- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 2-7985-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00344-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Artūras Vaišvila
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnametės D. B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos mama - E. R. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo D. R., nepilnametei dukrai D. B. R. išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo D. R. nepilnametei dukrai D. B. R. 7050 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 4) pavesti E. R. tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad bylos šalims gyvenant santuokoje jie susilaukė dukros D. B. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Ieškovė su dukra jau pusantrų metų gyvena Širvintose, jos mamai priklausiančiame bute, kur prižiūri ir slaugo mamą. Patalpos visiškai atitinka ieškovės ir dukros gyvenimo poreikius. Dukra yra labiau prisirišusi prie jos, kartu su ja praleidžia daugiau laiko. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, ji susidraugavo su bendraklasiais, turi draugų Širvintose. Atsakovas jau kuris laikas dukros nelanko, nesidomi jos mokslo pasiekimais, nesirūpina jos gyvenimu, nepasveikino su gimtadieniu. Jo ryšys su dukra silpnas. Atsižvelgiant į tai, šalių nepilnamečio dukros gyvenamoji vieta nustatytina su mama, t. y. ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ji taip pat nurodo, kad atsakovas privalo skirti lėšų šalių dukros kasdieniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo materialinė parama vaikui yra būtina. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir turi visas galimybes dirbti. Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Ieškovė paskaičiavo, kad vaiko išlaikymui reikia skirti apie 500 Eur per mėnesį. Papildomų išlaidų pareikalaus ir dantų korekcijos operacija. Dantų taisymui reikia skirti apie 400 Eur, protezui 600 Eur, dantų briketams - 2000 Eur. Mergaitei dar reikėtų anglų, lietuvių ir matematikos papildomų privačių pamokų. Vaikas norėtų lankyti muzikos mokyklą. Reikia naujo kompiuterio, dviračio. Ieškovei realios atsakovo pajamos nėra žinomos. Šiuo metu ieškovė pajamų neturi. Ji slaugo sunkiai sergančią mamą, kurios globėja ir turto administratore ji yra. Vaiko išlaikymui ieškovė priversta skolintis lėšų, nes pajamų neturi. Šiai dienai ieškovės skolos jos broliui R. S. sudaro 3800 Eur. Kiekvieną mėnesį brolis prisideda 100 Eur, kuriuos ieškovė skiria dukros išlaikymui. Todėl ji prašo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėtų didesne dalimi, t. y. 500 Eur. Per visą laiką nuo dukters gyvenimo su mama laikotarpį (nuo 2017 m. kovo mėn.) atsakovas tik pirmus 3 mėnesius dukros išlaikymui skyrė po 150 Eur per mėnesį. Vėliau jokio išlaikymo dukrai neteikė, ja nesirūpino. Tad, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus faktus, prašoma iš atsakovo priteisti 7050 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pakeisti Vilniaus miesto 2014 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7885- 726/2014 ir nustatyti nepilnametės dukters D. B. R. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150 Eur/mėn. periodinių išmokų nuo teismo sprendimo, kai bus pakeista vaiko gyvenamoji vieta, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; 3) likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo priteisimo po 500 Eur/mėn. ir 7050 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Jis nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3642-501/2009 dukters gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nustatyta su ieškove, tačiau nuo 2014 m. gegužės mėn. dukra gyveno su atsakovu. Vilniaus miesto 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7885-726/2014 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys tarpusavyje geranoriškai sutarė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydį. Ieškovė per visą laikotarpį, kol dukra gyveno su atsakovu, atsakovui jokio išlaikymo nemokėjo, dukros poreikių nedengė. Beveik trejus metus nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2017 m. vasario mėn. pabaigos, t. y. 34 mėn., atsakovas vaiko poreikius dengė vienas. Vaikui gyvenant su atsakovu, ieškovė nuolat nuteikinėdavo dukrą prieš atsakovą, kol galiausiai įsibaiminusią atsakovo dukterį pasiėmė į Širvintas, nutraukė vaiko mokymą Vilniaus Balsių progimnazijoje. Iš pradžių atsakovas tikėjosi, kad toks dukros gyvenamosios vietos pakeitimas buvo laikinas. Ieškovė grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą su tėvu atsisakė, dukrą buvo prigąsdinusi nebūtais dalykais, draudė bendrauti su tėvu. Ieškovė pareiškė, kad 150 Eur išlaikymo, kurį tuo metu teikė atsakovas, jai ir vaikui nepakanka, todėl ji gali dukra išlaikyti pati, kaip tą darė atsakovas, kol dukra gyvens su ja. Dukra gyvena su ieškove nuo 2017 m. kovo mėn. pradžios, t. y. vos 16 mėn. Taigi faktiškai šalys dukrą išlaiko ir su ja gyvena pakaitomis. Atsakovas neprieštarauja, kad Vilniaus miesto 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7885-726/2014 nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su ieškove, jei tai atitinka vaiko interesus ir ieškovė vaikui gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ilgalaikis nedarbas ir pajamų negavimas rodo, kad vargu, ar ieškovė gali pasirūpinti dukters poreikiais ir jos abi gyvens iš dukrai skiriamo išlaikymo ir vaiko pinigų. Šios aplinkybės rodo, kad jei dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, reikalaujamos išlaikymo lėšos dukrai išlaikyti bus naudojamos ieškovės poreikių tenkinimui, bet vaiko interesai turėti saugią ir jos poreikius tenkinančią gyvenamąją aplinką gali būti iš esmės pažeisti, nes pati ieškovė nededa pastangų dirbti. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos turimą skolą broliui. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi įrodyti esmines pasikeitusias aplinkybes, kodėl išlaikymo dydis turi būti iš esmės ir tiek daug didinamas nuo įsiteisėjusia nutartimi priteistos sumos, ar kodėl ji viso išlaikymo sumos dukrai reikalauja tik iš atsakovo, pati niekaip neketindama prisidėti prie vaiko išlaikymo, nedirbdama ir negaudama pajamų nuo 2014 metų. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad visi dukters poreikiai sudaro po 500 Eur/mėn., tačiau poreikiai išlaidas pagrindžiančiais dokumentais nepagrįsti. Ieškovė gyvena mamos bute, todėl jokių nuomos išlaidų ji neturi. Visas komunalines išlaidas savo sąskaita ir savo vardu moka mama (arba apmokama iš mamos pensijos lėšų). Maisto, būsto išlaikymo išlaidos, internetas Telia Lietuva, AB yra ne tik dukrai, bet ir pačiai ieškovei bei jos mamai. Ieškovės skaičiuojamos išlaidos drabužiams, higienos priemonėms, telefono išlaidoms, dantų gydymui irgi nėra pagrįstos. Atsakovas neturi galimybės skirti išlaikymo, didesnio kaip 150 Eur/mėn. Ieškovė yra darbinga, darbingo amžiaus, todėl privalo dirbti ir lygiaverčiai išlaikyti dukrą, tačiau ieškovė pati nededa pastangų uždirbti jokių pajamų ir adekvačiai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Jokių įrodymų, kad ieškovė būtų nuolat reikalinga mamai ir dėl to negalėtų dirbti, nėra. Ieškovė nedirba ir gyvena iš savo mamos pensijos, slaugos lėšų, vaiko pinigų ir vaiko išlaikymo bei nelegalių pajamų. Taigi nėra jokių pagrindų priteisti didesnę išlaikymo sumą dukrai išlaikyti iš atsakovo, kai pati ieškovė nedirba, dirbti nenori ar tiesiog pajamų gavimo nerodo. Atsakovas jokio turto nebeturi. Visas turtas išparduotas varžytinėse, dengiant ieškovės ir atsakovo solidarius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankas. Taip pat yra ir kitų teismo sprendimu priteistų asmeninių ir solidarių šalių įsipareigojimų SB „Dobilas“, AB „Lietuvos dujos“, kurių ieškovė taip pat nedengia. Atsakovas turi mokėti skolas visiems kreditoriams, todėl didesnio išlaikymo jis dukrai skirti negali. Atsakovo pajamos pagal verslo liudijimą yra nereguliarios. Atsakovo vidutinės pajamos sudaro apie 800 Eur/mėn. Atsakovas nėra nei jokių įmonių direktorius, nei akcininkas. Atsakovo atliekami statybos darbai yra fizinis darbas, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos reikia riboti sunkų atsakovo fizinį krūvį, todėl daugiau dirbti jis negali. Reikalavimas priteisti iš atsakovo po 500 Eur/mėn. išlaikymo sumą neatitinka nei realių vaiko poreikių, nei realių išlaidų vaikui, nei abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaiką, nei atsakovo turtinių galimybių, nei įvertina, kad dalį vaiko poreikių dengia 45 Eur/mėn. „vaiko pinigų“ suma. Jokio įsiskolinimo už išlaikymą nėra. Atsakovas padarė keturis pavedimus po 150 Eur/mėn. dukters išlaikymui už keturis mėnesius, kai dukra apsigyveno su ieškove. Pati ieškovė tolesnio išlaikymo atsisakė, sakė galinti dukrą išlaikyti pati, kadangi šalys vaiką išlaiko pakaitomis. Reikalaudama konkretaus įsiskolinimo vaiko poreikiams, ieškovė turi įrodyti konkrečias patirtas išlaidas, kurios sudaro tą įsiskolinimą, jei jau tos išlaidos patirtos ir įsiskolinimas yra. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad kas mėnesį išleisdavo dukros poreikiams 500 Eur ar dar daugiau, ją išlaikydama.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje (b. l. 34-36) nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima jiems nėra žinoma. Apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas yra 2 kambarių, tvarkingas, kuklus, švarus. Mergaitė gyvena viename kambaryje su mama. Kambaryje yra visi vaiko poreikius užtikrinantys daiktai. Antrajame kambaryje gyvena ieškovės motina, kuri yra sunkiai serganti ir ieškovė ją slaugo. Mergaitė nurodė, kad nori gyventi su mama. Su tėvu nebendrauja daugiau kaip metai. Tėvas dukters su gimtadieniu ar kitų metinių švenčių proga nesveikina, jokių dovanų neatvežė, neperdavė. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, šias metais baigė 6 klasę. Ieškovė viena rūpinasi nepilnamete dukra, jos ugdymu, sveikata. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Šiuo metu materialinė padėtis gana sudėtinga. E. R. niekur nedirba, jos mėnesinės pajamos - 579 eurai. Ieškovės teigimu ji priversta skolintis pinigų. Šiai dienai ieškovė turi 3800 eurų įsiskolinimą. Ieškovė teigia, kad atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turi nekilnojamojo turto, automobilį, jachtą. Atsakovas telefonu nurodė, kad su ieškinyje keliamu reikalavimu mokėti kas mėnesį savo dukros išlaikymui po 500 eurų nesutinka. Jo teigimu tai yra per didelė suma, jis gali mokėti savo dukters išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį. Pasak atsakovo, su dukra nebendrauja, nes jam neleidžia bendrauti ieškovė. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, jeigu dukrai ten yra užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovės teigimu, atsakovas 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais pervesdavo vaikui po 150 eurų. Daugiau dukters ugdymu nesidomi, materialiai neremia. Pasak Ieškovės, 2017 m. vasario mėn. atsakovas psichologiškai smurtavo prieš savo dukrą, kai ji gyveno su atsakovu Vilniuje. 2017 m. liepos mėn. Vilniaus mieste vyko teismas, ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų dukters atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, apie turimą neįgalumą Tarnyba duomenų neturi. Tarnyba mano, kad tėvų teikiamas išlaikymo dydis turėtų būti optimalus galimai jų turtinei padėčiai, tai geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl pritaria ieškovės ieškinyje keliamiems reikalavimams. Tikslinga šalių dukters gyvenamą vietą nustatyti su motina, nes tai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus, į išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės D. B. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 8).
Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena su ieškove ieškovės motinai priklausančiame bute, kur jai užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7885-726/2014 šalių dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Iš procesinių dokumentų ir šalių parodymų nustatyta, kad po šios bylos iki 2017 m. kovo mėnesio vaikas gyveno su tėvu, o nuo 2017 m. kovo mėnesio gyvena su ieškove.
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra sutarę dėl vaiko gyvenamosios vietos, kad vaikas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams nurodė, kad pageidauja gyventi su motina, o šios tarnybos išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, sprendžia, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą mokamą po 500 eurų kas mėnesį, o atsakovas su tokiu reikalavimu nesitinka ir prašo iš jo priteistiną išlaikymo dydį sumažinti iki 150 eurų per mėnesį.
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 500 eurų, tačiau teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, kad 25 eurų per mėnesį išlaidos telefonui vaikui nėra būtinos ir jos gali būti ženkliai mažinamos. Be to, nors ieškovė nurodo, kad šią sumą sudaro telefono mokestis ir mokestis už pokalbius, t.y. ji dukrai išsimokėtinai paėmė telefoną, iš pateiktų mokėjimų matyti, kad už telefoną mokama ieškovės mamos vardu ir mokėjimai atlikti dar iki šalių dukrai atsikeliant gyventi pas ieškovę, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir pan. (o dukra pas ieškovę apsigyveno 2017 m. kovo mėnesį). Todėl labai tikėtina, kad mokėjimai buvo atlikti ne už dukros telefoną, nes tuo metu už dukros telefoną mokėjo atsakovas. Teismas kaip ne visiškai pagrįstus vertina ir ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su dukrai tenkančiomis išlaidomis butui, t. y. nurodoma, jog jai tenkanti dalis yra 40 eurų per mėnesį. Kaip jau minėta, ieškovė su dukra gyvena motinai priklausančiame bute, todėl nuomos jai mokėti nereikia, o iš mokėjimo kvitų matyti, kad už butą per mėnesį mokama apie 80 eurų, todėl bute gyvenant trims žmonėms dukrai tenkantis dalis yra apie 27 eurai. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukrai mokykloje priklauso nemokami pietūs, tačiau jai gėda juos valgyti, todėl ieškovė dukrai kas mėnesį reikia į mokyklą maistui po 30 eurų. Teismo vertinimu, tėvui neturėtų didėti vaiko išlaikymo našta vien dėl to, kad vaikas gėdijasi pasinaudoti valstybės jam suteikta lengvata. Analogiškai teismas sprendžia, kad yra iš dalies padidintos ir įrodymais nepagrįstos išlaidos ir internetui (16 eurų), namų apyvokos reikmėms (34 eurai), buities reikmėms (20 eurų), higienos reikmėms (20 eurų). Remdamasis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad realūs vaiko poreikiai yra ne didesni nei 350 eurų. Juolab, kad mažai tikėtina, jog net ir tiek ieškovė vaikui sugebėdavo skirti.
Priteisiant išlaikymą iš tėvų ir nustatant jo dydį labai svarbi yra jų turtinė padėtis, t. y. galimybės teikti išlaikymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra labai bloga, ji gauna pašalpą ir pinigus už globą, iš viso apie 500 eurų. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo turtinė padėtis šiek tiek geresnė, jis dirba, o jo gaunamos pajamos sudaro apie 800 eurų per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis taip pat nekilnojamojo turto neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi daug skolų, kurios yra išieškomos antstolių, t. y. bendra suma siekia beveik 150000 eurų ir nors skola yra solidari su ieškove, skolą padenginėja tik atsakovas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė už dukrą per mėnesį gauna 45 eurų išmoką, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo turi būti tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovo priteisiama 180 eurų per mėnesį išlaikymas. Tuo tarpu ieškovei tenkanti suma yra 125 eurai. Šiuo atveju šiek tiek nukrypstama nuo šalių pusiausvyros teikiant vienodą išlaikymą, nes ieškovei tenka našta auginti vaiką, tam ji turi skirti papildomai laiko, o be to, ieškovė turi ribotas galimybes šiuo metu susirasti geriau apmokamą darbą, nes globoja senyvą motiną.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra ginčo, kad šalių dukra gyvena pas ieškovę 15 mėnesių. Atsakovas per šį laikotarpį 4 mėnesius teikė išlaikymą dukrai po 150 eurų, iš viso 600 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikui per 15 mėnesių teikė išlaikymą tik 4 mėnesius, iš jo už visą laikotarpį, įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir nustačius tėvui priklausančio išlaikymo dydį -180 eurų per mėnesį, iš atsakovo vaikui priteisina 2100 eurų (15 mėn. x 180 eurų – 600 eurų) išlaikymo įsiskolinimas. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.
Nors atsakovas nurodo, kad išlaikymo nemokėjo, nes ieškovė jo atsisakė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.
Nesudaro pagrindo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti ir ta aplinkybė, jog vaikui gyvenant su atsakovu, ieškovė neteikė teismo priteisto išlaikymo vaikui. Šiuo atveju jeigu atsakovas išlaikė vaiką vienas, o ieškovė išlaikymo neteikė, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos už išlaikymą priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškinyje ieškovė pareiškė tris reikalavimus, t. y. pakeisti bylos šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, o kitus reikalavimus tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, abi bylos šalys buvo atstovaujamos advokatų, bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštus reikalavimus priteisti išlaikymą (65 Eur žyminis mokestis), nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (100 Eur žyminis mokestis) ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą (63 Eur žyminis mokestis). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies 228 žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2014 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7885-726/2014 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti nepilnametės D. B. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti nepilnamečiam vaikui D. B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018-06-08) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti nepilnamečiam vaikui D. B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo skolą.
Paskirti ieškovę E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.