Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-347-662/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-25
Bylos Nr.: eA-347-662/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02308-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas: E. Š.
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė

Kategorijos

19.4Kiti su registrais susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-347-662/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02308-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 19.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja E. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. CSPR-47 dalį, kuria atsisakyta priimti E. Š. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes E. Š. skundas buvo paduotas praleidus nustatytą skundo pateikimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) atnaujinti E. Š. terminą skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises panaikinimo pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir perduoti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai nagrinėti šią E. Š. skundo dalį iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama skubos tvarka (per 1 darbo dieną) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Rūsio patalpos) kadastro duomenų bylos registraciją. Registrų centro 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SP-131219(4.55 Mr) pareiškėjos atstovė buvo informuota, jog teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens 2015 m. liepos 3 d. prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jį, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsniu, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimus tenkinti prašymą. Šiame sprendime pažymėta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr. AK-2763 „Dėl kadastrinių matavimo bylos registracijos panaikinimo“ prašoma teritorinio registratoriaus panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtos nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (toliau – ir Kadastro byla) registraciją, tačiau teritorinis registratorius nenagrinėja ir nevertina savo priimto sprendimo ir dėl jo nepriima naujų sprendimų. Išaiškinta, kad nesutinkant su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniais, juos galima skųsti Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

3. Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais bei Registrų centro atsisakymu panaikinti Kadastro bylos registracijos duomenis, 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai pasiūlė iki 2023 m. sausio 9 d. pateikti sužinojimo apie skundžiamus 2015 m. liepos 8 d. sprendimus datą ir prašymą dėl praleisto termino skundui dėl šių sprendimų panaikinimo pateikti atnaujinimo, taip pat pasiūlė nurodyti su skundo nagrinėjimu susijusius trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė Komisijai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę. Komisija priėmė 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. CSPR-47 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro teritorinio registratoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SP-131219(4.55 Mr), kaip nenagrinėtiną Komisijoje, nes pagal Komisijos (ir (ar) Registrų centro) kompetenciją negalima priimti sprendimo dėl šio skunde išdėstyto reikalavimo. Taip pat Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes pareiškėjos skundas paduotas praleidus nustatytą skundo pateikimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenimis, todėl pareiškėjai (jos atstovei) vėliausiai 2016 m. kovo 25 d. tapo žinoma apie Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą įrašyti Rūsio patalpų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises Registre. Komisijos teigimu, pareiškėja turėjo skundą dėl Kadastro bylos registracijos pateikti iki 2016 m. balandžio 25 d.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimo dalimi atsisakyti priimti jos skundą dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus filialo sprendimą į Kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – Rūsio patalpų kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, paaiškino, kad ginčijami teritorinio registratoriaus sprendimai priimti 2015 m. liepos 8 d., todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, skundą ji turėjo pateikti iki 2015 m. rugpjūčio 8 d., tačiau, kadangi Rūsio patalpos į Kadastrą įrašytos jos prašymu, ji apie minėtus sprendimus iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl Komisijai pateikė prašymą atnaujinti skundo pateikimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (dėl nežinojimo apie ginčijamus sprendimus).

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teigė, jog Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų ji nėra mačiusi iki šiol, su jų turiniu nėra susipažinusi. Pareiškėjos atstovei 2016 m. kovo 25 d. susipažinus su Rūsio patalpos Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta, kokios Kadastro bylos pagrindu suformuotas naujas daiktas – Rūsio patalpa, jai nebuvo aišku, kad ši Kadastro byla neatitinka faktinių Rūsio patalpos matmenų, joje Rūsio plano brėžinyje padaryti netikslumai, t. y. nenurodytas funkcinis ryšys su gyvenamosiomis patalpomis, t. y. įrengti laiptai, taip pat šioje kadastro duomenų byloje Rūsiui priskirta bendrojo naudojimo patalpa a-1, kuri 1984 metais priskirta visam namui, neaišku, kodėl Rūsiui priskirta 48/100 dalis bendro naudojimo patalpos a-1. Be to, Kadastro byloje esančioje Rūsio kadastro patalpų 3 formoje „Patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija“ nustatyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis kita (pagalbinio ūkio), taip pat nustatyta, kad ši pagalbinė ūkio patalpa neturi naudingo ploto (6 grafa), bet turi tik pagrindinį plotą (13 grafa). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnį, bendro naudojimo patalpos skiriamos tik naudingam plotui, kadangi rūsys neturi naudingo ploto, jam neturėtų būti priskirtos bendro naudojimo patalpos a-1 dalys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 5.4 punkte „Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas“ nurodyta, kad gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos žymimos raidėmis a-1, a-2 ir t. t. Pastate esančių rūsių bendro naudojimo patalpos žymimos r-1, r-2 ir t. t., tuo tarpu šiuo atveju Rūsio patalpai priskirta bendro naudojimo patalpa pažymėta ne r-1, o a-1.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo ilgą laiką klaidinama dėl Rūsio patalpų formavimo ir dalių paskirstymo. Į pareiškėjos 2021 m. kovo 26 d. prašymą dėl informacijos suteikimo Nr. VB-2283, Registrų centras jai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad: „bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų a-1, a-2, a-3 52/100 dalys priklauso negyvenamosioms patalpoms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioms patalpoms. Archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie kitiems gyvenamojo namo patalpų gyventojams paskaičiuotas bendro naudojimo patalpų a-1, a-3 dalis, nėra“. Atsakydamas į 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl informacijos suteikimo Nr. VB-2328, Registrų centras nurodė, kad inventorizacijos metu, 1984 metais bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-1, a-2, a-3, butams, kaip priklausiniai, nebuvo priskirtos. Be to, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. atsakyme Nr. 51-110264/19/2.14.1.17EAD23, nurodė, jog atsakovas „informacijos apie patalpų a-1, a-2 ir a-3 padalijimą laikotarpiu nuo 1984 m. gegužės 15 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d. neturi”.

7. Pareiškėja nurodė, jog apie Kadastro bylos netikslumus, t. y. apie savo pažeistas teises, ji sužinojo tik 2022 m. birželio 14 d., kai siekdama išsklaidyti abejones dėl jai teikiamos informacijos, Registrų centre pati susipažino su visomis (duomenys neskelbtini), namo kadastro duomenų bylomis. Tik tuomet ji suvokė, jog Kadastro byla yra parengta neteisingai, o teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas privalėjo atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą įregistruoti Rūsio patalpos kadastro duomenis pagal UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą kadastro duomenų bylą. Šiuos argumentus nurodydama, ji per tris mėnesius nuo naujų aplinkybių sužinojimo dienos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Rūsio patalpų nuosavybės dalių. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-23593-592/2022 atmetė jos prašymą. Pareiškėjos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama skubos tvarka (per 1 darbo dieną) panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (Rūsio patalpos) kadastro duomenų bylos registraciją. Todėl pareiškėjos vertinimu, jos nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis priežastimis, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog pareiškėja operatyviai kreipėsi dėl pažeistų savo teisių gynimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikė per protingą terminą.

8. Atsakovas Registrų centras nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas į Kadastrą įrašyti 83,50 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, Rūsio patalpos kadastro duomenis, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, UAB „Kelprojektas“ matininkės A. M. parengtos kadastro duomenų, nustatytų 2015 m. kovo 24 d., bylos, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas į šią Rūsio patalpą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises Lietuvos apeliacinio teismo gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, LAT 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu Registre buvo įforminti 2015 m. liepos 8 d. padarius atitinkamus įrašus Registro įraše Nr. 44/541876. Apie tai nurodyta ir skundžiamame Komisijos Sprendime.

10. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, asmens susipažinimas su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis laikomas sužinojimo apie Registrų centro teritorinio padalinio priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, momentu. Todėl Komisija, nustačiusi, kad pareiškėja, atstovaujama advokatės D. V., 2016 m. kovo 25 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d. peržiūrėjo Rūsio patalpos Registro duomenų bazėje esančius įrašus bei formavo elektroninius Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašus, taip pat Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-44339 (14.1 E), 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-83629 (14.1 E) pareiškėjai suteikė informaciją, kokiu pagrindu Registre buvo įregistruota Rūsio patalpa ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ją (tokia pati informacija pareiškėjos atstovei buvo suteikta ir Registrų centro 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-40428 (14.1 E)), todėl atsakovo vertinimu, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme neįvardijo jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių kliūčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis nustatytu laiku, per vieną mėnesį, po to, kai pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis.

11. Atsakovas teigė, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad ji su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla (taip pat ir su 2015 m. kovo 24 d. byla) susipažino tik 2022 m. birželio 14 d., neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjai 2015 m. liepos 28 d. prašant, 2015 m. liepos 31 d. buvo išduotas Rūsio patalpos planas. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 28 d. prašymo, kuriame nurodyta „Dokumentai užsakomi po susipažinimo su archyvine byla“, Rūsio patalpos plano kopija buvo išduota jau po susipažinimo su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla, t. y. pareiškėja su pastato, (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla susipažino vėliausiai 2015 m. liepos 28 d. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduota Rūsio patalpos 2015 m. kovo 24 d. bylos kopija, taip pat ši kopija buvo išduota ir 2021 m. balandžio 20 d.

12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos teiginiai, jog 2015 m. kovo 24 d. byla neatitinka faktinių Rūsio patalpos matmenų ir kad joje yra kitų netikslumų, yra tik pareiškėjos nuomonė, nes 2015 m. kovo 24 d. byla teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, todėl joje nurodyti duomenys yra teisingi. Pareiškėjos teiginiai, kad Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų ji nėra mačiusi iki šiol ir su jų turiniu nėra susipažinusi, atsakovo vertinimu, nepagrįsti, nes pareiškėja (jos atstovė) daug kartų yra susipažinusi su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašo duomenimis.

13. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-23593-592/2022, kuria jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje buvo atmestas, pareiškėjos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama panaikinti 2015 m. kovo 24 d. bylos registraciją, atsakovo teigimu, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl praleisto skundo dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo pateikimo termino atnaujinimo šioje byloje, todėl taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

14. Atsakovas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vertino, kad Komisija Sprendimu pagrįstai neatnaujino pareiškėjos praleisto termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtų sprendimų panaikinimo pateikti ir pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį.

Šalies argumentai

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą nustačiusi, kad ji skundą pateikė praleidusi vieno mėnesio terminą ir nenurodė Komisijai svarbių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujinamas. Skunde teismui pareiškėja dėsto prieštaringus motyvus dėl savo tariamo nežinojimo apie prašomus panaikinti Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus bei apie sužinojimo momentą, dėl kurio ji skunde nurodo realybės neatitinkančius teiginius. Pareiškėja iš esmės pripažįsta kad jai buvo žinoma apie Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus ir jų turinį, tačiau anksčiau pareiškėja jų neskundė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pareiškėja, ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), esantį rūsį (t. y. teises, kurios įregistruotos Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimu), dar 2019 metais teismui dėstė apie tai, kodėl tiesiogiai neginčija šių registro duomenų, kuriuos laiko nepagrįstais ir neteisingais, t. y. teigė, jog „neginčija viešojo registro duomenų-įrašų, nes pripažinus iš dalies negaliojančiais savivaldybės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, teismo sprendimo pagrindu būtų pakeisti ir atitinkami viešojo registro duomenys“. Ši pareiškėjos pozicija byloje buvo atmesta kaip nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendime minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pažymėjo, kad „aptariamų registro duomenų-įrašų, kaip tokių, ieškovė neginčija teismine tvarka, tai teismas neturi pagrindo tokiais duomenimis-įrašais abejoti ir (arba) reikalauti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir (arba) Registrų centro pateikti į šią bylą papildomų įrodymų, patvirtinančių aptariamų registro duomenų-įrašų teisingumą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis)“. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmesdamas ieškovės (pareiškėjos) apeliacinį skundą, o LAT 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės (pareiškėjos) kasacinį skundą. Taigi, šios aplinkybės paneigia pareiškėjos poziciją, jog iki 2022 m. birželio 14 d. (kai ji susipažino su archyvinėmis Registrų centro bylomis) pareiškėja tariamai nebuvo supratusi, kad Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimai pažeidžia jos teises.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vietoje kreipimosi į Registrų centrą, t. y. subjektą, kuris ir priėmė 2015 m. liepos 8 d. sprendimą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į Rūsio patalpas, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021, kurioje jokie Registrų centro sprendimai nebuvo ginčijami. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismai vertino, kad šiuo atveju pareiškėja teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodinėjimo pareigai tinkamai atlikti, priešingai – siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, pareiškėja aktyvių veiksmų iš esmės ėmėsi jau tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios procesą prašė atnaujinti, ir įsiteisėjus joje priimtam teismo sprendimui. Teismai pažymėjo, kad įrodymai pagrįsti aplinkybėmis, kuriomis pareiškėja rėmėsi nagrinėjant civilinę bylą teisme, galėjo ir turėjo būti surinkti dar teisminio proceso metu, juo labiau, kad dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja prašė atnaujinti procesą, buvo Registrų centro archyvinėje medžiagoje, kuri yra vieša bei buvo prieinama bylos nagrinėjimo metu. Tik gavusi šiuos jai nepalankius procesinius teismų sprendimus, pareiškėja dėl 2015 m. liepos 8 d. Registrų centro sprendimų panaikinimo galiausiai nutarė kreiptis ir į Registrų centrą, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo savo pačios įvardijamo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (2022 m. birželio 14 d.). Netinkamas savo teisių gynybos būdo pasirinkimas, įsitikinimas, kad administracinį aktą bus galima apskųsti vėliau, nesavalaikis viešos informacijos rinkimas, yra subjektyvaus pobūdžio termino praleidimo aplinkybės, kurioms įvykti leido pati pareiškėja. Todėl nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, objektyviai sutrukdžiusiomis kreiptis į Registrų centrą per vieną mėnesį nuo tada, kai pareiškėja sužinojo (suprato), kad jos teisės galbūt yra pažeistos.

