- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-25-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06762-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- R. U.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-743-841/2023 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 10200,00 Eur skolos, 5 procentų palūkanas nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2019-10-09 iki 2022-10-09, iš viso 1530,00 Eur, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 11730,00 Eur skolos sumos nuo ieškinio padavimo iki visiško prievolės įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovas susitarė, kad bus įteisinta ir išpirktas iš valstybės ieškovo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 1992-08-15 sumokėtus investicinius čekius 28,46 Eur ir parduotas įgaliojime nurodytam asmeniui pagal turto rinkos vertę. 2017-08-22 buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo ieškovas įgaliojo atsakovą atlikti visus veiksmus dėl žemės sklypų išpirkimo ieškovo vardu bei juos parduoti pirkėjui M. R.. Įgaliojimo terminas buvo nustatytas iki 2022-08-22, tačiau atsakovas nei anksčiau, nei pasibaigus įgaliojimo terminui jokios ataskaitos apie įvykdytus įgaliojime veiksmus nepateikė, pinigų, gautų už ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurį pardavė pagal įgaliojimą, nesumokėjo. Priešingai, vengė kontakto, nebendravo ir nebendradarbiavo, į telefoninius skambučius neatsiliepė.
3. Ieškovas nurodė, jog 2022 m. vasarą pamatė, kad jam priklausantis žemės sklypas yra pardavinėjamas (buvo skelbimas) ir suprato, kad atsakovas išpirko iš valstybės žemės sklypą ir jį pardavė pagal įgaliojimą. Ieškovas bandė susisiekti su atsakovu telefonu, pasidomėti, kada jis planuoja ieškovui sumokėti už parduotą žemės sklypą, tačiau atsakovas neatsiliepė, jokių dokumentų ir/ar pinigų neperdavė.
4. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą, kuriuo buvo pateikta 2019-10-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, išpirko iš valstybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10200,00 Eur pagal VĮ Registrų centro vertinimą. Remiantis šios sutarties 3.2. punktu, žemės sklypas ieškovui buvo parduotas už 9828 investicinius čekius, sumokėtus į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pagal 1992-08-15 mokėjimo pranešimą Nr. 4106. Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo vardu sudarė atsakovas, veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą.
5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neperdavė jam minėtos pirkimo-pardavimo sutarties dokumentų, neinformavo apie jos sudarymą ir, veikdamas pagal įgaliojimą, žemės sklypą 2019-10-09 pardavė M. R.. 2019-10-09 sudaręs ieškovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, veikdamas pagal 2017-08-22 išduotą įgaliojimą, nesuderinęs kainos, atsakovas ieškovo turtą pardavė už mažesnę nei turto rinkos vertę, pardavė už 10000,00 Eur ir, kaip įgaliotas asmuo, pasirašė, kad šiuos pinigus gavo prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau su ieškovu neatsiskaitė iki šiol. Parduoto turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą buvo 10200,00 Eur, todėl atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, turto negalėjo parduoti už mažesnę nei rinkos vertė, o tai padaręs savo rizika, turi atlyginti nuostolius ir sumokėti ieškovui už jo vardu parduotą žemės sklypą jo vidutinės rinkos vertę – 10200,00 Eur.
6. Ieškovas pažymėjo, kad nei įgaliojime, nei jo pasirašymo metu kaina nebuvo suderinta, buvo kalbama apie turto rinkos vertę, ir turtą pardavus M. R., kuris yra įgaliotinio R. R. sūnus, už mažesnę nei VĮ Registrų centro masinio vertinimo vertę, kuri paprastai žymiai mažesnė už realią vidutinę rinkos vertę, ši turto pardavimo kaina akivaizdžiai yra neprotinga, dėl tokios kainos šalys nesitarė ir nebuvo susitarusios. Be to, buvo siekiama pridengti vieną sandorį kitu, tai matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, iš kurio nustatyta, kad tik pardavus ieškovo žemės sklypą M. R., pastarasis 2019-11-07 šį žemės sklypą perleido UAB „Raitransa“, kurios vadovu yra M. R., taip siekdamas turtą perleisti dar kitiems asmenims, kad šio nesąžiningo sandorio negalėtų ginčyti ieškovas.
7. Ieškovas nurodė, kad atsakovui sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir neatsiskaitė (nesumokėjo pinigų ir neperdavė dokumentų, nepateikė ataskaitos), ieškovas tapo kreditorius atsakovo atžvilgiu ir įgijo teisę reikalauti palūkanų už piniginės prievolės neįvykdymą, todėl nuo 10200,00 Eur sumos mokėtinos 5 proc. metinės palūkanos. Ieškovas, turėdamas teisę į palūkanas, skolininkui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, prašo priteisti 1530,00 Eur (5 proc. x 36 mėn.) palūkanas už laikotarpį nuo 2019-10-09 iki 2022-10-09, bei priteisti 5 proc., procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi.
8. Ieškovas nurodė, kad 2022-10-25 kreipėsi į atsakovą su pretenzija raštu. 2022-11-04 atsakymu atsakovas su pretenzija nesutiko, atvykęs į namus pas ieškovą, gąsdino, kad niekas jam tokių pinigų nemokės, aiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik šiomis dienomis, nors tai yra akivaizdus melas. Atsakyme į pretenziją savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad pirkėjas M. R. ieškovui sumokėjo pinigus prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Telefonu atstovei atsakovas teigė, kad pats galimai mokėjo pinigus, kiek neatsimena, tačiau vėliau savo aiškinimą keitė. Tokie atsakovo nesąžiningi veiksmai akivaizdžiai parodo siekį išvengti piniginės prievolės mokėjimo ieškovui.
9. Ieškovas nurodė, kad apie 2019 m. sudarytus pagal įgaliojimą sandorius sužinojo tik pasibaigus įgaliojimo terminui, kai buvo išreikalauti duomenys iš atitinkamų institucijų, o iš įgalioto asmens jokių ataskaitų ir/ar duomenų apie sudarytus sandorius niekada nėra gavęs ir jokių mokėjimų už jam priklausantį turtą taip pat nėra gavęs. Iš institucijų gautų dokumentų matyti, kad visi sandoriai sudaryti dar 2019 m., be to, atsakovo parduotas ieškovo žemės sklypas (0,1500 ha) šiuo metu yra padalintas į du atskirus sklypus ir vienas iš šių atidalintų sklypų yra pardavinėjamas. Sandoriai sudaryti su artimaisiais giminaičiais, taigi atsakovas patyrė išskirtinai tik naudą, tačiau atsiskaityti su ieškovu nuo 2019 m. net neketina. Ieškovas akcentavo, kad atsakovas neįvykdė įstatyminės pareigos atsiskaityti atstovaujamajam apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
Atsiliepimas
10. A. R. R. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. liepos mėn. jis su savo sūnumi M. R. pradėjo ieškoti žemės sklypo šalia atsakovo turimo žemės sklypo adresu (duomenys nesklbtini). Atsakovo draugas E. R. pasakė, kad gretimas žemės sklypas galimai gali priklausyti ieškovui. E. R. atsakovo prašymu suorganizavo susitikimą su ieškovu, kuris įvyko 2017-08-19. Susitikime dalyvavo E. R., ieškovas, atsakovo sūnus M. R. ir atsakovas. Atsakovas susitikimo metu su ieškovu sutarė, kad jis parduos atsakovui turimą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 10000,00 Eur. 2017-08-21 vėl visi susitiko aptarti žemės sklypo pardavimo sąlygas ir sutarė, kad pirkėjas bus M. R.. Tada atsakovo sūnus M. R., matant E. R., perdavė ieškovui 10000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos jis perskaičiavo ir įsidėjo į kišenę. Tada atsakovas paskambino notarei ir susitarė laiką, kada galima atvykti sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2022-08-22 visi nuvyko pas notarę. Ieškovas padavė notarei turimus žemės sklypo dokumentus, kad būtų parengta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau notarė, peržiūrėjusi ieškovo turimus dokumentus, nurodė, kad ji sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negali, nes ieškovas nėra iki galo susitvarkęs žemės įsigijimo iš valstybės dokumentų, reikia atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir t.t. Kadangi ieškovas ketino išvažiuoti dirbti į užsienį, o žemės dokumentų sutvarkymas užtrunką ilgai, tai notarė pasiūlė ieškovui išduoti įgaliojimą, kad atsakovas galėtų sutvarkyti žemės dokumentus ir be jo, įsigyti žemės sklypą už sutartą 10000,00 Eur sumą. Ieškovas su tokiu notarės pasiūlymu sutiko. Kadangi žemės pirkėjas M. R. pats su savimi negalės sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tai įgaliojimą notarė išdavė atsakovui.
