Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5625-484/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: eI3-5625-484/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02308-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: E. Š.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centro
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5625-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02308-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos E. Š. atstovei advokatei D. V.,atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. CSPR-47 dalį, kuria atsisakyta priimti E. Š. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas) 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes E. Š. skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) atnaujinti E. Š. terminą skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir perduoti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai nagrinėti šią E. Š. skundo dalį iš naujo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama skubos tvarka (per 1 darbo dieną) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos registraciją. Registrų centro 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SP-131219(4.55 Mr) pareiškėjos atstovė informuota, jog teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens 2015 m. liepos 3 d. prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jį, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimus prašymą tenkinti. Šiame sprendime pažymėta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr. AK-2763 „Dėl kadastrinių matavimo bylos registracijos panaikinimo“ prašoma teritorinio registratoriaus panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtos nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (toliau – Kadastro byla) registraciją, tačiau teritorinis registratorius nenagrinėja ir nevertina savo priimto sprendimo ir dėl jo nepriima naujų sprendimų. Išaiškinta, kad nesutinkant su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniais, juos skųsti Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais bei Registrų centro atsisakymu panaikinti Kadastro bylos registracijos duomenis, 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė siūlymą iki 2023 m. sausio 9 d. pateikti sužinojimo apie skundžiamus 2015 m. liepos 8 d. sprendimus datą ir prašymą dėl praleisto termino skundui dėl šių sprendimų paduoti atnaujinimo, taip pat pasiūlė nurodyti su skundo nagrinėjimu susijusius trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė Komisijai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę. Komisija priėmė 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. CSPR-47 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. Valstybės įmonės „Registrų centro“ teritorinio registratoriaus raštą Nr. SP-131219(4.55 Mr), kaip nenagrinėtiną Komisijoje, nes pagal Komisijos (ir (ar) Registrų centro) kompetenciją negalima priimti sprendimo dėl šio skunde išdėstyto reikalavimo. Taip pat Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Rūsio patalpos), kadastro duomenis bei Valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes pareiškėjos skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ginčijamame Sprendime nurodoma, jog pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės (reg. Nr. 44/541876) išrašo su istorija duomenimis, dėl ko Komisija daro išvadą, kad pareiškėjai (jos atstovei) vėliausiai 2016 m. kovo 25 d. tapo žinoma apie Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą (įformintą registro įrašu) įrašyti Rūsio patalpų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą (įformintą registro įrašu) į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises Registre. Komisijos teigimu, Pareiškėja turėjo skundą dėl Kadastro bylos registracijos pateikti iki 2016 m. balandžio 25 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Komisijos Sprendimo dalimi dėl atsisakymo priimti jos skundą dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus filialo sprendimą į Kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – Rūsio patalpų kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises.

Pareiškėja paaiškina, kad ginčijami teritorinio registratoriaus sprendimai priimti 2015 m. liepos 8 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, skundą ji turėjo pateikti iki 2015 m. rugpjūčio 8 d., tačiau, kadangi Rūsio patalpos į Kadastrą įrašytos ne jos prašymo pagrindu, ji apie minėtus sprendimus iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl Komisijai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (nežinojimo apie ginčijamų sprendimų, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos teisės, egzistavimą).

Pareiškėja teigia, kad minėtų Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų ji nėra mačiusi iki šiol, su jų turiniu nėra susipažinusi. Be to, akcentuoja, kad asmuo pažeistas teises siekia apginti tuomet, kai supranta, kad jos yra pažeidžiamos. Tvirtina, kad, jos atstovei 2016 m. kovo 25 d. susipažinus su Rūsio patalpos Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodoma, kokios Kadastro bylos pagrindu suformuotas naujas daiktas – Rūsio patalpa, minėtu momentu jai netapo aišku, kad ši Kadastro byla neatitinka faktinių rūsio patalpos matmenų, joje Rūsio plano brėžinyje padaryti netikslumai, t. y. neparodytas funkcinis ryšys su gyvenamosiomis patalpomis, t. y. įrengti laiptai, taip pat šioje kadastro duomenų byloje Rūsiui priskirta bendrojo naudojimo patalpa a-1, kuri 1984 metais priskirta visam namui, neaišku, kodėl Rūsiui priskirta 48/100 dalis bendro naudojimo patalpos a-1. Be to, Kadastro byloje esančioje Rūsio kadastro patalpų 3 formoje „Patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija“ nustatyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis kita (pagalbinio ūkio), taip pat nustatyta, kad ši pagalbinė ūkio patalpa neturi naudingo ploto (6 grafa), bet turi tik pagrindinį plotą (13 grafa). Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnį bendro naudojimo patalpos skiriamos tik naudingam plotui, kadangi rūsys neturi naudingo ploto, jam neturėtų būti priskirtos bendro naudojimo patalpos a-1 dalys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 5.4 punkte „Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas“ nurodyta, kad gyvenamo namo bendro naudojimo patalpos žymimos raidėmis a-1, a-2 ir t. t. Pastate esančių rūsių bendro naudojimo patalpos žymimos r-1, r-2 ir t. t. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Rūsio patalpai priskirta bendro naudojimo patalpa pažymėta ne r-1, o a-1.