II.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. Š. skundą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Šalies argumentai

20.1. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu Nr. AK-2763 „Dėl kadastrinių matavimų bylos registracijos panaikinimo“, prašydama teritorinio registratoriaus panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (Rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos registraciją.

20.2. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2022 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SP-131219(4.55 Mr) „Dėl pateikto prašymo“ informavo pareiškėją, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens 2015 m. liepos 3 d. prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – 83,50 kv. m ploto Rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jį, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti. 2022 m. gruodžio 7 d. Raštu pareiškėja buvo informuota, kad teritorinis registratorius nenagrinėja ir nevertina savo priimto sprendimo bei dėl jo nepriima naujų sprendimų. Vilniaus skyrius pareiškėjai išaiškino, kad, jeigu ji nesutinka su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniais, šiuos sprendimus gali skųsti Komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vilniaus skyrius taip pat nurodė, kad šis 2022 m. gruodžio 7 d. Raštas minėtų straipsnių nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

20.3. Pareiškėjos atstovė 2022 m. gruodžio 9 d. Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštą; 2) panaikinti Registrų centro teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Rūsio patalpas, ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jas. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su UAB „Kelprojektas“ parengtos Rūsio patalpų kadastro duomenų, nustatytų 2015 m. kovo 24 d., bylos registracija, kuri teritorinio registratoriaus buvo atlikta 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, bei nesutinka su Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštu, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti minėtos kadastro duomenų bylos registracijos duomenis. Teigė, kad 2015 m. kovo 24 d. byloje Rūsio plano brėžinyje padaryti netikslumai, t. y. neparodytas funkcinis ryšys su gyvenamosiomis patalpomis; Rūsio patalpa, kuri yra pastato bendro naudojimo patalpa, priklauso visiems pastato bendraturčiams (butų ir kitų patalpų savininkams) pagal jiems tenkančią nuosavybės dalį.

20.4. Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. pasiūlė pareiškėjai iki 2023 m. sausio 9 d. pateikti jai sužinojimo apie skundžiamų 2015 m. liepos 8 d. priimtų sprendimų datą ir prašymą dėl praleisto termino skundui dėl šių sprendimų pateikti atnaujinimo, taip pat pasiūlė nurodyti su skundo nagrinėjimu susijusius trečiuosius suinteresuotus asmenis.

20.5. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d., šalindama skundo trūkumus, Komisijai pateikė prašymą dėl skundo pateikimo termino atnaujinimo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. liepos 8 d. teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Rūsio patalpas, ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jas panaikinimo pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tuo pačiu pareiškėja prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme nurodė, kad apie skundžiamus teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtus sprendimus sužinojo 2022 m. gruodžio 7 d., gavusi Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštą, todėl per įstatyme nustatytą terminą neturėjo objektyvių galimybių jų apskųsti iki 2015 m. liepos 10 d., todėl prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

20.6. Komisija 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. CSPR-47 atsisakė priimti pareiškėjos E. Š. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SP-131219(4.55 Mr), kaip nenagrinėtiną Komisijoje, nes pagal Komisijos (ir (ar) Registrų centro) kompetenciją negalima priimti sprendimo dėl šio skunde išdėstyto reikalavimo. Tuo pačiu sprendimu Komisija atsisakė priimti E. Š. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – Rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes pareiškėjos skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo pateikimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

20.7. Komisija, spręsdama pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą, Sprendime, vadovaudamasi Registrų centro vartotojo veiksmų protokolu, nustatė, kad pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. peržiūrėjo Rūsio patalpų Registro duomenų bazėje esančius įrašus bei suformavo elektroninį Rūsio patalpų Registro duomenų bazės išrašą su istorija, o 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d. peržiūrėjo Rūsio patalpų Registro duomenų bazėje esančius įrašus bei suformavo elektroninius Rūsio patalpų Registro duomenų bazės išrašus. Be to, Komisija nustatė, jog pareiškėja Registrų centro Vilniaus filialui 2019 m. birželio 20 d. pateikė prašymą „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų“, kuriuo prašė pateikti informaciją apie Rūsio patalpas ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į šias patalpas įregistravimą. Pareiškėjos prašoma informacija pareiškėjai 2019 m. liepos 19 d. buvo suteikta Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-44339(14.1 E). Taip pat Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. liepos 12 d. pateiktą prašymą, 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-83629(14.1 E) pareiškėjai suteikė informaciją, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo G. L. kartu su 2015 m. liepos 3 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 9132808) Registre įregistruoti Rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jas pateikė UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, LAT 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012, LAT 2012 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012“. Komisija, įvertinusi, kad pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenimis, padarė išvadą, kad pareiškėjai (jos atstovei) vėliausiai 2016 m. kovo 25 d. tapo žinoma apie Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą įrašyti Rūsio patalpų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises Registre.

20.8. Komisija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme neįvardijamos objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios kliūtys, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis su skundu nustatytu laiku, per vieną mėnesį, po to, kai pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis, todėl Komisija neatnaujino skundo pateikimo Komisijai termino bei atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo ir Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo panaikinimo, kaip pateiktą praleidus skundo pateikimo terminą.

21. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimus ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti šiuos sprendimus. Teismas nurodė, jog pareiškėjos argumentas, kad jai 2016 m. kovo 25 d. dar nebuvo aišku, jog buvo pažeistos jos teisės, o savo teisių pažeidimą ji suvokė tik 2022 m. birželio 14 d., kai jai buvo pateikta 2015 m. kovo 24 d. byla, buvo paneigtas byloje surinktais duomenimis ir nepateisina praleisto termino kreiptis į centrinį registratorių.

22. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. bendrosios kompetencijos teismui pareiškėja pateikė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame, be kita ko, kėlė ginčą dėl nuosavybės teisių į Rūsio patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24710-2019-5), kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d., remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), yra 82,50 kv. m Rūsio patalpos su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurios nuosavybės teisės priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja apie 2015 m. liepos 8 d. sprendimus (Registro įrašus) ir galbūt pažeistas teises sužinojo anksčiau, nei ji teigė 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme Komisijai, tačiau jų neginčijo įstatymo nustatytu terminu, o skundą centriniam registratoriui pateikė tik 2022 m. gruodžio 9 d. Tokia faktinė situacija leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama savo teises įgyvendinti įstatyme nustatytu terminu.

23. Teismas vertino, kad net ir pripažinus, jog apie tariamai pažeistas teises pareiškėja sužinojo ne 2016 m. kovo 25 d., o, kaip ji teigia skunde, 2022 m. birželio 14 d., taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų pateikti iš naujo būtų teisinis pagrindas tokį terminą atnaujinti. Pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji nuo 2016 d. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 14 d. negalėjo susipažinti su 2015 m. kovo 24 d. Kadastro byla. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, po 2022 m. birželio 14 d. pareiškėja iš pradžių dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą (dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021), o tik vėliau kreipėsi į centrinį registratorių dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo.

24. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti Registrų centrą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų pateikti. Teismas vertino, jog praleistą terminą lėmė pačios pareiškėjos nerūpestingumas ir netinkamai pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų pateikti, todėl nėra pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimo dalį.

III.

25. Pareiškėja E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Netenkinus šių reikalavimų, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartodama bylos faktines aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, akcentuoja, jog jos nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis priežastimis, nes pareiškėja operatyviai kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo. Prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo pateiktas per protingą terminą nuo aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjai tinkamai ir laiku pateikti skundą. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo sprendime nurodytus argumentus, kad pareiškėja buvo nerūpestinga, todėl praleido terminą skundui pateikti. Nors teismas sprendime nurodo, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, jog pareiškėja netinkamai pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau tokia teismo pozicija pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus.

27. Pareiškėja akcentuoja, kad ji 2016 m. kovo 25 d. susipažinusi su Registrų centro duomenų išrašu, iki 2023 m. birželio 14 d. neginčijo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų dėl to, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo žinoma, jog yra pažeistos jos teisės. Pareiškėja teigia, jog tik iš išrašo nebuvo galimybės identifikuoti Kadastro duomenų netikslumus, kurie pradėjo aiškėti tik inicijuotų procesų metu.

28. Pareiškėja pažymi, kad nors teismas sprendime rėmėsi LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-415/2020, kurioje buvo konstatuota, jog asmens susipažinimas su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis laikomas sužinojimo apie Registrų centro teritorinio padalinio priimtą sprendimą, tačiau nurodytoje byloje teismas pripažino, jog terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo susipažinimo su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis, kai jis aiškiai atskleidžia pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi, šios ir išnagrinėtos bylos aplinkybės yra skirtingos, nes nagrinėjamu atveju teisių pažeidimas vien iš išrašo nebuvo aiškiai matomas.

Atsiliepimas

29. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kada pareiškėja sužinojo apie savo pažeistas teises, prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos atstovė su Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimais susipažino 2016 m. kovo 25 d., kai pareiškėjos atstovei buvo pateiktas Rūsio patalpos Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Be to, pareiškėjos atstovė daug kartų ir vėliau peržiūrėjo Rūsio patalpos Registro duomenų bazėje esančius išrašus bei formavo elektroninius Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašus. Informaciją, kokiu pagrindu Registre buvo įregistruotos Rūsio patalpos ir Vilniaus miesto savivaldybės teisės į ją, teikė ir Registrų centras.

31. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjos skundo argumentas, kad jai 2016 m. kovo 25 d. dar nebuvo aišku, jog buvo pažeistos jos teisės, yra paneigtas byloje surinktais duomenimis ir nepateisina praleisto termino kreiptis į Komisiją. Atsakovas taip pat pritaria teismo pozicijai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama savo teises įgyvendinti įstatyme nustatytu terminu.

32. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai laiku kreiptis į Komisiją dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Pareiškėja praleistą terminą grindžia subjektyviomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėja naudojosi profesionalios teisininkės paslaugomis, kuriai turėjo būti žinomi skundo pateikimo terminai ir sąlygos. Aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą taip pat nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą.

33. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjos argumentai, jog nagrinėjamos ir LVAT išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1272-415/2020 faktinės aplinkybės skiriasi, yra nepagrįsti.

34. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčijama Komisijos Sprendimo dalis, kuria nuspręsta neatnaujinti pareiškėjai termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų pateikti ir tuo pagrindu atsisakyti nagrinėti šią skundo dalį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo panaikinti šią Sprendimo dalį.

Atsiliepimas

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų. Pareiškėja teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia subjektyviais teiginiais, pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei sprendime padarė teismas.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėja apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2016 m. kovo 25 d., o net jeigu ir laikyti, kad sužinojo tik 2022 m. birželio 14 d., pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų arba paaiškinimų, galinčių pateisinti arba patvirtinti jos delsimą, kad į Registrų centrą pareiškėja net pusę metų delsė kreiptis ne dėl savo pačios pasirinkimo, o dėl kitų, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.

38. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti alternatyvų pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, nes pareiškėja, prašydama panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo, šio savo prašymo nepagrindė nė vienu iš ABTĮ 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (nepaaiškino, kodėl yra pagrindas grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo). Be to, byloje yra pakankamai faktinių duomenų ir rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti pareiškėjos sužinojimo apie ginčijamus sprendimus ir pareiškėjos kreipimosi į Registrų centrą momentus bei delsimo kreiptis priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. CSPR-47 dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo ir skundo pateikimo termino jiems neatnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad termino kreiptis į Centrinį registratorių su skundu dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų lėmė pačios pareiškėjos nerūpestingumas ir netinkamai pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas, todėl atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą neatnaujinti pareiškėjai termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų pateikti ir tuo pagrindu atsisakė nagrinėti skundą šioje dalyje.

41. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jos skundą tenkinti, o netenkinus šių reikalavimų, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

42. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (kilusio ginčo metu galiojusi aktuali redakcija), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434(1.3E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento nuostatos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

44. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. su prašymu kreipėsi į Registrų centrą (teritorinį registratorių), prašydama panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. nekilnojamojo daikto (Rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos registraciją. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SP-131219(4.55 Mr) atsakė pareiškėjai ir nurodė kreiptis į Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją. Komisija 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. CSPR-47 atsisakė priimti pareiškėjos E. Š. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SP-131219 (4.55 Mr), kaip nenagrinėtiną Komisijoje, nes pagal Komisijos (ir (ar) Registrų centro) kompetenciją negalima priimti sprendimo dėl šio skunde išdėstyto reikalavimo, taip pat atsisakė priimti pareiškėjos E. Š. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – Rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo pateikimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

46. Iš bylos medžiagos matyti (pateikti įrodymai), jog pareiškėjos atstovė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. net kelis kartus buvo prisijungusi prie Registro centro duomenų bazės, peržiūrėjo informaciją bei suformavo įrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės su istorija. Taip pat pareiškėja du kartus (2019 m. birželio 20 d. ir 2021 m. liepos 21 d.) su prašymais kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją apie ginčo patalpas. Atitinkamais raštais pareiškėja buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo G. L. kartu su 2015 m. liepos 3 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 9132808) Registre įregistruoti Rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jas pateikė UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, LAT 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012, LAT 2012 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012. Galiausiai atsakovas nurodo, jog pareiškėjai dar 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduota 2015 m. kovo 24 d. Kadastro bylos kopija.

47. Įvertinę anksčiau išdėstytas aplinkybes, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apie Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą įrašyti Rūsio patalpų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus savivaldybės nuosavybės teises Registre, pareiškėjai vėliausiai tapo žinoma 2016 m. kovo 25 d., t. y. kai ji susipažino su Rūsio patalpos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenimis. Taigi būtent bylos medžiaga paneigia pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad apie 2015 m. kovo 24 d. Kadastro bylos netikslumus, t. y. apie savo pažeistas teises, pareiškėja sužinojo tik 2022 m. birželio 14 d.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji nuo 2016 d. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 14 d. negalėjo susipažinti su 2015 m. kovo 24 d. kadastrinių matavimų byla. Priešingai, pareiškėja nuo 2016 m. kovo 25 d. ne tik ėmėsi aktyvių veiksmų renkant informaciją apie Rūsio patalpas, bet ir galbūt pažeistų savo teisių gynimo teismine tvarka (patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

49. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė (susipažinimo momentas su Kadastro byla) nelaikytina svarbia priežastimi, lemiančia skundo pateikimo termino atnaujinimą. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, atsakovas nurodė, jog pareiškėjai 2015 m. kovo 24 d. Kadastro bylos kopija buvo pateikta net du kartus (2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. balandžio 20 d.). Nagrinėjamu atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad senaties termino pradžios diena laikytina data, kada pareiškėja susipažino su ginčijamu aktu, t. y. ginčijamo akto turiniu, taip pat teiginiai, susiję su 2015 m. kovo 24 d. Kadastro duomenų bylos netikslumais ir suvokimo momentu apie pažeistas teises (be kita ko, dėl pažeistų savo teisių gynybos kreipėsi į teismą daug anksčiau, kas rodo pareiškėjos suvokimą apie pažeistas teises). Pažymėtina, jog taip pat nenustatyta, kad šiame kontekste (termino atnaujinimo) būtų nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos.

50. Vadovaudamasi šioje administracinėje byloje nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ginčijamuose sprendimuose (Komisijos ir pirmosios instancijos teismo) atliktu ginčo situacijos teisiniu kvalifikavimu ir vertinimu, todėl konstatuoja, kad minėti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

51. Kaip teisingai sprendime pažymėjo Komisija, prieš pradėdama nagrinėti skundą iš esmės, ji turi patikrinti, ar skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus skundo formai ir turiniui bei ar nėra praleistas skundo pateikimo terminas, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnis ir 32 straipsnio 3 dalis. Kadangi terminas skundui pateikti neatnaujintas, Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasErnestas SpruogisVirginija Volskienė