Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-326-522/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-07
Bylos Nr.: 2-326-522/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-01011-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irina Serafin
Ieškovas: R. R., V. V., R. P., V. P.
Atsakovas: A. A. B., Anos A
Advokatai: Audronė Rimienė

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-326-522/2024Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01011-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant ieškovams R. R. ir V. V.,

atsakovės A. A. B. atstovei advokatei Audronei Rimienei ir atstovei pagal įgaliojimą V. S. T..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R., R. P., V. P., V. V. ieškinį atsakovei A. A. B. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir atsakovės Anos A. B. priešieškinį ieškovams R. R., R. P., V. P., V. V. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinyje su patikslinimu prašo:

1. nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2023-09-05 UAB „GEO GROUP“ planą;

2. nustatyti servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal jų pateiktą 2024-01-03 UAB „GEO GROUP“ planą.

3. įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir nustatyti, kad atsakovės ieškovams mokėtina kompensacijos suma sudaro 1 422,35 Eur, šią sumą priteisiant ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės po 355,58 Eur.

4. priteisti ieškovams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas l). Iki žemės sklypo nėra nustatytas kelio servitutas, todėl ieškovai neturi galimybės visapusiškai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Iki šios dienos faktinis privažiavimas iki žemės sklypo yra susiformavęs per atsakovei A. A. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas 2). Kelias iki žemės sklypo l yra susiformavęs toje žemės sklypo 2 vietoje, kur iki žemės sklypo 2 ateina registruotas kelias ir beveik stačiai kerta žemės sklypą 2. Šiuo faktiškai susiformavusiu keliu visą laiką naudojasi ne tik ieškovai, bet ir atsakovė, jos atstovė, asmenys, kuriems atsakovė yra išnuomavusi žemės sklypą 2. Žemės sklypo 2 dalyje yra vykdomas ūkininkavimas, todėl optimaliausias sprendimas nustatyti servitutą būtent toje žemės sklypo 2 dalyje, kurioje yra natūraliai susiformavęs kelias. 2022-03-20 ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), prašydami nustatyti kelio privažiavimą prie žemės sklypo l. 2022-04-25 NŽT pateikė atsakymą, nurodydama, kad kelias (duomenys neskelbtini) prieina iki žemės sklypo 2. Žemės sklype 2 esantis kelias įskaičiuotas į žemės sklypo 2 plotą.

Ieškovai, norėdami susitarti su atsakove dėl servituto žemės sklype 2 nustatymo, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, jos atstovę V. S. T., veikiančią pagal įgaliojimą, teikė įvairius siūlymus. Atsakovė ir jos atstovė nesutikdavo su ieškovų siūlytais variantais ir teikdavo neracionalius, ekonomiškai nepagrįstus sprendimus, pvz. įrengti kelią palei upę, kur yra drėgna žemė, nuolat užpilama pakilus upės vandens lygiui. 2023-07-17 ieškovai raštu pateikė atsakovei per jos atstovę pasiūlymą dėl servituto nustatymo ir kompensacijos sumokėjimo, kuriuo pasiūlė nustatyti pravažiavimą į žemės sklypą l per žemės sklypą 2 toje vietoje, kurioje jis šiuo metu yra faktiškai susiformavęs ir kurį NŽT nurodė savo rašte. Atsakovei pasiūlyta sumokėti 400,00 Eur dydžio kompensaciją. 2023-08-05 ieškovai el. paštu gavo atsakovės atstovės atsakymą į ieškovų 2023-07-17 pasiūlymą, kuriame atsakovės atstovė, nesutikdama su ieškovų pasiūlymu, pateikė savo pasiūlymus, kurie ieškovų vertinimu yra neracionalūs ir ekonomiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Ieškovai prašo nustatyti servitutą toje vietoje, kurioje kelias šiuo metu yra faktiškai susiformavęs, yra naudojamas ieškovų, atsakovės ir kitų asmenų. Žemės sklypas 2 iki šiol buvo ir yra faktiškai padalintas į dvi dalis dėl natūraliai susiformavusio ir naudojamo kelio. Niekuomet nebuvo susidurta su situacija, jog toje vietoje būtų susikaupęs vanduo ir dėl to nebūtų galimybės naudotis šiuo keliu. NŽT pateiktoje schemoje kelias iki žemės sklypo 2 yra suformuotas ir įteisintas. Šis kelias suformuotas žemės sklypų kraštais nueina iki žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo 2. Kelio atkarpos iki žemės sklypo 2 nereikia keisti, pertvarkyti ar atlikti kitų veiksmų. Atsakovės atstovės 2023-08-05 el. laiške pasiūlytas sprendimas ieškovams atrodo netinkamas, kadangi į procesą įtraukiami papildomi asmenys, jo įgyvendinimas ir pareigų paskirstymas kelia labai daug klausimų, jo įgyvendinimas reikalauja sudėtingų teisinių sprendimų: žemės sklypų pertvarkymo, nuosavybės teisių pasikeitimo, kelio techninio projektų rengimo, melioracijos įrengimo ir kt., jo įgyvendinimas reikalauja didelių finansinių išlaidų - per vienerius metus įrengti ilgą kelio atkarpą ariamoje žemėje, atlyginti išlaidas žemės sklypo nuomininkui dėl prarasto derliaus; jam įgyvendinti servitutą reikės nustatyti ženkliai didesnei žemės sklypų daliai nei prašoma šioje byloje; asmens, kuris šį pasiūlymą suformavo (J. B.) yra nurodyta, kad servituto gavėjas turės būti atsakingas už kelio priežiūrą, nors faktiškai juo naudotųsi ir kitų aplinkinių žemės sklypų savininkai.

