- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-983-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34272-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) G. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovų G. R. ir G. R. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus, ir atsakovų G. R. ir G. R. priešieškinį ieškovui M. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. prašė priteisti iš atsakovų G. R. ir G. R. 4557 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 15 d. užsakovams G. R. bei G. R., t.y. atsakovams jis išsiuntė pirminę buto remonto sąmatą. Užsakovai buvo informuoti, jog toje sąmatoje pateikti skaičiai yra tik preliminarūs, ir atsiradus papildomiems darbams, jie gali koreguotis. Rašytinė sutartis pasirašyta nebuvo. Ieškovo, kaip rangovo, sąlygos buvo tokios, jog darbinėje vietoje būtų kuo mažiau buitinių namų apyvokos prietaisų, baldų, kilimų, šviestuvų, spintų, spintelių ir t.t, kadangi apstatyta remontuojama erdvė reikalauja papildomų laiko ir darbo našumo sąnaudų. Užsakovai įsipareigojo patys atlaisvinti reikalingus kambarius, tačiau kiekvieną kartą, jiems reikėdavo padėti arba pačiam ieškovui viską pabaigti sunešioti. Darbai iš pradžių vyko be konfliktų, tačiau pagrindiniai nesutarimai prasidėjo tuomet, kai reikėjo perkraustyti kambarius sienų dažymui, parketo klijavimui, tą reikėjo daryti dažnai, ko pasekoje darbai užsitęsė nuo dviejų iki keturių mėnesių. Atsakovai turėjo įsikraustyti į butą iki 2015 m. liepos mėn. 10 d., tačiau ieškovas juos informavo, jog liepos 6-12 dienomis bus išvykęs su šeima į prieš pusmetį planuotą kelionę, kurios atšaukti negalėjo. Teigia, kad viską būtų spėjęs pabaigti laiku, jei atsakovai būtų suvežę reikiamas medžiagas ir nevilkinę laiko, po to, kai 2015 m. liepos 2 d. gavo iš ieškovo patikslintą sąmatą. Po atostogų nuvykus į butą, buvo surašytas defektinis aktas ir ieškovui buvo pasiūlyta nebevažiuoti, kadangi viską, kas liko atsakovai ketino pasidaryti patys. Iškėlus klausimą dėl apmokėjimo, atsakovės buvo reikalauta parketo klijavimo kainą mažinti, daryti nuolaidą kaip pažįstamiems, tačiau ieškovas atsisakė, nes tokius faktus, kaip nuolaidas, reikia derinti iš karto, prieš pradedant darbus. Taip pat atsakovai pareiškė pretenzijas dėl papildomų darbų, kuriuos patys prašė padaryti, taip pat ir dėl parketo klijavimo. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio mėn. 2 dieną išsiuntė atsakovams faktinę darbų sąmatą, kurioje buvo paskaičiuoti visi atlikti darbai. Vėliau buvo susitikimas su atsakovu G. R. ir ekspertu iš atsakovų pusės, kuris priiminėjo darbus. Atsakovams atsisakius mokėti susidariusią skolą, ieškovas, išsiuntė jiems per notarą priėmimo-perdavimo aktą su sąmatomis. Ieškovas pripažįsta, kad yra likę darbų, kuriuos negalėjo pabaigti, tačiau faktinėje sąmatoje paskaičiuoti tik atlikti darbai. Nurodo, jog būtų viską užbaigęs iki galo, jei atsakovai nebūtų pareikalavę gražinti raktų. Skola, atsižvelgiant į skirtumą tarp 2015 m. rugpjūčio mėn. 2 d. sąmatos ir sumokėtos sumos, yra - 4557 Eur, atsakovai jam sumokėjo 2000 Eur (2015 m liepos mėn. 8 dieną - 1000 Eur ir 2015 m. liepos mėn. 9 dieną - 1000 Eur) (b. l. 25-27, t. 1).
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teigia, kad atsakovams nėra nei suprantami, nei priimtini ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai. Paaiškino, kad jie su ieškovu yra pilnai atsiskaitę, tai liudija atlikti pavedimai bei tikrosios faktinės bylos aplinkybės, iš kurių aiškiai matyti, kad 2015 m. kovo mėnesį ieškovui pradedant darbus buvo sumokėta 500 eurų avanso suma, bei 2015 m. gegužės mėnesio - 2 000 eurų suma, kurios ieškovas pareikalavo jo manymu atliktiems darbams apmokėti. Prieš sudarant 2015-03-15 darbų sąmatą, kurioje, buvo numatyta darbų atlikimo suma - 4 134,47 Eur, tarp šalių nieko papildomai kalbėta apie tai, kad galimai vėliau bus atsakovams teikiama pakoreguota darbų sąmata, nebuvo. Darbai buvo planuojami atlikti per du mėnesius, todėl šiandieniniai ieškovo kaltinimai, jog būtent dėl atsakovų kaltės darbai užsitęsė iki keturių mėnesių yra nepagrįsti. Atsakovai G. R. ir G. R. kaip tik buvo suinteresuoti, kad ieškovas darbus bute atliktų kuo greičiau, kadangi skubėjo įsikelti į butą. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje pateikiamas faktines bylos aplinkybes, kurios yra itin subjektyvaus pobūdžio ir neatitinkančios realios, tuo metu buvusios situacijos, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama pinigų suma - 4 557 Eur yra visiškai nepagrįsta. Atlikto darbo kokybė yra esminė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta, kai kyla rangos sutarties šalių ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovas savo atliktos darbų kokybės neginčija, nors atsakovai teigia, kad darbai nekokybiški ir iki šios dienos nepabaigti, tačiau ieškovas įžvelgia vienintelę atsakovų kaltę - tai galimai dėl jų užsitęsę darbai ir jam nesumokėta visa pinigų suma. Atsakovai ieškovui už atliktus darbus atsiskaitė pilnai, bei papildomai sumokėdami dar 500 Eur, tik todėl, kad norėjo neaštrinti susidariusios situacijos, bei tikėdamiesi, kad ieškovas geranoriškai ištaisys savo nekokybiško darbo trūkumus. Šiuo atveju nukentėjusioji šalis dėl nekokybiškai, netinkamai ir ne laiku atliktų darbų yra atsakovai G. R. ir G. R. - silpnesnioji vartojimo rangos teisinių santykių pusė (b. l. 37-43, t. 1).
