Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-792-1065/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-07-10
Bylos Nr.: 1-792-1065/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45970-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis: L. B.
Civilinis ieškovas: J. Ž., V. Ž.
Advokatai: Valdas Rakauskas, Inga Mekienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-792-1065/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45970-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.13; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.7; (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamajai L. B. ir jos atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams J. Ž., V. Ž. ir jų atstovei advokatei Ingai Mekienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) A. rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji L. B. 2019 m. spalio 27 d., apie 13.25 val., Pakruojo r., K. k., vairuodama automobilį „T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje kelių sankryžoje iš Š. gatvės įvažiavo į pagrindinį kelią Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui – prieš pasukdama į kairę sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusiam automobiliui „T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. Ž., ir kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys 30,750 kilometre su juo susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei nukentėjusiajai V. Ž. dėl dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji L. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 27 apie 13 val., važiavo iš Šiaulių, naudojosi navigacija, nes vietovės nežinomos. Tais keliais vyko pirmą kartą, gal navigaciją nusistatė neteisingai, o gal buvo paklydus, todėl persistatė navigaciją ir važiavo link Vilniaus. Atvažiavus iki sankryžos, sustojo prie stop ženklo, reikėjo sukti į kairę. Apsidairė į abi puses, automobilių nebuvo, pasuko į kairę ir iškart gavo smūgį. Atsibudus pamatė greitosios pagalbos automobilį, policijos ekipažą, nežino, kokioje būsenoje buvo, nes nesuprato, kas įvyko. Policijos pareigūnai suformino įvykį, po to buvo pašalinti automobiliai iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai pasakė, kad yra nukentėjusioji ir, jeigu bus nustatyti sveikatos sutrikdymai, tuomet bus keliama baudžiamoji byla. Vėliau iš Šiaulių ligoninės pranešė, kad nukentėjusiajai lūžo ranka, todėl buvo įspėta, kad bus keliama baudžiamoji byla. Paprašė, kad J. Ž. duotų savo telefono numerį, vėliau jam paskambino, jis pasakė, kad V. Ž. sugipsavo ranką ir nieko baisaus nėra. Parvykus į Vilnių, vyko pas gydytoją, nes patyrė stresą, buvo sutrenkta galva, šonas mėlynas, gavo nedarbingumo pažymą. Susiskambino su J. Ž., jis klausė, ar skambino į draudimą. Draudimas jai paskambinus, sakė, kad įvykis nebus registruojamas, nes bus baudžiamoji byla, nustatytas kaltinamasis ir tik tada draudimas registruos įvykį. Skambino dar kelis kartus ir prašė, kad su ja kalbėtų vadovaujantis asmuo, tuomet jai įvardijo, kad tikrai tokia procedūra norint užregistruoti įvykį. Vyko tyrimas, sausio mėnesį gavo šaukimą pas tyrėją, nuvykusi nurodė visas įvykio aplinkybes, susipažino su įvykio vieta. Grįžusi į Vilnių dar kartą kreipėsi į draudimą ir primygtinai prašė, kad užregistruotų įvykį. Jos draudimo atstovė paklausė, ar prisipažįsta kalta, pasakė, kad pripažįsta ir gailisi, kad taip atsitiko. Išėjusi iš draudimo paskambino J. Ž. ir pasakė, kad jis kreiptųsi į draudimą. Įvykio dieną, važiuojant Šiauliuose lijo, pajudėjus link Pakruojo, pradėjo giedrėti, bet matomumas nebuvo labai geras, oras rudeniškas. Pateikė savo video registratoriaus medžiagą. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, 30 metų vairuoja, nebuvo jokių įvykių. Šį įvykį galėjo nulemti tai, kad nežinojo tų vietovių ir nežino, koks buvo nukentėjusiųjų automobilio greitis. Su laiduoja E. T. buvo bendradarbės, draugauja šeimomis, kartu keliauja, susitinka dažnai. Nedirba nuo 2020 m. balandžio 7 d. Su E. apie įvykį kalbėjosi, ji pergyveno, stengėsi padėti. Ji visapusiškas žmogus, ją palaiko, garantuoja, kad tokių dalykų ateityje neatsitiks. Su nukentėjusiaisiais susitikę nebuvo, bet kalbėjosi daug kartų telefonu. Bendravo su J., su jo žmona V. Ž. nebendravo, tik vis klausė kaip jos sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu skambino Ž., norėjo su juo tartis, kad nebūtų teismo, kad jis, pasitaręs su teisininku, įvardintų adekvačią sumą, kad nebūtų nuostolių nei jiems, nei jai. Jis įvardijo 4000 Eur sumą, ji nustebo, suma labai didelė, ji negali tokios sumos sumokėti. Tuo metu būtų galėjusi sumokėti, nes dar dirbo, turėjo pajamų, bet ne tokią sumą, o dabar jos finansinė padėtis bloga, nes neturi darbo. Kai buvo pas tyrėją sužinojo, kad nukentėjusiesiems draudimas atlygino už automobilį, ir V. Ž. išmokėtas sveikatos draudimas. Jos turimas nekilnojamas turtas tik butas, kuriame pati gyvena. Sutiktų atlyginti nukentėjusiųjų advokato išlaidas. J. Ž. žalos atlyginti neturi iš ko. Nežino, koks galėjo būti nukentėjusiųjų automobilio greitis, pretenzijų neturi, savo kaltę pripažįsta, atsiprašo ir gailisi.