Ieškovų skaičiavimais žemės sklypo 2 rinkos vertė, atsižvelgiant į tai, kad jis yra žemės ūkio paskirties, jame nėra įvesta elektra, gali siekti nuo 5000 Eur iki 7000 Eur. Tuo tarpu atsakovės pasiūlyto sprendimo įgyvendinimas ženkliai viršys žemės sklypo 2 vertę. Vien kelio suprojektavimas ir įrengimas bus gerokai brangesnis nei reali žemės sklypo 2 vertė. Ieškovai kreipėsi į UAB „Geo GROUP" dėl servituto plano parengimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos šiuo metu faktiškai susiformavusio kelio koordinatės, būtent šioje žemės sklypo 2 dalyje prašoma nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Kelio servitutas, kurioje kelias yra natūraliai susiformavęs šiuo metu, apimtų apie 0,0123 ha. Bendras žemės sklypo 2 plotas yra 0,53 ha. Kompensacijos dydis sudarytų nuo 116 Eur iki 162,45 Eur. Ieškovai teikdami 2023-07-17 pasiūlymą atsakovei siūlo sumokėti 400,00 Eur kompensaciją, kurią prašo padalinant ieškovams proporcingai kiekvieno ieškovo turimai žemės sklypo l daliai.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį ir posėdžio metu nurodė, kad nėra prieš nustatyti servitutą ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki priešieškinio pateikimo atsakovė nebuvo pateikusi racionalių pasiūlymų dėl servituto ieškovų sklype nustatymo žemės sklypo 2 (atsakovės mažasis sklypas 0,53 ha) atžvilgiu. Ieškovai daugiau kaip 3 metus bando susitarti su atsakove dėl servituto nustatymo. Tuo tarpu atsakovė visą šį laikotarpį arba nurodydavo, kad ieškovų siūlymai atsakovei nėra priimtini, arba pateikdavo siūlymus, kurie tiesiog negalėjo būti įgyvendinami, ką jie nurodė ir ieškinyje.

Šalies argumentai

Ieškovai, gavę atsakovės 2023-08-05 atsakymą, jį išnagrinėjo ir, įvertinę siūlomus sprendimus, kreipėsi į teismą. 2023-08-05 atsakovė nurodė, kad ieškovų siūlomas servituto sprendimas turi esminių trūkumų. Atsakovė atsakyme nepateikė siūlymų, kurie atitiktų priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Todėl ieškovai neturėjo galimybės tokių atsakovės reikalavimų/siūlymų apsvarstyti ir pirmą kartą galėjo juos įvertinti tik gavę priešieškinį. Ieškovai prašo atsižvelgti į šią aplinkybę skirstant tarp šalių bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tikėtina, kad atsakovei anksčiau suformulavus atitinkamus konkrečius ir įgyvendinamus siūlymus, šalys būtų galėjusios susitarti nesikreipiant į teismą.