Šalies argumentai
3. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovo 3 765,96 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie 2015 metais kovo mėnesį kreipėsi į ieškovą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo. Šalys rašytinės rangos sutarties nepasirašė, tačiau 2015 metų kovo 15 dieną sudarė darbų sąmatą. Atsakovai, be abejonės, tikėjosi, kad ieškovas jiems kokybiškai, laiku ir už sutartą kainą atliks 2015-03-15 darbų sąmatoje numatytus darbus. Pabrėžė, kad atsakovai su ieškovu M. G. yra visiškai atsiskaitę. Atsakovai ieškovui M. G. jau yra sumokėję 2 000 eurų sumą (2015-07-08 ir 2015-07-09 atlikti dveji mokėjimo pavedimai po 1 000 euru) bei grynaisiais pinigais sumokėta daugiau nei 2 500 eurų (2015 m. balandžio mėn. duota 500 eurų ir 2015 m. rugpjūčio mėn. - 2 000 eurų). Vadinasi, atsakovai ieškovui yra sumokėję 4 500 eurų, daugiau nei yra numatyta 2015-03-15 darbų sąmatoje. Kiekvieną kartą perkant statybines, reikiamas remontui medžiagas, buvo perkama iš atsakovų piniginių lėšų, ieškovas nieko iš savo asmeninių pinigų nepirko. Ieškovas įsipareigojo rangos darbus atlikti iki 2015 m. gegužės 15 d. Nors ir buvo planuota, kad atsakovai į butą galės atsikraustyti jau 2015-05-15, tačiau ieškovas nesuspėjo iki sutartos datos atlikti darbų. Jau tuo metu atsakovai pastebėjo, kad ieškovas darbus atlieka atsainiai ir nekokybiškai. Atsakovai buvo linkę tikėti ieškovo padorumu, todėl manė, kad jis pabaigs sutartus darbus ir ištaisys padarytą broką. Ieškovas į atsakovų pareikštas pretenzijas dėl nesavalaikio darbų atlikimo nurodė, kad jam yra reikalingas ilgesnis terminas, norint atlikti visus sulygtus darbus, taip pat reikia laiko ir ištaisyti padarytam brokui. Atsakovai patikėjo tokiais ieškovo pažadais, tačiau, ieškovas neatlikęs remonto darbų ir neištaisęs broko, 2015 m. liepos 6-12 dienomis išvyko atostogauti. 2017 m. birželio 20 d. teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog ieškovas dalį remonto darbų atliko nekokybiškai, dalį darbų neištaisė, o dalies darbų iš viso neatliko. Tiek ieškovo 2015-03-15 pradinėje pateiktoje sąmatoje, tiek ir 2015-08-02 sąmatoje numatyti remonto darbai ir jų apimtys neatitinka faktinių kiekių. Ieškovo 2015-08-02 sąmatoje, kuria ieškovas grindžia savo ieškininį reikalavimą, neatlikta darbų pagal 12 (dvylika) pozicijų, t.y. teismo ekspertizės akto išvados neabejotinai patvirtina, kad ieškovas reikalauja atlyginti už darbus, kurių nei nėra atlikęs. Taip pat, minimas teismo ekspertizės aktas liudija, jog ieškovo ieškinyje pateikto darbų atlikimo įkainiai yra nurodyti klaidingai, todėl ieškovo pateikta ieškinio suma yra neteisinga, nes, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jo pozicija grindžiama tik jo paties subjektyvia nuomone, o ne rinkoje galiojančiais konkrečiais įkainiais. Kadangi, ekspertas S. Z. 2017 m. birželio 20 ekspertizės akte įvardijo tik ieškovo padarytą remontuoto buto broką, bet neįvardino padaryto broko ištaisymo kaštų, todėl atsakovai kreipėsi į statybos darbus vykdančią įmonę, kad būtų nustatyti atsakovams padaryto broko ištaisymo kaštai. Atsakovų pasirinkta statybos darbus atliekanti įmonė UAB „Seiresta“ 2017-10-09 sudarė sąmatą, kurioje nurodė reikalingų atlikti statybos darbų kainas, tam, kad būtų ištaisytas ieškovo padarytas brokas nurodytas eksperto S. Z. 2017-06-20 teismo ekspertizės akte. Sąmatą sudarė įmonės UAB „Seiresta“ darbuotojas T. A.. Sąmatoje išsamiai aprašyti minimo buto broko ištaisymui reikalingi remonto darbai ir detalizuotos jų kainos. Remiantis UAB „Seiresta“ sudaryta sąmata buto, esančio adresu A. S. g. 5-6, Vilnius, ieškovo remonto metu padaryto broko ištaisymas atsakovams kainuotų 3765,96 Eur (su PVM) (b. l. 132-136, t. 1).
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateiktu atsiliepimu su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovai už ieškovo atliktus darbus yra pilnai atsiskaitę. Atsakovai 2015 m. liepos 8 ir 9 dienomis sumokėjo ieškovui 2 000,00 EUR ir liko skolingi 4 557,00 EUR (pagal 2015 m. rugpjūčio 2 d. faktinę sąmatą ir atliktų darbų aktą). Jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovų atsiskaitymo su ieškovu faktą byloje nėra. Antra, atsakovai neatsižvelgia į aplinkybę, kad iki tol, kol ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovai nereiškė jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio, nei dėl kokybės: vienintelis atsakovų nurodomas kriterijus nemokėti už ieškovo atliktus darbus buvo “neadekvati”, “kosminė” kaina (tą patvirtina su ieškiniu pateikta 2015- 08-19 ei. laiško kopija). Trečia, atsakovai nepagrįstai interpretuoja 2017 m. birželio 20 d. teismo ekspertizės akto išvadas konstatuodami, kad tiek ieškovo pradinėje 2015-03-15 sąmatoje, tiek 2015-08-02 faktinėje sąmatoje numatyti darbai ir jų apimtys iš esmės neatitinka faktinių kiekių ir įkainių. Pažymėjo, kad ekspertizės akto 2.11 pav. lentelėje darbų pagal faktinę 2015-08-02 sąmatą ir eksperto nurodytų atliktų darbų kiekiai faktiškai sutampa (ekspertui nepavyko nustatyti elektros instaliacijos I etapo naujų elektros kabelių tiesimo po tinklu kiekio, elektros instaliacijos II etapo (prietaiso sumontavimo) ieškovo (o ne kitų meistrų) atliktų darbų kiekio, virtuvės baldų surinkimo darbų apimties, seno lango išmontavimo, plintusų klijavimo, lakavimo (nes dalį darbų atliko kiti meistrai), baldų ir kitų daiktų perstumdymo, todėl šie darbai ir jų kaina liko neįvertinti). Ekspertizės akto 2.12 ir 2.13 pav. esančiose lentelėse nurodyta bendra vidutinė darbų rinkos kaina ir ieškovo nurodyta kaina taip pat praktiškai sutampa (neatsižvelgiant į tai, kad liko neįvertinta dalis darbų). Išvadoje ekspertas nurodo, kad 2015-08-02 sąmatoje nurodyti darbai labiau atitinka faktiškai atliktus darbus, nei 2015-03-15 pradinėje sąmatoje nurodyti darbai. Labai nedidelė darbų dalis nurodyta kaip neatliktų, dalies darbų atlikimo (ar juos atliko ieškovas) ekspertui nepavyko nustatyti. Dalies darbų kaina viršija rinkos, dalies kaina yra mažesnė nei rinkos, dalies darbų kainos ekspertas nenustatė (t. y., jie liko neįvertinti). Tuo remiantis yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovai už atliktus darbus liko skolingi ieškovui 4 557,00 EUR (pagal 2015 m. rugpjūčio 2 d. faktinę sąmatą ir atliktų darbų aktą). Ketvirta, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismo ekspertizės akte defektų ištaisymo išlaidos nėra įvardintos (nors teismo ekspertizės išvadoje aiškiai nurodoma, kad, eksperto paskaičiavimu, jo nurodytų defektų ištaisymo kaina sudarytų 741,83 EUR, įskaitant PVM) ir, konstatuodami ieškovo atliktų darbų tariamą broką skaičiuoja nurodomo “broko” ištaisymo kaštus, kurie, atsakovų pasamdytos UAB „Seiresta” apskaičiavimu sudaro 3 765,96 EUR. Pažymi, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog apdailos darbai, nesant projekto sprendinių, derinami su užsakovu. Šiuo atveju visų darbų atlikimas (įskaitant ir reikalavimus jų kokybei) buvo derinamas su atsakovais, kurie rinkosi kuo pigesnius variantus. Taip pat pažymėjo, kad, skaičiuojant darbų rinkos kainą (2.13 ir 2.13 pav.) ir skaičiuojant defektų šalinimo išlaidas (2.20 pav.), taip pat ir UAB „Seiresta” sąmatoje vertinamos skirtingos pozicijos, kas nepagrįstai sudaro galimybę kelti darbų kainą (b. l. 141-143, t. 1).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui M. G. iš atsakovų G. R. ir G. R., solidariai 3113,99 Eur skolą ir 1438,91 Eur bylinėjimosi išlaidas (po 719,46 Eur iš kiekvieno atsakovo). Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovams G. R. ir G. R. iš ieškovo M. G. 741,83 Eur nuostolių atlyginimo ir 183,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
6. Teismas remdamasis ekspertizės aktu konstatavo, kad pagal pateiktą 2015-08-02 faktinę darbų sąmatą ir joje nurodytus atliktus darbus mokėtina suma būtų 5428,99 Eur, skaičiuojant pagal vidutinę rinkos kainą (ekspertizės akto 15-16 psl.). Atitinkamai ekspertizės akte nustatyti sąmatoje nurodyti, tačiau neatlikti darbai – elektros instaliacija 1 etapas, elektros instaliacija 2 etapas, plintusų klijavimas ir lakavimas (ekspertizės akto 12-13 psl), kurių bendra vidutinė rinkos kaina yra 315,00 Eur (ekspertizės akto 15 psl.). Ši suma atimama iš sumos mokėtinos už darbus, todėl ieškovui mokėtina suma būtų 5113,99 Eur (5428,99 – 315). Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovai ieškovui sumokėjo pavedimais Nr. 458 ir Nr. 461 bendroje sumoje 2000,00 Eur. Atsakovai teigia, kad ieškovui grynais pinigais perdavė dar 2500 Eur – 500 Eur perdavė 2015 m. balandžio mėnesį, 2000 Eur perdavė 2015 m. gegužės mėnesį, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai į bylą nepateikė. Ieškovas nurodytų grynųjų pinigų sumokėjimo faktą kategoriškai neigia. Atsakovai 2000 Eur perdavimo faktui patvirtinti remiasi liudytojos Galdikienės parodymais, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko kartu su atsakovę į remontuojamą butą, kur matė, kaip atsakovė perduoda ieškovui voką. Liudytoja nurodė, kad atsakovė jai minėjo, jog veža didelę pinigų sumą, tačiau to, kas buvo voke, t.y. pačių pinigų, liudytoja nematė, ji matė tik voko perdavimo faktą. Įvertinęs tai, jog liudytoja nematė nei pinigų, nei jų konkrečios sumos perdavimo ieškovui fakto (matė tik perduodamą voką), taip pat įvertinęs tai, jog jokių kitų neginčijamų įstatymo leistinų įrodymų apie atsakovų minėtų 2000 Eur perdavimo ieškovui faktą byloje nėra (taip pat nėra jokių įrodymų ir apie 500 Eur perdavimą), teismas atsakovų nurodomą aplinkybę dėl 2500 Eur sumokėjimo grynaisiais pinigais, laikė neįrodyta.
Šalies argumentai
7. Dėl rangovo atliktų darbų trūkumų. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3765,96 Eur nuostolių atlyginimo už ieškovo nekokybiškai atliktus darbus. Teismas, atsižvelgdamas į eksperto S. Z. ir liudytojo T. A. paaiškinimus dėl sumų skirtumo, kuris susidarė todėl, kad teismo ekspertas atliko vertinimą remiantis vidutinę rinkos kaina, tuo tarpu UAB „Seiresta“ nurodyti įkainiai yra nustatyti pačios įmonės nuožiūra, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog teismo eksperto S. Z. kompetenciją nekelia abejonių (S. Z. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą), teismas nustatydamas atliktų nekokybiškai remonto darbų vertę, vadovavosi 2017-06-20 Teismo ekspertizės akto išvadomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovo priteisė 741,83 Eur už remonto broko ištaisymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantai (atsakovai) G. R. ir G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo M. G. ieškinį dėl 4557 Eur skolos priteisimo iš atsakovų atmesti kaip nepagrista, o atsakovų G. R. ir G. R. priešieškinį dėl 3765,96 Eur nuostolių atlyginimo iš ieškovo M. G. - tenkinti pilna apimtimi.
9. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisako dėl ieškovo asmeninės, t.y. 2015-08-02 darbų sąmatos įrodomosios galios, ją vertina kaip tinkamą, lygiavertį įrodymą. Atsakovai kategoriškai nesutinka su tokia teismo pozicija. Pirminis susitarimas, t.y. 2015-03-15 darbų sąmata buvo patvirtinta Šalių raštu, todėl teismas, nagrinėdamas tarp Šalių kilusį ginčą, turėjo vadovautis būtent šiuo Šalių susitarimu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad teismas antrąją (2015-08-02) darbų sąmatą vertina, kaip lygiavertę (2015-03-15) sąmatai, nors byloje neabejotinai nustatyta, kad ji nebuvo derinta su atsakovais. Tokiu būdu teismas daro klaidingą išvadą, kad ieškovo vienašališkai, be atsakovų sutikimo parengtas dokumentas, sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir Šalių raštiškai suderintas ir pasirašytas dokumentas. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos CK įtvirtintiems - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
10. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų pusės nebuvo jokių konkliudentinių veiksmų dėl 2015-08-02 sąmatoje ieškovo nurodytų darbų atlikimo ir jų kainos nustatymo. Todėl, yra neabejotina, kad tokias sąlygas šiuo atveju vienašališkai pasiūlė ieškovas, nesuderinęs jų su atsakovais. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo specialia Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. 4 d. bei 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisykle.
11. Bylos metu nustatyta, kad tarp šalių buvo išankstinis susitarimas, jog ieškovo darbai turi būti pabaigti iki 2015-07-10, t.y. šią faktinę aplinkybę patvirtino pats ieškovas savo ieškinyje nurodydamas, kad jau prieš pradėdamas darbus buvo suplanavęs atostogas 2015 -07 -( 06-12) ir buvo iš anksto užsisakęs bilietus. Neabejotinai aišku, kad ieškovas planavo atostogas po remonto darbų atsakovams atlikimo, tačiau laiku tinkamai jų nepadarė. Taigi, ieškovas laiku neinformavęs atsakovų apie būtinybę didinti darbų kainą ir darbams atlikti termino pratęsimo, privalėjo pagal pirminę darbų sąmatą užbaigti darbus už joje numatytą ir tarpusavyje suderintą kainą.
12. Jeigu ieškovas M. G. pačioje pirminėje 2015-03-15 darbų sąmatoje būtų numatęs arba su atsakovais aptaręs, jog sąmata darbų atlikimo metu gali ženkliai keistis, kainos padidėti ar atsirasti papildomi mokėjimai, atsakovai vienareikšmiškai nebūtų sutikę, jog remonto darbus jiems atliktų ieškovas. Vis dėl to, ieškovas, būdamas rangovu, privalėjo ir turėjo iš anksto numatyti bei atsakovus įspėti apie visas galimai būsiančias darbų atlikimo momentu galimas pasekmes ir aptarti visas kitas esmines sąlygas. Todėl, šiuo atveju, kaip išaiškinta teismų praktikoje bei minėtose teisės normose - rangovas, ieškovas M. G., įsipareigodamas atsakovams pagal 2015-03-15 darbų sąmatą atlikti remonto darbus prisiėmė ir atitinkamą riziką numatytam rezultatui pasiekti.
