- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-392-372/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. A. B.
- Ieškovas
- R. R., R. P., V. P., V. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-522/2024 pagal ieškovų R. R., R. P., V. P. ir V. V. ieškinį bei jo patikslinimą atsakovei A. A. B. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir atsakovės A. A. B. priešieškinį ieškovams R. R., R. P., V. P., V. V. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. R., R. P., V. P. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimu atsakovei A. A. B. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo. Teismo prašė: 1) nustatyti servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2023-09-05 UAB „GEO GROUP“ planą; 2) nustatyti servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2024-01-03 UAB „GEO GROUP“ planą; 3) įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir nustatyti, kad atsakovės ieškovams mokėtina kompensacijos suma sudaro 1422,35 Eur, šią sumą priteisiant ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės po 355,58 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki šio žemės sklypo nėra įregistruoto, suformuoto kelio, nėra nustatytas servitutas. Ieškovai neturi galimybės visapusiškai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypui. Faktinis privažiavimas iki šio žemės sklypo yra susiformavęs per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Privažiavimas yra susiformavęs toje atsakovės žemės sklypo vietoje, kur iki jo ateina registruotas kelias ir beveik stačiai kerta atsakovės žemės sklypą. Šiuo faktiškai susiformavusiu keliu visą laiką naudojasi ne tik ieškovai, bet ir atsakovė bei asmenys, kuriems atsakovė savo žemės sklypą yra išnuomojusi. Kitose atsakovės žemės sklypo dalyse yra vykdomas ūkininkavimas, todėl optimaliausias sprendimas nustatyti servitutą būtent toje sklypo dalyje, kurioje yra natūraliai susiformavęs kelias.
3. Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NTŽ) prašydami padėti nustatyti kelio privažiavimą prie Žemės sklypo. 2022-04-25 NŽT pateikė atsakymą bei parengtą kelių tinklų schemą, iš kurios matyti, kad kelias ((duomenys neskelbtini)) prieina iki atsakovės žemės sklypo. NŽT taip pat nurodė, kad atsakovės sklype esantis kelias yra įskaičiuotas į jos žemės sklypo plotą.
4. Ieškovai pažymėjo, jog norėdami susitarti su atsakove dėl servituto nustatymo, ne kartą kreipėsi į ją, jos atstovę, teikė įvairius siūlymus. Susitarti nepavyko. Atstovė su ieškovų pasiūlymais nesutikdavo, teikdavo neracionalius, ekonomiškai nepagrįstus sprendimus. Ieškovų vertinimu, servitutas nustatytinas toje vietoje, kurioje šiuo metu yra faktiškai susiformavęs kelias, kuris naudojamas ieškovų, atsakovės, kitų asmenų. Atsakovės žemės sklypas buvo ir yra faktiškai padalintas į dvi dalis dėl natūraliai susiformavusio ir naudojamo kelio. Kelias iki atsakovės žemės sklypo yra suformuotas ir įteisintas, kelio atkarpos nereikia keisti, pertvarkyti ar atlikti kitų veiksmų.
5. Ieškovai nurodė, jog yra abi sąlygos, kurios yra būtinos servitutui teismo sprendimu nustatyti: 1) ieškovai ir atsakovė nesusitaria dėl servituto nustatymo; 2) ieškovai neturi kitos galimybės pateikti į savo žemės sklypą, kelias, vedantis link jų žemės sklypo, ateina iki atsakovės žemės sklypo ir toliau eina per atsakovės žemės sklypą trumpiausiu keliu, tačiau faktinė kelio dalis per atsakovės žemės sklypą nėra įteisinta, nėra nustatytas servitutas ja naudotis.
6. Ieškovai pažymėjo, jog kito faktinio privažiavimo prie jų žemės sklypo nėra, o jo įrengimas kitoje vietoje ar per kitus žemės sklypus yra ekonomiškai neracionalus. Ieškovų nuomone, atsakovei dėl servituto nustatymo priteistina kompensacija pagal žemės sklypo rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovė A. A. B. pareiškė priešieškinį ieškovams R. R., R. P., V. P. ir V. V. dėl servituto nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis: atsakovės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), atsakovės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (viešpataujantis daiktas) naudai pagal atsakovės pateiktą matininko M. G. parengta planą A; 2) teismui atmetus M. G. parengtą planą A ir iš esmės tenkinus ieškovų ieškinį, nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis: atsakovės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), atsakovės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (viešpataujantis daiktas) naudai pagal atsakovės pateiktą matininko M. G. parengta planą B; 3) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad privažiavimo / kelio servituto klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, nustatant kelio servitutą tiek ieškovų sklypo naudai (privažiavimo į jį), tiek atsakovės didžiojo sklypo naudai (privažiavimo į sklypą), kadangi atsakovė taip pat neturi galimybės visapusiškai naudotis jai priklausančiu didžiuoju žemės sklypu, nesant kelio. Atsakovė nurodė, kad ieškovų sklypas yra viduryje tarp dviejų atsakovės sklypų, pagal įregistruotus duomenis abu sklypai – ieškovų ir atsakovės didysis sklypas neturi privažiavimo kelio.
9. Atsakovė nurodė, kad jai priklausantis mažasis sklypas yra buvęs faktinė namų valda, kurioje iki 1985 m. gyveno jos mama, sklype yra elektros įvadas. Taigi mažasis atsakovės sklypas vertintinas ne kaip tik žemės ūkio paskirties sklypas, bet kaip sklypas, kuriame bet kada galima atkurti buvusią sodybą. Atsakovė nurodė, kad tokio kelio, kuris, ieškovų nuomone, yra natūraliai susiformavęs, niekada nebuvo. Tą kelią, kurį ieškovai nurodė kaip susiformavusį per atsakovės mažąjį sklypą, būtent patys ieškovai neleistinai ir suformavo, neteisėtai, be savininkės sutikimo, išvažinėjo svetimą sklypą ir išvažinėtas duobes užpylė žvyru. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad toje vietoje kada nors buvo natūraliai susiformavęs kelias ir juo kas naudojosi, kad tuo keliu naudojasi / naudojosi pati atsakovė ar asmenys, nuomojantys sklypą. Sklypas niekada nebuvo padalintas į 2 dalis, sudarė vientisą sodybinį sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais ir per jį niekas niekada nevažinėjo iki tol, kol ieškovai ėmė važinėti savavališkai.
10. Atsakovė pažymėjo, jog priešingai, nei teigia ieškovai, būtent atsakovė (jos atstovė) teikė įvairius siūlymus dėl servitutų (privažiavimo) nustatymo į abu privažiavimo neturinčius sklypus, o ieškovai laikėsi išimtinai vienintelio varianto, kurį ir pateikė teismui, visiškai ignoruodami atsakovės interesus ir faktą, kad atsakovės didysis sklypas ir toliau liktų be privažiavimo.
11. Atsakovė prašė nustatyti servitutus pagal jos A variantu pateiktus brėžinius, pagal kuriuos servitutai būtų nustatomi palei sklypų kraštines ir nedalintų sklypų į 2 dalis, taip nemažindami sklypų vertės ir nesudarydami savininkams kliūčių jais naudotis. Nors žemės dalis, tenkanti servitutams, būtų didesnė (užimtų daugiau kvadratinių metrų), tačiau eitų sklypų pakraščiu, kelią būtų galima lengvai pažymėti, atitverti, visą sodybą izoliuoti nuo servitutinio kelio augalais ar kitaip ir naudotis vientisais sklypais savo nuožiūra.
12. Atsakovė nurodė, jog kaip alternatyvą teikia B variantą, pagal kurį nustatytinas servitutas ir ieškovų sklypui (tarnaujantis daiktas) atsakovės didžiojo sklypo naudai (viešpataujantis daiktas). Atsakovė pažymėjo, jog jeigu ieškovai važinės į savo sklypą per vidurį atsakovės mažojo sklypo nustatytu servitutiniu keliu, toliau važiuos į savo sklypą toje vietoje savo transporto priemonėmis, tai kelias turi būti pratęstas ir iki atsakovės didžiojo sklypo toje pačioje vietoje. Tokiu atveju kelias natūraliai eitų toliau ir baigtųsi paskutiniame atsakovės didžiajame sklype, visi suformuoti sklypai turėtų vieną besitęsiantį gatve pavadintą privažiavimą. Atsakovės vertinimu, B variantas, kertantis atsakovės ir ieškovų sklypą, nėra racionalus, ekonomiškai pagrįstas ar mažiausiai sukeliantis neigiamų pasekmių tarnaujančio daikto savininkui.
13. Atsakovė nurodė, jog ieškovų siūlomas užmokestis už prašomą nustatyti servitutą, jeigu servitutas būtų nustatomas tik jų sklypo naudai, būtų neadekvatus – iš esmės sumažinę atsakovės sklypo vertę, panaikinę galimybę atstatyti statinius buvusiose vietose, ieškovai sumokėtų realių praradimų neatitinkančią simbolinę sumą, o atsakovė praktiškai netektų galimybės savo turto patogaus, racionalaus, protingo panaudojimo. Tokia situacija, atsakovės vertinimu, neatitiktų interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Be to, ieškovų prašomas nustatyti servitutas eitų tarp buvusio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato labai arti, tai iš esmės trukdytų sklypą naudoti pagal jo buvusią paskirtį, sodyba nebūtų patraukli poilsiui, rekreacijai. Atsakovės nuomone, jeigu būtų nustatyti servitutai abiejų šalių naudai, tiek ieškovai, tiek atsakovė ir gautų servitutą, ir jį suteiktų, būtų ir tarnaujančio, ir viešpataujančio daikto savininkai, abiejų šalių praradimai būtų apylygiai. Jeigu servitutai būtų nustatyti abiejų šalių naudai, kompensacija šalims nepriteistina, nes abi šalys patirtų labai panašius praradimus.
14. Patikslintame atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovai patikslino skaičiavimus bei savo reikalavimus, teismo prašė: 1) nustatyti servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2023-09-05 UAB „GEO GROUP“ planą; 2) nustatyti servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2024-01-03 UAB „GEO GROUP“ planą; 3) priteisti iš atsakovės 1315,45 Eur kompensaciją, šią sumą priteisiant ieškovams lygiomis dalimis, t. y. po 328,86 Eur; 4) nustatyti, kad nurodytą kompensaciją atsakovė turi sumokėti ieškovams per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
15. Ieškovai papildomai nurodė, kad savo žemės sklype veiklos nevykdo, į jį nuvažiuoja retai ir kelio per atsakovės žemės sklypą neišvažinėjo. Ieškovai nesutiko su atsakovės priešieškinyje pasiūlytais servituto nustatymo variantais, kadangi: A varianto atveju servitutas užimtų daug didesnį plotą nei ieškovų siūlomas servitutas; faktiškai keliu galima būtų naudotis ne tik nustačius servitutą dokumentuose bet ir pritaikius atitinkamų žemės sklypų dalių, kurios patektų į servituto zoną, gruntą faktiniam pravažiavimui; šio kelio įrengimas brangiai kainuotų ir keltų klausimų dėl išlaidų kelio įrengimui pasidalinimo; šalims reikėtų derinti darbų pradžią, todėl tikėtina, kad tarp šalių ir vėl kils nesutarimų; B varianto atveju ieškovės pateiktas kelio servituto planas parengtas neatsižvelgiant į faktinę ieškovų žemės sklypo būklę, neįvertinta jame esanti augmenija bei statiniai. Ieškovai paaiškino, kad yra parengę savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nustatyta ir vieta, kurioje turėtų būti kelias. Atsižvelgiant į projekte numatytą kelio vietą, ieškovai užsakė, kad matininkai parengtų kelio servituto, kuris galėtų būti nustatytas atsakovės žemės sklypo atžvilgiu, planą. Šis kelio servituto planas yra parengtas atsižvelgiant į ieškovų žemės sklype esančius pastatus, taigi toks servituto nustatymas mažiausiai varžys ieškovų teises, nes didžioji servituto dalis eis toje vietoje, kur kelią planuoja ateityje įrengti ir patys ieškovai. Ieškovai pažymėjo, jog atsakovės nustatyta jos sklypo rinkos vertė yra neadekvati. Ieškovė pati nurodė, kad pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla. Ieškovų vertinimu, jų samdyto vertintojo atliktas turto vertinimas yra objektyvesnis, todėl skaičiuojant mokėtinas kompensacijas turėtų būti vadovaujamasi jame nustatyta žemės sklypų rinkos verte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal 2023-09-05 UAB „GEO GROUP“ planą; nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal 2024-01-03 UAB „GEO GROUP“ planą; kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
17. Teismas nurodė, jog jam nekilo abejonių, kad šalys negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad patekimas į ieškovų sklypą yra susiformavęs keliuku, kuris yra pratęsimas jau esamo kelio, per kurią galima patekti ne tik į ieškovų sklypą, bet ir į atsakovės sklypą.
19. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad jos žemės sklypas praras vertę, be to, nėra galimybių įvertintini atsakovės ketinimų ateityje šio sklypo atžvilgiu.
20. Teismas sprendė, kad atsakovės siūlomas variantas yra daug sudėtingesnis, siūlomas kelias daug ilgesnis.
21. Dėl šalių nurodyto šalia esančio žemės sklypo savininko teismas atkreipė dėmesį, kad jis nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl šio asmens atžvilgiu teismas neturi teisės pasisakyti ir vertinti galimų variantų.
22. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovų siūlytas kompensacijos skaičiavimo mechanizmas netaikytinas, nes tik sklypo vertės ir dydžio motyvas atsakovės atžvilgiu būtų aiškiai neteisingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) A. A. B. prašo sprendimą dalyje dėl servitutų nustatymo pakeisti ir nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis: atsakovės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), atsakovės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (viešpataujantis daiktas) naudai pagal atsakovės pateiktą matininko M. G. 2024-02-14 parengtą planą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Nustatydamas servitutus pagal ieškovų pateiktus planus, pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės nuosavybės teisę, nulėmė atsakovės nuosavybės teise valdomo daikto likimą daugiau, nei to reikalauja užtikrinamas interesas – servituto nustatymas patekimui į viešpataujantį sklypą.
23.2. Teismo nustatyto servituto atveju iš esmės sumažinama atsakovės sklypo vertė, panaikinama galimybė atstatyti statinius buvusiose vietose, atsakovei praktiškai atimama galimybė panaudoti savo turtą patogiai, racionaliai ir protingai, neleidžiant jai pasirinkti kelio vietos patogiai, kai ieškovams leidžiama tą padaryti savo sklype. Teismo sprendimas neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
23.3. Teismas visiškai nepagrįstai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nustatydamas servitutą per ieškovų sklypą išilgai jų sklypo, kaip patogu ir kaip to nori ieškovai, tuo tarpu per atsakovės sklypą nustatydamas servitutą skersai, padalindamas nedidelį sklypą beveik per pusę ir iš esmės visiškai jį sugadindamas patrauklumo naudoti prasme, nesuteikdamas atsakovei pirmenybės spręsti, kurioje jos sklypo vietoje kelias mažiausiai pažeis jos, kaip sklypo savininkės, interesus.
23.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kelio gruntas sklypuose yra vienodas, grunto tyrimų nėra, todėl nėra skirtumo, kurioje vietoje bus suformuotas kelias. Be to, atsakovė nurodė, kad per savo sklypą pasirūpins minimaliu kelio įrengimu ir atskirs jį nuo likusios savo sklypo dalies augalais ar pan.
23.5. Teismas nurodė, kad siūlomas atsakovės kelias šalia viso jos sklypo išilgai per ariamą lauką šiuo metu yra mažai tikėtinas ir neaišku, kaip gali būti įgyvendintas, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad taip pat ir ieškovų siūlomas kelias per jų sklypą pagal 2024-01-03 UAB „GEO GROUP“ pateiktą planą eina išilgai jų sklypo ir dar kampais, vingiuotai, ne trumpiausiu būdu, kerta sklypą kaip teismo nustatyto servitutinio per atsakovės sklypą kelio pratęsimas, šiuo metu yra mažai tikėtinas ir neaišku, kaip gali būti įgyvendintas, nes ten faktiškai taip pat nėra jokio kelio, jis tik ieškovų suprojektuotas, siekiant pasidalinti sklypą.
23.6. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl 2024-02-14 matininko M. G. parengto plano, taip pat nevertino 2023-11-28 ekspertinės išvados dėl sklypo vertės pokyčio. Teismo argumentai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis sklypas yra siauras, o keliukas yra aiškiai matoma važinėjimo vieta ir kerta sklypą siauriausioje jo vietoje beveik per vidurį, kad dėl sklypo siaurumo ir dėl to, kad sklypas minimaliai prižiūrimas, jis nepraras savo vertės nustačius servitutą, yra visiškai nepagrįsti.
23.7. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nustatydamas servitutus pagal ieškovų pateiktus planus, iš esmės pažeidė kasacinio teismo suformuotas taisykles, neužtikrino interesų pusiausvyros principų, pažeidė atsakovės interesus, nepagrįstai nustatė per atsakovės sklypą servitutą, dalinantį atsakovės sklypą pusiau vien todėl, kad ieškovai tokio nori, nes jiems taip naudingiau ir patogiau kirsti atsakovės sklypą. Tokiu sprendimu teismas panaikino atsakovės sklypo vertingąsias savybes. Aplinkybė, kad teismui nėra galimybės įvertintini atsakovės ketinimų ateityje šio sklypo atžvilgiu, savaime nereiškia, kad to sklypo būklė ir vertė turėtų būti bloginama iš esmės.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai R. R., R. P., V. P. ir V. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25. Atsakovė niekada nereiškė ieškovams pretenzijų dėl naudojimosi natūraliai susiformavusiu keliu per jos žemės sklypą, nesiėmė jokių priemonių, siekdama apriboti galimybę kitiems asmenims naudotis susiformavusiu keliu (žemės sklypas nebuvo aptvertas, susiformavęs kelias nebuvo užtvertas ar kitaip ribojamas naudojimasis juo). Atsakovei faktiškai niekada netrukdė susiformavęs kelias ir jo faktinė vieta. Atsakovės prieštaravimai pasireiškė tik tada, kai ieškovai kreipėsi į ją dėl faktiškai susiformavusio kelio įteisinimo, nustatant ir įregistruojant servitutą. Servituto nustatymas toje vietoje, kurioje yra faktiškai susiformavęs kelias, atitiktų abiejų ginčo šalių interesus ir mažiausiai varžytų jų teises. Toks servitutas užims mažiausią atsakovės žemės sklypo dalį, o nustačius atsakovės siūlomą servitutą, būtų susidurta su daugybe kitų neišspręstų klausimų (atsakovės nurodytoje vietoje nėra susiformavusio kelio, ji reikėtų įrengti iš naujo; neaišku, kokio dydžio išlaidų pareikalautų kelio įrengimas (neaišku, koks šioje vietoje gruntas ir kitos sąlygos); neišspręsta ir neaptarta, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis bus įrengiamas kelias, kada bus vykdomi jo įrengimo darbai; atsiras pareiga atlyginti ūkininkui žalą, padarytą dėl auginamų kultūrų sunaikinimo; atsakovės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo / nutraukimo ir galimos dėl to patirtos žalos atlyginimo klausimai).
26. Nustatytas servitutas faktinio kelio vietoje neturės esminės reikšmės tolesniam jo naudojimui pagal dabartinę paskirtį. Be to, atsakovė nesirūpins servitutinio kelio įrengimu ir priežiūra, nes neturi tam realaus intereso. Teismo nustatyta servituto vieta užima ženkliai mažesnę atsakovės žemės sklypo dalį, nei žemės sklypo dalis, kuri būtų suvaržyta, jei būtų nustatytas servitutas pagal atsakovės pasiūlymą, nurodytą kompromisiniame plane. Atsakovės siūlytas kompromisinis planas iš esmės yra sudėtingiau įgyvendinamas ir labiau pažeidžiantis abiejų ginčo šalių interesus, reikalaujantis didelių papildomų nuolatinių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė kompensacijų nei vienai iš ginčo šalių, nepaisant to, kad atsakovės naudai nustatyto servituto ieškovų žemės sklype plotas ženkliai didesnis nei ieškovų naudai nustatytas atsakovės žemės sklype. Toks teismo sprendimas užtikrino, kad atsakovė gautų didesnę naudą finansine prasme ir tai teisingai atlygintų jos praradimus dėl servituto nustatymo.
28. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad servitutas atsakovės žemės sklype turėtų būti nustatytas kitoje vietoje, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teismas turėtų peržiūrėti sprendimą ir dalyje dėl kompensacijų mokėjimo, nes pirmosios instancijos teismo argumentai dėl kompensacijų (ne)mokėjimo būtų netinkami galutiniam teismo sprendimui.
29. Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad ieškovai ne kartą bandė išspręsti ginčą ne teismo keliu, tuo tarpu atsakovė racionalius ir įgyvendinamus reikalavimus pareiškė tik priešieškinyje, o dėl servituto nustatymo kito jos žemės sklypo naudai pirmą kartą pasisakė tik pateikdama priešieškinį. Šalys galėjo išvengti dalies bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovė būtų anksčiau suformulavusi aiškius reikalavimus. Tokie atsakovės veiksmai lėmė poreikį kreiptis į teismą ir patirti bent dalį bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
30. Atsakovė A. A. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad būtent ieškovai nesiekė konstruktyviai išspręsti privažiavimo prie sklypų problemos; ieškovų atsiliepime nurodyti teiginiai (dėl atsakovės siūlyto kelio palei upę, galinčias kilti problemas dėl atsakovės sklypų nuomos) neatitinka tikrovės; atsakovė palaiko apeliacinio skundo argumentus ir prašo jos apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams R. R., R. P., V. P. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,97 ha.
33. UAB „Marleksa“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 23-12-19 nurodyta turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė vertinimo dieną (2023-12-14) yra 28600,00 Eur.
34. Atsakovei A. A. B. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha.
35. D. G. 2023-11-28 Ekspertiniame tyrime dėl žemės sklypo vertės ir sklype nustatomo atlygintino servituto tikslingumo ir vertės Nr. DGET231128 nurodyta turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė vertinimo dieną (2023-11-28) yra 32040,00 Eur.
36. Ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą. Ieškovai prašė nustatyti servitutą iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „GEO GROUP“ 2024-01-03 planą.
37. Atsakovė prašė nustatyti kelio servitutą iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal matininko M. G. 2023-10-20 planą. Atsakovė prašė nustatyti servitutą iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal M. G. 2023-10-20 planą (A). Alternatyviai atsakovė prašė nustatyti kelio servitutą iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal matininko M. G. 2023-10-20 planą. Atsakovė prašė nustatyti servitutą iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal M. G. 2023-10-20 planą (B).
38. Atsakovė pateikė matininko M. G. 2024-02-14 kompromisinį servitutų nustatymo planą.
Dėl atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žemės servituto nustatymo. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutus pagal ieškovų pateiktus planus, apribojo atsakovės nuosavybės teisę, nulėmė atsakovės nuosavybės teise valdomo daikto likimą daugiau, nei to reikalauja užtikrinamas interesas – servituto nustatymas patekimui į viešpataujantį sklypą, iš esmės sumažino atsakovės sklypo vertę, panaikino galimybę atstatyti statinius buvusiose vietose, atėmė galimybę panaudoti savo turtą patogiai, racionaliai ir protingai. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principų.
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
41. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
42. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
43. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
44. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
45. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).
46. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, neturėdami galimybės į sklypus patekti kitomis priemonėmis ir būdais, kaip tik taikant nuosavybės teisės apribojimus.
47. Šalys teikė savo servituto nustatymo schemas (planus): ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą iki jų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą; nustatyti servitutą iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „GEO GROUP“ 2024-01-03 planą. Atsakovė alternatyviai prašė nustatyti kelio servitutą: 1) (planas A) iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal M. G. 2023-10-20 planą; 2) (planas B) iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal M. G. 2023-10-20 planą; 3) (kompromisinis variantas) iki ieškovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal M. G. 2024-02-14 planą.
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs situaciją vietoje, nustatė, kad šiuo metu pateikimas į ieškovų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ir atsakovės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra susiformavęs keliuku, einančiu per atsakovės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis keliukas yra jau esamo kelio pratęsimas. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (šalių pateikti planai, fotonuotraukos, kelių tinklo schema, kt.). Pirmosios instancijos teismas, vizualiai įvertinęs nurodytą keliuką, konstatavo, jog keliuko atkarpa, kertanti visą atsakovės pailgos formos žemės sklypą, yra aiškiai kelio pratesimu tapusi važinėjimo vieta.
49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs situaciją vietoje, taip pat nustatė, kad atsakovės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra siauras ir minimaliai prižiūrimas, jame yra galimai senos sodybos likučių pamatų, iš dešinės matyti, kad arčiau upės žemės sklypo dalis yra natūraliai apaugusi krūmais ir medžiais, o iš kairės yra pieva ir ariama žemė. Atsakovė apeliaciniame skunde minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neneigė.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktas žemės sklypo schemas servitutui nustatyti, daro išvadą, kad atsakovės pateikti M. G. 2023-10-20 (A variantas) ir 2024-02-14 (kompromisinis variantas) planai dėl servituto nustatymo per atsakovės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra daug sudėtingesni nei siūlomas ieškovų variantas pagal UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą. Atsakovės siūlomas kelias yra daug ilgesnis, sudėtingesnis ir yra neaišku, kaip gali būti įgyvendintas (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra susiformavęs keliukas (kelio pratęsimu tapusi važinėjimo vieta), kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypus). Įvertinęs atsakovės pateiktą M. G. 2023-10-20 (B variantas) planą bei ieškovų pateiktą UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą (atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abu planai yra labai panašūs tiek savo dislokacija, tiek plotu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas šalių pateiktas žemės sklypo schemas servitutui atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu nustatyti bei byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinės būklės, sprendžia, kad servituto nustatymas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovų pateiktą UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą yra logiškas ir protingas, tęsiant nuo esamo kelio keliuką per atsakovės žemės sklypą bus pasiektas racionalus ir ekonomiškas bylos šalių interesų įgyvendinimas.
51. Išanalizavęs atsakovės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl keliuko per atsakovės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus paskutinę atsakovės pateiktą žemės sklypo schemą servitutui nustatyti (kompromisinį variantą pagal M. G. 2024-02-14 planą) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovų teiktą UAB „GEO GROUP“ 2024-01-03 planą bei atsižvelgus į atsakovės poziciją, spręstina, kad šalių pateikti planai yra artimi, tarp šalių nekilo esminių nesutarimų dėl šio servituto nustatymo, jokių argumentų dėl šio servituto ydingumo apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.
52. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prarasta jos sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) verte, prarasta galimybe panaudoti savo turtą patogiai, racionaliai ir protingai pažymėtina tai, kad kaip nustatyta, atsakovės sklypas yra minimaliai prižiūrimas, nors jame galimai yra senos sodybos pamatų likučių, bylos nagrinėjimo metu nėra jokių požymių, kad sklypas būtų tvarkomas, kad būtų įgyvendinami atsakovės planai atkurti sklype buvusią sodybą ir pan. Atsakovės žemės sklypo plotis 0,53 ha, byloje nesant jokių duomenų dėl atsakovės realių ketinimų šio sklypo atžvilgiu, nėra pagrindo spręsti, kad trumpas pravažiavimas per atsakovės sklypą akivaizdžiai jį pablogintų ir nepagrįstai suvaržytų tarnaujančiojo daikto savininkės teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos šalių interesų pusiausvyra, interesų balansas buvo išlaikytas netaikant kompensacijos skaičiavimo mechanizmo, atsižvelgiant į šalių sklypų dydžius bei tai, kad atsakovės sklypas dalinamas pusiau.
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi minėtomis įstatymų normomis, kasacinio teismo praktika, tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.