Nors 2023-08-05 pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad atsakovė siūlo apsvarstyti 2 variantus, faktiškai rašte yra nurodomas tik vienas pasiūlymas. Atsakovė su pasiūlymu pateikė kaimyninio sklypo savininko J. B. atsakymą su 2 pastarojo apsvarstytais pasiūlymais. J. B. apsvarstė 2 sprendimus ir nurodė, kad pageidautų įgyvendinti 1 sprendimą. J. B. sutiko praplėsti einantį kelią per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris šiuo metu jau yra įteisintas ir kurį ieškovai siūlo tęsti, nustatant servitutą žemės sklype žemės sklypo l naudai. Ieškovų požiūriu šioje vietoje jau yra suformuotas kelias, kuriuo važiuoti galima ištisus metus ir kuris yra įteisintas. J. B. apsvarstytas 2 pasiūlymas yra sunkiai įgyvendinamas, nes turi būti atlikta labai daug veiksmų, įrengimas brangiai kainuos. J. B. servitutą sutiks įrengti tik tuo atveju jei jam bus perleistas žemės sklypas. Neaišku kaip J. B. apskaičiuotų kompensacijos dydį ir, ar ieškovė pasiruošusi parduoti žemės sklypą. Atsakovė teigia, kad žemės sklypo 3 rinkos vertė yra 32040 Eur.

Ieškovai 2019-11-19 susitarė dėl žemės sklypo 1 pertvarkymo, jį pasidalijant tarp bendrasavininkių, ir yra parengę projektą, kuriame nustatyta ir vieta, kurioje turėtų būti kelias. Ieškovų manymu žemės sklypo 3 rinkos vertė pagal eksperto vertinimą 32040 Eur yra neadekvati, o žemės sklypo 3 vertės sumažėjimas dėl servituto nustatymo yra neproporcingas. Ieškovai užsakė savo žemės sklypo l vertinimą. Vertinimas atliktas kvalifikuotų nepriklausomų turto vertintojų. Žemės sklypas l ir žemės sklypas 3 pasižymi analogiškomis rekreacinėmis savybėmis, kurios atsakovės pasamdyto eksperto vertinimu žemės sklypo kainą padidino 4 kartus. Ieškovų nusamdytas vertintojas atlikęs vertinimą nustatė, kad žemės sklypo l, kurio plotas yra 2,97 ha, rinkos vertė yra 28600 Eur (1 aro kaina yra 96,30 Eur). Kadangi ieškovų prašomas nustatyti servitutas žemės sklype 2 (0,53 ha) sudaro 1,23 aro, atsakovei mokama kompensacija turi sudaryti 118,45 Eur. Tuo tarpu žemės sklype l žemės sklypo (10,37 ha) naudai nustatytas servitutas sudarys apie 16 arų, todėl atsakovės ieškovams mokama kompensacija sudarytų 1540,80 Eur. Kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovė turi mokėti vieni kitiems kompensacijas, siūloma įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Kadangi atsakovė racionalius ir įgyvendinamus reikalavimus pareiškė tik priešieškinyje, todėl tokie atsakovės veiksmai lėmė poreikį kreiptis į teismą ir patirti bent dalį bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad sklypo l ir sklypo 3 1 aro rinkos vertė yra 96,30 Eur, todėl kompensacija turėtų būti apskaičiuojama taikant šį dydį. Abu žemės sklypai yra toje pačioje vietoje, abu prie vandens telkinio, todėl jų aro vertė, skaičiuojant kompensaciją, negali skirtis. Jų prašomas nustatyti servitutas žemės sklype 3 sudaro 1,23 aro, atsakovei mokama kompensacija turi sudaryti 118,45 Eur.

Žemės sklype l žemės sklypo 2 naudai nustatytas servitutas sudarys apie 16 arų, todėl ieškovams mokama kompensacija sudaro - 1 540,80 Eur. Kadangi šalys turi mokėti vieni kitiems kompensacijas, siūloma įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir nustatyti, kad atsakovės ieškovams mokėtina suma sudaro 1 422,35 Eur, šią sumą priteisiant ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės, t. y. po 355,58 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje ir atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašo:

1. nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis: atsakovės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), atsakovės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (viešpataujantis daiktas) naudai pagal atsakovės pateiktą matininko M. G. parengta planą A;

2. teismui atmetus M. G. parengtą planą A ir iš esmės tenkinus ieškovų ieškinį, nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis: atsakovės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), atsakovės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (viešpataujantis daiktas) naudai pagal atsakovės pateiktą matininko M. G. parengta planą B;

3. priteisti iš ieškovų atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškime ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovės nurodė, kad privažiavimo/kelio servituto klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, nustatant kelio servitutą tiek ieškovų sklypo naudai - privažiavimą į jį, tiek atsakovės didžiojo sklypo naudai - privažiavimo į sklypą, atsakovė taip pat neturi galimybės visapusiškai naudotis jai priklausančiu didžiuoju žemės sklypu nesant kelio į jį, nes tik taip bus galutinai išspręstas visas ginčas tarp šalių, tai yra išspręsti patekimo į abu sklypus klausimai, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes tos pačios šalys turi ir duoti/suteikti, ir gauti servitutą - ieškovų sklypas yra viduryje tarp dviejų atsakovės sklypų, ir pagal įregistruotus duomenis abu sklypai - ieškovų ir atsakovės didysis sklypas neturi privažiavimo kelio, arba šalys susitarimu turi kitaip išspręsti privažiavimo prie sklypų klausimą, pvz. per kaimyno J. B. sklypą, kur seniau faktinis kelias ir buvo.

Atsakovei priklausantis mažasis sklypas 0,53 ha yra buvęs faktine namų valda, kurioje iki 1985 metų gyveno atsakovės mama, stovėjo gyvenamasis medinis namas ir ūkiniai pastatai. Mažajame sklype yra likę pamatai tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato, likę archyviniai dokumentai, priešingai nei teigia ieškinyje ieškovai, sklype yra elektros įvadas ir elektros stulpas, nuo kurio buvo tiekiama elektra buvusiam gyvenamajam namui. Mažasis atsakovės sklypas vertintinas ne kaip žemės ūkio paskirties sklypas, bet kaip sklypas, kuriame bet kada galima atkurti buvusią sodybą, reikalui esant pakeisti paskirtį į namų valdą, nes pagal savivaldybės patvirtintus planus tai yra gyvenamosios teritorijos, kaimas. Viena sklypo kraštinė ribojasi su Musės upe.

Atsakovė pati užaugo šioje vietoje, todėl žino, kad tokio kelio, kuris ieškovų nuomone yra natūraliai susiformavęs ir jie prašo servituto, niekada nebuvo. Iki pat 1990 metų, kol atsakovė dažnai lankydavosi šiame sklype, beveik niekas neturėjo automobilių ir nebuvo poreikio keliui privažiuoti prie pat gyvenamųjų namų, į namus vedė siauras takelis palei upę - pėsčiųjų takas, o tikras kelias buvo būtent ten, kur atsakovė siūlė tartis ir nustatyti servitutą per J. B. sklypą - už sodybų ir ūkinių pastatų, tai yra vežimai, mašinos, sunkesnė technika važiuodavo būtent ne arčiau upės tarp pastatų, o už visų pastatų iš ūkinės sodybų pusės. Teismui pateikė archyvinį Širvintų NŽT planą, kuriame matyti, kad kelio plane nėra, o per J. B. sklypą kiek lanku eina kelias į atsakovės mažojo sklypo galą ir toliau į ieškovų sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Dabartinį kelią, kurį ieškovai įvardina kaip susiformavusį per atsakovės mažąjį sklypą ir prašo servituto, būtent patys ieškovai neleistinai suformavo, išvažinėjo svetimą pievą jiems patogioje vietoje, naudodamiesi tuo, jog atsakovė, jos dukra neturėjo galimybės kaime gyventi ar dažnai atvažiuoti ir savo turto apsaugoti nuo ieškovų savivaliavimo. Niekas ten nevažinėja - tik ieškovai, ir kelio ten niekada nebuvo. Nustojus važinėti pieva, tas kelias po vienos vasaros ir išnyktų. Kelias yra apaugęs žole, o ten, kur nuo važinėjimo šlapia pažliugusia pieva, atsirado duobės, jos ieškovų yra užpiltos žvyru. Nei atsakovė, nei jos artimieji neturi transporto priemonės ir nevairuoja, tad jokiu keliu nesinaudoja, o ūkininkas, kuriam yra išnuomoti abu atsakovei priklausantys sklypai, o taip pat ir J. B. priklausantis sklypas nuomojamas tam pačiam ūkininkui, dirbdamas žemę važiuoja būtent per J. B. sklypą ir visiškai neliečia atsakovės mažojo sklypo nuo tos vietos, kurioje yra likę pamatai. Atsakovė ieškovų nurodyta vadinamo kelio vieta visiškai nesinaudoja ir neturi poreikio ja naudotis.

Atsakovė prašo nustatyti servitutus, kad į sklypus, kurie neturi privažiavimo pagal NŽT parengtus planus, atsirastų galimybė privažiuoti transporto priemonėmis. Tačiau turi būti išlaikyta interesų pusiausvyra ir nustatytas racionaliausias privažiavimas prie abiejų sklypų - tiek ieškovų, tiek atsakovės didžiojo sklypo, kuris taip pat šiai dienai neturi privažiavimo. Ieškovų nuoroda, jog į savo didįjį sklypą atsakovė gali patekti pro kitur, pasirūpindama nuovaža, pažymėta ieškovų pateiktame plane nuo magistralinio kelio Vilnius - Panevėžys, atmestina, nes nuo tokio pobūdžio magistralinio kelio nuovažos nėra galimos. Jei į atsakovės didįjį sklypą (10,37 ha) būtų galima padaryti nuovažą ieškovų nurodytoje vietoje, tai tuo pačiu keliu būtų galima patekti ir iki ieškovų sklypo, nebūtų jokio poreikio sugadinti dalinant per pusę atsakovės mažąjį sklypą, tačiau ieškovai tokio varianto nesvarstė.

Atsakovė teikia 2 variantus servituto nustatymo, kurie abu paliestų tik abiejų šios bylos šalių sklypus. Atsakovė pirmiausia prašo nustatyti servitutus pagal jos A variantu pateiktus brėžinius - servitutai būtų nustatomi palei sklypų kraštines ir nedalintų sklypų į 2 dalis, taip nemažindami sklypų vertės ir nesudarydami savininkams kliūčių jais naudotis. Nors žemės dalis, tenkanti servitutams būtų didesnė, tačiau eitų sklypų pakraščiu, kelią būtų galima lengvai pažymėti, atitverti, visą sodybą izoliuoti nuo servitutinio kelio.

Kaip alternatyvą, atsakovė teikia B variantą, pagal kurį prašo nustatyti servitutą ir ieškovų sklypui (tarnaujantis daiktas) atsakovės didžiojo (10,37 ha) sklypo naudai (viešpataujantis daiktas). Jeigu ieškovai važinės į savo sklypą per vidurį atsakovės mažojo (0,53 ha) sklypo nustatytu servitutiniu keliu, o ir toliau įvažiuos į savo sklypą toje vietoje savo transporto priemonėmis, logiška ir suprantama, kad kelias būtų pratęsiamas ir iki atsakovės didžiojo sklypo toje pačioje vietoje. Tokiu atveju kelias natūraliai eitų toliau ir baigtųsi paskutiniame atsakovės didžiajame sklype, tai yra visi suformuoti sklypai turėtų vieną besitęsiantį gatve pavadintą privažiavimą.