Po kaltinamosios apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. B. veika jos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi ji, vairuodama automobilį, nereguliuojamoje kelių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, įvažiavo į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio kito automobilio keleivei nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Asmuo, prašomas skirti laiduotoju, E. T. parodė, kad su L. B. yra seniai pažįstamos, dirbo 4 metus, bendrauja šeimomis. L. kaip žmogus labai pareiginga, atsakinga, patikima, jų darbas buvo nelengvas, reikalavo pasitikėjimo, dirbo kaip puiki komanda. Gaminių kokybės priežiūra reikalavo daug jėgų, bet ji buvo tas žmogus, kuris sugebėdavo išspręsti visas problemas. Įmonėje buvo daug technologų, bet L. buvo vertinama geriausiai. Ji rodė puikius darbo rezultatus, buvo savo srities profesionalė, labai ja žavisi ir gerbia. Šis autoįvykis buvo nelemtas atsitiktinumo arba likimo. Apie įvykį sužinojo iš L., nuolat klausinėjo ar reikia papildomos medicininės pagalbos, siūlė būti namuose tiek kiek reikės, kad atsistatytų fizinė ir psichologinė būsena. Ji buvo sukrėsta, nes tai jos pirma avarija. Mano, kad gali L. daryti teigiamą įtaką ateityje. Prašo taikyti laidavimą be užstato, jos finansine padėtis nėra tokia, kad galėtų mokėti užstatą. Laiduotojo atsakomybė jai yra aiški.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamosios L. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu neatsargiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos E. T. (2 t., b. l. 81) prašymas perduoti L. B. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Ji nėra teista (2 t., b. l. 83), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 84), charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 82), pasižada daryti teigiamą įtaką, jog ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog E. T. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – savo draugei ir gali jai daryti teigiamą įtaką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir nesiekė suklaidinti teisėsaugos institucijų, tokia jos pozicija viso bylos proceso metu buvo nuosekli. Apklausiama teisme kaltinamoji nurodė, kad su nukentėjusiaisiais susitikę nebuvo, bet kalbėjosi daug kartų telefonu. Bendravo su J. Ž., vis klausė, kaip jo sutuoktinės sveikata. Nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė ir teisiamajame posėdyje. Minėti duomenys rodo, jog kaltinamosios pozicija (pripažino kaltę ir gailisi dėl įvykio) viso proceso metu išliko nepakitusi, ji atsiprašė nukentėjusiųjų, išreiškė gailėjimąsi, domėjosi V. Ž. sveikata, tai akivaizdžiai parodo, kad ji išgyveno dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems sukeltų padarinių ir kartu leidžia daryti išvadą, jog L. B. prisipažinimas buvo nuoširdus, o ne nulemtas surinktų byloje įrodymų visumos ar pan. Šių duomenų kontekste teismas neturi pagrindo manyti, jog L. B. prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės abejonėmis, ar kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi pati nėra atlyginusi jokios dalies padarytos žalos. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog L. B. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ADB „C“.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajai žalą, dalį žalos jau yra atlyginusi, o dėl papildomų reikalavimų spręstina teismo, priimant nuosprendį. Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos ir kurios dalis iki nuosprendžio priėmimo draudimo kompanijos buvo išmokėta, ir iš eismo įvykio kaltininko, šiuo atveju – L. B., nėra įstatyme numatyto pagrindo, todėl ir išvada, kad ji turi prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam, negalima. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į kaltinamąją tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020). Tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su jog L. B. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pagrindu, kad ji neatlygino nei visos, nei dalies savo veiksmais padarytos žalos.

Kaltinamoji L. B. neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu ar pagal laidavimą (t. 2, b. l. 5), metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 7–8), bedarbė (t. 2, b. l. 90), buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 10), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji L. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), nusikalto būdama neteista, įvykio metu buvo blaivi. Tai jokiu būdu nešalina jos atsakomybės, tačiau minėtos aplinkybės rodo, kad ji nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja, o padaryta nusikalstama veika, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Aptartų duomenų visuma, teismo nuomone, rodo, kad šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltininko – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo – akcinės draudimo bendrovės „C“. Iš transporto priemonės „T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. Ž. sveikata įvyko galiojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23).

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 433,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1338,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 129–134).

Nukentėjusioji V. Ž., teikdama civilinį ieškinį turtinę žalą detalizavo taip, kad ją sudaro: nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. negautos darbinės pajamos – 1645 Eur (neatskaičius mokesčių), po mokesčių 1000 Eur, pirktas įtvaras – 22 Eur, UAB „Eurovaistinėje“ pirkti vaistai nuo skausmo ir baimės, nervingumo – kaina 32,04 Eur. Taip pat dėl patirtos traumos, rankos lūžio, negalėjo lankyti sporto klubo, už ką jau buvo sumokėta, ir patyrė nuostolius – 14,95 Eur. Taip pat dėl lūžusios rankos neturėjo galimybės pati vairuoti automobilio, be to, jų automobilis buvo sugadintas nepataisomai, tai į polikliniką turėjo vykti taksi, kas sudaro po 10 Eur x 2 kartai, viso 20 Eur. Patirta turtinė žala dėl eismo įvykio, už kurį atsakinga L. B., sudaro viso 1088,99 Eur, taip pat turtinę žalą sudaro 250 Eur teisinės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu.

Pagal „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo taisyklių” (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Negautos pajamos apskaičiuojamos iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-312/2018).

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui sutiktina su civilinio atsakovo byloje pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais ir juose esančiais negautų pajamų paskaičiavimais, todėl byloje esant duomenims, kad 144,9 Eur negautų pajamų suma yra civilinei ieškovei V. Ž. atlyginta, negautų pajamų dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Kaip matyti iš civilinio ieškinio, po patirtos traumos V. Ž. vartojo vaistus nuo skausmo, baimės ir nervingumo („Sedatif“), vitaminus, kuriems nurodė išleidusi 32,04 Eur taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį V. Ž. patirtas išlaidas UAB „Eurovaistinė“ (1 t., b. l. 142). Pažymėtina, kad nors tai nėra receptiniai vaistiniai preparatai (duomenų apie gydytojų paskyrimus byloje nėra), tačiau akivaizdu, kad nukentėjusios patirta trauma buvo skausminga, dėl įvykio patirtas stresas, gydymas užsitęsė apie penkias savaites, todėl, teismo vertinimu, papildomas organizmo stiprinimas ir priežiūra buvo būtina siekiant atstatyti sveikatą. Teismas sprendžia, kad išlaidos nurodytiems preparatams įsigyti priteistinos iš civilinio atsakovo.

Reikalavimą priteisti iš civilinio atsakovo 14,95 Eur dėl nepanaudotos sporto klubo narystės, teismas vertiną kaip nepagrįstą ir atmeta, kadangi teismui nėra pateikta duomenų apie V. Ž. naudojimąsi sporto klubo paslaugomis, tokių paslaugų kainą, prašomos priteisti sumos apskaičiavimo.

Nukentėjusiosios V. Ž. prašomas priteisti išlaidas, patirtas transporto paslaugoms – iš viso 20 Eur – teismas vertina kaip pagrįstas ir priteistinas iš civilinio atsakovo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė įrodinėjo savo patirtos žalos dydį CPK 177 straipsnio 2 dalyje leistinais įrodymais, įskaitant ir savo paaiškinimą civiliniame ieškinyje bei jos atstovės advokatės paaiškinimą teismo posėdyje. Teismui pateiktais paaiškinimais, į gydymo įstaigą buvo vykta dukart, taip pat dukart iš jos grįžta. Prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, yra protinga, nėra per didelė, atsižvelgiant į kelionių skaičių, vyktą atstumą, todėl priteistina iš civilinio atsakovo.

Nukentėjusysis J. Ž. nurodo, kad turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos kelionės metu į ikiteisminio tyrimo įstaigą – 10 Eur; išlaidos susijusios su naujo automobilio paieška: vykimas į Šiaulių automobilių pardavimo aikštelę – 10 Eur, vykimas į Panevėžio automobilių pardavimo aikštelę – 30 Eur; senojo automobilio draudimo nepanaudojimas – 17,50 Eur, degalų likutis sugadintame automobilyje – 30 Eur, mokestis už grynųjų pinigų išėmimą – 17,60 Eur, vaistinės išlaidos – 18,18 Eur, Autodna išlaidos – 7,90 Eur, kuras – 42,07 Eur, viso 183,25 Eur. Taip pat patirtos advokato išlaidos 250 Eur baudžiamajame procese. Iš viso 433,25 Eur.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

Teismas įvertinęs civilinį ieškinį bei atsiliepimą į civilinį ieškinį bei prie jų pridėtus dokumentus sutinka su civilinio atsakovo ADB „C“ argumentais, kad išlaidų patyrimas turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais. Su civiliniu ieškiniu J. Ž. nepateikė kelionių į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir į automobilių pardavimo aikšteles patirtų išlaidų patvirtinančių dokumentų bei kuro pirkimo čekių. J. Ž. įvykio metu nebuvo sužalotas, nesant kasos čekių, neaišku, kas sudaro J. Ž. medikamentų išlaidų sumą, todėl jo patirtos išlaidos medikamentams taip pat nėra įrodytos. Mokesčiai už grynųjų pinigų išėmimą, teismo vertinimu, nėra tiesiogiai nulemti įvykio pasireiškimu. Išlaidos patirtos už VIN tikrinimą „Autodna” duomenų bazėje, taip pat tėra tik deklaratyvios. Patirta žala už senojo automobilio draudimo nepanaudojimą: draudimo sutartis nutraukta tik 2020 m. gruodžio 4 d. ir nepanaudotų pinigų likutis po sutarties nutraukimo 61,50 Eur (1 t., b. l. 154), kaltinamoji ar civilinis atsakovas negali būti atsakingi už aplinkybes, kurių pasireiškimas priklausė nuo nukentėjusiojo neveikimo. Be to, kaip matyti iš draudimo bendrovės „G“ draudimo sutarties nutraukimo akto, nutraukiant draudimo sutartį nepanaudota įmokos dalis užskaitytina naujai draudimo sutarčiai (1 t., b. l. 154). Automobilis „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas J. Ž. (1 t., b. l. 48) su jame esančiais degalais. Esant išvardytoms aplinkybėms, matyti, kad civilinis ieškovas J. Ž. įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtas išlaidas, susijusias būtent su eismo įvykiu ir kurių draudimo bendrovė dar nėra atlyginusi, nepateikė, todėl civilinio ieškovo J. Ž. reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios L. B. (1 t., b. l. 129–134). Civilinis atsakovas ADB „C“ atlygino nukentėjusiajai V. Ž. 1500 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 104).

Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl civilinio atsakovo atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad transporto priemonė „T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „C“. Tai patvirtina 2018-11-20 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23–24). Šia sutartimi buvo apdrausta L. B. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala.

V. Ž. nurodė, kad jai dėl autoįvykio buvo sužalota ranka, buvo netekusi darbingumo penkias savaites, buvo apribotas judėjimas, neturėjo galimybės atlikti įprastų buities darbų, todėl vertina neturtinę žalą tokia suma. Traumos pasekmės yra ne tik fizinio pobūdžio, bet ir psichologinės. Ji patyrė autoįvykio metu didelį išgąstį dėl savo ir savo sutuoktinio gyvybės, vėliau turėjo išgyventi skausmą ir iki šios dienos turi vartoti homeopatinius raminančius vaistus, nes vis nemaloniai prisimena autoįvykį, bijo vairuoti, yra sutrikęs miegas. Taip pat iki šios dienos jaučia nepatogumus sportuojant, dėl ko taip pat išgyvena ir jaučiasi nejaukiai (1 t., b. l. 131–132).

Aukščiau išvardinti neigiami V. Ž. išgyvenimai pripažintini jos patirta neturtine žala, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-211-895/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018, Nr. 1A-331-174/2016; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019). Maksimali anksčiau minėta suma ar artima jai paprastai priteisiama tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl L. B. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: dešiniojo stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiuos sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. G 1615/2019(04) (1 t., b. l. 68). Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Ž. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Įvertinus nukentėjusios patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo nukrypti nuo minėtų neturtinės žalos dydžių, teismas V. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį mažina iki 2000 Eur.

Civilinis atsakovas ADB „C“ atlygino nukentėjusiajai V. Ž. 1500 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 104). Kadangi ieškovei išmokėtoji suma sudaro tik dalį privalomosios neturtinės žalos draudimo sumos, likusi neatlyginta 500 Eur neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo ADB „C“.

Įstatymas nedraudžia nukentėjusiais pripažinti asmenis, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, asmenys, susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

Neginčytina, jog J. Ž. dėl eismo įvykio ir sutuoktinės sužalojimo patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą, kaip visi šie įvykiai paveiks žmonos sveikatą. Be to, nuo nusikalstamo veikos tiesiogiai nukentėjo ir pats: jis taip pat eismo įvykyje dalyvavo, kaip nurodo, patyrė išgąstį (1 t., b. l. 132). Teismas neturi pagrindo abejoti J. Ž. civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog po įvykio jam teko rūpintis buitimi namuose, patyrė didelį nerimą ir stresą, nes turėjo rūpintis ne tik savo darbinių funkcijų atlikimu, sutuoktinės sveikata, naujo automobilio įsigijimu, bet ir visai kitais buities reikalais, juolab, kad sutuoktinė, po patirtų sužalojimų pati negalėjo vairuoti, kelionės turėjo būti derinamos. Nors J. Ž. išgyvenimai dėl sutuoktinės sveikatos laikytini natūralia reakcija į artimam asmeniui įvykusią nelaimę, tačiau konstatuotina, jog nors J. Ž. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tačiau neturtinė žala, pasireiškusi dėl eismo įvykio patirtu išgąsčiu ir aukščiau minėtais nepatogumais, jam buvo padaryta. J. Ž. patirtą neturtinę žalą, atsižvelgdamas į jos pobūdį, patirtų nepatogumų mastą, trukmę, teismas vertina 300 Eur suma, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ADB „C“.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (ne kaltinamojo), baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-211/2018), todėl nukentėjusios V. Ž. patirtos 550 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t. 159, 160; 2 t., b. l. 106) ir nukentėjusiojo J. Ž. patirtos 250 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t. 161), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios L. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas L. B. (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei; automobilis „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas J. Ž. (1 t., b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jo nuosavybei; vaizdo registratorius „Neoline Wide S31“, su maitinimo laidu, atminties kortele, grąžintas L. B. (1 t., b. l. 30–34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei; kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis prie bylos, paliktinas prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 27-28), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. B. perduoti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti L. B., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. T., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Civilinės ieškovės V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei 52,04 Eur (penkiasdešimt du eurus 4 ct) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo ADB „C“.

Civilinio ieškovo J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo ADB „C“.

Pripažinti nukentėjusios V. Ž. atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios L. B. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusios V. Ž. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo J. Ž. atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios L. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusiojo J. Ž. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

- automobilį „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą L. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei;

- automobilį „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą J. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jo nuosavybei.

- vaizdo registratorių „Neoline Wide S31“, su maitinimo laidu, atminties kortele, grąžintą L. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė