Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, dalyvaujant institucijos atstovui A. T., asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. Š., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-04-15 surašytą administracinio nusižengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokolą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas), 2020-12-11 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Privalomasis nurodymas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti žemės sklypuose, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) K., Klaipėdos r. sav. lietaus nuotekų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, nustatyta tvarka suderintas su derinančiomis institucijomis ir lydraštį, iki 2021-01-08.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-09, buvo surašytas 2021-04-15 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 589 str., 608 str., 609 str., LR Statybos įstatymo 61 str.

Asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Š. nesutinka su institucijos surašytu protokolu, prašo jį panaikinti, kaip neteisėta ir nepagrįstą, bei administracinė teiseną nutraukti. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ institucija nepagrįstai reikalauja pateikti statybos dokumentų, nurodytų privalomajame nurodyme, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra lietaus nuotekų tinklų (šulinių) statytojas ar rengėjas.

Byloje esančia rašytine medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kur įtvirtinta nuostata, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 .punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2009-04-09, o sklypą Nr(duomenys neskelbtini), įsigijo 2010-07-06 (b.l. 35, 43). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų, matyti, kad įsigyjant žemės sklypus, jame būtų buvę įrengti lietaus nuotekų tinklai, už kuriuos nekilnojamojo turto savininkas yra atsakingas. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad UAB„(duomenys neskelbtini)“ yra galimai neteisėtai Įrengto lietaus nuotekų tinklo vamzdyno, statytojas. Priešingai, Institucija pateikė paaiškinimus, kad Inspekcijos Departamentas tęsia tyrimą pagal Inspekcijoje 2020-08-27 užregistruotą skundą, reg. Nr. 1D-11786 dėl galimai neteisėtai Įrengto lietaus nuotekų tinklo vamzdyno, kurio galimas išorinis skersmuo yra didesnis nei 300 mm bei jis įrengtas aPle 5 m gylyje nuo kelio paviršiaus, sklypuose, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Panevėžio apygardos teismo 2018-05-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-581/2018).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administraciniu nusižengimu bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidini įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014; Kauno apygardos teismo 2018-07-18 nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-297-485/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008-11-04 sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01; LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015).

Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014).

Taip pat nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti užtikrinta pažeidėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (BPK 7 straipsnis, EŽTT 2010-07-06 sprendimai bylose Pocius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35601/04; Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2011-03-01 sprendimas byloje Welke ir Bialek prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15924/05).

Kaip jau buvo minėta, institucijos atstovas negalėjo pateikti objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra galimai neteisėtai Įrengto lietaus nuotekų tinklo vamzdyno statytojas (tyrimas dėl galimai negalios statybos sklypuose, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas), Todėl nesant tokių duomenų, juridinis asmuo neturėjo pareigos vykdyti institucijos privalomajamo nurodymo – pateikti lietaus nuotekų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, nustatyta tvarka suderintas su derinančiomis institucijomis.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė teisės akto pažeidimą numatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 61 str.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinęs visus surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą jog institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2021-04-15 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, administracinė teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-04-15 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną UAB :(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės aktų pažeidimų numatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 61 str., .nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.