Kauno apygardos teismo nutartis

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų V. K. ir V. K. ieškovui A. V. 1 749,81 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 749,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 23,40 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos ir įskaitytos sumos (1 153,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. vasario 15 d.), likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovams V. K. ir V. K. iš ieškovo A. V. 485,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo A. V. 24,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ekspertui V. Š. iš atsakovų V. K. ir V. K. po 147,50 Eur išlaidų už eksperto atvykimą į teismo posėdį, grąžino atsakovui V. K. 6,68 Eur avansą už rašysenos ekspertizės atlikimą iš teismo depozitinės sąskaitos (4 t., e. b. l. 130-143).

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kainos ir dėl to, ar atsakovai bent iš dalies atsiskaitė su ieškovu. Teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Aiškindamos žodinio susitarimo dėl kainos aplinkybes šalys skirtingai nurodė, ne tik 1 kv. m. darbų kainą, bet ir skirtingą kainos apskaičiavimo metodiką.

7. Teismas nurodė, kad statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

8. Teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų vertės, pažymėjo, kad darbų kainai pagrįsti atsakovai pateikė Nepriklausomo teismo eksperto V. Š. 2019 m. sausio 19 d. Kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190129, pagal kurią, po eksperto apklausos teismo posėdyje, nustatyta, kad atliktų darbų vertė yra 2 469,89 Eur, o ieškovas rėmėsi jo prašymu paskirtos 2019 m. liepos 2 d. Statybos techninės ekspertizės išvadomis, pagal kurią nustatyta, kad vidutinė rangovo atliktų darbų rinkos kaina 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais yra 5 453,82 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuose rašytiniuose įrodymuose kainų skirtumą lemia ta aplinkybė, jog 2019 m. liepos 2 d. Statybos techninės ekspertizės išvadose yra įvertinta papildomų darbų ir medžiagų kaina, kurių reikalingumo, apklausus liudytoją R. S. ir trečiąjį asmenį, V. L., teismas nenustatė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2016 m. liepos mėnesį rangovo atliktų darbų kaina vadovaujantis 2019 m. liepos 2 d. Statybos techninės ekspertizės išvadomis yra 2 790,98 Eur (5 453,82 Eur - 2 663,04 Eur). Kadangi atsakovai nurodė, kad su ieškovu sutarta darbų atlikimo kaina buvo 2 903,78 Eur, kuri yra labai artima ekspertizės akte paskaičiuotai 2 790,98 Eur kainai, teismas konstatavo, jog ieškovo atliktų rangos darbų kaina buvo 2 903,78 Eur ir ji atitinka sutarties sudarymo metu statybos rangos darbų srityje egzistavusiais kainas, mokamas už tokį pat darbų įvykdymą.

9. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl apmokėjimo už atliktus darbus, pažymėjo, kad šalims įrodinėjant pinigų už atliktus darbus gavimo / negavimo faktą iš esmės įrodymų į bylą nepateikta. Teismo posėdyje apklaustas ieškovo liudytojas R. S. pinigų negavimo faktą aiškino tuo, jog jis pats negavo apmokėjimo iš ieškovo, kai talkino jam atliekant darbus, be to jis girdėjęs atsakovą sakant, kad pinigai bus sumokėti, kai bus atlikti visi darbai. Atsakovų liudytojas V. K. tvirtino iš paties atsakovo žinantis, kad darbininkai prašo mokėti avansą, tai atsakovas kažkokiomis dalimis jiems mokėjo, tačiau jis pats to nematė. Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad 600 Eur jis paėmė iš atsakovo ir perdavė juos ieškovui, kitų pinigų sumokėjimo jis nematė, tačiau matė ieškovo jam perduotame raštelyje nurodytą 2 300 ar 2 400 Eur sumą, kaip jau sumokėtą ieškovui. Teismo ekspertizei davus išvadą, kad tuos raštelius rašė ne ieškovas, teismas konstatavo, kad trečiojo asmens parodymai kelia abejonių, kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir jais nesivadovavo.

10. Teismas atkreipė dėmesį ir į nenuoseklią atsakovų poziciją, nes 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepdami į ieškinį, atsakovai apskritai neigė buvus bet kokius santykius su ieškovu, 2019 m. vasario 14 d. teikdami priešieškinį jau nurodė, kad visgi atsakovai buvo sudarę žodinę statybos rangos sutartį su ieškovu, o pinigų sumokėjimą įrodinės liudytojų pagalba, 2019 m. rugsėjo 30 d., teikdami teismui prašymą dėl liudytojų iškvietimo, nurodė, kad atsakovai būtent su V. L. derino žodinės statybos rangos sąlygas, įskaitant ir darbų kainą, bei būtent jam sumokėjo avansinius mokėjimus. 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad V. L. tik davė nurodymus jam sumokėti avansą ieškovui, tačiau pats niekada nematė tų mokėjimų, V. L. atstovas tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad dėl galutinės darbų kainos, kaip ir dėl kitų sutarties sąlygų, tarėsi ieškovas su atsakovu, jis buvo tik tarpininkas juos suvedant, tik po 2020 vasario 10 d. teismo posėdyje vykusios apklausos 2020 birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovai pateikė neva ieškovo rašytus raštelius, kurie tarsi buvo palikti trečiojo asmens, ir kurie patvirtina aplinkybę, kad atsakovas visgi buvo sumokėjęs ieškovui 2 400 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti faktą, jog ieškovo atlikti darbai buvo bent iš dalies apmokėti, todėl teismas sprendė, kad ieškinys, dalyje dėl teismo nustatytos atliktų darbų kainos – 2 903,74 Eur, tenkintinas pilnai.

11. Spręsdamas dėl priešieškinio teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose vienareikšmiai atsakovų priešieškinį buvo pripažinę, baigiamųjų pasisakymų metu ieškovo atstovė prašė atsakovų priešieškinį atmesti. Pagal CPK 14 straipsnio 4 dalį dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt.

12. Teismas pažymėjo, kad, po to, kai ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su priešieškiniu sutinka, t. y. pripažįsta, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina yra 1 153,93 Eur pagal eksperto Vidmanto Š. K. skaičiavimo ataskaitą, byloje nebuvo tiriamos jokios aplinkybės, susijusios su nurodytos kainos pagrįstumu, nei ieškovas, nei jo atstovė savo pasisakymuose ne tik kad nekvestionavo eksperto nustatyto trūkumų šalinimo kainos dydžio, nepaisant to, jog ekspertas pripažino, kad ši kaina turėjo būti paskaičiuota pagal vėliau, t. y. 2018 m. spalio mėnesį, pasikeitusias kainas, kurios, tikėtina, būtų buvę šiek tiek didesnės, bet ir apskritai nepasisakė dėl darbų trūkumų ir jų vertės. Atsakovai, įvertinę tai, kad ieškovas priešieškinį pripažino taip pat papildomai neįrodinėjo nei eksperto nustatytų darbų trūkumų, nei jų pašalinimo kainos pagrįstumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo atstovė savo baigiamosiose kalbose rėmėsi aplinkybėmis, kurių teismas pagrįstai netyrė, ir įrodymais, kurie nebuvo teismo posėdyje tiriami, kas vertintina kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad ieškovas priešieškinį pripažino, todėl jis tenkintinas pilna apimtimi pagal ieškovo atstovės prašymą – t. y. priešieškinio sumą minusuojant iš ieškovui priteistinos sumos, tokiu būdu ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisiant jam iš atsakovų 1 749,81 Eur skolos sumą (2 903,74 Eur – 1 153,93 Eur).

13. Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad vertinus atliktą įskaitymą, atitinkamai turi būti sudengiamos ir procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad byla teisme iškelta 2018 m. rugsėjo 19 d., procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos ieškovui iš atsakovų turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki šio sprendimo priėmimo dienos. Priešieškinis priimtas 2019 m. vasario 15 d., todėl procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos atsakovams iš ieškovo turi būti skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo iki šio sprendimo priėmimo dienos. Sudengus procesines palūkanas, paskaičiuotas nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo nuo 1 153,93 Eur sumos, ieškovui iš atsakovų lieka priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo 1 153,93 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. vasario 15 d.), todėl teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovų priteistinos 23,40 Eur palūkanos už 148 dienas (1 153,93 Eur x 5 proc. / 365 x 148). Teismas taip pat sprendė, kad ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 749,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ir atsakovų priešieškinį visiškai, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas nustatė, kad iš viso ieškovas turėjo 2 313,85 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas, žyminį mokestį, ekspertizės atlikimą. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, atliktų ekspertizių skaičių ir išvadas, teismas sprendė, kad jos laikytinos pagrįstomis. Spręsdamas dėl 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose, nes tik ši išlaidų dalis pagrįsta apmokėjimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, teismas pažymėjo, ieškovo turėtų 1 125,30 Eur išlaidų suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose taip pat yra pagrįsta. Vertindamas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek už procesinių dokumentų rengimą, ekspertinės ataskaitos parengimą ir žyminį mokestį (iš viso 1 708,06 Eur), tiek atsakovų atstovavimo teisme išlaidos (600,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių bei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką laikytinos pagrįstomis. Atsakovų priešieškinį tenkinus visiškai, teismas sprendė, kad atsakovams iš ieškovo priteistinos 2 308,06 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo ieškinį tenkinus 53 proc., ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 1 822,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 439,15 Eur x 53 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovams iš ieškovo priteistinos 485,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas už rašysenos ekspertizės atlikimą sumokėjo 500,00 Eur avansą, tačiau už ekspertizės atlikimą išrašyta 493,32 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra, todėl likusi 6,68 Eur suma iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinama atsakovui V. K..

16. Byloje taip pat yra pateikta eksperto V. Š. 295,00 Eur sąskaitą už jo atvykimą į teismo posėdį apklausai. Nagrinėtoje byloje ekspertas V. Š. į teismo posėdį buvo iškviestas atsakovų prašymu, tačiau ekspertui pateikus apmokėti sąskaitą už jo atvykimą, atsakovai avanso į teismo depozitinę sąskaitą nepervedė. Dėl teismo sudėties pakeitimo eksperto iškvietimas ir apklausa užtruko, ekspertas buvo apklaustas praėjus daugiau nei pusei metų po jo sąskaitos pateikimo, todėl atsakovai nebuvo įpareigoti apmokėti eksperto pateiktą sąskaitą jos pateikimo metu. Todėl teismas vertino, kad eksperto atvykimas į teismo posėdį buvo perteklinė priemonė, nes ieškovo prašymu atliktoje ekspertizėje jau buvo nurodyta, kodėl skiriasi kaina, o į posėdį atsakovų prašymu atvykęs ekspertas tik patvirtino tą patį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovų procesinio elgesio, todėl įpareigojo atsakovus apmokėti eksperto V. Š. pateiktą sąskaitą.

17. Dėl 500,00 Eur išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą teismas taip pat sprendė, kad šios išlaidos susidarė dėl nesąžiningo atsakovų elgesio ir iš ieškovo nėra priteisiamos, nes atsakovai praėjus praktiškai dvejiems metams nuo bylos pradžios pateikė teismui rašytinį įrodymą, kurio įvertinimui ir nustatymui, ar pateiktą raštą pasirašė ieškovas, buvo skirta rašysenos ekspertizė ir jos metu konstatuota, kad atsakovai pateikė į bylą nenustatyto asmens rašytą raštą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

18. Susidariusias 32,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas paskirstė 24,09 Eur išlaidas priteisiant iš ieškovo, o atsakovams šių išlaidų nepaskirstė, nes jas padalinus atsakovams lygiomis dalimis, jų sumos neviršija valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo ieškinį dalyje dėl teismo nustatytos atliktų darbų kainos, 2 903,74 Eur, tenkino, laikydamas, kad atsakovai su ieškovu už jo atliktus darbus neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta ne rašytinė, o žodinė vartojimo statybos rangos sutartis. Ieškovas jokių pakvitavimų už gautus atsiskaitymus neišduodavo, o atsakovai, juo pasitikėdami, jų neprašė. Dėl ieškovo praktikuojamo kvitų neišrašymo šioje civilinėje byloje būtent šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai yra ypatingai svarbūs. Ieškovas dėl galutinio atsiskaitymo už darbus nesiderėjo, šį klausimą sureguliavo trečiasis asmuo su atsakovu. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis gavo galutinę atsiskaitymo dalį 600 Eur iš atsakovo, kad šiuos pinigus perdavė ieškovui ir kad kartu su šiais pinigais viso atsakovai už darbus sumokėjo 3 000 Eur.

19.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad dėl fasado apšiltinimo darbų atlikimo tarėsi su trečiuoju asmeniu V. L., kuris, ieškovo supratimu, kaip darbų vadovas, šiems darbams atlikti atvedė ieškovą. Fasado apšiltinimo darbų eigoje ieškovui atsakovo prašant avansinių mokėjimų, atsakovas, norėdamas pasitikslinti dėl darbų apmokėjimo tvarkos, kreipdavosi į trečiąjį asmenį, kuris nurodydavo, jog avansinius mokėjimus atsakovas gali mokėti ieškovui (2020 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 30 min. 58 sek.). Taigi, trečiojo asmens, kaip darbų vadovo, nurodymu, ieškovo prašymais, darbų eigoje atsakovai grynais pinigais dalimis ieškovui sumokėjo viso 2 400,00 Eur. Papildoma suderėta suma, t. y. 600,00 Eur, po darbų atlikimo buvo sumokėta trečiajam asmeniui. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė V. K.. Trečiojo asmens atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus taip pat patvirtino ir bendros 3 000,00 Eur sumos už atliktus darbus apmokėjimo faktą. Šie trečiojo asmens per atstovą teikti paaiškinimai neginčytinai patvirtina atsakovų poziciją, kad už ieškovo atliktus fasado apšiltinimo darbus atsakovai viso yra sumokėję 3 000,00 Eur. Aplinkybes, susijusias su ieškovo teikiamais prašymais atsakovui dėl avansinių mokėjimų ir jų vykdymo, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtinto ir liudytojas V. K., kuris nurodė, jog iš atsakovo jam žinoma, kad darbininkai darbų atlikimo metu prašė atsakovo mokėti avansą, o atsakovas dalimis jiems mokėjo. Šalių ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai bei liudytojų parodymai, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti faktą, jog ieškovo atlikti darbai buvo bent iš dalies apmokėti. Vien trečiojo asmens visiškas pripažinimas, kad už ieškovo atliktus darbus jis faktiškai iš atsakovo gavo galutinius 600,00 Eur, leidžia pripažinti faktą, kad ieškovo atlikti darbai buvo apmokėti tiek šioje dalyje, tiek ir avansu apmokėjus 2 400 Eur, nes pripažįstama, kad tai buvo atsiskaitymo už atliktus darbus likutis.

19.3. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo pozicija ir dėl atsakovų bei trečiojo asmens paaiškinimų, susijusių su aplinkybėmis sudarant žodinę vartojimo statybos rangos sutartį bei apmokėjimą už darbus. Sprendime akcentuojama, jog tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys vieni kitiems, būtent ekspertams nustačius, kad rašteliai, patvirtinantys aplinkybę, jog atsakovai yra sumokėję ieškovui 2 400,00 Eur, rašyti ne ieškovo. Kaip buvo nuosekliai aiškinama civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, atsakovas fasado apšiltinimo darbų atlikimui samdė trečiąjį asmenį, t. y. visą darbų atlikimo laikotarpį atsakovai ieškovą ir trečiąjį asmenį tapatino kaip vieną rangos sutarties šalį. Atsakovams negalėjo būti žinoma, kad iš trečiojo asmens gauti rašteliai, patvirtinantys civilinei bylai itin reikšmingą aplinkybę apie 2 400 Eur sumokėjimą, rašyti ne ieškovo. Šių raštelių gavimas per trečiąjį asmenį patvirtina, kad jie atsakovui buvo perduoti būtent iš rangovo pusės.

19.4. Civilinėje byloje esantys duomenys, kuriais yra grindžiami atsakovams ieškiniu keliami reikalavimai, nesudaro pagrindo neginčytinai teigti, jog ieškovo pozicija civilinėje byloje yra visiškai pagrįsta ir nekelianti jokių abejonių. Ieškovas civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad pabaigęs fasado apšiltinimo darbus, atsakovui įteikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, tačiau atsakovas jo nepriėmė, todėl jis iš karto jį pasirašė vienašališkai, tačiau civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas apskritai pranešė atsakovams apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ar apie tai, kad ieškovas atsakovams pateikė nepasirašytą ar vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo nuomonę pakeitė ir teikdamas rašytinius paaiškinimus nurodė, jog darbų priėmimo – perdavimo aktas vienašališkai pasirašytas buvo ne iš karto, o tik atsakovams nesureagavus į ieškovo 2018 metais atsakovams pateiktą pretenziją. Todėl ieškovo nurodomos aplinkybės dėl darbų priėmimo – perdavimo akto atsakovams po darbų atlikimo pateikimo yra paneigtos paties ieškovo nenuosekliai duodamais parodymais ir vėlesniais jų paneigimais. Trečiojo asmens atstovo duoti paaiškinimai taip pat patvirtina, kad jis nuo ieškovo neperdavė darbų atlikimo aktų, o tik iš ieškovo gautus skaičiavimų raštelius, kurie yra pridėti prie bylos. 2016 metų rugpjūčio mėnesį po fasado apšiltinimo darbų atlikimo atsakovai iš ieškovo jokio darbų priėmimo – perdavimo akto nebuvo gavę ir apie jo egzistavimą apskritai nežinojo. Atsiskaitymas tarp šalių vyko po derybų pagal gautus nepagrįstus ir per didelius darbų įkainojimus atsakovui paduotuose rašteliuose, o ne pagal darbų atlikimo aktą pateiktą byloje, kurį atsakovas teismo posėdžio metu nurodė išrašęs tik vienu egzemplioriumi, todėl akivaizdžiai negalėjo jo perduoti atsakovams po darbų atlikimo.

19.5. Ieškovo nesąžiningumą pagrindžia ir byloje nustatytas nepagrįstai didelis reikalavimas atsiskaityti už atliktus darbus dvigubai didesne negu darbų rinkos kaina. Būtent dėl tokių akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl galutinio atsiskaitymo, o atsakovo sumokėta bendra 3 000 Eur suma už atliktus darbus yra net didesnė, negu nustatyta byloje statybos ekspertų.

19.6. Ieškovo parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumo iliustruoja ir civilinėje byloje esantys ieškovo kaip gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale bei prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų knygelėje esantys duomenys. Lyginant šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus tarpusavyje, pastebima, kad iš klientų ieškovo gautoms ir į pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įtrauktoms pinigų sumoms kvitai būdavo ieškovo sistemingai neišrašomi, nes į pajamų žurnalą įtraukta daugiau pajamų, negu išrašyta kvituose. Iš to seka išvada, jog ieškovas savo darbo praktikoje turi įprotį gavęs pinigus iš klientų fizinių asmenų už jiems atliktus darbus, kvitų jiems toms sumoms neišrašyti. Tuo atveju, jei pas ieškovą tokios pinigų (ne)apskaitos praktikos nebūtų, visoms pinigų sumoms, nurodytoms pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, būtų išrašyti atitinkami kvitai kvitų knygelėje.

19.7. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas per 2 metus po darbų atlikimo kokiu nors būdu būtų kreipęsis į atsakovus su pretenzijomis dėl atsiskaitymo už atliktus darbus arba ėmęsis kokių nors veiksmų savo neva pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai už atliktus darbus su ieškovu yra pilnai atsiskaitę, o ieškovas pretenziją dėl atsiskaitymo už atliktus darbus atsakovams pateikė tik 2018 m. liepos 16 d., t. y. praėjus 2 (dviem) metams po darbų atlikimo, ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl neva susidariusios skolos už atliktus darbus priteisimo, laikytinas tiesiog nesąžiningu ieškovo bandymu pasipelnyti atsakovų sąskaita, pasinaudojant tarpusavio pasitikėjimu buvusiu vartojimo statybos rangos teisinių santykių metu ir pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šią aplinkybę.

19.8. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį atmetus pilna apimtimi, atsakovams iš ieškovo priteistinos visos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).