Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.B. ir atsakovo E.B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-468-901/2019 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. B. kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę B. priteisti jai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; nustatyti nepilnamečių dukrų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 200 Eur per mėnesį bei 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą – ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti žemės sklypą su namu ir kitais statiniais adresu (duomenys neskelbtini), ir ginklus: pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini) bei revolverį „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat padalyti bute ir gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus; priteisti iš atsakovo 19 928,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; prievoles kreditoriui Luminor Bank, AS, po santuokos nutraukimo palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas E. B. reiškė priešieškinį, kuriuo patikslinęs reikalavimus prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo prašė ieškovei V. B. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę „P.“, o E. B. palikti tą pačią „B.“; priteisti jam iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos; prašė nepilnamečių vaikų E. B. ir M. B. gyvenamą vietą nustatyti su motina ir iš atsakovo dukrų išlaikymui prašė priteisti po 100 Eur kas mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu nesutiko; prašė padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir ginklus: pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini) bei revolverį „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini) (tokiu pat būdu kaip ieškovė prašė ieškiniu), o V. B. prašymą dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo atmesti; priteisti iš ieškovės 11 330 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį; prievoles kreditoriui Luminor Bank, AS, po santuokos nutraukimo palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, tačiau atsakovas įsipareigojo mokėti kredito įmokas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti V. B. (ikisantuokinė pavardė P.) ir E. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo E. B. kaltės, paliekant jiems santuokines pavardes – B., B. Sprendimu nuspręsta santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti tokiu būdu:

- ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 46 900 Eur vertės butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

- atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (2 970 Eur vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu (86 900 Eur vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – aikštele (13 200 Eur vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 103 070 Eur vertės.

- ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti bute (duomenys neskelbtini), esančius daiktus: vonios veidrodį (10 Eur vertės); virtuvėje dujinę viryklę ir gartraukį (100 Eur vertės), šaldytuvą (100 Eur vertės), indus, įrankius (80 Eur vertės), ant langų ritinines užuolaidas po 15 Eur, 4 vnt. (60 Eur vertės), sofą (100 Eur vertės), televizorių (70 Eur vertės), staliuką 40 Eur vertės), įmontuojamus šviestuvus (30 Eur vertės), užuolaidas, karnizą (20 Eur vertės), drabužinę / lentyną (150 Eur vertės), čiužinius, 2 vnt. (200 Eur vertės), vaikų kambaryje šviestuvus (70 Eur vertės), karnizą (20 Eur vertės), iš viso už 1 050 Eur;

- atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, ir revolverį „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį turtą: įmontuojamąją spintą (300 Eur vertės), šviestuvą (100 Eur vertės), laiptinėje šviestuvus 3 vnt. po 30 Eur (90 Eur vertės), kaltinius turėklus (800 Eur vertės), laiptus (600 Eur vertės), darbo kambaryje esančius spintą-sekciją (150 Eur vertės), pianiną (200 Eur vertės), šviestuvą (50 Eur vertės), karnizą (30 Eur vertės), knygas, pintą krepšį, televizorių su priedėliais (400 Eur vertės), virtuvėje esančius šviestuvą (100 Eur vertės), virtuvinis komplektą (1 200 Eur vertės), šaldytuvą, indaplovę, elektrinį virdulį, gartraukį, elektrinę kaitlentę, mikrobangų krosnelę (800 Eur vertės), stalą, 6 kėdes (300 Eur vertės), tinklines ritinines užuolaidas nuo uodų (50 Eur vertės), indus, stalo įrankius, (300 Eur vertės), svetainėje esančius dirbtinės odos kampą (600 Eur vertės), kilimą 2 vnt. po 3 m (80 Eur vertės), televizorius 2 vnt. (300 Eur vertės), užuolaidas (dienines ir naktines) (250 Eur vertės), židinio kapsulę (300 Eur vertės), staliuką rudos spalvos (20 Eur vertės), staliuką baltos spalvos (10 Eur vertės), miegamajame esančius lovą (200 Eur vertės), šviestuvus (pakabinami) 2 vnt. (200 Eur vertės), užuolaidas dienines 2 vnt., karnizus 2 vnt. (100 Eur vertės), tinklelį nuo vabzdžių – 4 vnt., ritinines užuolaidas (100 Eur vertės), drabužinėje esančius lentyną (500 Eur vertės), šviestuvą (30 Eur vertės), lyginimo lentą, patalynę, staltieses, rankšluosčius (50 Eur vertės), filmavimo kameras 2 vnt. (200 Eur vertės), vonios kambaryje esančius šviestuvus 150 Eur vertės), skalbyklę (70 Eur vertės), vonią „Ravak“ (300 Eur vertės), kriauklę ir maišytuvą (150 Eur vertės), veidrodį (50 Eur vertės), ritininę užuolaidą, krepšius, gyvatuką (100 Eur vertės), kambaryje (vadintas G. kambariu) esančius lovą (100 Eur vertės), kompiuterio stalą (30 Eur vertės), sekciją (150 Eur vertės), stacionarų kompiuterį (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį (100 Eur vertės), ritinines užuolaidas ir tinklą nuo vabzdžių (70 Eur vertės), šviestuvus (pakabinamą, sieninį) (100 Eur vertės), kambaryje (vadintas E kambariu) esančias 2 lovas (150 Eur vertės), ritinines užuolaidas, tinklą nuo vabzdžių (70 Eur vertės), šviestuvus (pakabinamas, sieninis) (80 Eur vertės), 2 pastatomas lentynas (60 Eur vertės), katilinėje esančius granulinį katilą (1500 Eur vertės), kietojo kuro katilą(150 Eur vertės), vandens minkštinimo aparatą 400 Eur vertės), boilerį (80 Eur vertės), siurblius (100 Eur vertės), sandėlyje esančius plastikinius gultus 4 vnt. (120 Eur vertės, po 30 Eur 1 vnt.), dušo kabinos padą (60 Eur vertės), dušo kabinos duris (200 Eur vertės), dušo maišytuvą, čiaupą (70 Eur vertės), sportavimo suoliuką su svarmenimis (100 Eur vertės), kriauklę naują (20 Eur vertės), šviestuvus 3 vnt., įmontuotus į pakabinamas lubas (30 Eur vertės), ventiliatorių (30 Eur vertės), įrankius (mechaninius), nešvaraus vandens siurblį, naujas plyteles terasai (400 Eur vertės), šviestuvą (naują) (20 Eur vertės), garaže esančius šaldiklį (70 Eur vertės), aliuminines kopėčias (25 Eur vertės), viryklę (70 Eur vertės), benzininę žoliapjovę (300 Eur vertės), dviračius 4 vnt. (400 Eur vertės), įrankius (elektrinius grąžtus, perforatorių, suktuką, šlifuoklį) (200 Eur vertės), stelažą, kriauklę, maišytuvą, šviestuvus (150 Eur vertės), siurblį statybinį – paprastą (60 Eur vertės), parketlentes 1 600 Eur vertės (20x80kv.m.), iš viso už 16 595 Eur.

Po santuokos nutraukimo prievolė Luminor Bank, AB, pagal 2005 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais lieka solidaria kredito gavėjų V. B. ir E. B. prievole. Nustatyti tokią šios prievolės vykdymo tvarką – prievolę po santuokos nutraukimo vykdo atsakovas E. B..

Nustatyta nepilnamečių dukrų E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su ieškove V. B.

Sprendimu priteistas iš atsakovo E. B. išlaikymas nepilnametėms dukroms E. B., (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkyti lėšas uzufrukto teise.

Sprendime nurodyta, kad atsakovas E. B. su nepilnametėmis dukromis E. B. ir M. B. bendrauja bendru sutarimu su jų motina V. B..

Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 988,71 Eur kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Kitą ieškovės ieškinio dalį ir atsakovo priešieškinį teismas atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

3.1. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog sutuoktinis jai buvo neištikimas, nelojalus, elgėsi su ja nepagarbiai, vartojo prieš ją psichologinį smurtą. Nevienkartiniai ieškovės kreipimaisi pagalbos į teisėsaugos institucijas, liudytojų parodymai, tiek pridėtų ikiteisminių tyrimų medžiagų, tiek liudytojų V. P. ir J. R. parodymai, nagrinėjant šią bylą teisme, taip pat paties atsakovo agresyvus ir neprognozuojamas elgesys teismo posėdžio metu, emocijų nevaldymas rodo jo polinkį vartoti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Be to, atsakovas ir pats neneigia, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė būtų kalta dėl jų santuokos iširimo.

3.2. Teismas pažymėjo, kad atmetamas atsakovo reikalavimas ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, kadangi tokį prašymą gali reikšti sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl santuokos iširimo, ir dėl tokio sutuoktinio, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

3.3. Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovo elgesį, ieškovės išgyvenimus dėl sutuoktinio neištikimybės, dėl jos privatumo pažeidimo, dėl atsakovo prieš ieškovę vartoto psichologinio smurto, galbūt vartoto fizinio smurto ir būtent dėl atsakovo kaltės iširusios santuokos, kadangi nėra duomenų, kad ieškovė būtų sužalota atsakovo, kad dėl atsakovo elgesio būtų žymiai pablogėjusi ieškovės sveikata, kad ją kankintų nemiga, depresija, kitos ligos, kad ieškovė turėtų nuolat vartoti vaistus, lankytis pas psichologą ir pan., atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, šiuo atveju 1 000 Eur neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, kompensuotų ieškovės dėl atsakovo kaltės patirtą neturtinę žalą.

3.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, kad nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų nepilnametes dukras, todėl atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamos vietos su motina nustatymo, nepilnamečių dukrų E. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tad ši nėra nustatytina, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos.

3.5. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių darbovietes, turimą turtą, tikslinga iš atsakovo priteisti nepilnametėms dukroms po 150 Eur per mėnesį nuo ieškovės ieškinio pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 7 d.) iki jų pilnametystės. Ieškovė paskirta tvarkyti uzufrukto teise priteisto dukroms išlaikymo lėšas.

3.6. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas įrodė, jog jis pagal galimybes (skirdavo kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur kiekvienai dukrai) prisidėdavo prie dukrų išlaikymo nuo 2017 m. spalio 30 d. iki šio ieškinio teismui įteikimo dienos, o teisme vykstant ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismo vertinimu, nėra pagrindo skaičiuoti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo skolos (po 200 Eur kiekvienai nepilnametei mergaitei). Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteisimo.

3.7. Teismas pažymėjo, kadangi ginčo dėl nekilnojamojo turto ir dalies kilnojamojo turto padalijimo (pistoleto TT Nr. (duomenys neskelbtini) ir revolverio „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), jų verčių nekyla, tokiam šio turto padalijimui neprieštarauja ir kreditorius Luminor Bank, AS, todėl šis turtas dalytinas ieškovės ieškinio patikslinime nurodytu būdu. Nors padalijus turtą ieškovei priklausytų didesnė kompensacija už atsakovui tenkantį turtą, tačiau, kadangi atsakovas įsipareigoja dengti kreditą Luminor Bank, AS, už sutuoktinių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, teismas priteisė ieškovei kompensacijos, kiek ji ieškiniu prašė, t. y. 1 988,71 Eur.