Pareiškėja tvirtina, jog ji buvo ilgą laiką klaidinama dėl Rūsio patalpų formavimo ir dalių paskirstymo. Teigia, kad į jos 2021 m. kovo 26 d. prašymą dėl informacijos suteikimo Nr. VB-2283, Registrų centras jai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad: „bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų a-1, a-2, a-3 52/100 dalys priklauso negyvenamosioms patalpoms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioms patalpoms. Archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie kitiems gyvenamojo namo patalpų gyventojams paskaičiuotas bendro naudojimo patalpų a-1, a-3 dalis, nėra“. Atsakydamas į 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl informacijos suteikimo Nr. VB-2328, Registrų centras nurodė, kad inventorizacijos metu, 1984 metais bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-1, a-2, a-3, butams, kaip priklausiniai, nebuvo priskirtos. Be to, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. atsakyme Nr. 51-110264/19/2.14.1.17EAD23, nurodė, jog atsakovas „informacijos apie patalpų a-1, a-2 ir a-3 padalijimą laikotarpiu nuo 1984 05 15 iki 1998 12 29 neturi”.

Pareiškėja tvirtina, kad apie minėtus Kadastro bylos netikslumus, t. y. apie savo pažeistas teises, ji sužinojo tik 2022 m. birželio 14 d., kuomet, siekdama išsklaidyti abejones dėl jai teikiamos informacijos, Registrų centre pati susipažino su visomis (duomenys neskelbtini) namo kadastro duomenų bylomis. Tik tuomet ji suvokė, jog Kadastro byla yra parengta neteisingai, o teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas privalėjo atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą įregistruoti Rūsio patalpos kadastro duomenis pagal UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą kadastro duomenų bylą. Šiuos argumentus nurodydama, ji per tris mėnesius nuo naujų aplinkybių sužinojimo dienos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Rūsio patalpų nuosavybės dalių. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-23593-592/2022, kuria jos prašymą atmetė. Praėjus vos keturioms dienoms, jos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama skubos tvarka (per 1 darbo dieną) panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (Rūsio patalpos) kadastro duomenų bylos registraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdama į nurodomas aplinkybes, pareiškėja mano, jog jos pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl ko ji praleido skundo pateikimo terminą ir skundo neteikė per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.) ar per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie jos pažeistas teises dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 14 d. Taip pat teigia, kad ji operatyviai kreipėsi dėl pažeistų teisių gynybos, tačiau pasirinko būdą siekti atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nepaisant to, mano, kad pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti (pasirinkus teises ginti civilinėje byloje), išnykimo.

Šalies argumentai

Atsakovas Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas į Kadastrą įrašyti 83,50 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, Rūsio patalpos kadastro duomenis, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, UAB „Kelprojektas“ matininkės A. M. parengtos kadastro duomenų, nustatytų 2015 m. kovo 24 d., bylos (toliau – 2015 m. kovo 24 d. byla), Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas į šią Rūsio patalpą įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teises Lietuvos apeliacinio teismo gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, LAT 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu Registre buvo įforminti 2015 m. liepos 8 d. padarius atitinkamus įrašus Registro įraše Nr. 44/541876. Apie tai nurodyta ir skundžiamame Komisijos sprendime.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, asmens susipažinimas su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis laikomas sužinojimo apie Registrų centro teritorinio padalinio priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, momentu. Todėl Komisija, nustačiusi, kad pareiškėja, atstovaujama advokatės D. V., 2016 m. kovo 25 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d. peržiūrėjo Rūsio patalpos Registro duomenų bazėje (reg. Nr. 44/541876) esančius įrašus bei formavo elektroninius Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašus, taip pat Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-44339 (14.1 E), 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-83629 (14.1 E) E. Š. suteikė informaciją, kokiu pagrindu Registre buvo įregistruota Rūsio patalpa ir Savivaldybės nuosavybės teisės į ją (tokia pati informacija pareiškėjos atstovei buvo suteikta ir Registrų centro 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-40428 (14.1 E)), atsakovo manymu, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme neįvardino jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių kliūčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis su skundu nustatytu laiku, per vieną mėnesį, po to, kai pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog ji su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla (taip pat ir su 2015 m. kovo 24 d. byla susipažino tik 2022 m. birželio 14 d., neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjai 2015 m. liepos 28 d. prašant, 2015 m. liepos 31 d. buvo išduotas Rūsio patalpos planas (žr. 2015 m. liepos 28 d. prašymą, Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotą Nr. 9225778). Kaip matyti iš 2015 m. liepos 28 d. prašymo, kuriame nurodyta „Dokumentai užsakomi po susipažinimo su archyvine byla“, Rūsio patalpos plano kopija buvo išduota jau po susipažinimo su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla, t. y. pareiškėja su pastato, (duomenys neskelbtini), dokumentų archyvine byla susipažino vėliausiai – 2015 m. liepos 28 d. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 2 d. prašant, 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduota Rūsio patalpos 2015 m. kovo 24 d. bylos kopija. Pareiškėjai 2021 m. kovo 26 d. prašant, 2021 m. balandžio 20 d. buvo išduota Rūsio patalpos 2015 m. kovo 24 d. bylos kopija.

Registrų centras akcentuoja ir tai, kad pareiškėjos teiginiai, jog 2015 m. kovo 24 d. byla neatitinka faktinių Rūsio patalpos matmenų ir kad joje yra kitų netikslumų, yra tik pareiškėjos nuomonė, nes 2015 m. kovo 24 d. byla teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, todėl joje nurodyti duomenys laikytini teisingais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skundo teiginiai, kad skundžiamų Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų (kurie įforminami įrašant atitinkamus duomenis į Registrą) ji nėra mačiusi iki šiol ir su jų turiniu nėra susipažinusi, atsakovo vertinimu, deklaratyvūs ir yra nepagrįsti, nes pareiškėja (jos atstovė advokatė D. V.) daug kartų yra susipažinusi su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašo duomenimis.

Pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-23593-592/2022, kuria jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje buvo atmestas, pareiškėjos atstovė 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama panaikinti 2015 m. kovo 24 d. bylos registraciją, atsakovo teigimu, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl praleisto skundo dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo padavimo termino atnaujinimo šioje byloje, todėl taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti minėtą terminą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas mano, kad Komisija Sprendimu pagrįstai neatnaujino pareiškėjos praleisto termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtų sprendimų panaikinimo paduoti ir pagrįstai atsisakė priimti skundą šioje dalyje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė), atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė laiko, kad Komisija skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustačiusi, kad ji skundą pateikė žymiai praleidusi vieno mėnesio terminą ir nenurodė Komisijai jokių svarbių priežasčių, kodėl šis terminas jai turėtų būti atnaujintas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, skunde teismui pareiškėja dėsto itin prieštaringus motyvus apie dėl savo tariamo nežinojimo apie prašomus panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus bei apie sužinojimo momentą, dėl kurio ji skunde apskritai nurodo realybės neatitinkančius teiginius.

Nurodo, kad pareiškėja savo skunde teismui teigia, jog Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimų ji iki šiol net nėra mačiusi, su jų turiniu nėra susipažinusi, tačiau Savivaldybei yra nesuprantama, kodėl šiuos Registrų centro sprendimus, kurių turinys neva nėra aiškus, pareiškėja apskritai ėmėsi ginčyti. Be to, jos vertinimu, toks teiginys visiškai prieštarauja ir Komisijai pačios pareiškėjos nurodytai aplinkybei, kad apie VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus ji sužinojo gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2022 m. gruodžio 7 d. raštą. Tai, kad šis pareiškėjos skunde teismui dėstomas motyvas apie pareiškėjai neva iki šiol nežinomą VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimų turinį, yra prieštaringas, anot Savivaldybės, patvirtina ir aplinkybė, jog toliau savo skunde pareiškėja jau dėsto priežastis, dėl kurių praleido terminą šiuos sprendimus apskųsti, taigi, pareiškėja pripažįsta, kad apie VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus ir jų turinį jai visgi yra žinoma, tačiau anksčiau pareiškėja jų neskundė dėl, jos manymu, svarbių priežasčių.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos nurodyta priežastis, neva jai tik 2022 m. birželio 14 d. tapo suprantama, kad Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teises, neatitinka realybės ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 (kurios procesą prašė atnaujinti) nustatytų aplinkybių. Nurodo, kad minėtoje civilinėje Nr. e2-340-905/2021 pareiškėja, ginčydama Savivaldybės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini)esantį rūsį (t. y. teises, kurios įregistruotos Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimu), dar 2019 metais teismui dėstė apie tai, kodėl tiesiogiai neginčija šių registro duomenų, kuriuos laiko nepagrįstais ir neteisingais, t. y. teigė, jog „neginčija viešojo registro duomenų-įrašų, nes pripažinus iš dalies negaliojančiais savivaldybės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, teismo sprendimo pagrindu būtų pakeisti ir atitinkami viešojo registro duomenys“. Pažymi, kad ši ieškovės (pareiškėjos) pozicija byloje buvo atmesta kaip nepagrįsta: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendime minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pažymėjo, kad „aptariamų registro duomenų–įrašų, kaip tokių, ieškovė neginčija teismine tvarka, tai teismas neturi pagrindo tokiais duomenimis–įrašais abejoti ir (arba) reikalauti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir (arba) VĮ Registrų centro pateikti į šią bylą papildomų įrodymų, patvirtinančių aptariamų registro duomenų-įrašų teisingumą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis)“. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą.

Savivaldybės įsitikinimu, šios aplinkybės visiškai paneigia pareiškėjos skunde dėstomą poziciją, jog iki 2022 m. birželio 14 d. (kuomet susipažino su archyvinėmis VĮ Registrų centro bylomis) pareiškėja neva nebuvo supratusi, kad VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimai pažeidžia jos teises. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimus, kuriais buvo įregistruotos Savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį rūsį, pareiškėja kvestionavo ir nepagrįstais laikė jau nuo pat 2019 metų, kuomet minėtą civilinę bylą ir inicijavo. Tačiau, kaip minėta, pasirinko šių Registro duomenų pati tiesiogiai neginčyti. Šiuo aspektu Savivaldybė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje ne kartą išaiškinta, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, pavyzdžiui, įrodymų rinkimas, kreipimaisi į kitas institucijas, netinkamo savo teisių gynimo būdo pasirinkimas ir pan. nėra svarbios priežastys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Šiuo aspektu pabrėžia ir tai, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalios teisininkės, kuriai neabejotinai turėjo būti žinomi tiek administracinių aktų apskundimo terminai, tiek minėta nuosekli LVAT dėl terminų praleidimo priežasčių svarbumo, tiek galimi pareiškėjos teisių gynimo būdai.

Pasak Savivaldybės, aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl atitinkamų priežasčių pripažinimo nesvarbiomis yra aktuali vertinant ir antrąją pareiškėjos skunde nurodomą neva svarbią priežastį, t. y., kad 2022 m. birželio 14 d. supratusi, jog Registrų centro 2015 m. liepos 8 d. sprendimas pažeidžia jos teises, ji per tris mėnesius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo. Pažymi, kad vietoje kreipimosi į Registrų centrą, t. y. subjektą, kuris ir priėmė jos teises tariamai pažeidžiantį 2015 m. liepos 8 d. sprendimą įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teises į Rūsio patalpas, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021, kurioje jokie Registrų centro sprendimai, kaip minėta, nebuvo ginčijami. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismai vertino, kad šiuo atveju pareiškėja teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodinėjimo pareigai tinkamai atlikti, priešingai – siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, pareiškėja aktyvių veiksmų iš esmės ėmėsi jau tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, ir įsiteisėjus joje priimtam teismo sprendimui. Teismai pažymėjo, kad įrodymai pagrįsti aplinkybėms, kuriomis pareiškėja rėmėsi nagrinėjant civilinę bylą teisme, galėjo ir turėjo būti surinkti dar teisminio proceso metu, juo labiau, kad dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja prašė atnaujinti procesą, buvo Registrų centro archyvinėje medžiagoje, kuri yra vieša bei buvo prieinama ir bylos nagrinėjimo metu. Tik gavusi šiuos jai nepalankius procesinius teismų sprendimus, pareiškėja dėl 2015 m. liepos 8 d. Registrų centro sprendimų panaikinimo galiausiai nutarė kreiptis ir į patį Registrų centrą, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo savo pačios įvardinamo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (t. y. 2022 m. birželio 14 d.).

Pažymi, kad netinkamas savo teisių gynybos būdo pasirinkimas, įsitikinimas, kad administracinį aktą bus galima apskųsti vėliau, nesavalaikis viešos informacijos rinkimas ir kt. yra iš esmės subjektyvaus pobūdžio termino praleidimo aplinkybės, kurioms įvykti leido pati pareiškėja. Dėl to nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, objektyviai sutrukdžiusiomis į Registrų centrą kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kuomet ji sužinojo (suprato), kad jos teisės yra galimai pažeidžiamos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skundo argumentais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Registrų centro sprendimo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. CSPR-47 dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes pareiškėjos skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu Nr. AK-2763 „Dėl kadastrinių matavimų bylos registracijos panaikinimo“ (toliau – Prašymas), prašydama teritorinio registratoriaus panaikinti UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo daikto (rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos registraciją.

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Vilniaus skyrius) 2022 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SP-131219 (4.55 Mr) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – 2022 m. gruodžio 7 d. Raštas) informavo pareiškėją, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens 2015 m. liepos 3 d. prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – 83,50 kv. m ploto rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Rūsio patalpos) ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jį, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti. 2022 m. gruodžio 7 d. Raštu pareiškėja buvo informuota, kad teritorinis registratorius nenagrinėja ir nevertina savo priimto sprendimo bei dėl jo nepriima naujų sprendimų. Vilniaus skyrius pareiškėjai išaiškino, kad, jeigu ji nesutinka su teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniais, šiuos sprendimus turiskųsti Komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vilniaus skyrius taip pat nurodė, kad šis 2022 m. gruodžio 7 d. Raštas minėtų straipsnių nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 9 d. per atstovę Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštą; 2) panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centro“ teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Rūsio patalpas, ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į jas. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su UAB „Kelprojektas“ parengtos Rūsio patalpų kadastro duomenų, nustatytų 2015 m. kovo 24 d., bylos (toliau – 2015 m. kovo 24 d. Byla) registracija, kuri teritorinio registratoriaus buvo atlikta 2015 m. liepos 8 d. priimtais sprendimais, bei nesutinka su Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštu, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti minėtos kadastro duomenų bylos registracijos duomenis. Teigė, kad: 2015 m. kovo 24 d. Byloje Rūsio plano brėžinyje padaryti netikslumai, t. y. neparodytas funkcinis ryšys su gyvenamosiomis patalpomis; Rūsio patalpa, kuri yra pastato bendro naudojimo patalpa, priklausyti visiems Pastato bendraturčiams (butų ir kitų patalpų savininkams) pagal jiems tenkančią nuosavybės dalį.

Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškėjai siūlymą iki 2023 m. sausio 9 d. pateikti jai sužinojimo apie skundžiamų 2015 m. liepos 8 d. priimtų sprendimų datą ir prašymą dėl praleisto termino skundui dėl šių sprendimų paduoti atnaujinimo, taip pat pasiūlė nurodyti su skundo nagrinėjimo susijusius trečiupsius suinteresuotus asmenis.

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d., šalindama skundo trūkumus, Komisijai pateikė Prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo, kuriame prašė jai atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. liepos 8 d. teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Rūsio patalpas, ir Savivaldybės nuosavybės teises į jas panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tuo pačiu pareiškėja prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Savivaldybę. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme nurodė, kad apie skundžiamus teritorinio registratoriaus 2015 m. liepos 8 d. priimtus sprendimus sužinojo 2022 m. gruodžio 7 d., gavusi Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. Raštą, todėl per įstatyme nustatytą terminą neturėjo objektyvių galimybių juos apskųsti iki 2015 m. liepos 10 d., dėl ko prašo atnaujinti pareiškėjai terminą skundui pateikti.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. CSPR-47 atsisakė priimti pareiškėjos E. Š. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SP-131219 (4.55 Mr), kaip nenagrinėtiną Komisijoje, nes pagal Komisijos (ir (ar) Registrų centro) kompetenciją negalima priimti sprendimo dėl šio skunde išdėstyto reikalavimo. Tuo pačiu sprendimu Komisija atsisakė priimti E. Š. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą į rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises, nes E. Š. skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Komisija, spręsdama pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, Sprendime, vadovaudamasi Registrų centro vartotojo veiksmų protokolu (paieškos sąlyga: registro įrašas Nr. 44/541876, veiksmai nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.), nustatė, kad pareiškėjos atstovė advokatė D. V. 2016 m. kovo 25 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. peržiūrėjo Rūsio patalpų Registro duomenų bazėje (reg. Nr. 44/541876) esančius įrašus bei susiformavo elektroninį Rūsio patalpų Registro duomenų bazės (reg. Nr. 44/541876) išrašą su istorija, o 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d. peržiūrėjo Rūsio patalpų Registro duomenų bazėje (reg. Nr. 44/541876) esančius įrašus bei susiformavo elektroninius Rūsio patalpų Registro duomenų bazės (reg. Nr. 44/541876) išrašus. Be to, Komisija nustatė, jog pareiškėja E. Š. Registrų centro Vilniaus filialui 2019 m. birželio 20 d. teikė prašymą „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų“, kuriuo prašė pateikti informaciją apie Rūsio patalpas ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į šias patalpas registravimą. Pareiškėjos prašoma informacija pareiškėjai 2019 m. liepos 19 d. buvo suteikta Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-44339 (14.1 E). Taip pat Vilniaus skyrius, atsakydamas į E. Š. 2021 m. liepos 12 d. pateiktą prašymą (Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje prašymas registruotas Nr. G-106123), 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-83629 (14.1 E) pareiškėjai suteikė informaciją, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo G. L. kartu su 2015-07-03 prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 9132808) Registre įregistruoti rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jas pateikė UAB „Kelprojektas“ 2015-03-24 parengtą minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012“.

Komisija, įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Rūsio patalpos Registro duomenų bazės (reg. Nr. 44/541876) išrašo su istorija duomenimis, Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjai (jos atstovei) 2016 m. kovo 25 d. vėliausiai tapo žinoma apie Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą (įformintą registro įrašu) įrašyti Rūsio patalpų kadastro duomenis į Kadastrą bei Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą (įformintą registro įrašu) į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus savivaldybės nuosavybės teises Registre.

Komisija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme nėra įvardintų jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių kliūčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis su skundu nustatytu laiku, per vieną mėnesį, po to, kai pareiškėjos atstovė 2016 m. kovo 25 d. susipažino su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis, todėl Komisija neatnaujino skundo padavimo Komisijai termino bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo ir Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo panaikinimo, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas), nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.

LVAT praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).

LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

LVAT yra konstatavęs, jog sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o šio sprendimo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data (žr. 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-211-11). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad asmens susipažinimas su Registro duomenų bazės išrašo duomenimis laikomas sužinojimo apie Registrų centro teritorinio padalinio priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, momentu (žr. 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1272-415/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2015 m. liepos 3 d. prašant (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 9132808), Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Kadastro tvarkytojas) 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras) įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Rūsio patalpas 2015 m. kovo 24 d. Bylos, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu. Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Registro tvarkytojas) 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) į Rūsio patalpas įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, LAT 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 ir LAT 2012 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagrindu. Tiek Kadastro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas, tiek Registro tvarkytojo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas (toliau – 2015 m. liepos 8 d. sprendimai) buvo įforminti padarius atitinkamus įrašus Registre (reg. Nr. 44/541876).

Remiantis byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovė su 2015 m. liepos 8 d. sprendimais (įrašais Registre) susipažino 2016 m. kovo 25 d., kuomet jai buvo pateiktas Rūsio patalpos Registro duomenų bazės (reg. Nr. 44/541876) išrašas su istorija. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos atstovė 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d. peržiūrėjo Rūsio patalpos Registro duomenų bazėje (reg. Nr. 44/541876) esančius įrašus bei formavo elektroninius Rūsio patalpos Registro duomenų bazės išrašus. Registrų centro Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-44339 (14.1 E) ir 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-83629 (14.1 E) pareiškėjai suteikė informaciją, kokiu pagrindu Registre buvo įregistruota Rūsio patalpa ir Savivaldybės nuosavybės teisės į ją. Tokia pati informacija pareiškėjos atstovei buvo suteikta ir Registrų centro 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-40428 (14.1 E). Todėl pareiškėjos 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme nurodyta aplinkybė, kad ji apie ginčijamus sprendimus sužinojo iš 2022 m. gruodžio 7 d. Vilniaus skyriaus rašto ir kad jų turinys jai iki šiol nėra žinomas, neatitinka tikrovės.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimus ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti šiuos sprendimus, nėra.

Pareiškėjos skundo teismui argumentas, kad jai 2016 m. kovo 25 d. (susipažinimo su Registro išrašu dieną) dar nebuvo aišku, jog buvo pažeistos jos teisės, o savo teisių pažeidimą ji suvokė tik 2022 m. birželio 14 d., kai jai buvo pateikta 2015 m. kovo 24 d. Byla, yra paneigtas byloje surinktais duomenimis ir nepateisina termino kreiptis į centrinį registratorių praleidimo.

Bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. bendrosios kompetencijos teismui pareiškėja pateikė ieškinį atsakovui Savivaldybei, kuriame, be kita ko, kėlė ginčą dėl nuosavybės teisių į Rūsio patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24710-2019-5), kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d., remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra 82,50 kv. m rūsio patalpos su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurios nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei; įregistravimo pagrindai: 2011 m. gruodžio 1 d. Apeliacinio teismo sprendimas, 2012 m. birželio 15 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis ir 2012 m. liepos 11 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teises į 33,47 kv. m, o atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei į 50,03 kv. m rūsio patalpų, šiame sprendime pažymėjo, kad „teigdama, kad kasacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi (įskaitant ir 2012 m. liepos 11 d. nutartį, kuria nutarta ištaisyti 2015 m. birželio 15 d. nutarties rašymo apsirikimą) savivaldybei nebuvo grąžintos būtent nuosavybės teisės į rūsio patalpas, kasatorė neginčija šių kasacinio teismo nutarčių pagrindu atliktų Nekilnojamojo turto registro įrašų dėl savivaldybės nuosavybės teisių. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, teismas neturi pagrindo nepaisyti aptariamų Nekilnojamojo turto įrašų – šiuo aspektu ieškovės argumentai ir teikiami įrodymai akivaizdžiai nepakankami įrašams paneigti. Nenustačius pagrindų paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savivaldybės nuosavybės teisių į rūsį, atmetami kaip nepagrįsti ieškinio reikalavimai dėl šių patalpų nuosavybės padalijimo ieškovei ir savivaldybei“. Nurodytoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja apie 2015 m. liepos 8 d. sprendimus (Registro įrašus) ir galimai pažeistas teises sužinojo anksčiau, nei ji teigė 2022 m. gruodžio 30 d. prašyme Komisijai, tačiau jų neginčijo įstatymo nustatytu terminu, o skundą centriniam registratoriui pateikė tik 2022 m. gruodžio 9 d. Tokia faktinė situacija leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi siekdama savo teises įgyvendinti įstatymo nustatytu terminu.

Net ir pripažinus, kad apie pažeistą (tariamai pažeistą) teisę pareiškėja sužinojo ne 2016 m. kovo 25 d., o, kaip ji teigia skunde, 2022 m. birželio 14 d., taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų paduoti iš naujo būtų teisinis pagrindas tokį terminą atnaujinti. Pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji nuo 2016 d. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 14 d. negalėjo susipažinti su 2015 m. kovo 24 d. Byla. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, po 2022 m. birželio 14 d. pareiškėja iš pradžių dėl pažeistų teisių gynimo (proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021) kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, o gavusi neigiamą teismo atsakymą, tik tada kreipėsi centrinį registratorių dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės yra svarbios, dėl kurių būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti atsakovą Registrų centrą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų paduoti. Teismas konstatuoja, kad termino kreiptis į centrinį registratorių su skundu dėl 2015 m. liepos 8 d. sprendimų lėmė pačios pareiškėjos nerūpestingumas ir netinkamai pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas. Atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą neatnaujinti pareiškėjai termino skundui dėl Vilniaus filialo 2015 m. liepos 8 d. sprendimų paduoti ir tuo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą šioje dalyje, todėl naikinti ginčijamą Komisijos 2023 m. vasario 1 d. Sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, kurie, teismo vertinimu, bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos E. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė