Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-387-979/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-02
Bylos Nr.: eI3-387-979/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03040-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Pareiškėjas: E. Š.
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

19.3.4Daiktinių teisių įregistravimas
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-387-979/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03040-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja E. Š. teismo prašo:

1.1. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-7104 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. CSPR-185 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – Registro centro sprendimas).

1.2. Perduoti teritoriniam registratoriui pareiškėjos prašymą ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), esantis gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas), kurio 30/100 dalis priklauso N. Š..

2.2. Pastate esančios 96,37 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos (5-1, 5-2, 5-3, 6-1, 7- 1, 7-2, 7-3, 8-1, 8-2, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1, a-2, a-3 (52/100 iš 15,18 kv. m.)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė).

2.3. Pastate esančios 83,50 kv. m. ploto rūsio patalpos (su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m.)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Rūsio patalpos) ir 60 kv. m. ploto ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Savivaldybei.

2.4. Pastate esanti 106,95 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios 300/1000 dalios priklauso N. Š., 449/1000 priklauso Savivaldybei, o 251/1000 dalis (patalpos nuo 18-1 iki 18-4) 2016 m. sausio 5 d. atidalintos ir priskirtos Butui.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Savivaldybė registruodama Rūsio patalpų nuosavybės teisę 2015 m. kovo 24 d. valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – Registrų centras) pateikė: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011 (toliau – Apeliacinio teismo 2011 m. sprendimas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 (toliau – LAT 2012-06-15 nutartis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 (toliau – LAT 2012-07-11 nutartis). Tačiau nepateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 (toliau – LAT 2013 m. nutartis), kurioje išaiškinta, kokiomis teisėmis Savivaldybei taikant restituciją yra grąžinamos rūsio patalpos: „Vilniaus miesto savivaldybei rūsys turėjo būti grąžintas tokiomis teisėmis, kokias Vilniaus miesto savivaldybė turėjo iki negaliojančių ab initio pripažinto sandorio, kartu taip pat panaikinant <...>.“ Taigi, teritorinis registratorius įregistravo klaidingas Rūsio nuosavybės dalis, visą jį priskirdamas Savivaldybei, nors Rūsio patalpos turėjo būti padalintos tarp Pastato savininkų.

Šalies argumentai

2.6. Pareiškėjos atstovė kreipėsi į Registrų centrą prašydama ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 10702/26703 dalis Rūsio patalpos, t. y. 33,47 kv. m. (Rūsio nuosavybės dalys apskaičiuotos pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. matininkės D. T. atliktą bendro naudojimo dalių paskaičiavimą). Vilniaus skyriaus sprendimu ir Registrų centro sprendimu (toliau kartu – Sprendimai) pareiškėjos prašymas netenkintas.

2.7. Teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas privalėjo Savivaldybės prašymą įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teises į visą Rūsio patalpą atmesti, kadangi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, tuo pagrindu, kad LAT 2012-07-11 nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad vietoje „Grąžinti valstybei 83,50 kv. m. Rūsį“, įrašyti „Grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 83,50 kv. m. Rūsį“. LAT 2013 nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad rūsys Savivaldybei gražinamas tokiomis teisėmis, kokias ji turėjo 1992 m., t. y. 1992 m. rūsys buvo bendro naudojimo patalpa ir Savivaldybės turimo turto panaudos sąraše kaip viešosios nuosavybės objektas nefigūravo ir savivaldybėms nuosavybėn negalėjo būti perduotas. Be, to, kaip nurodyta LAT 2012-06-15 nutartyje „rūsys, nors susideda iš trijų patalpų, tačiau yra vientisa, nesuskirstyta i sandėliukus, turinti kelis įėjimus patalpa“, todėl turėjo būti paskirstytas tarp Pastato savininkų kaip bendroji dalinė nuosavybė, o ne priskirtas Savivaldybei.

2.8. Pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. Registrų centre susipažino su visomis Pastato kadastro duomenų bylomis ir rado butų 8-3, 5, 6, 7, 8 bylą Nr. 10/339227, kuri pradėta 2000 m. gruodžio 27 d., kurio priede yra duomenys, užfiksuoti 1996 m. vasario 26 d., kad butams 3, 5, 6,1, 8 skirtos 52/100 iš 15,18 kv. m. bendro naudojimo patalpos a-1, a-2, a-3, t. y. Butas priklauso pareiškėjai ir 1996 m. vasario 26 d. buvo skirta dalis iš bendro naudojimo patalpų, tačiau 48/100 iš jų be jokio teisinio pagrindo priskirtos Rūsio patalpai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu, tuo pagrindu, kad:

3.1. Rūsio patalpa kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir Savivaldybės nuosavybės teisė į Rūsio patalpą 2015 m. liepos 8 d. buvo įregistruoti 2015 m. kovo 24 d. kadastro duomenų bylos, Apeliacinio teismo 2011 m. sprendimo, LAT 2012-06-15 nutarties ir LAT 2012-07-11 nutartis pagrindu.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėja prašydama, kad teritorinis registratorius ištaisytų klaidingus duomenis, turėjo pagrįsti, kad įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba kad padaryta techninė klaida. Pareiškėja prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodant, kad jai nuosavybės teise priklauso 10702/26703 dalis Rūsio patalpos, vadovaudamasi pateiktais naujais dokumentais (LAT 2013 m. nutartis ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. bendro naudojimo patalpų (13,56 kv. m) ir rūsio patalpų (83,50 kv. m) dalių paskaičiavimais), o ne dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Savivaldybės nuosavybės teisės į Rūsio patalpą.

3.3. Teritorinis registratorius atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjos argumentai dėl jos teisių į Rūsio patalpą ar argumentai, kuriais bandoma paneigti kito asmens, kurio daiktinės teisės įregistruotos į Rūsio patalpą, teises, nėra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, tačiau susiję su privačių asmenų ginču dėl teisės į Rūsio patalpą, o turtinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

3.4. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės galėtų būti registruojamos, jeigu kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises pareiškėja teritoriniam registratoriui pateiktų įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius jos nuosavybės teisių atsiradimą ir Savivaldybės nuosavybės teisių pasibaigimą. Be to, Butas niekada neturėjo funkcinio ryšio nei su Rūsio patalpa, nei su bendro naudojimo patalpa a-1.

Atsiliepimas

4. Tretieji suinteresuotieji asmenys Savivaldybė ir Savivaldybės administracija atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjos skundu, tuo pagrindu, kad:

4.1. Savivaldybė kreipėsi į Registrų centrą pateikdama kasacinio teismo nutartis ir atitinkamai prašydama įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teises į Rūsį, kaip tai konstatuota minėtose nutartyse. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Registrų centrui buvo pateikti ne visi teismų sprendimai, ir, kad Registrų centras, minėtas nutartis turėjo interpretuoti ir „padalinti“ Rūsį tarp asmenų, kurie nutartyse nenurodyti. Be to, pareiškėja, nuo 2012 metų žinodama apie minėtas kasacinio teismo nutartis bei jų pagrindu atliktą teisinę Rūsio registraciją Savivaldybės vardu, šiuos duomenis nusprendė ginčyti tik dabar, t. y. praėjus dešimčiai metų.

4.2. Pareiškėja nutyli reikšmingas aplinkybes, būtent kad po minėtų kasacinio teismo nutarčių jau yra pasisakę ir kiti dviejų instancijų teismai (klausimas pagal pareiškėjos ieškinį nuo 2019 metų buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistu išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2414-912/2021), konstatuodami, kad nėra jokio teisinio pagrindo nepaistyti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie Savivaldybės nuosavybės teises į Rūsį, be to, išaiškinta ir tai, kad ieškovė nėra įrodžiusi šiuo metu egzistuojančio funkcinio ryšio tarp savo buto ir Rūsio, todėl net ir šiuo aspektu ieškovės nuosavybės teisės į dalį Rūsio negali būti pripažintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m) t. y. 2.58 kv. m., nuosavybės teise priklauso Savivaldybei (įregistravimo pagrindas – Apeliacinio teismo 2011 m. sprendimas, LAT 2012-06-15 nutartis ir LAT 2012-07-11 nutartis, UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla).

5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 (toliau VMAT sprendimas) pareiškėjos ieškinys, be kita ko, grindžiamas ir LAT 2013 m. nutartimi, atsakovei Savivaldybei, kuriuo, be kita ko, prašė, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis, t. y. 33,47 kv. m, Rūsio patalpų, atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2414-912/2021 (toliau – VAT nutartis) atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas ir VMAT sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl VAT nutarties, konstatuojant, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pareiškėja Registrų centrui pateikė 2022 m. balandžio 20 d. prašymą ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 10702/26703 dalis Rūsio patalpos, t. y. 33,47 kv. m., prašymą grindžiant LAT 2013 m. nutartimi.

5.4. LAT 2013 m. nutartimi atmestas atsakovės J. Š. prašymas išaiškinti LAT 2012-06-15 nutartį, be kita ko, konstatuojant, kad „teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų <...> Akivaizdu, kad pripažinus negaliojančia 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus miesto valdybos ir J. Š., dalį, kuria J. Š. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo 83,50 kv. m rūsį, šis rūsys, taikant restituciją natūra ir atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, Vilniaus miesto savivaldybei turėjo būti ir buvo grąžintas tokiomis teisėmis, kokias Vilniaus miesto savivaldybė turėjo iki negaliojančiu ab initio pripažinto sandorio, kartu taip panaikinant ir J. Š. asmeninės nuosavybės teises į rūsį, įgytas 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.“

5.5. LAT 2012-06-15 nutartimi, be kita ko, pripažinta negaliojančia 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir J. Š., dalis, kuria J. Š. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo 83,50 kv. m rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), ir grąžinti valstybei 83,50 kv. m rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). LAT 2012-07-11 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas LAT 2012-06-15 nutartyje: „vietoje „Grąžinti valstybei 83,50 kv. m rūsį, esantį (duomenys neskelbtini)“ įrašyti „Grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 83,50 kv. m rūsį, esantį (duomenys neskelbtini).““

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Vilniaus skyriaus sprendimu atmestas pareiškėjos 2022 m. balandžio 20 d. prašymas tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į Rūsio patalpos dalį, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

5.7. Registrų centro sprendimu paliktas galioti Vilniaus skyriaus sprendimas, tuo pagrindu, kad pareiškėja prašydama ištaisyti kaip netikslius ir klaidingus duomenis, nurodant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 10702/26703 dalys Rūsio patalpos, t. y. 33,47 kv. m, tačiau tokių duomenų nėra kasacinio teismo nutartyse, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Savivaldybės nuosavybės teisės, t. y. kasacinio teismo nutartimis buvo nuspręsta visą Rūsio patalpą (83,50 kv. m) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei.

5.8. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Rūsio patalpa, kuri yra Pastato bendro naudojimo patalpa, privalo priklausyti visiems pastato bendraturčiams.

5.9. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI3-387-979/2025 (Nr. eI3-1098-979/2023) sustabdyta iki administracinėje byloje Nr. eI3-5625-484/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02308-2023-3) bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas:

5.9.1. Atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Registrų centro sprendimų, kuriais į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Rūsio kadastro duomenys ir į Rūsio patalpas įregistruotos Savivaldybės nuosavybės teises (toliau kartu – Registrų centro 2015 m. sprendimai).

5.9.2. Panaikinti Registrų centro 2015 m. sprendimus.

5.9.3. Panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. CSPR-47 dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Registrų centro 2015 m. sprendimų panaikinimo.

5.10. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5625-484/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02308-2023-3) (toliau – VAAT sprendimas) pareiškėjos skundas atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-347-662/2025) (toliau – LVAT 2025 m. nutartis) pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, VAAT sprendimas paliktas nepakeistas.

6. Byloje nėra ginčo, kad Butas (esantis Pastate) priklauso pareiškėjai. Šioje administracinėje byloje keliamas klausimas ar LAT 2013 m. nutarties pagrindu Registrų centras pagal pareiškėjos 2022 m. balandžio 20 d. prašymą turėjo pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į Rūsio patalpos, esančios Pastate, dalį.

7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) (toliau – Registro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (Registro įstatymo 1 straipsnis). Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

8. Vilniaus skyriaus sprendimo argumentai, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į atitinkamą Rūsio patalpų dalį, kad Nekilnojamojo registro duomenys, kurie nurodyti (įrašyti) registruojant Rūsio patalpų nuosavybės teisę, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ir pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Registrų centro sprendime papildomai pažymėta, kad kasacinio teismo nutartyse, kurių pagrindu nuspręsta visą Rūsio patalpą (83,50 kv. m) grąžinti Savivaldybei, nėra duomenų, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 10702/26703 dalis Rūsio patalpos, t. y. 33,47 kv. m.

9. Byloje nustatyta, kad LAT 2013 m. nutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos nuosavybės teisių apimtimi kiek tai yra susiję su Pastatu, Butu ar Rūsio patalpomis, t. y. LAT 2013 m. nutartimi atmestas atsakovės J. Š. prašymas išaiškinti LAT 2012-06-15 nutartį. LAT 2012-06-15 nutartimi (LAT 2012-07-11 nutartimi ištaisant rašymo apsirikimus) nutarta Rūsio patalpas grąžinti Savivaldybei. Byloje pateiktas Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į Rūsio patalpas Savivaldybei įregistruotos Apeliacinio teismo 2011 m. sprendimo, LAT 2012-06-15 nutarties ir LAT 2012-07-11 nutarties, UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

10. Registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad vadovaujantis Registro įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1416/2009 ir kt.). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., LVAT 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-725-09 ir kt.). Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl registro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-152-492/2020 ir kt.).

12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja Registrų centrui nepateikė dokumentų (kaip nurodyta Registro įstatymo 22 straipsnyje), patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į dalį Rūsio patalpų. Tai, kad pareiškėja mano, jog pagal LAT 2013 m nutartį Rūsio patalpos, kaip bendro naudojimo patalpos privalo priklausyti visiems pastato bendraturčiams laikytini deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja neturi nuosavybės teisės į Rūsio patalpos dalį, tai patvirtina VMAT sprendimas ir VAT nutartis, be kita ko, VAAT sprendimas ir LVAT 2025 m. nutartis patvirtina, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota Savivaldybės nuosavybės teisė į Rūsio patalpas, yra nenuginčyti ir galiojantys.

13. LVAT yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2303/2012 ir kt.).

14. Teismas pažymi, kad pareiškėjos samprotavimai dėl Rūsio patalpų priklausymo Pastato bendraturčiams, kuriais siekia pagrįsti nuosavybės teisių į Rūsio patalpos dalį turėjimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje sprendžiama tik dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į Rūsio patalpos dalį įregistravimo pagal esamus dokumentus, bet ne juridinę reikšmę dėl pareiškėjos nuosavybės teisių įgijimo turinčio fakto nustatymo. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė registro tvarkytojui nuosavybės teisių įgijimą į dalį Rūsio patalpų patvirtinančių dokumentų, todėl buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 20 d. prašymą.

15. Teismo vertinimu, Sprendimuose tinkamai nustatyta faktinių aplinkybių apimtis bei nurodytas teisinis pagrindas, todėl Sprendimai atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Registrų centro atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Sprendimus. Nustačius, kad Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2022 m. balandžio 20 d. prašymą yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimus nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė