po pietų (bylos duomenimis 15.05 val.), jam gali būti nustatytas neblaivumas. Teigia, jog jis pats nesijautė apsvaigęs, sprendimą vairuoti priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų jį veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės jį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Apelianto teigimu, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs jam nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,70 promilės, taipogi neleidžia daryti išvados, kad jis galėjo nesuvokti esantis neblaivus.
4.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo skunde ir teismo posėdžio metu duotus parodymus. O būtent, kad su padarytu nusižengimu jis sutinka ir dėl to labai gailisi. Šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, be tyčios ir nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą netinkamai įvertino šio nusižengimo padarymo reikšmingą aplinkybę, jog jis neturėdamas specialiųjų žinių apie žmogaus organizmo veiklą šalinant alkoholio perteklių iš organizmo ir tokių procesų trukmę, neturėdamas specialių įrenginių alkoholio kiekiui matuoti, negalėjo net numanyti, kad jam nejuntamas jo organizme esantis išlikęs alkoholio kiekis, kurio poveikio jis visiškai nejuto, viršys įstatymų numatytą leidžiamą ribą. Pastebi, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir alkoholio perteklius iš organizmo skaidomas skirtingai. Taip pat skirtingai yra juntamas ir alkoholio perteklius bei jo poveikis. Todėl mano, kad šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra daugiau daroma prielaida nei objektyviais byloje esančiais duomenimis daroma išvada.
4.4. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad šį nusižengimą fiksavę policijos pareigūnai nemini, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli ar veiksmai nėra koordinuoti. Pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagristai neatsižvelgė į jo elgesį po administracinio nusižengimo padarymo (jis sutiko su jo neblaivumo alkotesteriu patikrinimo rezultatais ir tai, kad situaciją įvertino kritiškai, dėl savo poelgio apgailestauja), kuris kartu vertinant ir duomenis apie jo ankstesnius baustumus (iš kurių matyti, kad tokį administracinį nusižengimą jis įvykdė pirmą kartą), leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis tinkamai įvertins padaryto pažeidimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas iš šio įvykio, o ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, jog skunde dėl institucijos priimto nutarimo ir žodinio bylos nagrinėjimo apylinkes teisme metu jo nurodytos aplinkybės apie iš vakaro jo vartotą nedidelį kiekį alkoholio, ir kad vairavimo metu dėl savo fiziologinės būsenos jis jautėsi gerai ir nepagalvojo, kad praėjus tiek daug laiko nuo alkoholio pavartojimo, jo apsvaigimo laipsnis gali būti toks, kuris draudžia vairuoti transporto priemones, rodo, kad jis veikė tyčia. Apelianto teigimu, jo nuoširdumą nevengiant nurodyti apsvaigimo aplinkybių, juo labiau, jog praėjus daugiau nei penkiolikai minučių po pirmojo patikrinimo alkotesteriu, nustatytų promilių skaičius sumažėjo, rodo, jog alkoholis iš tiesų buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį, kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas. Nurodo, kad atsikėlęs ryte jautėsi gerai, nesijautė, kad būtų apgirtęs ar neblaivus, jautėsi žvalus ir energingas. Jo orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl jam nekilo mintis, kad galėtų būti neblaivus ar apgirtęs. Pažymi, kad alkoholinius gėrimus vartoja labai retai, todėl visiškai neturi patirties, kokia savijauta nėra tinkama vairavimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam buvo nustatytas lengvas (0,7 promilių) neblaivumo laipsnis ir nežymiai viršijo įstatymo nustatytą leidžiamą normą, todėl išlikusiai tokiai mažai alkoholio koncentracijai jis galėjo nejausti jokio alkoholio poveikio, juolab, kad alkoholį vartojo tik vakare, o ne prieš pat pradedant vairuoti transporto priemones. Apelianto teigimu, šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčia, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas. Ši situacija ir padarytas nusižengimas jam pačiam yra netikėtas, tai didžiulė pamoka jam ir išgyvenimas jo šeimai bei artimiesiems.
4.5. Skunde apeliantas nurodo, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais jis jokios žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Nurodo, kad tos pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-348/2024). Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmo neblaivumo patikrinimo metu (kuris buvo atliekamas prieš 15 min.) buvo nustatytas 0,74 +/- 0,01 promilių neblaivumas. Alkoholio koncentracijos mažėjimas išpūstame ore patvirtina, kad jis alkoholį vartojo vakare, o ne ryte, ar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Teigia, kad prieš išvažiuodamas jis išgėrė energetinio gėrimo, kuris galimai galėjo įtakoti alkoholio matuoklio rodmenis, į ką Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė. Apelianto teigimu, jam inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o dėl neatsargumo, ir labiau veikiant sąžiningo suklydimo sąlygomis. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nusižengimą padarė tyčia.
4.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir pripažindamas šioje byloje nesant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Mano, kad šiuo atveju ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Apeliantas sutinka, kad asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis.
4.7. Skunde apeliantas nurodo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingą darbą, užima (duomenys neskelbtini), esamoje darbovietėje dirba 18 metų, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Darbdavio jis vertinamas kaip kruopštus, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, turintis nepriekaištingą etiką ir moralines vertybes. Taip pat nurodo, kad jo artimiesiems dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė ir reguliari šeimos gydytojo ir specialistų priežiūra. Jo mamai S. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini)“ 2024-01-31 diagnozavo (duomenys neskelbtini). Jo sesuo yra neįgali, jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis, ji pripažinta iš dalies darbinga. Todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis susiduria su dideliais susisiekimo sunkumais, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai, tėvams ir artimiesiems, kuriuos jis prižiūri ir kuriais vienas rūpinasi. Praradęs teisę vairuoti jis nebegali tinkamai pasirūpinti ir sutuoktinės mama, kuri dėl chirurginiu būdu pakeisto klubo sąnario pati savarankiškai negali vykti į gydymo įstaigą tolimesniam gydymui ir reabilitacijai. Tokiomis aplinkybėmis prarasta teisė vairuoti transporto priemones jam yra kur kas sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime, jam sukuria papildomus įpareigojimus, bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgą laiką ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams, jis patiria dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius sunkumus, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra neišvengiamai reikalinga dėl darbo, bei savo ligotų artimųjų priežiūros. Todėl taikant papildomą poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ji būtų neproporcinga esamai situacijai duotuoju atveju ir varžytų jo veiksmus akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
4.8. Pažymi, jog jis yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis mokesčius bei sąžiningai dirbantis. Jo darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis gali netekti pajamų, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo prižiūrimiems artimiesiems bei turimiems įsipareigojimams. Sutinka su tuo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino byloje esančio viseto ir skiriamos nuobaudos tinkamai neindividualizavo. Skunde apeliantas aptaria teismų praktiką, kuriose buvo aptariamos (duomenys neskelbtini) straipsnio, kurios atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, kai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17- 103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-545-255/2017).
4.9. Apelianto teigimu, visos jo skunde nurodytos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis ir veikiamas sąžiningo suklydimo sąlygomis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Jis atsakingai suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo sąžiningai suklystą ir neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Šias nurodytas aplinkybes prašo vertinti jo naudai kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino arba jį sutrumpinant bei taikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo K. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas K. N. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo K. N. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, K. N. skundo netenkino, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam 3 mėnesių laikotarpiui bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
8. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o K. N. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jam netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šias nuostatas apelianto atžvilgiu, nenustatyta. Skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad K. N. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,71 ±0,01 promilės neblaivumas. Taigi po galimos paklaidos vertinama, kad vairavo jam neabejotinai nustačius 0,70 promilės neblaivumą, kuris pakankamai viršijo maksimaliai leistiną alkoholio koncentracijos ribą, kai dar būtų galima vairuoti. Jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali 800 Eur bauda ir 6 dalyje numatytos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Šiam Institucijos sprendimui pritarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad šioje byloje K. N. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atmetė prašymą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
12. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog K. N. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nusižengimo padarymą dieną jis alkoholio nevartojo, alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, savijauta buvo gera, nesuvokė ir net nepagalvojo, kad sėsdamas už vairo po pietų (bylos duomenimis 15.05 val.) jam gali būti nustatytas neblaivumas, jog jam inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o dėl neatsargumo, ir labiau veikiant sąžiningo suklydimo sąlygomis. Tačiau apygardos teismo vertinimu šios apelianto nurodytos aplinkybės dėl tyčios vairuoti esant neblaiviam nebuvimas nešalina nustatyto ir neginčyto fakto, jog jis vairavo neblaivus ir nesumažina padaryto pažeidimo šiurkštumo. Net nežymiai įstatymo leistiną normą viršijantis alkoholio kiekis organizme nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą, kadangi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
13. Kaip matyti apeliaciniame skunde prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą trumpinti, daug dėmesio skiriama nustatytai aplinkybę lengvinančiai aplinkybei bei K. N. darbiniams santykiams ir šeimos poreikiams. Teigiant, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra neišvengiamai reikalinga dėl darbo, bei savo ligotų artimųjų priežiūros, kuriems reikalinga nuolatinė ir reguliari šeimos gydytojo ir specialistų priežiūra. Taip pat akcentuojama, kad darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis gali netekti pajamų, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo prižiūrimiems artimiesiems bei turimiems įsipareigojimams.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. N. nurodytos aplinkybės, kurias prašoma vertinti ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste, iš esmės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl jam skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
15. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui bei jo aplinkai neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Jis žinodamas, kad vakare vartojo alkoholį, turėjo būti itin atidus ir kritiškai vertinti savo būklę. Specialioji teisė apeliantui atimta laikinai, tuo metu jis gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Nors aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad K. N. administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą nebaustas (Administracinio nusižengimo bylos 18–19 lapai), tačiau jam automobilį vairuojant esant neblaiviam, neigiamų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, kadangi K. N. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Automobilį jis vairavo dienos metu (15.05 val.), mieste, neabejotinai savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. K. N. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, nusižengimo padarymo dieną jo savijauta buvo gera, nesuvokė ir net nepagalvojo, jog alkoholio perteklius nebus išsisklaidęs, kadangi orientacija, bei koordinacija buvo puiki, sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, kaip teigia padarė veikiant sąžiningo suklydimo sąlygom, nepateisina tokio jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio kelyje.
16. Apygardos teismo vertinimu, pagrįstai nustatyta K. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai buvo tinkamai įvertinta skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė atskleidžia pažeidėjo požiūrį į pažeidimo padarymą, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad padarytos nusižengimo pavojingumas yra mažesnis ir pakartotinai vertinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ar ją vertinti, kaip turinčią didesnę galią, nėra pagrindo.
17. Nagrinėjamu atveju, K. N. skiriant administracinio poveikio priemonę, akivaizdu, kad buvo atsižvelgta į minėtų aplinkybių visumą, kadangi jam taikyta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus ir minimaliam terminui nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nagrinėjimui aktualiu klausimu jokio išskirtinumo ar pranašumo paminėtos aplinkybės nerodo.
18. Akivaizdu, kad apeliantui bus nepatogiau pasirūpinti tiek asmeniniais, šeimyniniais, tiek darbiniais įsipareigojimais, tačiau tai netaps neįmanoma. Apeliantas neužsiima veikla, kuri būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu ((duomenys neskelbtini) (b. l. 28)), dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins galimybę užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas.
19. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų procesiniai sprendimai, apelianto nuomone, patvirtinantys, kad tapačių aplinkybių pagrindu teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatydami trumpesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, tačiau net ir esant panašioms faktinėms aplinkybėms suformuota teismų praktika nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinti, kadangi teismų praktika yra kintanti.
20. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
21. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021). Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad K. N. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5151-2024 paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.