12. Atsakovas nurodė, kad ieškovas išdavė tokio turinio įgaliojimą: „Aš, R. U., įgalioju R. R., Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išpirkti iš Valstybės žemės sklypą, esantį (esančius) Lietuvos Respublikos teritorijoje, sumokėti pinigus, pasirašyti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo aktą, įregistruoti Valstybinės įmonės registrų centre, gauti išrašus apie Nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre, atlikti geodezinius matavimus, pasirašyti planus, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, daryti mano vardu pareiškimus, už mane pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; savo nuožiūra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parduoti išpirktus iš Valstybės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat bet kuriuos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra aptarti visas esmines ir neesmines pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, sudaryti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, savo nuožiūra gauti pinigus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pasirašyti planus, atstovauti mano interesams Valstybės įmonėje Registrų centras, notarų biure, visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, bei leidimus, daryti mano vardu pareiškimus, už mane pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimas galioja iki 2022m. rugpjūčio 22 d.“. Atsakovas, gavęs tokio turinio įgaliojimą, pradėjo tvarkyti žemės sklypo išpirkimo dokumentus, o kadangi žemės sklypas buvo apleistas ir apaugęs krūmais, tai kartu su sūnumi jį išvalė. Kai tik buvo sutvarkyti žemės sklypo pardavimo dokumentai, 2019-10-09 pas notarę buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią žemės sklypas perleistas pirkėjui M. R. už 10000,00 Eur, t. y. už tą sumą, kurią pirkėjas M. R. sumokėjo pačiam žemės sklypo pardavėjui ieškovui R. U. 2017-08-21 pas E. R. namuose. Kadangi pinigai pirkėjo buvo sumokėti dar iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai notarinėje sutartyje buvo nurodyta, kad „Nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo kainą Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui, prieš pasirašant šią sutartį“.
13. Atsakovas pažymėjo, jog visada atsiliepdavo į ieškovo skambučius ir informuodavo apie eigą, o kai buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat informavo, kad viskas yra sutvarkyta. Ieškovas nei atsakovui, nei pirkėjui dėl sudaryto sandorio jokių pretenzijų neturėjo, taip pat nekalbėjo, kad jis nebūtų gavęs 10000,00 Eur už parduotą žemės sklypą. Įgaliojimo galiojimo laikotarpyje nuo 2017-08-22 iki 2022-08-22 ieškovas jokių pretenzijų dėl pinigų sumokėjimo nebuvo pareiškęs. Apie tai, kad atsakovas esą neperdavė jam 10000,00 Eur sumos, sužinojo tik 2022 m. spalio mėn., kai gavo pretenziją, į kurią 2022-11-04 atsakė, kad nesutinka, nes pinigus už parduotą žemės sklypą ieškovas gavo iš pirkėjo M. R. dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.
14. Atsakovas nurodė, jog jis, kaip atstovas, pagal išduotą įgaliojimą tinkamai įvykdė įgaliojime numatytus teisinius veiksmus, t. y. ieškovo vardu iš valstybės išpirko žemės sklypą, išpirktą žemės sklypą pardavė ieškovo nurodytam pirkėjui M. R., pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant 10000,00 Eur kainą, kurią ieškovas asmeniškai gavo dar prieš pasirašant šią sutartį. Kadangi atsakovas iš pirkėjo M. R. jokių pinigų už parduotą žemės sklypą negavo, tai ir neturi nieko grąžinti ieškovui.
15. Atsakovas nurodė, kad 2019-10-09 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir ieškovas jos neprašo pripažinti negaliojančia. Sutartyje numatyta, kad žemės sklypo pardavimo kaina yra 10000,00 Eur. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo didesnę sumą, nei numatyta galiojančioje pirkimo-pardavimo sutartyje, yra visiškai nepagrįstas.
16. Atsakovas pažymėjo, jog įstatyme nenumačius, kokiu būdu turi būti teikiamos ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą, atsakovas galėjo rinktis vieną iš įstatyme numatytų jų teikimo būdų, t. y. žodžiu. Ieškovas pavedimo galiojimo metu pretenzijų dėl ataskaitų neteikimo ar netinkamo teikimo nereiškė, tokių įrodymų byloje nėra, o tai reiškia, kad tai atitiko šalių valią. Liudytojai E. R. ir M. R. gali patvirtinti, jog su ieškovu buvo sutarta, kad žemės sklypo kaina yra 10000,00 Eur, kad ieškovas asmeniškai yra gavęs už parduotą žemės sklypą 10000,00 Eur sumą dar iki pasirašant žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas, teikdamas tokio pobūdžio ieškinį, siekia antrą kartą gauti pinigus už parduotą žemės sklypą ne tik iš pirkėjo M. R., bet ir iš atsakovo, kaip atstovo.
17. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2019-10-09 iki 2022-10-09, nes atsakovas esą neatsiskaitė su ieškovu, nors tai padaryti turėjo 2019-10-09. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovas, išduodamas įgaliojimą, nenumatė termino, per kiek laiko nuo sandorio sudarymo atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu pagal išduotą įgaliojimą. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasis įstatyme numatyta nuostata, būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.764 straipsnio 4 dalimi, kad tik pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį. Kadangi šiuo atveju pavedimo santykiai pagal išduotą įgaliojimą baigėsi tik 2022-08-22, tai ieškovas galėtų nuo šios datos reikalauti mokėti palūkanas už laiku neperduotą turtą ar pinigus, t. y. viską, ką jis yra gavęs vykdydamas ieškovo pavedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo R. R. ieškovui R. U. 10200,00 Eur, 1530,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11730,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1164,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
19. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas bendravo su jam įgaliojimą išdavusiu asmeniu. Teismas pažymėjo, jog nors įgaliojime užfiksuota, kad įgaliotinis veikia savo nuožiūra, tačiau reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra įrašyta į įgaliojimo tekstą.
20. Teismas nurodė, jog atsakovas pripažino, kad praeityje yra turėjęs nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, tad jam neabejotinai turėjo būti suprantama, kad tokius juridinius faktus, kaip didelės pinigų sumos perdavimą, siekiant išvengti ginčų ateityje, būtina tinkamai ir laiku įforminti, tačiau jis to nepadarė, todėl turi pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą.
21. L. M. R. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip asmens, turinčio tiesioginį suinteresuotumą dėl palankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimo. Vertindamas liudytojo E. R. parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu jis nepatvirtino visų atsakovo nurodytų aplinkybių.
22. Teismas sprendė, jog pripažinti aplinkybę neginčijamai įrodyta, kad 10000,00 Eur sumą už žemės sklypą atsakovas sumokėjo ieškovui grynaisiais pinigais dar iki 2017-08-22 įgaliojimo patvirtinimo pas notarę, byloje esančių įrodymų neužtenka.
23. Teismas sprendė, kad susitarimas atsiskaityti tik atlikus žemės sklypo įteisinimo, išpirkimo ir pardavimo procedūras yra labiau tikėtinas, nei išankstinis fiksuotos pinigų sumos sumokėjimas grynaisiais pinigais, to neįforminus jokiu rašytiniu susitarimu, esant pakankamai neapibrėžtai situacijai, nes žemė tuo metu vis dar priklausė valstybei.
24. Teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną faktą, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti atstovaujamam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga), todėl ieškinys tenkintinas ir priteistina 10200,00 Eur suma, kuri turėjo būti perduota už parduotą žemės sklypą.
25. Teismas pažymėjo, kad priteistinos sumos dydis nustatytas įvertinus atsakovo parduoto turto rinkos vertę, nes atsakovas, negavęs ieškovo sutikimo, neturėjo teisės parduoti turto už mažesnę nei rinkos kainą, o tai padaręs savo rizika, turi pareigą atlyginti nuostolius.
26. Teismas nurodė, jog nors įgaliojimas buvo išduotas penkerių metų laikotarpiui, tačiau įgaliotas asmuo visus įgaliojime numatytus veiksmus atliko ir jame numatytą rezultatą (žemės sklypo pardavimą) pasiekė 2019-10-09, kai buvo sudarytas turto pardavimo sandoris, todėl būtent nuo šio termino, o ne nuo įgaliojimo pabaigos, jam kilo turto perdavimo pareiga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
27. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) R. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Atsakovas, kaip ieškovo atstovas, pagal išduotą įgaliojimą tinkamai atliko visus veiksmus, kurie buvo numatyti išduotame įgaliojime, t. y. išpirko žemės sklypą iš valstybės, jį sutvarkė ir perleido įgaliojime nurodytam asmeniui M. R. už tą kainą, kurią susitarė žemės sklypo pirkėjas su pardavėju, ir kurią pirkėjas M. R. tiesiogiai perdavė ieškovui (pardavėjui) 2017-08-22 pas E. R.. Atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas asmuo, jokių pinigų iš žemės sklypo pirkėjo M. R. negavo, nes juos ieškovui perdavė tiesiogiai pirkėjas dar prieš atsakovui išduodant įgaliojimą. Teismas nenustatė fakto, kad atsakovas už parduotą žemės sklypą paties ieškovo nurodytam asmeniui būtų iš jo gavęs kokią nors pinigų sumą. Kadangi atsakovas nieko negavo vykdydamas pavedimo sutartį, tai nieko ieškovui ir neturi grąžinti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.764 straipsnio 4 dalį ir iš atsakovo visiškai nepagrįstai priteisė 10200,00 Eur. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė visas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Pasibaigus pavedimo sutarčiai atsakovas įgaliotojui ataskaitos nepateikė, nes nemanė, kad tai yra reikalinga, nes realus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas dar 2017-08-22, kai ieškovui žemės sklypo pirkėjas sumokėjo grynaisiais pinigais 10000,00 Eur, o ieškovas išdavė įgaliojimą, kuris suteikė teisę atsakovui elgtis savo nuožiūra. Vien ataskaitos nepateikimas nesukelia įgaliotam asmeniui teisinių pasekmių, nes ieškovas per visą įgaliojimo galiojimo laikotarpį neprašė pateikti ataskaitos, kadangi jam išdavus įgaliojimą, jis buvo praradęs interesą ir manė, kad žemės sklypas parduotas, pinigai iš pirkėjo gauti.
27.3. Teismas negalėjo padidinti žemės sklypo kainos ir iš atsakovo priteisti daugiau, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina yra nurodyta, negavus ieškovo sutikimo. Tai neatitinka tiesos, nes ieškovas įgaliojime aiškiai išreiškė savo valią ir nurodė, kad atsakovas gali savo nuožiūra aptarti visas esmines ir neesmines pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, netgi savo nuožiūra gauti pinigus. Tai aplinkybė, jog žemės sklypas parduotas ne už nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą rinkos kainą, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas veikė ne pagal įgaliojime nurodytas sąlygas ir jas pažeidė.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. U. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo skirtingas aplinkybes, nei davė paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Atsakovo parodymai nenuoseklūs, jis negali nuosekliai patvirtinti aplinkybių, kad pinigai už žemę buvo sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
28.2. Nors atsakovas neigia savo, kaip įgalioto asmens, prievoles įgaliotiniui, neigia tai, kad turi atsiskaityti pagal suteiktą įgaliojimą ir perduoti viską, ką yra gavęs pagal įgaliojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios savo pareigos atsakovas neįvykdė ir neperdavė nei pinigų, kuriuos gavo pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį (arba turėjo gauti, nes sandoris buvo sudaromas su sūnumi), nei dokumentų, kuriuos gavo atlikdamas įgalioto asmens pareigas.
28.3. Akivaizdu, kad šalys negalėjo 2017 metais, nesant jokių žemės sklypo dokumentų (net įgaliojime nurodyti keli adresai), žinoti žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, būsimos po dviejų metų, ir atsakovas, būdamas verslininkas ir ne kartą turėjęs nekilnojamojo turto sandorių, nebūtų mokėjęs tokios kainos, net nepaimdamas jokio rašytinio dokumento. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas su atsakovu susitarė, jog šis atsiskaitys tik po to, kai sutvarkys žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir jį parduos.
Atsiliepimas
28.4. Atsakovas teigia, kad parduodamas žemės sklypą už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė, veikdamas pagal įgaliojimą, neturėjo gauti sutikimo iš ieškovo, nes vertė skiriasi tik 200,00 Eur, tačiau jis akivaizdžiai nesilaikė įgalioto asmens pareigų, veikdamas pagal įgaliojimą. Po 2017 metų jis visai nebendradarbiavo su ieškovu, nei dėl informacinės pareigos vykdymo, nei dėl kainos, kuri negalėjo būti mažesnė nei vidutinė rinkos vertė, ir akivaizdžiai veikė priešingai ieškovo interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
30. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-22 R. U. įgaliojo R. R. išpirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (esančius) Lietuvos Respublikos teritorijoje, sumokėti pinigus, pasirašyti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo aktą, įregistruoti VĮ Registrų centre, gauti išrašus apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, atlikti geodezinius matavimus, pasirašyti planus, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, daryti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; savo nuožiūra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parduoti išpirktus iš valstybės žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bet kuriuos žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ar jų sankirtoje, pirkėjui M. R., savo nuožiūra aptarti visas esmines ir neesmines pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, sudaryti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, savo nuožiūra gauti pinigus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pasirašyti planus, atstovauti jo interesams VĮ Registrų centre, notarų biure, visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus bei leidimus, daryti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimo terminas iki 2022-08-22.
31. 2019-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (pardavėjas), ir R. U., atstovaujamas R. R. (pirkėjas), sudarė sutartį, kuria pardavėjas pirkėjui už 9828 Eur investicinių čekių (28,46 Eur ꞊ 9828 investicinių čekių), sumokėtų į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pagal 1992-08-15 mokėjimo pranešimą Nr. 4106, pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
32. 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi R. U., atstovaujamas R. R. (pardavėjas), ir M. R. (pirkėjas) sudarė sutartį, kuria pardavėjas pirkėjui už 10000,00 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2. punkte užfiksuota, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį.
33. 2019-10-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), M. R. pardavė UAB „Raitransa“. Turtą pardavęs ir įmonės, įsigijusios turtą, direktorius yra tas pat asmuo – M. R..
34. 2022-10-14 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10200,00 Eur.
35. 2022-11-04 R. R. atsakyme į 2022-10-25 pretenziją, kuria buvo prašoma sumokėti 10200,00 Eur už parduotą žemės sklypą, 1020,00 Eur palūkanas ir 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, nurodė, jog nėra skolingas, nes 10000,00 Eur sumą sklypo pirkėjas M. R. sumokėjo tiesiogiai R. U. dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl parduoto žemės sklypo jau daugiau kaip trejus metus R. U. nei jam, nei M. R. jokių pretenzijų neturėjo nei dėl pardavimo kainos, nei dėl pinigų sumokėjimo ir, reikalaudamas antrą kartą sumokėti, elgiasi nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturtėti.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.764 straipsnio 4 dalį. Atsakovas, kaip ieškovo atstovas, pagal išduotą įgaliojimą tinkamai atliko visus veiksmus, kurie buvo numatyti išduotame įgaliojime, t. y. išpirko žemės sklypą iš valstybės, jį sutvarkė ir perleido įgaliojime nurodytam asmeniui M. R. už tą kainą, kurią susitarė žemės sklypo pirkėjas su pardavėju, ir kurią pirkėjas M. R. tiesiogiai perdavė ieškovui (pardavėjui) 2017-08-22 pas E. R.. Atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas asmuo, jokių pinigų iš žemės sklypo pirkėjo M. R. negavo, nes juos ieškovui perdavė tiesiogiai pirkėjas dar prieš atsakovui išduodant įgaliojimą. Teismas nenustatė fakto, kad atsakovas už parduotą žemės sklypą paties ieškovo nurodytam asmeniui būtų iš jo gavęs kokią nors pinigų sumą. Kadangi atsakovas nieko negavo vykdydamas pavedimo sutartį, tai nieko ieškovui ir neturi grąžinti. Ieškovas išdavė įgaliojimą, kuris suteikė teisę atsakovui elgtis savo nuožiūra, o vien ataskaitos nepateikimas nesukelia įgaliotam asmeniui teisinių pasekmių, nes ieškovas per visą įgaliojimo galiojimo laikotarpį pateikti ataskaitos neprašė. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas veikė ne pagal įgaliojime nurodytas sąlygas ir jas pažeidė. Be to, teismas negalėjo padidinti žemės sklypo kainos ir iš atsakovo priteisti daugiau, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje.
37. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).
38. Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 straipsnio 1 dalis).
39. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 straipsnio 3 dalis). Įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.760 straipsnio 4 dalis). Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis).
40. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis).
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-08-22 ieškovas įgaliojo atsakovą atlikti visus veiksmus dėl žemės sklypų išpirkimo ieškovo vardu bei jų pardavimo, tarp šalių užsimezgę pavedimo teisiniai santykiai baigėsi 2022-08-22, pasibaigus įgaliojimo terminui.
42. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2019-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (pardavėjas), ir R. U., atstovaujamas R. R. (pirkėjas), sudarė sutartį, kuria pardavėjas pirkėjui už 9828 Eur investicinių čekių (28,46 Eur ꞊ 9828 investicinių čekių), sumokėtų į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pagal 1992-08-15 mokėjimo pranešimą Nr. 4106, pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi R. U., atstovaujamas R. R. (pardavėjas), ir M. R. (pirkėjas) sudarė sutartį, kuria pardavėjas pirkėjui už 10000,00 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
43. Kaip jau minėta, vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 straipsnio 3 dalis), o įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.760 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju atsakovas, atlikęs visus veiksmus dėl žemės sklypo išpirkimo ieškovo vardu bei jo pardavimo, su ieškovu nebendravo ir nebendradarbiavo, informacijos neperdavė, ataskaitos nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bendravo ir bendradarbiavo su jam įgaliojimą išdavusiu asmeniu, kad teikė informaciją apie pavedimo vykdymo eigą, kad įvykdęs pavedimą, nedelsiant apie tai pranešė ieškovui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prievolė atsakovui pateikti ieškovui ataskaitą apie savo veiklą buvo kilusi tiek atlikus kadastrinius matavimus, po kurių 2019-07-11 buvo suformuotas 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2019-08-05 jį įregistravus VĮ Registrų centre, tiek 2019-10-03 ir 2019-10-09 sudarius pirkimo-pardavimo sutartis.
44. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ne tik nepateikė jokios ataskaitos apie įvykdytus veiksmus, bet ir nesumokėjo pinigų, gautų už ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurį pardavė pagal įgaliojimą. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog kaip ieškovo įgaliotas asmuo, jokių pinigų iš žemės sklypo pirkėjo M. R. negavo, nes juos ieškovui perdavė tiesiogiai pirkėjas dar prieš atsakovui išduodant įgaliojimą. Kadangi atsakovas nieko negavo vykdydamas pavedimo sutartį, tai nieko ieškovui ir neturi grąžinti.
45. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, kad 2017-08-21 visi (R. U., R. R., M. R. ir E. R.) susitiko aptarti žemės sklypo pardavimo sąlygas ir sutarė, kad pirkėjas bus M. R.. Tada atsakovo sūnus M. R., matant E. R., perdavė ieškovui 10000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos jis perskaičiavo ir įsidėjo į kišenę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad pinigus E. R. kieme ieškovui perdavė jis pats, po ko pastarasis pinigus nusinešė pasidėti namo ir tik po to visi vyko pas notarę. Liudytoju apklaustas M. R. nurodė, kad pinigus ieškovui sumokėjo būtent jis, ir ieškovas namo jų nenešė, nes visi iškart vyko pas notarę. Liudytojas E. R. nurodė, kad susitikimo pas jį kieme metu matė, kad atsakovas rankoje laikė pluoštą kupiūrų, tačiau kokią sumą nežino, ar jie buvo perduoti ieškovui taip pat nežino, pinigų perdavimo momento nematė, perdavimo fakto patvirtinti negali.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus bei civilinės bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės padaryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą, kad dar iki 2017-08-22 įgaliojimo patvirtinimo pas notarę ieškovui už žemės sklypą buvo sumokėta 10000,00 Eur suma grynaisiais pinigais. Į bylą nepateikta jokių tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų, o atsakovo bei liudytojų parodymai nėra pakankami neginčijamam pinigų sumokėjimo faktui konstatuoti. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, šalys sudarydamos susitarimą, nesant žemės sklypo kadastrinių matavimų, tiksliai nežinojo nei sklypo dydžio, nei jo rinkos vertės, negalėjo numatyti, kiek laiko užtruks visų dokumentų sutvarkymas, negalėjo prognozuoti žemės kainos dinamikos, todėl susitarimas atsiskaityti tik atlikus žemės sklypo įteisinimo, išpirkimo ir pardavimo procedūras labiau tikėtinas, nei išankstinis fiksuotos pinigų sumos sumokėjimas grynaisiais pinigais, to neįforminus jokiu rašytiniu susitarimu, esant pakankamai neapibrėžtai situacijai.
47. 2022-10-14 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10200,00 Eur. 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi R. U., atstovaujamas R. R. (pardavėjo), M. R. (pirkėjui) nurodytą žemės sklypą pardavė už 10000,00 Eur. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (CK 6.759 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas, negavęs ieškovo sutikimo, pardavė žemės sklypą už mažesnę nei rinkos kainą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo 10200,00 Eur sumą, kuri turėjo būti perduota už parduotą žemės sklypą, kadangi atsakovas, turtą pardavęs už mažesnę nei rinkos kainą, veikė savo rizika, todėl jam kyla pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius.
48. Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis). Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną faktą, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti atstovaujamam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė visas faktines aplinkybes.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).
51. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
52. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
53. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
57. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (susipažinimas su procesiniais dokumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), joje nurodyta suma – 400,00 Eur, bei 2023-10-26 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui R. U. iš atsakovo R. R. priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.