Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.2.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2023 m. gegužės 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

dalyvaujant prokurorėms Ritai Sabaitei (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), Agnei Stankevičiūtei,

nuteistajai E. K. (S.) (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), jos gynėjai advokatei Anai Ustinovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., E. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, atliekant ją pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Kardomosios priemonės – namų areštas ir 5 000 Eur dydžio užstatas – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, namų areštas panaikintinas, o 5 000 Eur grąžintini savininkui.

R. K. pripažinta kalta padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, atliekant ją pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir 5 000 Eur dydžio užstatas – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo dienos, pradėjus vykdyti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinas, o 5 000 Eur grąžintini savininkui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui – pinigams – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o 1 228 Eur konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

E. K. pripažinta kalta padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, atliekant ją pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 20 d. 18.30 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 07.53 val. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. K. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: turėdamas tikslą pasipelnyti platindamas psichotropines medžiagas jis iki 2022 m. balandžio 20 d., apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkaudamas kartu su kaltinamąja R. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio grynasis kiekis yra 12,916 g, jas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), su tikslu šias medžiagas išplatinti parduodant jas kitiems asmenims, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., kirpyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išplatino neteisėtai parduodamas ir perduodamas psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio grynas kiekis yra 5,709 g, E. K., kurias ši neteisėtai laikė ir gabeno su savimi, siekdama šias medžiagas išplatinti parduodant kitiems asmenims, po to R. B. 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.45 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjęs, kad sulaikoma jo sugyventinė R. K., dešinės rankos mostu išmetė su savimi turėtą vieną juodos spalvos lipnia juosta apklijuotą maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio grynas kiekis 6,612 g.

2. R. K. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: turėdama tikslą pasipelnyti platindama psichotropines medžiagas ji iki 2022 m. balandžio 20 d., apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkaudama kartu su R. B., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio grynasis kiekis yra 12,916 g, jas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), su tikslu šias medžiagas išplatinti parduodant jas kitiems asmenims, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ji, būdama iš anksto susitarusi su E. K. susitikti sutartoje vietoje, 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), išplatino neteisėtai parduodama 1 g amfetamino už 9 Eur ir perduodama psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio grynas kiekis yra 5,709 g, E. K., kurias pastaroji neteisėtai laikė ir gabeno su savimi, siekdama šias medžiagas išplatinti parduodant kitiems asmenims, po to R. K. sulaikant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji išmetė rausvos spalvos krepšelį, kuriame buvo du permatomi užspaudžiami maišeliai su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio grynas kiekis yra 0,144 g ir vienas užspaudžiamas maišelis, kuris buvo užklijuotas juodos spalvos lipnia juosta, su jame esančia psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio grynasis kiekis 1,024 g.

3. E. K. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji, iš anksto susitarusi su R. K., 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., kirpyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš R. K. ir R. B. neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio grynasis kiekis yra 5,709 g, su tikslu šias medžiagas išplatinti parduodant kitiems asmenims, jas laikė prie savęs iki tol, kol 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo R. B. apeliaciniu skundu prašoma: pakeisti skundžiamą nuosprendį ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies kaip neįrodytą pašalinti psichotropinės medžiagos įgijimą; pripažinti, kad namuose psichotropinė medžiaga buvo laikoma savo reikmėms ir kvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba pripažinti, kad ši medžiaga buvo laikoma turint du tikslus – savo reikmėms ir platinimui – ir šioje dalyje nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kaip nusikaltimų sutaptį; sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

4.1. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos jam inkriminuoto amfetamino įgijimo faktinės aplinkybės – tai deklaravo ir apylinkės teismas, todėl psichotropinės medžiagos įgijimas buvo preziumuojamas, remiantis tik amfetamino radimo faktu.

4.2. Nuteistojo R. B. vertinimu, netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės lėmė klaidingas išvadas dėl psichotropinių medžiagų laikymo tikslo. Tiek nuteistasis, tiek ir jo sugyventinė vartoja amfetaminą, todėl mažai tikėtina, kad psichotropines medžiagas vartojantis asmuo jas laikytų turėdamas vienintelį tikslą – šias medžiagas platinti. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nuteistojo veiksmų vertinimui neturi reikšmės tai, jog ir pats nuteistasis su sugyventine vartoja psichotropines medžiagas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką būtina nustatyti santykį tarp psichotropinių medžiagų, skirtų platinimui ir vartojimui. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visas rastas psichotropinių medžiagų kiekis buvo skirtas tik platinimui. Kadangi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkų nusikaltimų kategorijai, o BK 260 straipsnio 1 dalyje – sunkių, esant šių nusikaltimų sutapčiai asmens padėtis nėra pabloginama, nes bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nesuprantamas, todėl neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Jame nebuvo nurodyta, kokią BK 260 straipsnyje (ar BK 259 straipsnyje) numatytą nusikalstamą veiką padarė nuteistasis. Šie straipsniai nenumato atsakomybės už psichotropinių medžiagų išmetimą, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje R. B. išmetė turėtą maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga.

4.4. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, skunde teigiama, kad nuteistojo R. B. padarytas nusikaltimas, t. y. psichotropinių medžiagų perdavimas E. K., nesukėlė žalingų padarinių, nes buvo užkardytas. Be to, po šio įvykio nuteistasis pakeitė gyvenimo būdą, nustojo vartoti psichotropines medžiagas, gauna legalias pajamas, su sugyventine R. K. augina jos du nepilnamečius vaikus. Nuteistojo vertinimu, jam paskirtos bausmės griežtumas gali negrįžtamai nutraukti jo socialinius bei ekonominius santykius.

5. Nuteistosios R. K. apeliaciniu skundu prašoma: pakeisti skundžiamą nuosprendį ir iš nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistoji disponavo narkotinėmis medžiagomis; pašalinti psichotropinės medžiagos įgijimą kaip neįrodytą; pripažinti, kad namuose psichotropinė medžiaga buvo laikoma savo reikmėms ir kvalifikuoti nuteistosios nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba pripažinti, kad ši medžiaga buvo laikoma savo reikmėms ir platinimui, bei nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sutaptį; patikslinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. K. parduoto amfetamino kiekio ir nustatyti iš jos gautą pinigų sumą. Skunde prašoma apeliacinės instancijos teisme apklausti E. K. ir konfiskuoti iš nuteistosios R. K. tik tokią pinigų sumą, kurią jai perdavė E. K.. Be to, nuteistosios skundu prašoma sušvelninti jai paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5.1. Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuteistoji disponavo ne tik psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, bet ir nenustatytomis ir nuosprendyje neįvardintomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau šias išvadas patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos namuose laikytas psichotropines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens, tačiau byloje nebuvo nustatytos jokios faktinės šios medžiagos įgijimo aplinkybės. Apylinkės teismas preziumavo psichotropinės medžiagos įgijimą, remdamasis amfetamino radimo faktu, o tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011).

5.2. Skunde nurodoma, kad netinkamai nustačius faktines aplinkybes, nepagrįstai buvo padaryta išvada dėl nuteistosios namuose rastos psichotropinės medžiagos laikymo tikslo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo R. B. parodymais, o padarytų išvadų nepagrindė įrodymais. Nukentėjusiosios teigimu, apylinkės teismo išvada, kad visas jos namuose rastas amfetamino kiekis buvo skirtas platinimui, reikštų, jog nuteistoji buvo atsisakiusi tikslo laikyti psichotropines medžiagas savo reikmėms, nors byloje nebuvo duomenų, kad nuteistoji būtų ketinusi nustoti vartoti amfetaminą. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti santykį tarp psichotropinės medžiagos dalies, skirtos platinimui, ir savo reikmėms skirtos dalies, o nuteistosios veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sutaptį (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Skunde pabrėžiama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokia nusikalstama veika buvo padaryta išmetant su savimi turėtas draudžiamas medžiagas netrukus iki sulaikymo. Nuteistosios vertinimu, amfetamino perdavimas E. K. neeliminuoja fakto, kad likęs psichotropinės medžiagos kiekis buvo laikomas savo reikmėms.

5.3. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyta išvada dėl E. K. parduoto amfetamino kiekio (1 g) santykio su jame nustatytu grynuoju kiekiu (5,709 g) yra nesuprantama, nes išplatintas kiekis yra mažesnis nei jame nustatytas grynasis veikliosios medžiagos kiekis.

5.4. Nuteistosios vertinimu, apylinkės teismas bausmės skyrimui nustatytas reikšmingas aplinkybes įvertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji po suėmimo tęsė kirpėjos darbą pagal verslo liudijimą, turi du nepilnamečius vaikus, kurių neaugina ir neišlaiko biologinis tėvas. Skunde remiamasi teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Pažymima, kad nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį, o jos padarytas nusikaltimas nesukėlė žalingų padarinių. Nuteistoji nustojo vartoti draudžiamas medžiagas, tęsia darbinę veiklą, gauna legalias pajamas ir iš esmės pakeitė požiūrį į gyvenimą. Nuteistosios vertinimu, jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo neabejotinai nutrūktų, be to, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl skunde nurodytos aplinkybės gali būti pripažintinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5.5. Be kita ko, skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuoti pinigai. Pažymima, kad byloje nustatyta, jog nuteistoji pardavė E. K. 1 g amfetamino už 9 Eur, tačiau nuosprendyje nuteistosios gauta suma nėra įvardinta. E. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad už 1 g amfetamino mokėdavo 6 Eur. Dėl to, nuteistosios R. K. teigimu, jos padarytos nusikalstamos veikos rezultatu galėjo būti pripažinta tik E. K. perduota suma, kiti namuose rasti pinigai buvo atidėti buto nuomos mokesčiui, o darbe rasti pinigai skirti kirpyklos savininkui.

6. Nuteistosios E. K. (S.) apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo atleisti E. K. (S.) nuo bausmės dėl ligos arba paskirti kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantė taip pat prašo paskirti teismo medicinos ekspertizę, kad nustatyti, ar ji serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų apsunkintas.

6.1. Nuteistosios skunde, remiantis kasacinio teismo praktika BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių nuteistajai paskirta bausmė būtų neteisinga. Teigiama, kad yra pagrindas nuteistajai E. K. skirti laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais. E. K. turi sutuoktinį, su kuriuo (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, o sukūrusi šeimą nuteistoji nori susilaukti vaikų, tą patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtas nuteistosios sutuoktinio D. K. raštas, kuriuo jis prašo skirti nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pabrėžiama, kad nuteistoji įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, siekia gauti pastovias pajamas, mokėti mokesčius ir išlaikyti save. Prie skundo pateikta darbdavio charakteristika pagrindžia tai, kad E. K. yra atsakinga, norinti dirbti, neturinti žalingų įpročių. Nuteistoji nepalaiko ryšių su kitais nuteistaisiais, taip siekia atsiriboti nuo darytų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste skunde cituojama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-557/2020 dėl šioje byloje nuteisto asmens atžvilgiu nustatytų išimtinių aplinkybių.

6.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistoji E. K. serga itin sunkia lėtine liga – (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina prie skundo pridėtas 2020 m. birželio 19 d. medicinos dokumentų išrašas). Nurodoma, kad dėl ligos nuteistajai reikalingas gydymas, priežiūra vykdoma kas tris mėnesius lankantis pas daktarą, kuris stebi pacientės būklę. Be to, nuteistajai reikalingi vaistai, kurių nevartojant ir nesilankant ligoninėje, nuteistosios sveikatos būklė gali pablogėti, dėl to ji gali mirti. Nuteistosios teigimu, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje būtų apsunkinta galimybė rūpintis sveikata, vykti pas gydytojus, vartoti reikiamus vaistus ir jiems užsidirbti. Dėl šių priežasčių paskirta bausmė nėra proporcinga, nes nuteistosios padaryta nusikalstama veika nėra tokio pavojingumo, dėl kurios nuteistajai reikėtų skirti bausmę, kurios atlikimas gali pasunkinti nuteistosios sveikatos būklę ar net sukelti jos mirtį.

6.3. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skunde teigiama, kad nuteistajai yra nustatyta sunki nepagydoma liga, dėl kurios paskirtą bausmę jai atlikti būtų per sunku. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257/2013, teigiama, kad nagrinėjamu atveju būtina skirti teismo medicininę ekspertizę ir nustatyti nepagydomos ligos aplinkybes, gydymą ir suderinamumą su nuteistajai paskirta bausme. Pažymima, kad nuteistoji susirgo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

7. Teismo posėdžio metu nuteistieji R. B. ir R. K. bei jų gynėja prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus – nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba pagal šio straipsnio ir BK 260 straipsnio 1 dalies sutaptį, taip pat nuteistųjų atžvilgiu pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jiems švelnesnes bausmes. Nuteistoji E. K. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atleisti nuteistąją nuo bausmės atlikimo dėl sveikatos. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, tačiau dėl R. K. apeliacinio skundo sutiko su patikslinimu, kad nuteistoji disponavo būtent psichotropinėmis medžiagomis.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

8. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausta nuteistoji E. K. ir ekspertas Janušas Rybalka (Januš Rybalko).

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji E. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 1 g narkotinių medžiagų įsigijo už 9 Eur. Buvo sutarusi dėl 20 g. Dėl to, kad sulaikymo metu buvo rasta virš 29 g, parodė, jog tą dieną buvo įsigijusi tą kiekį amfetamino ir padavusi 360 Eur. Neprisiminė, ar buvo skolinga. Taip pat nurodė, kad už 1 g mokėjo 6 Eur. Parodė, kad teisme visiškai pripažino savo kaltę; ikiteisminio tyrimo metu apklausiama geriau atsiminė nei dabar. Atsakydama į gynėjos klausimą dėl 1 g (psichotropinės medžiagos) kainos parodė, kad negali tiksliai pasakyti, turi atminties sutrikimų ir emocinės būsenos šokinėjimų; gali būti, kad už 1 g mokėjo ir 8 Eur. Pagarsinus medicininių dokumentų (past. – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus) turinį, nuteistoji nurodė, kad apie pusę metų nesilankė (duomenys neskelbtini), bet 2022 m. buvo dėl ligos gydymo įstaigoje. Pagarsinus 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. vasario 5 d. įrašus dėl lankymosi pas gydytoją (dėl reabilitacijos konsultacijų nuotoliniu būdu), nuteistoji paaiškino, kad jos liga yra gydoma vaistais, be kurių negali nė dienos, nes jų nevartojant (duomenys neskelbtini). Nuteistosios teigimu, jos liga progresuoja. Vaistai yra kompensuojami valstybės, juos kas 3 mėnesius išrašo gydytoja (7 t., b. l. 10–11).

10. Teismo posėdyje ekspertas J. Rybalka paaiškino, kad iš jam pateiktų medicinos kortelių matyti, jog nuteistajai E. K. 2022 m. (duomenys neskelbtini) būdu nustatyta (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė, sukelianti kitas nepatikslintas diagnozes, bet medicininiuose dokumentuose nenurodoma, kad (duomenys neskelbtini) būtų sukėlusi kokių nors ligų sindromą, kuris atitiktų sunkių nepagydomų ligų sąrašą, dėl kurių nuteistieji gali būti atleidžiami nuo bausmės. Nuteistajai 2020 m. nustatytas (duomenys neskelbtini), o dėl virškinimo organų ligų turi būti kepenų cirozė arba kitas variantas – kitos žarnyno ir virškinimo ligos su atitinkamais sindromais. Eksperto teigimu, faktas dėl (duomenys neskelbtini) nekeičia situacijos, o kriterijų, kurie atitiktų minėtą sąrašą E. K. atveju nenustatyta, todėl turėdama tokią diagnozę ji gali atlikti bausmę. Kiek ekspertui yra žinoma, ši liga gydoma medikamentais, ypatingos priemonės šiuo atveju nėra reikalingos (7 t., b. l. 11).

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tokia apimtimi, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

12. Iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės juo nėra ginčijama kaltė dėl jam inkriminuoto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis fakto, tačiau nuteistasis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat ginčija jam inkriminuotą psichotropinių medžiagų įgijimo požymį. Iš esmės su tomis pačiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama ir nuteistosios R. K. apeliaciniame skunde, tačiau nuteistoji skundžia ir nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jai priklausantį turtą. Be to, abiejų nuteistųjų apeliaciniais skundais prašoma sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Tuo tarpu nuteistosios K. K. apeliacinis skundas paduotas išimtinai dėl jai paskirtos bausmės, prašant nuteistąją atleisti nuo bausmės dėl ligos arba jai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus bei įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažinti įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistųjų R. B. ir R. K. apeliacinių skundų

14. Iš nuteistųjų R. B. ir R. K. pateiktų apeliacinių skundų, pirmiausia, matyti, kad jais nesutinkama su skundžiame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių aprašyme nurodytu psichotropinės medžiagos – amfetamino – įgijimo faktu.

15. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį šių medžiagų platinimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suprantamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines.

16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K- 35-1073/2019). Remiantis tokia kasacinio teismo praktika bei analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina nuteistųjų R. B. ir R. K. apeliacinių skundų argumentams, kad psichotropinės medžiagos – amfetamino – įgijimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų gynėjos argumentus dėl psichotropinės medžiagos įgijimo požymio šalinimo, pažymėjo, jog kaltinime nėra nurodyta jokių konkrečių šių medžiagų įgijimo aplinkybių, t. y. vietos, laikotarpio, asmens, iš kurio draudžiamos medžiagos buvo įsigytos, o tokio pobūdžio kaltinimas nėra tikslus ar pakankamai aiškus, todėl apsunkina galimybę gintis nuo tokio kaltinimo. Nepaisant to, R. B. ir R. K. inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimo požymis nebuvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai, kad psichotropinių medžiagų laikymo fakto nustatymas savaime nėra pakankamas šių medžiagų įgijimo požymio konstatavimui, tai sudaro pagrindą BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintą alternatyvųjį požymį – psichotropinių medžiagų įgijimą – šalinti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (įrodytomis pripažintų R. B. ir R. K. nusikalstamų veikų aplinkybės).

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnį nėra svarbūs argumentai, kad kaltininkas pats jų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas (pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai), bei tai, ar kaltininkas šias medžiagas laikė savo naudai, siekė turėti jas kaip nuosavas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-511/2017, 2K-16-942/2022). Nagrinėjamu gi atveju nekyla abejonių, kad psichotropinės medžiagos buvo nuteistųjų žinioje, dėl to laikymo požymis jiems inkriminuotas pagrįstai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aptariama nusikalstama veika laikoma baigta atlikus bent vieną BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, dėl to, įgijimo požymio pašalinimas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar baudžiamosios atsakomybės klausimui.

18. Atkreiptinas dėmesys į nuteistosios R. K. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai jai inkriminuoto disponavimo ne tik psichotropinėmis medžiagomis, bet ir narkotinėmis medžiagomis. Iš R. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, matyti, jog prieš detalizuojant konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, be kita ko, ir konkrečią neteisėtų medžiagų rūšį, kuria buvo disponuota, kaltinime nurodytas iš esmės bendrinis BK 260 straipsnio pavadinimas, t. y. nesukonkretinama, ar buvo disponuojama narkotinėmis, ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuosprendyje, priešingai nei nurodoma nuteistosios R. K. apeliaciniame skunde, nėra teigiama, kad ji disponavo, be kita ko, ir narkotinėmis medžiagomis, nes nei motyvuose, nei nusikalstamos veikos aplinkybių aprašyme disponavimas narkotinėmis medžiagomis nėra nurodytas, o nuteistoji pripažinta kalta išimtinai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu (past. – pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinto „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.) ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą amfetaminas priskiriamas psichotropinių medžiagų kategorijai).

19. Kaip matyti iš nuteistųjų R. B. ir R. K. apeliacinių skundų, jais, be kita ko, prašoma perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba pagal minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio ir BK 260 straipsnio 1 dalies sutaptį. Nuteistųjų vertinimu, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimas tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra neteisingas, nes psichotropinėmis medžiagomis jie disponavo ir savo reikmėms (patys vartojo psichotropines medžiagas).

20. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu abu nuteistieji pripažino savo kaltę. R. B. parodė, kad R. K. jo paprašė perduoti psichotropines medžiagas E. K., o šiai atėjus, jis jas E. K. perdavė (6 t., b. l. 88–89). R. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. K. iš vakaro parašė, jog nori amfetamino, todėl ji (R. K.) surado ir atsinešė į darbą, kur amfetaminą pasiėmė E. K. (6 t., b. l. 89). Be to, nuteistieji teigė, kad įvykio metu patys buvo vartojantys. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltę pripažino, išsamiai įvykio aplinkybes R. B. bei R. K. nurodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 35–39; 5 t., b. l. 35–37, 55–57, 64–65). R. B. ir R. K. parodymus, kad jie bylai aktualiu laiku vartojo psichotropines medžiagas, o kratų metu dalis rastų medžiagų buvo skirta ir jų pačių reikmėms tenkinti, patvirtina 2022 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. T-N 799/2022(01), iš kurios matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d., 08.55 val., paimtame R. K. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino (4 t., b. l. 18); 2022 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. T- N 798/2022(01), iš kurios matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. paimtame R. B. šlapime rasta amfetamino (5 t., b. l. 24).

21. Vertinamuose apeliaciniuose skunduose teisingai pažymėta, kad kaltininkas, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus – jas vartoti ir parduoti ar kitaip platinti. Tokiu atveju jo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 259 ir 260 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad veikdami bendrai R. B. ir R. K. išplatino, t. y. pardavė, o R. B. ir perdavė, E. K. 29,919 g medžiagos, kurioje nustatyta 5,709 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad psichotropinėmis medžiagomis buvo disponuojama turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (to neneigia ir nuteistieji R. B. bei R. K.). Vis tik, anksčiau išanalizuoti nuteistųjų parodymai, kuriuos patvirtina objektyvieji bylos duomenys – specialistų išvadomis nustatytos aplinkybės, kad po R. K. ir R. B. sulaikymo abiejų šlapime buvo rasta tokios psichotropinės medžiagos, kokia jie 2022 m. balandžio 20 d. neteisėtai disponavo, t. y. amfetamino pėdsakų, leidžia spręsti, kad R. B. bei R. K. disponavo amfetaminu turėdami du tikslus – šią psichotropinę medžiagą vartoti patys ir platinti ją kitiems.

22. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pagal prokurorės R. B. suformuluotą kaltinimą šis nuteistasis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio grynasis kiekis sudaro iš viso 25,237 g. Būtent už tai R. B. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nors jo neteisėtai disponuotas amfetamino kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą didelio psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekio minimalią ribą (didelis kiekis – daugiau kaip 20 g amfetamino). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks šios psichotropinės medžiagos kiekis, ja disponuojant su tikslu parduoti ar kitaip platinti, dalį jos išplatinant E. K., yra BK 260 straipsnio 2 dalies dalykas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad R. B. psichotropine medžiaga neteisėtai disponavo turėdamas du tikslus – ją vartoti ir platinti bei dalį jos išplatindamas E. K., daro išvadą, kad jo nusikalstama veika (kaip ir nuteistosios R. K.) turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikalstamų veikų sutaptis.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatyta klaida laikytina netinkamu materialiosios teisės normų taikymu (netinkamu nusikalstamos veikos kvalifikavimu). Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, tokio pobūdžio klaidos, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, paprastai taisomos pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, tačiau realizuodamas šiuos baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Baudžiamojo proceso teisės principas non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) išlieka svarbiausias apeliacijos principas, dėl kurio teisė skųsti teismų sprendimus yra reali ir efektyvi, todėl skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-198-648/2021).

24. Nagrinėjau atveju papildomos nusikalstamos veikos inkriminavimas, net ir bendrinant bausmes apėmimo būdu, kaip bandoma pagrįsti R. B. bei R. K. apeliaciniuose skunduose, pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį, nes tai suponuotų, jog nuteistieji turėtų būti pripažinti kaltais ne dėl vienos, bet dėl dviejų nusikalstamų veikų. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje prokurorė apeliacinio skundo nepadavė ir, nors nuteistieji sutinka su papildomos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimu, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Būtinybė nepažeisti principo non reformatio in peius reikalavimų nusveria poreikį tinkamai, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas. Darant tokią išvadą, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip jau minėta, su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistųjų veiksmų teisiniu įvertinimu sutiko ir prokurorė.

25. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, be kita ko, teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokią nusikalstamą veiką nuteistieji padarė, iki sulaikymo išmesdami su savimi turėtas draudžiamas medžiagas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. ir R. K. atžvilgiu pateiktas kaltinimas suformuluotas nevisiškai korektiškai, o išmetimas nėra nuteistiesiems inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvusis objektyviosios pusės – veikos – požymis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. B. ir R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir davė išsamius parodymus, detaliai nurodydami savo veiksmus, akivaizdu, jog jie suprato jiems pareikštą kaltinimą. Tai, kad supranta, kuo yra kaltinami abu nurodė pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 88). Šią išvadą pagrindžia ir R. B. bei R. K. parodymų turinys. Teisme R. B. parodė, kad išmetė savo turėtus narkotikus (6 t., b. l. 88–89). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. B. parodė, kad pastebėjęs, jog prie R. K. priėjo vyrai, jis (R. B.) bėgo į jos pusę ir bėgdamas iš vidinės kairės striukės kišenės išmetė vieną turėtą polietileninį maišelį, kuris buvo susuktas, o jame buvo vadinamasis „vitaminas“ – amfetaminas, kurį buvo pasiėmęs iš namų ((duomenys neskelbtini)). R. B. nurodė šį kiekį (past. – vienos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nurodė 2 ar 3 g) psichotropinės medžiagos buvo paėmęs sau asmeniniam vartojimui (5 t., b. l. 35–37, 55–57, 64–65). R. K. teisme parodė, kad, kai ją sulaikė, ji išsigando ir išmetė kišenėje turėtas psichotropines medžiagas (6 t., b. l. 89). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sulaikoma išsigando, nes rankose laikė kosmetinę, kurią paleido, o joje buvo 1 g amfetamino jos pačios vartojimui, 1 pakelis šlapio amfetamino, taip pat 5 g, kuriuos išmetė iš kišenės ant žemės, turėto savo pačios vartojimui (4 t., b. l. 35–39). Iš kaltinime nurodytų aplinkybių visumos bei formuluotės „su savimi turėtą“ matyti, kad išmestos psichotropinės medžiagos iki išmetimo buvo laikomos su savimi (taip parodė apklausiami ir R. B., ir R. K.), o tai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį.

26. Analizuojant nuteistiesiems pareikštų kaltinimų aspektus, pažymėtina, kad R. B. ir R. K. įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybėse nepagrįstai nurodyta, jog E. K. įsigytas psichotropines medžiagas „gabeno su savimi“. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. buvo inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, tačiau nebuvo inkriminuotas šių medžiagų gabenimas, pastarasis požymis šalintinas iš R. B. ir R. K. įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aprašymo.

27. Be kita ko, nuteistosios R. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išplatinto psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekio ir jame nustatyto grynojo veikliosios medžiagos kiekio yra nesuprantamos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka iš dalies, pažymėdamas, kad, kaip matyti iš kaltinimo formuluotės, jame nurodyti tik psichotropinės medžiagos, kuria disponavo nuteistieji, t. y. amfetamino, grynieji kiekiai, pažymint, E. K. 1 g amfetamino buvo parduotas už 9 Eur.

27.1. Iš 2022 m. balandžio 20 d. kratos protokolo matyti, kad R. K. ir R. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti keturi polietileniniai maišeliai su viduje esančiais šviesios spalvos milteliais (1 t., b. l. 77–81). Pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą bendra minėtuose maišeliuose buvusios gelsvos spalvos medžiagos masė buvo 46,894 g + 16,386 g = 63,28 g. Specialistas, atlikęs šios medžiagos tyrimą, nustatė, kad joje psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis yra, atitinkamai, 9,121 g ir 3,795 g, vadinasi, bendra grynojo amfetamino masė – 12,916 g (1 t., b. l. 137–146). Šioje dalyje R. B. ir R. K. nusikalstamų veikų aplinkybės tikslintinos nurodant, kad bendras gyvenamojoje vietoje laikytos medžiagos kiekis – 63,28 g.

27.2. Be to, pagal 2022 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolą matyti, kad apžiūrint plotą, nutolusį 15–20 m atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rastas juodos spalvos lipnios juostos gniužulas, kurio viduje buvo polietilenas su viduje esančia biria medžiaga, kurį išmetė R. B. (1 t., b. l. 25–30). Iš 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvados matyti, kad šiame pakete iš viso buvo 31,763 g gelsvos spalvos medžiagos, kurioje nustatyta 6,612 g amfetamino (1 t., b. l. 137–146). Vadinasi, R. B. su savimi turėjo 31,763 g gelsvos spalvos medžiagos, kurioje buvo 6,612 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

27.3. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu buvo rastas maišelis su biria medžiaga bei kosmetinė su viduje buvusiais dviem polietileniniais maišeliais, kurių viduje biri medžiaga, kuriuos sulaikymo metu išmetė R. K. (1 t., b. l. 18–24). Specialistas, atlikdamas tyrimą, nustatė, kad dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose buvo 0,666 g ir 0,337 g gelsvos ir baltos spalvos medžiagos, kuriose nustatyta, atitinkamai, 0,139 g ir 0,005 g amfetamino, taigi iš viso 1,003 g medžiagos, kurioje yra 0,144 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Be to, trečiame maišelyje buvo 4,759 g gelsvos spalvos medžiagos, kurioje nustatyta 1,024 g amfetamino (1 t., b. l. 137–146).

28. Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nesiremti aptarta 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvada, kurią pateikė kvalifikuoti, kompetentingų žinių turintys ir dėl baudžiamos atsakomybės įspėti specialistai. Pabrėžtina, kad aptarti nuosprendžio patikslinimai nei nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nei jų baudžiamosios atsakomybės klausimui įtakos nedaro, kadangi nuteistiesiems pareikštame kaltinime buvo nurodyti grynieji psichotropinės medžiagos kiekiai nustatyti pagal aptartą specialisto išvadą.

29. Baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų aplinkybių visumos pagrindu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 20 d. E. K. neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino. 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad pakete, kuriame buvo iš E. K. paimta medžiaga, nustatyta 29,919 g gelsvos spalvos medžiagos, kurioje rasta 5,709 g gryno amfetamino kiekio (1 t., b. l. 137–146). Dėl to, kas paminėta, nuosprendis tikslintinas ir dėl E. K. įsigyto bei R. B. ir R. K. išplatinto medžiagos kiekio.

30. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. K. pripažino savo kaltę visiškai (6 t., b. l. 89–90). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji E. K. parodė, kad susitarė su R. K., jog pirks 30 g, įvykio dieną iš viso nunešė 360 Eur – 240 Eur buvo skirti už psichotropines medžiagas, o 120 Eur buvo skolinga už anksčiau pirktą amfetaminą (3 t., b. l. 120–121). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir šios apklausos metu nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (3 t., b. l. 129–131). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad nuteistoji planavo įsigyti apie 30 g psichotropinės medžiagos ir įsigijo, kaip nustatė specialistas, 29,919 g gelsvos spalvos medžiagos, kurioje nustatyta 5,709 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Taigi, nuteistosios R. K. apeliacinio skundo argumentai, kad išplatintas kiekis yra mažesnis nei nustatytas grynasis veikliosios medžiagos kiekis, yra nepagrįsti ir paneigti objektyviaisiais įrodomaisiais bylos duomenimis. Pabrėžtina, kad nuteistosios R. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai 1 g medžiagos siejamas su nustatytu grynuoju psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekiu, kadangi kaltinime 1 g psichotropinės medžiagos kiekis siejamas ne su grynuoju amfetamino kiekiu, o su kaltinime nurodyta 1 g pardavimo kaina.

31. Nuteistosios R. K. skunde keliamas klausimas dėl jos su R. B. E. K. parduotos psichotropinės medžiagos kainos, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad nuteistieji R. B. ir R. K. išplatino E. K. psichotropinę medžiagą – amfetaminą, šiai sumokant 9 Eur už 1 gramą.

32. Kaip matyti iš nuoseklių proceso metu duotų nuteistosios E. K. parodymų, už 2022 m. balandžio 20 d. įsigytas psichotropines medžiagas ji sumokėjo 240 Eur. Šiuos duomenis, be kita ko, patvirtina ir nuteistosios R. K. parodymai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. K. padavė 240 Eur už amfetaminą, kurio atvažiavo pasiimti (4 t., b. l. 35–39). Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nuteistosios parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji E. K. įsigijo apie 30 g psichotropinės medžiagos, o sumokėjo už ją 240 Eur, darytina išvada, jog už 1 g ji sumokėjo 8 Eur, o ne 9 Eur, kaip kad konstatuota skundžiame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, jog „sau imdavo po 6 Eur“ (6 t., b. l. 89–90), nes apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji negalėjo tiksliai prisiminti 1 g psichotropinės medžiagos kainos ir nurodė, kad gali būti, jog mokėjo 8 Eur (7 t., b. l. 10–11). Įvertinus tai, kas aptarta, pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas.

33. Be kita ko, nuteistosios R. K. apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. piniginės lėšos, t. y. 103 Eur, 500 Eur, 595 Eur ir 30 Eur, pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu, taigi ir konfiskuotinu turtu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

34. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kuriuo pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš BK uždraustos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad R. K. platino psichotropines medžiagas, iš tokios nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu, tačiau sprendžiant dėl turto konfiskavimo būtina nustatyti, ar visi, ar tik dalis pas R. K. rastų pinigų buvo gauti nusikalstamu būdu.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos, atliktos R. K. darbovietėje, metu rasta 103 Eur grynųjų pinigų (1 t., b. l. 55–58), o gyvenamojoje vietoje rasta 500 Eur (1 t., b. l. 77–81). Be to, įvykio vietos apžiūros metu sulaikymo metu R. K. išmestoje kosmetinėje rasta ir paimta 595,30 Eur (1 t., b. l. 18–24). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad buvo laikinai apribota R. K. nuosavybės teisė į 1 198,30 Eur piniginių lėšų (4 t., b. l. 54–58).

36. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu turto konfiskavimo klausimas išspręstas neteisingai. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas nuosprendžiui įsiteisėjus iš R. K. turėtų būti konfiskuota iš viso 1 228 Eur (103 Eur + 500 Eur + 595 Eur + 30 Eur), nors, kaip jau buvo minėta, iš viso laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas į 1 198,30 Eur sumą. Pabrėžtina, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išskirta kaip atskira 30 Eur suma.

37. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistoji E. K. nuosekliai teigė, kad 2022 m. balandžio 20 d. R. K. sumokėjo 360 Eur, t. y. 240 Eur už įvykio dieną įsigytas psichotropines medžiagas ir 120 Eur buvo skolinga nuo anksčiau. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pati nuteistoji R. K. (4 t., b. l. 35–39). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą surinktus duomenis. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 20 d. R. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) parašė E. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kad ši nepadavė „nė cento už aną“, kad „paėmė 15, o už seną nė cento nepadavė“. Taip pat kita trumpąja SMS žinute rašyta „240+120“ (3 t., b. l. 34–37, 60). Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtais telefono numeriais naudojosi būtent nuteistosios (2 t., b. l. 6–8, 75; 3 t., b. l. 30). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys kartu su nuteistųjų parodymais patvirtina, kad už 2022 m. balandžio 20 d. įsigytas psichotropines medžiagas E. K. sumokėjo 240 Eur, o iš viso 2022 m. balandžio 20 d. perdavė 360 Eur. Be to, aptartų žinučių turinys patvirtina ir anksčiau padarytą išvadą dėl 1 g psichotropinės medžiagos kainos, kadangi 120 Eur (kuriuos E. K. buvo skolinga R. K.) padalinus iš anksčiau R. K. žinutėje nurodytų 15 (past. – iš trumpųjų SMS žinučių turinio galima suprasti, kad kalbama apie 15 g), gaunama 8 Eur suma.

38. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti visus R. K. priklausančius rastus grynuosius pinigus, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog visa 1 198,30 Eur suma, kuriai buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo gauta nusikalstamu būdu. Dėl to, remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, skundžiamas nuosprendis keistinas ir R. K. priklausančios piniginės lėšos, t. y. 360 Eur, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotinos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o likusi grynųjų pinigų suma, t. y. 838,30 Eur (1 198,30 Eur – 360 Eur), grąžintina nuteistajai R. K..

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dėl anksčiau aptartų aplinkybių keistinas.

Dėl nuteistiesiems R. B. ir R. K. paskirtų bausmių

40. Nuteistųjų R. B. ir R. K. apeliaciniais skundais, be kita ko, prašoma sušvelninti jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskiriant bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija nagrinėja nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumo ir pagrįstumo klausimą.

41. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių nuteistiesiems skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistiesiems skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – tiek nuteistasis R. B., tiek ir R. K. tiesiogine tyčia padarė pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, be to, nenustatyta nuteistosios R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau R. B. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

43. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

44. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmes nuteistiesiems buvo įvertinti ir nuteistųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys.

44.1. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad nuteistasis R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje keturis kartus teistas (5 t., b. l. 152–160), tačiau pagal Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, jog R. B. nebuvo baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 164). Be to, byloje esantys SODROS duomenys patvirtina, kad iki 2022 m. gegužės 31 d. R. B. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 166), o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad nuteistasis nuo 2022 m. gruodžio 20 d. pradėjo dirbti šioje įmonėje (6 t., b. l. 183–184). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) filialą (5 t., b. l. 163).

44.2. Pagal ĮKNR duomenis R. K. praeityje teista du kartus (4 t., b. l. 129–133), o pagal ANR išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus nuteistoji iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka bausta keturis kartus (4 t., b. l. 137–139). Iš 2022 m. kovo 14 d. SODROS duomenų išrašo matyti, kad R. K. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo įsigijusi verslo liudijimą (4 t., b. l. 134–35), be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti R. K. verslo liudijimų išrašai (6 t., b. l. 10–13), o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktos 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. išduotų verslo liudijimų kopijos (6 t., b. l. 182). Pažymėtina, kad pagal 2022 m. balandžio 28 d. duomenis R. K. per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini) filialą (4 t., b. l. 128).

45. Nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurios sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

46. Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs ne tik nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančią, bet ir ją sunkinančią aplinkybes, vis tiek nuteistajam nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį, artimą minimaliam pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankciją.

48. Pažymėtina, kad BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Tačiau bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

49. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė ir išanalizavo bausmių nuteistiesiems skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam R. B. paskyrė tinkamos rūšies bausmę, nustatydamas teisingą ir pagrįstą bausmės dydį, tačiau nuteistajai R. K. paskyrė tinkamai neindividualizuotą bausmę. Dėl to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. K. atžvilgiu nustatyta viena jos atsakomybę švelninanti aplinkybė, nuteistoji turi darbinę veiklą – užsiima kirpėjos veikla, be to, turi du nepilnamečius vaikus, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba – dveji metai, R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė švelnintina, sumažinant jai paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.

50. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintos vienu trečdaliu. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies ar mažesnė nei laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams bausmės nuteistiesiems galėtų būti skiriamos tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nuteistųjų R. B. ir (ar) R. K. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ne patys nuteistieji pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Atkreiptinas dėmesys kad viena iš BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų – kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (2 punktas). Nuteistoji R. K. apeliaciniame skunde nurodo auginanti du nepilnamečius vaikus, kurių neaugina jų biologinis tėvas, neprisidedantis prie vaikų išlaikymo, be to, ir nuteistais R. B. savo apeliaciniame skunde teigia, jog su R. K. augina jos nepilnamečius vaikus. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad R. K. vaikai iš tiesų yra nepilnamečiai, t. y. gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 14–15). Vis dėlto, vadovaujantis aptariamomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo, nes, kaip matyti iš BK 62 straipsnio 2 dalies lingvistinio aiškinimo, kuris pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576-699/2015). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nuteistųjų atsakomybę lengvina tik viena aplinkybė – jie prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

52. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, o nuteistųjų R. B. ir R. K. apeliaciniais skundais prašoma jiems skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, toliau aptariama BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistųjų atžvilgiu taikymo galimybė.

53. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

54. Kaip jau buvo nurodyta, abu nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint ir tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo gailėjosi, tačiau tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant bausmes nuteistiems, dėl to, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistųjų teisinę padėtį.

55. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji R. K. taip pat užsiėmė kirpėjos veikla pagal verslo liudijimą, garantavusį nuteistajai pragyvenimo šaltinį, taip pat turėjo du nepilnamečius vaikus, kuriuos augino kartu su R. B., turinčiu darbą, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė R. B. ir R. K. nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiką, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės suponuoja, jog nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieštarauja teisingumo principui. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinių skundų argumentai, kad R. B. pakeitė gyvenimo būdą ir nustojo vartoti psichotropines medžiagas, o R. K. iš esmės pakeitė požiūrį į gyvenimą. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir neindikuoja, kad laisvės atėmimo bausmės nuteistųjų atžvilgiu laikytinos per griežtomis ir užtikrintų išimtinai nuteistųjų nubaudimą, nes teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje R. K. teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį, o jai skirtos bausmės, t. y. bauda ir laisvės apribojimas, nepadarė R. K. elgesiui teigiamos įtakos, dėl to, manytina, jog nagrinėjamu atveju būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra teisinga, pagrįsta ir tinkamai individualizuota.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmė paskirta teisėtai, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei pačiai nuteistojo asmenybei, tačiau nuteistajai R. K. paskirta bausmė aptartų aplinkybių visumos pagrindu švelnintina. Tai sudaro pagrindą skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu.

Dėl nuteistosios E. K. apeliacinio skundo

57. Nuteistosios E. K. apeliaciniu skundu prašoma atleisti ją nuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos arba paskirti jai kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

58. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kai esant tam tikroms objektyvioms priežastims bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) tampa nepasiekiami. BK 76 straipsnyje numatyti trys atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejai. Kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga (serga) ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga (BK 76 straipsnio 1, 2 dalys), jis gali būti atleidžiamas nuo bausmės, kai dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų tampa neįmanomas bausmės paskirties įgyvendinimas, liga trukdo atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis. Teismo diskrecija (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018).

59. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniu skundu, be kita ko, buvo prašoma paskirti teismo medicinos ekspertizę ir nustatyti, ar nuteistoji E. K. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tikslinga skirti ekspertizę, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas J. Rybalka, kuris specializuojasi gyvų asmenų ir deontologinėje ekspertizėse. Ekspertas paaiškino, kad pagal nuteistosios E. K. medicininius dokumentus jai nustatyta liga nėra sunki ir nepagydoma (7 t., b. l. 11), dėl to, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir nuteistosios gynėja, išnyko ekspertizės skyrimo pagrindas.

60. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ (tiek redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. sausio 1 d., tiek ir redakcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. sausio 1 d.) 1 priedo (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad sunkia nepagydoma liga laikytina (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesiremti apklausto eksperto paaiškinimais, kad nuteistosios E. K. medicininiai dokumentai neindikuoja, jog jai nustatyta liga yra sunki nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų itin apsunkintas, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 76 straipsnio nuostatų taikymo galimybės.

61. Pažymėtina ir tai, kad, nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nuteistajai reikalingas specialus gydymas, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, jog yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, o nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Be to, pasikeitus bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2021, 2K-7-39-1073/2022).

62. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios E. K. apeliaciniame skunde nurodomas alternatyvus prašymas – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pirmiausia, spręstinas nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo klausimas.

63. Remdamasis anksčiau šiame procesiniame sprendime aptarta teismų praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatytos bausmės E. K. skyrimui reikšmingos aplinkybės, tačiau paskirtos bausmės dydis nebuvo tinkamai individualizuotas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės.

64. Nuteistoji E. K. tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jos disponuotos psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą, nes pareigūnų buvo sulaikytos, taigi, E. K. nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Be to, nuteistosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visgi, E. K. praeityje yra vieną kartą teista už panašaus pobūdžio nusikalstamas vaikas, t. y. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, be to, vieną kartą teista už vagystę užsienio valstybėje (3 t., b. l. 143–144). Pažymėtina ir tai, kad pagal ANR išrašo duomenis matyti, jog iki nusikalstamos veikos padarymo E. K. per vienerius metus buvo bausta vieną kartą, o informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 148–149). Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistosios E. K. sveikatos būklę, kurią patvirtina prie bylos medžiagos pridėti nuteistosios medicininiai dokumentai, į jos prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos bei į pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, spręstina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė laikytina per griežta, o bausmės tikslų pasiekimui šiuo atveju bus pakankama minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

65. Nuteistosios E. K. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes E. K. atžvilgiu nenustatytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos sąlygos, kurių visumos konstatavimas, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, yra būtinas. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatytas laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams prieštaravimas teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

66. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 17 d. E. K. (S.) pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovo yra apibūdinama teigiamai (6 t., b. l. 75–78, 135–137). Tai, kad nuteistoji siekia gauti pastovias pajamas ir atsiriboti nuo nusikalstamų polinkių vertintina teigiamai, tačiau nepaneigia jai paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo. To nepaneigia ir prie apeliacinio skundo pridėtas nuteistosios sutuoktinio D. K. prašymas sušvelninti nuteistajai paskirtą bausmę (6 t., b. l. 134). Kaip matyti iš ĮKNR duomenų E. K. praeityje buvo teista ir galėjo suvokti gresiančias nusikalstamo elgesio pasekmes, kadangi bausmės paskyrimas yra natūrali apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo išdava, o dėl bausmės atsirandantys nuteisto asmens teisių ir laisvių apribojimų neigiami padariniai tenka pačiam nuteistajam.

67. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojamą jos sveikatos būklę. Iš baudžiamojoje byloje esančių nuteistosios E. K. medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) rasti 2020 m. birželio 16 d. atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nuteistajai inkriminuota veika buvo padaryta 2022 m. balandžio 20 d., t. y. kai ji jau sirgo jai diagnozuota liga. Akivaizdu, kad sveikatos būklė nuteistajai nesutrukdė padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl nuteistosios E. K. liga negali būti pripažinta nei pagrindu atleisti ją nuo bausmės dėl ligos, nei dar labiau švelninti nuteistosios teisinę padėtį, skiriant jai mažesnio, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus, dydžio laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

68. Atsižvelgiant į nuteistosios E. K. dalyvavimą reabilitacinės bendruomenės socialinės-psichologinės reabilitacijos programoje nuo priklausomybės ligų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalį arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Be to, šių bausmių atlikimo vietose privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Vadinasi, galimybė gydytis nuo priklausomybės ligų sudaroma ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

69. Nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai E. K. paskirtos bausmės dydis nebuvo tinkamai individualizuotas, tačiau teisėjų kolegija, sumažinusi paskirtos bausmės dydį, sprendžia, kad būtent laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra proporcinga ne tik padarytai nusikalstamai veikai, bet ir pačios nuteistosios asmenybei, dėl to, neprieštarauja teisingumo principui. Nenustačius pagrindo skirti nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nuteistosios E. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

70. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistosios E. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 186,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

71. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

72. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistosios E. K. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Įvertinęs tai, kad advokatė, gynusi nuteistąją apeliacinės instancijos teisme, ją gynė ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės per du posėdžius, nors buvo rengti trys teismo posėdžiai, buvo atliktas tik dalinis įrodymų tyrimas, be to, nuteistajai E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nors ir sumažinta, tačiau jos rūšis palikta nepakeista, o gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistųjų R. B. (R. B.), E. K. ir R. K. apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes išdėstyti taip:

„R. B. (R. B.) neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – jas vartoti pats ir parduoti ar kitaip platinti – bei dalį jų platino, o būtent: jis, siekdamas šių tikslų, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 20 d., apie 20.07 val., bendrininkaudamas kartu su R. K., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio grynasis kiekis – 12,916 g (bendras medžiagos kiekis – 63,28 g); tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., kirpyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išplatino, neteisėtai parduodamas ir perduodamas psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio grynas kiekis yra 5,709 g (bendras medžiagos kiekis – 29,919 g), E. K., kurias ši neteisėtai laikė su savimi turėdama tikslą šias medžiagas išplatinti parduodant kitiems asmenims, po to jis (R. B.) 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.45 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjęs, kad sulaikoma jo sugyventinė R. K., dešinės rankos mostu išmetė su savimi laikytą vieną juodos spalvos lipnia juosta apklijuotą maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio grynasis kiekis – 6,612 g (bendras medžiagos kiekis – 31,763 g).

R. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdama du tikslus – jas pati vartoti ir parduoti ar kitaip platinti – bei dalį jų platino, o būtent: ji, siekdamas šių tikslų, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 20 d., apie 20.07 val., bendrininkaudama kartu su R. B., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio grynasis kiekis yra 12,916 g (bendras medžiagos kiekis – 63,28 g); tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, būdama iš anksto susitarusi su E. K. susitikti sutartoje vietoje 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., kirpyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išplatino, neteisėtai parduodama 1 g amfetamino už 8 Eur psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio grynas kiekis yra 5,709 g (bendras medžiagos kiekis – 29,919 g), E. K., kurias ši neteisėtai laikė su savimi turėdama tikslą šias medžiagas išplatinti parduodant jas kitiems asmenims, po to ją (R. K.) sulaikant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji (R. K.) išmetė su savimi laikytą rausvos spalvos krepšelį, kuriame buvo du permatomi užspaudžiami maišeliai su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio grynas kiekis yra 0,144 g (bendras medžiagos kiekis – 1,003 g) ir vienas užspaudžiamas maišelis, kuris buvo užklijuotas juodos spalvos lipnia juosta, su jame esančia psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio grynasis kiekis yra 1,024 g (bendras medžiagos kiekis – 4,759 g).

E. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. ji, iš anksto susitarusi su R. K., 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.20 val., kirpyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš R. K. ir R. B., neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio grynasis kiekis yra 5,709 g (bendras medžiagos kiekis – 29,919 g), siekdama šias medžiagas išplatinti parduodant jas kitiems asmenims, jas laikė prie savęs iki tol, kol 2022 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų.“

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistosioms E. K. ir R. K. paskirtų bausmių:

E. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir E. K. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti E. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 20 d., 18.30 val., iki 2022 m. balandžio 22 d., 07.53 val.

Bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

R. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir R. K. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti R. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo:

pas R. K. kratos metu rastus ir paimtus 360 (trys šimtai šešiasdešimt) Eur konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. turtui ir R. K. grąžinti 838,30 Eur.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios E. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.