13. Ieškovo pateikta 2015-08-02 sąmata dalinai atlikus rangos darbus - skiriasi nuo 2015- 03-15 Šalių sutartos darbų sąmatos tiek sutartų darbų suma, tiek įtrauktais papildomais darbais. Darbų kaina, darbų apimtis ir darbų atlikimo laikas - esminės vartojimo sutarties sąlygos, lemiančios tokios sutarties sudarymą. Taigi, pirmos instancijos teismas 2015-03-15 Šalių sudarytos darbų sąmatos sumą - 4134,47 Eur turėjo laikyti ne preliminaria, o galutine, dėl kurios sutarė abi šalys ir ji privalėjo būti įvykdyta pagal nurodytus įkainius bei aptartų paslaugų sąrašą. Esminis kainos ir kiekio pasikeitimas yra ne užsakovo (atsakovų), bet rangovo atsakomybė (šiuo atveju ieškovo).
14. Tai, kad dalis ieškovo darbų buvo neatlikta, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, dalį likusių darbų ir darbų, susijusių su ieškovo atlikto broko ištaisymu, atliko kiti atsakovų samdyti darbuotojai patvirtino byloje esančios 2017-06-20 teismo eksperto S. Z. išvados, kurios, beje, padarytos praėjus beveik dvejiems metams po sutartinių santykių tarp Šalių pabaigos ir kuomet dalį darbų, be kurių buvo neįmanoma eksploatuoti buto, atliko kiti asmenys. Taip pat UAB „Seiresta“ 2017-10-09 teismui pateikta sąmata, sudaryta ieškovo statybos darbų brokui ištaisyti, kuri išimtinai paremta tik teismo eksperto S. Z. padarytomis ekspertizės išvadomis. Matyti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, visų šių objektyvių įrodymų net neanalizavo.
15. Atsakovai ieškovui 2015 m. balandžio ir gegužės mėn. grynaisiais pinigais sumokėjo 2 500 Eur avansą, t.y. balandžio mėn. davė 500 eurų ir gegužės mėn. - 2000 eurų. Ieškovas 500 Eur ir 2000 Eur gavo iš atsakovų pasitikėjimo pagrindu, nepasirašinėjant jokių sutarčių. Šią faktinę aplinkybę teisme patvirtino liudytoja Galdikienė, kuri nurodė, kad „už remontą“ pinigai 2000 Eur buvo voke, kuriuos atsakovė G. R. perdavė ieškovui remontuojamame bute. Nors minėta liudytoja ir patvirtino, kad pačių pinigų nematė, tačiau pokalbio turinys tarp ieškovo ir atsakovės davė pagrindą neabejotinai suprasti, kad voke buvo pinigai atsiskaitymui už remonto darbus. Vertinant tą faktinę aplinkybę, kad buto remonto darbai buvo atliekami be rašytinės sutarties, taigi atsiskaitymas tarp šalių nebuvo aptartas, todėl daugiau tikėtina, kad toks atsiskaitymas realiai buvo, negu nebuvo. Be to, ieškovo papildomos 2015-08-02 darbų sąmatos pateikimas irgi patvirtina faktą, kad jis buvo pasiryžęs ir toliau vykdyti atsakovams darbus, o savaime suprantama, kad to tikrai nebūtų daręs, jeigu atsakovai su juo būtų neatsiskaitę už jau padarytus darbus.
16. Siekiant suprasti ir teisingai išanalizuoti visą tarp Šalių susiklosčiusią situaciją, buvo būtina iš esmės vertinti visas faktines aplinkybes, t.y. įvykių seką ir byloje esančius įrodymus, ko šiuo atveju pirmos instancijos teismas nepadarė. Atsižvelgus į galiojančius tokio pobūdžio sutarčių sudarymo principus yra labiau tikėtina, kad nesumokėjus avanso ieškovas, kaip rangovas, darbų nebūtų net pradėjęs, todėl tokia ieškovo pasirinkta pozicija, jog tariamai jis nebuvo iš atsakovų gavęs 2 500 Eur avanso prieštarauja logikai ir tik patvirtina atsakovų įrodinėjamų faktinių bylos aplinkybių tikrumą. Mokėjimo pavedimais 2015-07-08 ir 2015-07-09 atsakovai ieškovui pervedė 2 000 eurų. Ieškovas šią iš atsakovų gautą pinigų sumą pripažįsta tik todėl, kad atsiskaitymas buvo padarytas bankiniu pavedimu. Manytina, kad, jeigu atsakovai minimą sumą būtų sumokėję grynaisiais - ieškovas neigtų ir šį atsiskaitymą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovas iš atsakovų yra gavęs 4500 eurų, daugiau nei yra numatyta Šalių 2015-03-15 sutartoje darbų sąmatoje. Kiekvieną kartą perkant statybines, reikiamas remontui medžiagas, buvo perkama iš atsakovų piniginių lėšų. Ieškovas nieko iš savo asmeninių pinigų nepirko. Teismas nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2015 metų kovo mėn. iki liepos mėn. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovo vardu, t.y. už remonto darbams įsigijamas prekes, kas patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovui atsakovai davė pinigus reikiamoms remontui medžiagoms supirkti. Savaime suprantama, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų atsakovų buto remontui reikiamų medžiagų nebūtų pirkęs.
18. Atsakovai pirmos instancijos metu įrodė, kad ieškovas tinkamos informacijos prieš pateikdamas 2015-08-02 atliktų darbų sąmatą atsakovams nesuteikė. Tai buvo ieškovo asmeninė iniciatyva ir su užsakovais (atsakovais) nesuderinta. Šią faktinę aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2015-08-02 darbai ir jų atlikimo kainos būtų derintos ir sutartos su atsakovais. Tai, kad atsakovai pilnai su ieškovu atsiskaitė pagal pradinę darbų sąmatą patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir Šalių duoti paaiškinimai. Todėl, pirmos instancijos teismo Sprendimas - ieškovui iš atsakovų priteisti 3113,99 Eur sumą yra nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas.
Šalies argumentai
19. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3765,96 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovai savo reikalavimą grindė statybos darbus atliekančios įmonės UAB „Seiresta“ 2017-10-09 sudaryta sąmata, kurioje remiantis 2017-06-20 eksperto S. Z. ekspertizės aktu buvo nustatyta, kiek kainuotų ištaisyti ieškovo padarytą statybinį broką. Suma pinigine išraiška sudarytų 3765.96 Eur, t.y. atsakovams tiek kainavo ištaisyti ieškovo padarytą broką, neskaitant darbų, kurių ieškovas iš viso neatliko. Taip pat, atsakovai pirmos instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ir įrodančius sumokėjimą kitiems darbuotojams, už ieškovo padaryto broko ištaisymą.
20. Atsakovų nuomone, pirmos instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio tenkinimo klausimą, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat ignoravo teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų eksperto S. Z. ir T. A. duotus paaiškinimus, todėl atsakovų atžvilgiu nepagrįstai priešieškinį tenkina tik iš dalies. Teismas Sprendime tik abstrakčiai pasisakė, kodėl vadovaujasi S. Z. vertinimu, tačiau absoliučiai nieko nepasisakė dėl teisme dalyvavusių liudytojų duotų parodymų pagrįstumo ir aktualumo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Kadangi teismo ekspertas S. Z. 2017 m. birželio 20 ekspertizės akte nurodė tik ieškovo atsakovams padaryto broko piniginę išraišką, tačiau nenurodė padaryto broko ištaisymo piniginių kaštų, įvertinant reikiamų atlikti darbų visumos, todėl atsakovai kreipėsi į statybos darbus vykdančią įmonę UAB „Seiresta“, kad būtų nustatyti atsakovams padaryto broko ištaisymo piniginiai kaštai.
22. Pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas S. Z. negalėjo paaiškinti, kokių būtent ieškovo atliktų darbų broko ištaisymo kaštai, jo nuomone, sudaro 741,83 Eur, t.y. liudytojas neįvardijo nei viso ieškovo padaryto konkretaus broko, kurį nurodė ekspertizės akte, nei darbų kainos, kurią atsakovas patyrė ištaisydamas ieškovo padarytą broką, nekonkretizavo, kokie darbai įvertinti ištaisant broką, kokios medžiagos įeina į broko ištaisymo kainą ir panašiai.
Atsiliepimas
23. Ieškovas M. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovams pirminę buto remonto sąmatą, kurios suma buvo nurodyta 4 134.47 EUR. Atsakovai buvo informuoti. kad sąmata yra preliminari, pasikeitus ar atsiradus papildomiems darbams, sumos gali keistis. Sąmatoje taip pat nurodyta, kad sąmata - preliminari.
24. Pradėjus darbus, atsakovai pradėjo reikšti papildomus pageidavimus, pavyzdžiui, vietoj preliminarioje sąmatoje numatytų parketlenčių klojimo pageidavo medžio masyvo parketo, nevykdė savo įsipareigojimų – atlaisvinti kambarius, kad būtų galima atlikti darbus, todėl darbų atlikimas užsitęsė. 2015 m. liepos 2 d. ieškovas išsiuntė atsakovams patikslinta sąmatą. 2015m. rugpjūčio 2 d. ieškovas išsiuntė atsakovams faktinę darbų sąmatą, kurioje buvo įtraukti visi ieškovo faktiškai atlikti darbai, suma – 6 557 EUR. Dalies darbų užbaigti atsakovai neleido, jie į šią sąmatą nebuvo įtraukti.
25. Jau atlikus darbus atsakovai pradėjo reikalauti mažinti darbų kainą, reikšti pretenzijas dėl nemokėjimo už darbus, kuriuos patys prašė atlikti papildomai. Dėl atliktų darbų kokybes jokių pretenzijų atsakovai nereiškė. vienintelis argumentas nemokėti už darbus buvo, neadekvati darbų kaina.
Šalies argumentai
26. Atsakovams atsisakius mokėti už atliktus darbus, ieškovas darbų priėmimo perdavimo aktą su sąmatomis išsiuntė per notarą, tačiau atsakovai neatsiskaitė, todėl dėl 4 557,00 EUR skolos ieškovas kreipėsi į teismą. 2015. liepos 8 d. avansu atsakovai buvo sumokėję 2000,00 EUR ir 2015 m. liepos 9 d. banko pavedimais.
27. Atsakovai nepagristai neigia, kad ieškovo 2015 m. kovo 15 d. atsiųsta sąmata buvo preliminari, nors pačioje sąmatoje yra nurodyta, kad sąmata preliminari.
28. Atsakovai taip pat nepagristai nurodo, kad teismas 2015 m. kovo 15 d. sąmatą ir 2015 m. rugpjūčio 2 d. el. sąmatą, kurią atsakovai vadina ieškovo asmenine, nepagristai vertina kaip lygiaverčius įrodymus. Pažymėtina, kad teismas sprendime rėmėsi teismo ekspertizės aktu. Kadangi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ieškovo atliktų remonto darbų apimčiai, kiekiui ir kainai nustatyti, teismas pagrįstai konstatavo, kad. remiantis ekspertizes aktu, ieškovui už faktiškai atliktus darbus mokėtina suma sudaro 3113.99 EUR.
29. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertas atliko vertinimą remiantis vidutine rinkos kaina, o UAB „Seiresta“·įkainiai yra nustatyti pačios įmonės nuožiūra, todėl teismas rėmėsi eksperto išvada.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
31. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties kainą ir jos nustatymą bei vartojimo rangos šalių teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.
32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo sudarytą rangos sutartį, šios sutarties sudarymo aplinkybes, atliktų darbų pobūdį bei paskirtį ir sutarties šalių specifiką, tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo rangos santykius ir, vertindamas šalių veiksmus, vykdant sutartį, taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas. Dėl tokio šalių santykių, kurių vykdymo metu kilo šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas, vertinimo ginčo nėra. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovo atliktų darbų kainos, jos nustatymo tinkamumo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl darbų kainos
33. Tarp šalių ginčas kilo dėl atliktų darbų kainos ir nuostolių už darbų broką atlyginimo. Ieškovas pateikė 2015-08-02 faktinę darbų sąmatą, pagal kurią mokėtina suma už darbus yra 6557,00 Eur, su kuria apeliantai (atsakovai) nesutiko, teigdami, kad ieškovas atliko ne visus darbus, taip pat nurodė, kad su ieškovu jau visiškai atsiskaityta pagal pradinę 2015-03-15 sąmatą – sumokėta 4500,00 Eur.
34. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Byloje buvo atliekama Remonto darbų kainos ekspertizė. 2017-06-20 teismo ekspertizės akte (b.l. 113, t. 1) pateiktos išvados, jog nei 2015 m. kovo 15 d. pradinėje numatomų darbų sąmatoje, nei 2015 m. rugpjūčio 2 d. atliktų darbų faktinėje sąmatoje numatyti darbai ir jų apimtys neatitinka faktiškai atliktiems darbams. 2015 m. rugpjūčio 2 d. atliktų darbų faktinėje sąmatoje numatyti darbai yra labiau atitinkantys faktiškai atliktiems darbams negu darbai, numatyti 2015 m. kovo 15 d. pradinėje numatomų darbų sąmatoje. Lyginant su faktiškai atliktų darbų kiekiais, 2015 m. rugpjūčio 2 d. atliktų darbų faktinėje sąmatoje faktiškai neatlikti yra tokie darbai: „Seno lango išmontavimas“ neatlikti darbai; „G/K pertvara“ (sienos aptaisymas OSB (orientuotų skiedrų plokštė) ir GKP (gipso kartono plokštė) ant metalinio karkaso) neatlikta 0,09 m²; „G/K lubos“ neatlikta 6,59 m²; „Sienų dažymas“ neatlikta 17,66 iri²; „Glaistymo kampų statymas“ neatlikta 2,22 m²; „Angokraščių dažymas“ neatlikta 5,06 m¹; „OSB plokštės klojimas“ neatlikta 2,49 m²; „Parketlenčių klojimas“ (parketas) neatlikta 2,49 m²; „Parketo lakavimas 2 kart. gruntuojant“ neatlikta 2,49 m². Teismo ekspertizės metu teismo ekspertui nepavyko vienareikšmiškai nustatyti būtent ieškovo atliktų darbų kiekius tokiems remonto darbams: „Elektros instaliacija 1 etapas (taškas) (vieno taško įrengimas be prietaiso montavimo)“; „Elektros instaliacija 2 etapas (taškas) (prietaiso sumontavimas)“; „Plintusų klijavimas, lakavimas“; nei 2015 m. kovo 15 d. pradinėje numatomų darbų sąmatoje, nei 20l5 m. rugpjūčio 2 d. atliktų darbų faktinėje sąmatoje numatytų darbų įkainiai neatitinka rinkos kainą. Dalis darbų įkainių viršija rinkos kainą, dalis įkainių yra žemiau už rinkos kainą (žr. 2.12-2.13 pav.). Teismo ekspertizės metu teismo ekspertui, nepavyko tiksliai nustatyti vidutinį rinkos įkainį tokiems darbams: „Elektros instaliacija 1 etapas (taškas) (vieno taško įrengimas be prietaiso montavimo)“ (teismo ekspertizės metu nepavyko tiksliai apskaičiuoti rinkos įkainį, nes minėtame įkainyje ieškovo sąmatoje yra įskaičiuotas ei. dėžučių montavimas ir ei. kabelio tiesimas, kuris yra matuojamas metrais bet ne taškais, kaip yra sąmatoje ir to neužtenka tam, kad tiksliai apskaičiuoti tokių darbų rinkos kainą); „Seno lango išmontavimas“; „Virtuvės surinkimas“ (teismo ekspertizės metu nepavyko tiksliai nustatyti darbų apimtį, o sąmatoje nurodytas kiekis „1“ nėra pakankamas, kad galima būtų tiksliai apskaičiuoti darbų įkainį); „Bute esančių baldų ir kt. daiktų perstatymas“ (teismo ekspertizės metu nepavyko tiksliai nustatyti darbų apimtį, o sąmatoje nurodytas kiekis „1.0“ nėra pakankamas, kad galima būtų tiksliai nustatyti darbų įkainį)“.
36. Remiantis ekspertizės aktu pagal pateiktą 2015-08-02 faktinę darbų sąmatą ir joje nurodytus atliktus darbus mokėtina suma 5428,99 Eur, skaičiuojant pagal vidutinę rinkos kainą (ekspertizės akto 15-16 psl.). Atitinkamai ekspertizės akte nustatyti sąmatoje nurodyti, tačiau neatlikti darbai – elektros instaliacija 1 etapas, elektros instaliacija 2 etapas, plintusų klijavimas ir lakavimas (ekspertizės akto 12-13 psl), kurių bendra vidutinė rinkos kaina yra 315,00 Eur (ekspertizės akto 15 psl.). Ši suma pagrįstai atimta iš sumos mokėtinos už darbus, todėl ieškovui mokėtina suma sudaro 5113,99 Eur (5428,99 – 315).
37. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties, tai apsunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys turėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus ir sąmatas, sprendė, jog buvo sudarytos pradinė (preliminari) 2015 m. kovo 15 d. darbų sąmata už 4134,47 EUR, (b.l. 6), 2015 m. liepos 2 d. patikslinta už 6896 EUR (b.l. 9), ir galutinė – 2015 m. rugpjūčio 2 d. už 6557 EUR(b.l. 11). Kaip jau minėta, remiantis ekspertizės aktu pagal pateiktą 2015-08-02 faktinę darbų sąmatą ir joje nurodytus atliktus darbus mokėtina suma 5428,99 Eur. Iš esmės, tarp nurodytų sąmatų verčių ir eksperto nustatytos darbų kainos koreliacija siekia apie 1000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir atlikęs ekspertizę, turėjo pagrindą spręsti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl maksimalios 5428,99 Eur kainos už statybos darbus, kad ši vartojimo rangos sutarties kaina sutarties vykdymo metu pasiekė šalių susitarimu įtvirtintą maksimalią 5428,99 Eur ribą. Taigi pirmosios instancijos instancijos teismas išaiškino šalių susitarimo dėl kainos turinį, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties turinio aiškinimo taisyklių.
Dėl avanso
38. Apeliantai byloje įrodinėjo, jog su ieškovu M. G. yra visiškai atsiskaitę. Apeliantai ieškovui M. G. jau yra sumokėję 2 000 eurų sumą (2015-07-08 ir 2015-07-09 atlikti dveji mokėjimo pavedimai po 1 000 euru) bei grynaisiais pinigais sumokėta daugiau nei 2 500 eurų (2015 m. balandžio mėn. duota 500 eurų ir 2015 m. rugpjūčio mėn. - 2 000 eurų). Tokiu atveju, apeliantai (atsakovai) ieškovui yra sumokėję 4 500 eurų, daugiau nei yra numatyta 2015-03-15 darbų sąmatoje.
39. Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovai ieškovui sumokėjo pavedimais Nr. 458 ir Nr. 461 viso 2000,00 Eur. Atsakovai teigia, kad ieškovui grynais pinigais perdavė dar 2500 Eur – 500 Eur perdavė 2015 m. balandžio mėnesį, 2000 Eur perdavė 2015 m. gegužės mėnesį, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai į bylą nepateikė (CPK 12, 178 str.). Ieškovas nurodytų grynųjų pinigų sumokėjimo faktą kategoriškai neigia. Atsakovai 2000 Eur perdavimo faktui patvirtinti remėsi liudytojos Galdikienės parodymais, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko kartu su atsakovę į remontuojamą butą, kur matė, kaip atsakovė perduoda ieškovui voką.
40. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
41. Vertindama skundo teiginius dėl apeliantų 2500 Eur avansinės įmokos dalies sumokėtos grynais pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Liudytoja Galdikienė nurodė, kad atsakovė jai minėjo, jog veža didelę pinigų sumą, tačiau to, kas buvo voke, t.y. pačių pinigų, liudytoja nematė, ji matė tik voko perdavimo faktą. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė (CPK 185 straipsnis), jog liudytoja nematė nei pinigų, nei jų konkrečios sumos perdavimo ieškovui fakto (matė tik perduodamą voką), taip pat įvertinęs tai, jog jokių kitų neginčijamų įstatymo leistinų įrodymų apie atsakovų minėtų 2000 Eur perdavimo ieškovui faktą byloje nėra, taip pat nėra jokių įrodymų ir apie 500 Eur perdavimą, teismas atsakovų nurodomą aplinkybę dėl 2500 Eur sumokėjimo grynaisiais pinigais, pagrįstai laikė neįrodyta.
Dėl rangovo atliktų darbų trūkumų.
42. Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3765,96 Eur nuostolių atlyginimo už ieškovo nekokybiškai atliktus darbus. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
43. Šioje byloje atlikta teismo ekspertizė, kurioje buvo įvertintos ir remonto broko ištaisymo kainos. Minėtame akte teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ieškovo realiai atliktų pagal 2015- 03-15 ir 2015-08-02 sąmatas statybos remonto darbų atsakovų bute esančiame A. S. g. 5-6 Vilnius, broko ištaisymo vidutinė rinkos kaina yra 741,83 Eur (ekspertizės akto 30 psl.). Atsakovai teisme pateikė UAB „Seiresta“ 2017-10-09 sąmatą, sudarytą statybos darbams statybiniam brokui ištaisyti, pagal kurią broko ištaisymo kaina yra 3765,96 Eur.
44. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
45. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
46. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
47. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į eksperto S. Z. ir liudytojo T. A. paaiškinimus dėl sumų skirtumo, kuris susidarė todėl, kad teismo ekspertas atliko vertinimą remiantis vidutine rinkos kaina, tuo tarpu UAB „Seiresta“ nurodyti įkainiai yra nustatyti pačios įmonės nuožiūra, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog teismo eksperto S. Z. kompetenciją nekelia abejonių, nes S. Z. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, teismas nustatydamas atliktų nekokybiškai remonto darbų vertę, pagrįstai vadovavosi 2017-06-20 Teismo ekspertizės akto išvadomis ir atsakovams iš ieškovo priteisė 741,83 Eur už remonto broko ištaisymą.
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
50. Kiti apeliantų skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas M. G. pateikė teismui duomenis apie patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), t.y. po 300 eurų iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
apeliantų (atsakovų) G. R. ir G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovui M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų G. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 600 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. po 300 eurų iš kiekvieno.