3.8. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad kreditą iš Luminor Bank, AS, ieškovė ir atsakovas jų santuokos metu ėmė gyvenamajam būstui (duomenys neskelbtini), statyti, šis turtas po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui, todėl buvusiems sutuoktiniams sutinkant, prievolės pagal 2005 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais kreditoriui Luminor Bank, AS, ir toliau išlieka solidaria kredito gavėjų V. B. ir E. B. prievole (nemodifikuojant sutartyje numatytų įsipareigojimų), tačiau kreditoriaus sutikimu teismas nustatė tokią šios prievolės vykdymo tvarką – prievolę po santuokos nutraukimo vykdo atsakovas E. B..

3.9. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrindė, kad visą kredito paėmimo laikotarpį įmokas bankui mokėjo tik jis vienas, be to, sutuoktiniai abu yra dirbantys, kredito paėmimo laikotarpiu, jeigu ieškovė tiesiogiai ir nemokėjo įmokų bankui, ji prie šeimos ūkio prisidėjo kitu būdu – teikdama išlaikymą vaikams, mokėdama ir kitus mokesčius ir t. t., be to, santuoką nutraukiant, atsakovui priteista didesnės vertės turto, todėl nėra jokio pagrindo atsakovui iš ieškovės priteisti dalies atsakovo kredito įmokų palūkanų kaip kad jis prašo. Nėra pagrindo ir priteisti kreditinius įsipareigojimus Luminor Bank, AS, (55 908,57 Eur) iš atsakovo, kaip ieškovė prašo, kadangi po santuokos nutraukimo prievolė nemodifikuojama (lieka solidaria), tačiau pripažintina, kad po santuokos nutraukimo toliau prievoles bankui vykdys tik atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo: pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečių dukterų E. B. ir M. B. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį kiekvienai nuo ieškinio įteikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui nuo 2017 m. spalio 30 d. ieškinio teismui įteikimo dienos už 11 mėnesių 4 400 Eur; priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei V. B. už jam tenkančią didesnę turto dalį – 19 928,71 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai priteisė per mažą išlaikymo sumą. Mokėti vaikams išlaikymą po 200 Eur yra reali suma, kurią gali ir privalo mokėti atsakovas. Teismas nepagrįstai, be jokių rašytinių įrodymų, patikėjo atsakovu, kad jis savo gera valia pats mokėjo dukroms išlaikymą, pervesdamas į jų sąskaitas pinigines lėšas. Tokie atvejai yra buvę tik du ar trys, ir tai po 100 Eur. Todėl tikėti atsakovu, kad jis išlaikė vaikus, apie tai nežinant vaikų mamai, nėra jokio teisinio pagrindo.

4.2. Teismas nepagrįstai skaičiavo atsakovo sumokėtas pinigines sumas bankui, jas dalydamas po lygiai. Atsakovas pats nusprendė gyventi name, o ne bute, pats įsipareigojo ir prisiėmė prievolę išmokėti visą kredito sumą. Ta pinigų suma, kurią teismas laiko kaip prievolės įvykdymą vieno iš sutuoktinių, negali būti laikoma sutuoktinės skola, nes tuo metu dar santuokiniai ryšiai nebuvo nutrūkę ir santuokoje buvę mokėjimai turi būti laikomi bendrais mokėjimais. Teismas konstatuojamojoje dalyje pasisako dėl prievolės vykdymo, kad abi šalys vykdė prievolę, tačiau vėliau atsakovo sumokėtą sumą išskiria ir ją dalija pusiau, kas irgi yra neteisinga, nes santuokoje turtas yra laikomas įgytu lygiomis dalimis, tad ir turėtos išlaidos santuokos metu negali būti skaidomos į kiekvieno išlaidas atskirai, o yra bendros išlaidos, todėl teismas nepagrįstai sumažino kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį sumą. Tokie skaičiavimai negalėjo būti atliekami.

4.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo pateikti įrodymai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismui patenkinus beveik visus ieškovės reikalavimus, privalėjo būti priteista ir bylinėjimosi išlaidų suma.

5. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. B. ir V. B. (ikisantuokinė pavardė P.), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 46 900 Eur vertės butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 970 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 86 900 Eur vertės gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – 3 200 Eur vertės aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 103 070 Eur. Įvertinus banko kredito likutį – 55 000 Eur, atsakovui tenkančio turto vertė lygi 48 070 Eur; 3) santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalyti tokiu būdu: ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti bute (duomenys neskelbtini), esančius daiktus, kurių vertė: vonios veidrodį (10 Eur), dujinę viryklę ir gartraukį (100 Eur), šaldytuvą (100 Eur), indus, įrankius (80 Eur), ritinines langų užuolaidas 4 vnt., iš viso 60 Eur, sofą (100 Eur), televizorių (70 Eur), staliuką (40 Eur), įmontuojamus šviestuvus (30 Eur), užuolaidas, karnizą (20 Eur), drabužinę / lentyną (150 Eur), čiužinius 2 vnt. (200 Eur) (pagal teismo sprendimą), namų priežiūros sistemą „Kirby“ (2 000 Eur), masažo stalą (150 Eur vertės) (papildomai). Iš viso kilnojamojo turto už 3 110 Eur; atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, ir revolverį „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį turtą: įmontuojamąją spintą (300 Eur), šviestuvą (100 Eur), laiptinėje šviestuvus 3 vnt. po 30 Eur, iš viso 90 Eur, šviestuvą (50 Eur), karnizą (30 Eur), virtuvėje esančius šviestuvą (100 Eur), virtuvinį komplektą (1 200 Eur), šaldytuvą, indaplovę, elektrinį virdulį, gartraukį, elektrinę kaitlentę, mikrobangų krosnelę (800 Eur vertės), stalą su 6 kėdėmis (300 Eur), tinklinę ritininę užuolaidą nuo uodų (50 Eur), indus, stalo įrankius (300 Eur), svetainėje esančius dirbtinės odos kampą (600 Eur), kilimus 2 vnt. (80 Eur), užuolaidas dienines ir naktines (50 Eur), staliuką rudos spalvos (20 Eur), staliuką baltos spalvos (10 Eur), šviestuvus pakabinamus vnt. (200 Eur), užuolaidas dienines ir karnizus po 2 vnt. (100 Eur), drabužinėje esančius lentyną (300 Eur), šviestuvą (30 Eur), vonios kambaryje esančius šviestuvus (150 Eur), skalbyklę (70 Eur), veidrodį (50 Eur), sandėlyje esančius plastikinius gultus 4 vnt. (120 Eur vertės), sportavimo suoliuką su svarmenimis (100 Eur), šviestuvus (30 Eur), įmontuotus į pakabinamas lubas, įrankius mechaninius, garaže esančius šaldiklį (70 Eur), aliuminines kopėčias (20 Eur), viryklę 70 Eur, benzininę žoliapjovę 300 Eur, stelažą, kriauklę, maišytuvą, šviestuvus 50 Eur. Viso turto už 5 840 Eur; kitą ieškovės reikalavimų dalį dėl santuokoje dalytino kilnojamojo turto priteisimo netenkinti; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtus kreditinius įsipareigojimus Luminor Bank, AB, už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio padavimo 2018 m. rugpjūčio mėn.; 5) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinę žalą už kaltę dėl šeimos neišsaugojimo, patirtus moralinius išgyvenimus, nepagrįstus kaltinimus ir šmeižimą; 6) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 7) priteisti dukroms kas mėnesį privalomas išmokas jų išlaikymui po 150 Eur kiekvienai dukrai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieškovės sudaryta santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir kad ieškovė įrodė, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas, nelojalus, elgėsi su ja nepagarbiai, vartojo prieš ją smurtą. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl nenagrinėjo ir netenkino atsakovo reikalavimų pagal vėliausiai pateiktą patikslintą priešieškinį. Santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, todėl ne atsakovas, o ieškovė privalo atlyginti neturtinę žalą. Teismas nevertino atsakovo argumentų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai smarkiai pasikeitė po to, kai ieškovė, atsakovui prieštaraujant ir prašant to nedaryti, be atsakovo sutikimo nutraukė nėštumą.

5.2. Apeliantas nurodė, kad ieškovė ėmėsi iniciatyvos rinkti prieš atsakovą melagingus jo kaltės įrodymus dėl šeimos iširimo. Ieškovė nuolat stengėsi sudaryti konfliktines situacijas, įtraukti į jas vaikus ir, nesant pagrindo, kviesti policijos pareigūnus. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas vartojo smurtą prieš sutuoktinę, nors ji nuolat stengėsi išprovokuoti konfliktinę situaciją įvairiais būdais.

5.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl kilusių konfliktinių situacijų šeimoje patvirtina, kad V. B. kaltinimai atsakovui buvo melagingi ir provokuojami, todėl Klaipėdos apylinkės teismui nebuvo pagrindo jais vadovautis priimant sprendimą.

5.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo neištikimybės pagal neteisėtu būdu, įsilaužus į atsakovo asmeninę elektroninio pašto paskyrą, gautą filmuotą medžiagą su kita moterimi. Kitokiu būdu gauti šią informaciją ieškovė negalėjo, kadangi stalčiuose filmuotos medžiagos atsakovas nelaikė. Užfiksuoti santykiai įvyko jau nutrūkus artimiems ryšiams su ieškove.

5.5. Sutuoktinė įvairiais būdais stengėsi atsakovą apšmeižti, teigdama, kad jis nesirūpino vaikais, neteikė jiems materialinio išlaikymo, tai paneigė dukros G. B. parodymai, kur ji patvirtino, kad atsakovas visą laiką rūpinosi savo vaikais ir visą laiką skyrė jiems pinigų.

5.6. Su sprendime nurodytu turto padalijimo būdu atsakovas sutinka iš dalies. Mano, kad teismas į dalytino turto balansą nepagrįstai įtraukė tiek bute, tiek name vaikų kambariuose esančius daiktus. Taip pat nepagrįstai į dalytino turto sąrašą buvo atskirai įtraukti daiktai, priklausantys namo įrangai, kurie vertintini kaip namo dalis, o ne atskiri, dalytini daiktai bei daiktai, kurie sutuoktiniams niekada nepriklausė ar yra beverčiai, nes neremontuotini. Iš dalytinų nekilnojamųjų daiktų sąrašo turėtų būti išbraukti minėti daiktai ir jų bendra verte sumažintina priteisto kilnojamojo turto dalis, atitinkamai ieškovei priteisiant bute esančius daiktus už3 310 Eur sumą, atsakovui name esančius daiktus už bendrą 5 840 Eur sumą.

5.7. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareikšto reikalavimo dėl 1/2 dalies išmokų priteisimo iš ieškovės už kreditinių įsipareigojimų dengimą trečiajam asmeniui Luminor Bank, AB, atsakovo asmeninėmis lėšomis už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio iki ieškinio padavimo dienos 2018 m. rugpjūčio 22 d., tai sudaro 25 920 Eur (48 mėn. X 540 Eur = 25 920 Eur).

5.8. Teismas neteisingai sprendime nustatė santuokos nutraukimo termino pradžią, kuri pagal byloje esančius rašytinius įrodymus turėjo būti nustatyta nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d., kai po įvykusio konflikto jis buvo išvežtas iš namų ir kartu su ieškove nuo to laiko nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Nuo šio laikotarpio, kuris yra aiškiai apibrėžtas įvykusio 2014 m. rugpjūčio 28 d. konflikto data, turėjo būti nustatytas terminas santuokos nutraukimo šalių turtinėms pasekmėms.

6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su apelianto E. B. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, palikti nepakeistą, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė niekada nėra buvusi neištikima atsakovui, ji jam buvo visada lojali, ištikima ir nuolanki, todėl kaltinti ieškovę nėra jokio pagrindo.

6.2. Atsakovas nori, kad ieškovė sumokėtų jo kreditą už jam tenkantį turtą, šis jo reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisingas ir neteisėtas, nes siekiama praturtėti kito asmens sąskaita.

6.3. E. B. prašo teismo priteisti V. B. daiktus (namų priežiūros sistemą „Kirby“ už 2 000 Eur, 150 Eur vertės masažo stalą), kurių V. B. namuose net nėra.

6.4. E. B., prašydamas teismo jam priteisti kilnojamuosius daiktus, sąraše nenurodo kaltinių turėklų (800 Eur vertės); laiptų (600 Eur vertės); darbo kambaryje esančių spintos-sekcijos (150 Eur); pianino (200 Eur); knygų, pinto krepšio, televizoriaus su priedėliais (400 Eur vertės). Dėl šių priteistų daiktų E. B. nepasisako, nors jie yra jo namuose ir jais naudojasi, tokiu būdu siekia sumažinti jam tenkančio turto dalį.

6.5. E. B. apeliaciniame skunde neprašo teismo jam priteisti televizorių 2 vnt. (300 Eur vertės); židinio kapsulės (300 Eur vertės); miegamajame esančių lovos (200 Eur vertės); tinklelio nuo vabzdžių 4 vnt., ritininių užuolaidų– (100 Eur vertės), nors šie daiktai yra jam priteisti.

6.6. Atsakovas prašo priteisti, nors teismas ir priteisė, drabužinėje esančias lentynas (500 Eur vertės), tačiau įvertina jas 300 Eur, nors pirmosios instancijos teisme su 500 Eur verte sutiko.

6.7. Atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas jam priteisti kilnojamuosius daiktus, nepagrįstai nenurodo daugelio daiktų, kurie yra jam priteistame gyvenamajame name.

6.8. Nepagrįstas atsakovo prašymas priteisti 12 500 Eur sumą už kreditinių įsipareigojimų vykdymą. Jam liko visas turtas, vertinamas 103 000 Eur, o skola bankui sudaro mažiau negu pusę šios sumos. Didesnę dalį skolos sutuoktiniai mokėjo bendrai. Apeliantas skaičiuoja taip, kad tai, ką sumokėjo jis, yra jo asmeninės lėšos, o ką sumokėjo V. B., yra bendros lėšos, nors gyvenant santuokoje visas turtas buvo bendras ir nebuvo padalytas.

6.9. Visiškai nepagrįstas E. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir su ja susijusiomis teisinėmis pasekmėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Dėl santuokos nutraukimo, kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. teismui pateikė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyje ne kartą nurodo, kad E. B. reiškia priešieškinį, kuriuo, patikslinęs reikalavimus, be kitų reikalavimų, prašo teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad, sprendžiant kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne atsakovo vėliausiai pateikto priešieškinio reikalavimą, o atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktą patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, dėl kieno kaltės nutrūko santuoka, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovo nurodytų nėštumo nutraukimo aplinkybių. Teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovas pats nuvežė ieškovę į ligoninę nutraukti nėštumą su jo žinia ir galimu pritarimu ir kad jis, nesutikdamas su tokia operacija, nesiėmė jokių būdų informuoti apie tokį jo nesutikimą medikų. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad V. B. elgėsi savanaudiškai, visiškai nepaisydama jo prašymų ir interesų turėti dar vieną vaiką. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie minėtą nėštumo nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsiaiškino aplinkybes, kada minėtas nėštumo nutraukimas buvo atliktas ir ar tai įtakoja galimą ieškovės kaltę bei priežastis dėl santuokos iširimo.

14. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant kaltės klausimą dėl santuokos iširimo, svarbi data, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nebegyveno šeimyninio gyvenimo ir nebevedė bendro ūkio. Be to, nuo šios datos nustatymo nagrinėjamoje byloje kyla ir kitos teisinės pasekmės, sprendžiant tiek išlaikymo įsiskolinimo, tiek kompensacijos už sumokėtus kreditorinius įsipareigojimus pagrįstumo klausimus. Kaip matyti iš šalių pateiktų argumentų, ieškovė nurodo, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, tačiau atsakovas teigia, kad kartu nebegyvena nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d., kuomet po įvykusio konflikto jis nebegrįžo gyventi kartu su atsakove. Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi ieškovės teiginiais, kad ji negyvena su atsakovu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, kai atsakovas išvažiavo gyventi į namą, tačiau sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas nustatė būtent šią datą ir atmetė atsakovo argumentus dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d. datos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi aplinkybes, nuo kada šalys faktiškai kartu nebegyvena.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

16. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

17. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nekilnojamojo turto ir dalies kilnojamojo turto padalijimo (pistoleto TT Nr. (duomenys neskelbtini) ir revolverio „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), jų verčių nekilo, pirmosios instancijos teismas minėtą turtą padalijo ieškovės ieškinio patikslinime nurodytu būdu: ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteistas 46 900 Eur vertės butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteistas žemės sklypas (2 970 Eur vertės) su gyvenamuoju namu (86 900 Eur vertės) ir kitais inžineriniais statiniais – aikštele (13 200 Eur vertės), esantys adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 103 070 Eur vertės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nekilnojamojo turto vertė nustatyta bendru sutarimu, atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro duomenis.

18. Byloje ginčas kilo dėl dalytinų kilnojamųjų daiktų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentavo, kad didžioji dalis ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto kilnojamojo turto nėra neatsiejamai susijusi su namu ar butu, tačiau pritaikyta būtent prie atitinkamo būsto, didina būsto vertę, todėl šį kilnojamąjį turtą teismas priteisė tam sutuoktiniui, kuriam priteistas atitinkamas nekilnojamasis turtas. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų dėl ieškovės ieškinyje išvardyto kilnojamojo turto verčių, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir kilnojamąjį turtą padalijo ieškinyje nurodytu būdu:

- ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė bute (duomenys neskelbtini), esančius daiktus: vonios veidrodį (10 Eur vertės); virtuvėje dujinę viryklę ir gartraukį (100 Eur vertės), šaldytuvą (100 Eur vertės), indus, įrankius (80 Eur vertės), ant langų ritinines užuolaidas po 15 Eur, 4 vnt. (60 Eur vertės), sofą (100 Eur vertės), televizorių (70 Eur vertės), staliuką 40 Eur vertės), įmontuojamus šviestuvus (30 Eur vertės), užuolaidas, karnizą (20 Eur vertės), drabužinę / lentyną (150 Eur vertės), čiužinius, 2 vnt. (200 Eur vertės), vaikų kambaryje šviestuvus (70 Eur vertės), karnizą (20 Eur vertės), iš viso už 1050 Eur;

- atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, ir revolverį „Nagant“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur, name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį turtą: įmontuojamąją spintą (300 Eur vertės), šviestuvą (100 Eur vertės), laiptinėje šviestuvus 3vnt. po 30 Eur (90 Eur vertės), kaltinius turėklus (800 Eur vertės), laiptus (600 Eur vertės), darbo kambaryje esančius spintą-sekciją (150 Eur vertės), pianiną (200 Eur vertės), šviestuvą (50 Eur vertės), karnizą (30 Eur vertės), knygas, pintą krepšį, televizorių su priedėliais (400 Eur vertės), virtuvėje esančius šviestuvą (100 Eur vertės), virtuvinį komplektą (1200 Eur vertės), šaldytuvą, indaplovę, elektrinį virdulį, gartraukį, elektrinę kaitlentę, mikrobangų krosnelę (800 Eur vertės), stalą, 6 kėdes (300 Eur vertės), tinklinę ritininę užuolaidą nuo uodų (50 Eur vertės), indus, stalo įrankius (300 Eur vertės), svetainėje esančius dirbtinės odos kampą (600 Eur vertės), kilimą 2 vnt. po 3 m (80 Eur vertės), televizorius 2 vnt. (300 Eur vertės), užuolaidas (dienines ir naktines) (250 Eur vertės), židinio kapsulę (300 Eur vertės), staliuką rudos spalvos (20 Eur vertės), staliuką baltos spalvos (10 Eur vertės), miegamajame esančius lovą (200 Eur vertės), šviestuvus (pakabinami) 2 vnt. (200 Eur vertės), užuolaidas dienines 2 vnt., karnizus 2 vnt. (100 Eur vertės), tinklelį nuo vabzdžių – 4 vnt., ritinines užuolaidas (100 Eur vertės), drabužinėje esančius lentyną (500 Eur vertės), šviestuvą (30 Eur vertės), lyginimo lentą, patalynę, staltieses, rankšluosčius (50 Eur vertės), filmavimo kameras 2 vnt. (200 Eur vertės), vonios kambaryje esančius šviestuvus 150 Eur vertės), skalbyklę (70 Eur vertės), vonią „Ravak“ (300 Eur vertės), kriauklę – maišytuvą (150 Eur vertės), veidrodį (50 Eur vertės), roletą, krepšius, gyvatuką (100 Eur vertės), kambaryje (vadintas G. kambariu) esančius lovą (100 Eur vertės), kompiuterio stalą (30 Eur vertės), sekciją (150 Eur vertės), stacionarųjį kompiuterį (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį (100 Eur vertės), ritinines užuolaidas ir tinklą nuo vabzdžių (70 Eur vertės), šviestuvus (pakabinamą, sieninį) (100 Eur vertės), kambaryje (vadintas E. kambariu) esančias 2 lovas (150 Eur vertės), ritinines užuolaidas, tinklą nuo vabzdžių (70 Eur vertės), šviestuvus (pakabinamas, sieninis) (80 Eur vertės), 2 pastatomas lentynas (60 Eur vertės), katilinėje esančius granulinį katilą (1500 Eur vertės), kietojo kuro katilą (150 Eur vertės), vandens minkštinimo aparatą 400 Eur vertės), boilerį (80 Eur vertės), siurblius (100 Eur vertės), sandėlyje esančius plastikinius gultus 4 vnt. (120 Eur vertės, po 30 Eur 1 vnt.), dušo kabinos padą (60 Eur vertės), dušo kabinos duris (200 Eur vertės), dušo maišytuvą, čiaupą (70 Eur vertės), sportavimo suoliuką su svarmenimis (100 Eur vertės), kriauklę naują (20 Eur vertės), šviestuvus 3 vnt., įmontuotus į pakabinamas lubas (30 Eur vertės), ventiliatorių (30 Eur vertės), įrankius (mechaninius), nešvaraus vandens siurblį, naujas plyteles terasai (400 Eur vertės), šviestuvą (naują) (20 Eur vertės), garaže esančius šaldiklį (70 Eur vertės), aliuminines kopėčias (25 Eur vertės), viryklę (70 Eur vertės), benzininę žoliapjovę (300 Eur vertės), dviračius 4 vnt. (400 Eur vertės), įrankius (elektrinius grąžtus, perforatorių, suktuką, šlifuoklį) (200 Eur vertės), stelažą, kriauklę, maišytuvą, šviestuvus (150 Eur vertės), siurblį statybinį – paprastą (60 Eur vertės), parkeltlentes (1 600 Eur vertės) (20x80kv. m), iš viso už 16 595 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje nesutiko su V. B. patikslintame ieškinyje nurodytu reikalavimu dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, nurodydamas, kad kai kurie daiktai: įmontuojamoji spinta, šviestuvai, kaltiniai turėklai, laiptai; virtuvėje esantis šviestuvas, virtuviniai baldai su įmontuota buitine technika – šaldytuvu, indaplove, gartraukiu, elektrine kaitlente; svetainėje: karnizai su užuolaidomis, židinio kapsulė; miegamasis: karnizai su užuolaidomis, šviestuvai, ritininės užuolaidos; drabužinėje: lentynos ir šviestuvas; vonioje: šviestuvai, skalbyklė, vonia, kriauklė su maišytuvu ir gyvatukas; G. kambaryje: šviestuvai, ritininės užuolaidos ir tinklelis nuo vabzdžių; E. kambaryje: šviestuvai, ritininės užuolaidos ir tinklelis nuo vabzdžių; katilinėje: granulinis katilas, vandens filtras, siurbliai; sandėlio šviestuvai; garaže: šviestuvai – priklauso namo įrangai, be jų namas laikomas neįrengtu. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai į dalytino turto sąrašą buvo atskirai įtraukti daiktai, priklausantys namo įrangai, kurie vertintini kaip namo dalis, o ne atskiri, dalytini daiktai bei daiktai, kurie buvusiems sutuoktiniams niekada nepriklausė ar yra beverčiai, nes neremontuotini: kaltiniai turėklai (800 Eur vertės), laiptai (600 Eur vertės), židinio kapsulė – (300 Eur vertės), vonia (300 Eur vertės), kriauklė su maišytuvu (150 Eur vertės), gyvatukas (vertė palikta prie kitų daiktų), kieto kuro katilas, kurio, pasak atsakovo, nėra, nes buvo pakeistas į granulinį (150 Eur vertės), vandens minkštinimo aparatas (400 Eur vertės), boileris, kuris utilizuotas, pakeitus kuro katilą (80 Eur vertės), siurbliai (100 Eur vertės), dušo kabinos padas, kurio, pasak atsakovo, niekada nėra buvę (60 Eur vertės), dušo kabinos durys (200 Eur vertės), dušo maišytuvas-čiaupas (70 Eur vertės), nauja kriauklė (20 Eur vertės), ventiliatorius, kurio, pasak atsakovo, nėra buvę (30 Eur vertės), parketlentės, panaudotos namo grindims (1600 Eur vertės), plytelės terasai, kurios panaudotos lauko terasai (400 Eur vertės), statybinis siurblys, kuris, pasak atsakovo, buvo išnuomotas (60 Eur vertės), įrankiai, pasak atsakovo, buvo pasiskolinti ir atiduoti, o elektrinis grąžtas yra sugedęs nepataisomai (200 Eur vertės). Atsakovo nuomone, iš dalytinų kilnojamųjų daiktų sąrašo turėtų būti išbraukti minėti daiktai, kurių bendra vertė – 5 520 Eur, ir šia suma sumažintina atsakovui priteisto kilnojamojo turto dalis.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jų verčių, nesiaiškino, ar šalių nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra pateikta kartu į bendrą nekilnojamojo turto vertinimą įtraukiant ir kilnojamuosius daiktus, kurie yra neatskiriama buto ar namo dalis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar visi daiktai, nurodyti ieškovės ieškinyje, iš tiesų egzistuoja.

21. Pažymėtina, kad atskiras konkretus daiktas, pavyzdžiui, kaltiniai turėklai, laiptai, parketlentės ar plytelės, pečius dalytinu turto objektu galėtų būti tuo atveju, jei šie daiktai vis dar turėtų savo kaip atskiro daikto vertę. Tačiau, nagrinėjamu atveju minėti daiktai yra neatsiejamai įmontuoti į namą ir nekilnojamąjį turtą vertinant be šių daiktų ar su jais skirtųsi paties nekilnojamojo turto vertė. Jei šie daiktai įtrauktini į dalintiną turtą, tai atitinkamai turėtų būti sumažinta nekilnojamojo turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi dalintino nekilnojamojo turto vertes bei dalintino kilnojamojo turto sudėtį, vertę.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į ieškovės nurodomą prašomo priteisti kilnojamojo turto apimtį ir jo vertę, kuri yra neproporcinga maža, palyginus su atsakovui prašomu priteisti ir išsamiai detalizuotu kilnojamuoju turtu.

Dėl kompensacijos priteisimo

23. Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei V. B. kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 19 928,71 Eur. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei 1 988,71 Eur kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo, nurodė, kad, nors padalijus turtą ieškovei priklausytų didesnė kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą, tačiau kadangi atsakovas įsipareigoja dengti kreditą Luminor Bank, AS, už sutuoktinių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, teismas priteisia ieškovei kompensacijos, kiek ji ieškiniu prašo, t. y. 1 988,71 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo iš atsakovo E. B. ieškovei V. B. priteisti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 19 928,71 Eur, pateikdama skaičiavimą (8 181,21 Eur + 7 747,50 Eur). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti racionaliai argumentuotas, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio pagrįstumo klausimo ir priteisė 1 988,71 Eur kompensaciją, nepagrįstą jokiais logiškais, išsamiais skaičiavimais ir net ne tokio dydžio, kurio prašė pati ieškovė.

Dėl išlaikymo dydžio

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

25. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo E. B. išlaikymą nepilnametėms dukroms E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkyti lėšas uzufrukto teise. Tačiau apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Ieškovė nurodė, kad 200 Eur yra reali suma, kurią gali ir privalo mokėti atsakovas.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tapo pilnametė, įgijo civilinį procesinį veiksnumą, todėl gali dalyvauti byloje ir įgyvendinti savo teises ir pareigas asmeniškai.

28. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tapo pilnametė, V. B. ir E. B. pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus lieka tik dėl M. B., gimusios (duomenys neskelbtini),

30. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, kad jis pagal galimybes (skirdavo kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur kiekvienai dukrai) prisidėdavo prie dukrų išlaikymo nuo 2017 m. spalio 30 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismas nurodė, kad teisme vykstant ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismo vertinimu, nėra pagrindo skaičiuoti ieškovės prašomo išlaikymo skolos (po 200 Eur kiekvienai nepilnametei mergaitei), todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos (4 400 Eur) nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteisimo. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas neįrodė, jog jis gera valia mokėjo dukroms išlaikymą, pervesdamas į jų sąskaitas pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrų išlaikymui tik kelis kartus pervedė po 100 Eur kiekvienam vaikui.

32. Pažymėtina, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2018 m. keletą kartų pervedė E. B. ir M. B. po 100 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2017 m. spalio 30 d. mokėjo išlaikymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs vaikams išlaikymą kita forma, t. y. nėra duomenų, kad jis pirko maisto, drabužių, kitų reikalingų daiktų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepakankamai išsiaiškino aplinkybes, kokiu būdu ir kokia konkrečia suma atsakovas galimai prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įsipareigojimų kreditoriui, padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo atsakovui iš ieškovės priteisti dalies atsakovo kredito įmokų palūkanų (12 500 Eur), kaip kad jis prašo, taip pat nėra pagrindo ir priteisti kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS (55 908,57 Eur) iš atsakovo, kaip ieškovė prašo, kadangi po santuokos nutraukimo prievolė nemodifikuojama (lieka solidaria), tačiau pripažįstant, kad po santuokos nutraukimo toliau prievoles bankui vykdys tik atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtą klausimą, nevisapusiškai išsiaiškino datą, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nebegyveno šeimyninio gyvenimo ir nebevedė bendro ūkio, nes būtent tai turi įtakos, nagrinėjant atsakovo prašomos priteisti iš ieškovės 12 500 Eur kompensacijos bankui už sumokėtus privalomus kredito mokesčius pagrįstumą.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė kaltės klausimą dėl santuokos iširimo, nesiaiškino nėštumo nutraukimo datos ir aplinkybių, galbūt lėmusių santuokos iširimo priežastis, nenustatė datos, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nebegyvena šeiminio gyvenimo, spręsdamas klausimą dėl dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jų verčių, nesiaiškino, ar šalių nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra pateikta kartu į bendrą nekilnojamojo turto vertinimą įtraukiant ir kilnojamuosius daiktus, kurie yra neatskiriama buto ar namo dalis, nenustatė, ar šalių prašomi dalyti kilnojamieji daiktai iš tiesų yra dalytini, nesiaiškino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio pagrįstumo klausimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė, neišsiaiškinęs aplinkybių, kokiu būdu ir kokia konkrečia suma atsakovas galbūt prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ji negali būti išnagrinėta iš esmės visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

36. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

37. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas turėtų aiškintis aplinkybes, kada buvo atliktas ieškovės nėštumo nutraukimas ir ar tai įtakoja galimą ieškovės kaltę bei priežastis dėl santuokos iširimo. Taip pat aiškinantis kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, iš naujo turi būti peržiūrėti neatsiejamai su tuo susiję reikalavimai atlyginti vienas kitam neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis aplinkybes ir siūlyti šalims pateikti įrodymus, patvirtinančius, nuo kada šalys faktiškai kartu nebegyvena. Ši aplinkybė svarbi ir gali turėti įtakos, nagrinėjant klausimą dėl atsakovo prašomos priteisti iš ieškovės 12 500 Eur kompensacijos bankui už sumokėtus privalomus kredito mokesčius pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl dalintino turto, byloje reikalinga išsiaiškinti dalintino nekilnojamojo turto vertes. Tuo tikslu, nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų šalims pasiūlyti atlikti nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikti įrodymus apie turimą dalintiną kilnojamąjį turtą bei šio turto vertes. Pažymėtina, kad byloje išsiaiškinus šalims priteistino turto vertes, keičiant turto balansą, galimai pasikeis ir šalims tenkanti bendro turto masė, o kartu ir turtinė padėtis, kuri, kaip minėta, yra vienas iš veiksnių, nustatant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas turi aiškintis aplinkybes, kokiu būdu ir kokia konkrečia suma atsakovas galimai prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta anksčiau, E. B. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tapo pilnametė, todėl bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėtų būti spręstinas klausimas dėl E. B. procesinės padėties.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bylos išnagrinėti iš esmės negalima, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.