Atsakovė pažymėjo, kad B variantas, kertantis atsakovės ir ieškovų sklypą nėra racionalus, ekonomiškai pagrįstas, mažiausiai sukeliantis neigiamų pasekmių tarnaujančio daikto savininkui. Atsakovės teikiamu ekspertiniu vertinimu nustatyta mažojo sklypo vertė yra 32040 Eur. Servitutui padalinus sklypą į 2 dalis, abiejų susidariusių sklypų vertė ekspertiniais skaičiavimais liktų tik 17980 Eur ir atsakovė patirtų 14060 Eur žalą dėl sklypo vertės sumažėjimo. Ieškovų siūlomas užmokestis už prašomą nustatyti servitutą, jeigu servitutas būtų nustatomas tik jų sklypo naudai, būtų neadekvatus - iš esmės sumažinę atsakovės sklypo vertę, panaikinę galimybę atstatyti statinius buvusiose vietose, ieškovai sumokėtų realių praradimų neatitinkančią net apytikriai simbolinę sumą, o atsakovė praktiškai netektų galimybės savo turto patogaus, racionalaus, protingo panaudojimo. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas eitų tarp buvusio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato labai arti. Jei sodyba būtų atkurta, važinėtų po pat langais, kas iš esmės trukdytų sklypą naudoti pagal jo buvusią paskirtį, sodyba nebūtų patraukli poilsiui, rekreacijai, įvertinant dar ir tai, kad ieškovų sklypas turi net 4 savininkus - jaunus žmones, kurie galimai visi turi ir vairuoja transporto priemones, todėl eismas būtų pakankamai intensyvus. Jeigu būtų nustatyti servitutai abiejų šalių naudai, abiejų šalių praradimai būtų apylygiai, todėl kompensacija šalims nepriteistina, nes abi šalys patiria labai panašius praradimus.

Ieškovai R. P. ir V. P. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 2,97 ha (I t., b. l. 10-11), vertė 28600 Eur (I t., b. l. 150-182 Turto vertės nustatymo pažyma prie ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. A. B. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha (I t. b. l. 58-62), vertė 32040 Eur (I t., b. l. 69 Nekilnojamojo turto ekspertinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) santrauka).

Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą pagal šiuo metu, jų nuomone, susiformavusį faktinį privažiavimą iki jų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per atsakovei A. A. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 17-33). Pateikė UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 planą ( 1 t., b. l. 33). Taip pat prašo nustatyti servitutą ir per aukščiau nurodytą savo žemės sklypą iki atsakovės žemės sklypo. Prašo servitutą nustatyti pagal jų pateiktus UAB „GEO GROUP“ 2023-09-05 ir 2024-01-03 planus.

Atsakovė A. A. B. pateikė priešieškinį ir prie priešieškinio matininko M. G. privažiavimo į sklypus parengtus servitutų planus A ir B atsakovės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plotas 0,53 ha, ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudai ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 10,37 ha naudai (I t., b. l. 63-66). Be to, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovų atsiliepimą į priešieškinį, 2024-02-19 pateikė matininko M. G. 2024-02-14 kompromisinį servitutų nustatymo planą (II t., b. l. 30). Teismui pateiktas archyvinis Širvintų NŽT planas dėl buvusio kelio į aptariamus sklypus (I t., b. l. 101).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Dėl servituto nustatymo nagrinėjantys bylas teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Teismui nekilo abejonių, kad šalys – ieškovai ir atsakovė negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, neturėdami galimybės į sklypus patekti bet kokomis priemonėmis ir būdais. Šios aplinkybės yra nustatytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – žemės sklypų planais be to nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir apžiūrėjus situaciją su proceso dalyviais vietoje.

Nurodytu rašytinių įrodymų pagrindu, įvertinus situaciją vietoje bei įvertinus šalių motyvus dėl jų reikalavimų, teismas daro atitinkamas išvadas.

Į teismą pirmą su ieškiniu kreipėsi ieškovai dėl galimybės įteisinimo, nustatant servitutą, patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus planus ir situaciją vietoje, matyti, kad patekimas į šį ieškovų sklypą yra susiformavęs keliuku, kuris yra pratęsimas jau esamo kelio.

Nors ši atkarpa - keliukas yra labai trumpa, tačiau ji kerta visą pailgos formos, tačiau jo siauriausioje vietoje, atsakovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra pagrįstas atsakovės motyvas, kad šis keliukas yra apaugęs, vos matomas, šlapias ir pan. Vizualiai tai aiškiai kelio pratesimu tapusi važinėjimo vieta, per kurią galima patekti ne tik į ieškovų sklypą bet ir į atsakovės sklypą, kuris yra už ieškovų sklypo ribų. Būtent priešieškiniu atsakovė prašo su kompromisiniu variantu nustatyti privažiavimą ir į šį savo žemės sklypą per ieškovų žemės sklypą.

Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nurodytas pailgas jos 0,53 ha žemės sklypas aiškiai praras savo vertę. Šis sklypas yra siauras, minimaliai prižiūrimas. Nors jame yra, galimai, likučių senos sodybos pamatų, tačiau nėra jokių požymių, kad jis būtų tvarkomas taip, kad ieškovų ir, galimai, atsakovės naudojama privažiavimo atkarpa, jį iš esmės pakeistų. Privažiavus prie šio keliuko, matyti iš dešinės, kad jo arčiau upės dalis yra natūraliai apaugusi krūmais ir medžiais, o iš kairės yra pieva ir ariama žemė.

Teismui nėra galimybės įvertintini atsakovės ketinimų ateityje šio sklypo atžvilgiu, tačiau bylą nagrinėjant teisme metu nėra požymių, kad jis būtų tvarkomas taip, kad labai trumpas pravažiavimas per šį sklypą aiškiai jį pablogintų. Atsakovė nurodė, kad tik yra galimybė keisti jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties, kad tik svarsto ten turėti namą, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad būtent senų pamatų likučiai – pavieniai akmenys ir yra būsimo namo vieta, kas netrukdys priimti atitinkamus sprendimus ateityje dėl galimo namo vietos.

Siūlomas atsakovės kelias šalia viso šio jos sklypo išilgai per ariamą lauką šiuo metu yra mažai tikėtinas ir neaišku, kaip gali būti įgyvendintas. Taip paneigiama atsakovės pozicija, kad daug transporto priemonių važinės šalia jos sodybos, nes atsakovės siūlomas variantas yra daug sudėtingesnis, o siūlomas kelias daug ilgesnis ir taip pat praeitų šalia įsivaizduojamo namo, t. y. šiuo metu esančių senų pamatų likučių.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių įvardintas asmuo - šalimai esančio žemės sklypo savininkas J. B. ne vienos iš šalies nėra įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, todėl šio asmens atžvilgiu teismas neturi teisės pasisakyti ir vertinti galimų variantų.

Atitinkamai nustačius servitutą per jau susiformavusį kelią, išsisprendžia ir atsakovės klausimas su patekimu į jos už ieškovų sklypo esantį žemės sklypą, dėl ko ginčo iš esmės nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė galės naudotis daug ilgesniu keliu per ieškovų sklypą.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl keliuko tik per atsakovės sklypą. Aukščiau nurodytais motyvais (nusistovėjusi tvarka, racionalumas, ekonomiškumas ir galimybę jį patį pratęsti atsakovės naudai) ir atmetus atsakovės argumentas (galimas namas, sklypo vertė), ieškovų ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atitinkamai yra logiškas ir protingas šio keliuko pratęsimas nuo esamo kelio per atsakovės sklypą, toliau per ieškovų sklypą iki kito atsakovės sklypo, t. y. tenkintinas ir atsakovės reikalavimas dalyje, kuri sutampa su ieškovų pozicija ir su šalių pateiktais planais.

Dėl kompensacijos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2012-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu siūlė atsakovei 400 Eur kompensaciją, o atsiliepdami į atsakovės priešieškinį dėl servituto per jų žemės sklypą, prašė priteisti 1422,35 Eur kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu nurodė, kad tokiu atveju, jeigu servitutai nustatomi abiejų šalių naudai, kompensacija šalims nepriteistina, nes abi šalys patiria labai panašius praradimus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, nes šiuo atveju ieškovo skaičiavimo mechanizmas netaikytinas, nes tik sklypo vertės ir dydžio motyvas atsakovės atžvilgiu būtų aiškiai neteisingas. Šiuo atveju svarbi yra ir aplinkybė, kad ieškovai galės naudotis atsakovės sklypu, kuris nors ir yra labai siauras, tačiau servitutu dalinamas per puse.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovai iš viso patyrė 742,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (146 Eur žyminis mokestis (I t. b. l. 9), UAB „GEO GROUP“ servituto nustatymo planas 96,80 Eur (I t., b. l. 183, 186), UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (I t., b. l. 184-185, 187).

Atsakovė iš viso patyrė 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų (D. G. ekspertinis tyrimas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (I t., b. l. 96-97), M. G. už servituto schemą 200 Eur (I t., b. l. 98), advokato paslaugos pagal sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)1700 Eur (II t., b. l. 43-48).

Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti pagal 2023-09-05 UAB „GEO GROUP“ planą.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin