Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo Luminor Bank, AB, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad ieškovės V. B. ieškinyje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji patiria 800 Eur išlaidų, nors gauna tik 750 Eur atlyginimą. Teigia, jog taip pat nėra jokių įrodymų, kad V. B. padeda jos mama.

5.2. Nurodė, kad atsakovas savanoriškai teikia išlaikymą savo nepilnametėms dukroms M. ir E. B. ir teikia paramą savo pilnametei dukrai G. B. po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Teigia, jog, bendraujant su dukromis, jos nurodė, kad iš atsakovo jiems skiriamų lėšų pačios perka maistą ir tenkina savo poreikius. Mano, jog priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta nei į vaikų poreikius, nei į atsakovo galimybes teikti išlaikymą, o nustatyta 200 Eur suma kiekvienam vaikui nėra protingo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

10. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

11. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės sutinka teikti išlaikymą, tačiau teigia, jog skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymo dydis yra per didelis ir jis tokio išlaikymo teikti nėra pajėgus.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

13. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (E. B. gimė 2001 m. spalio 25 d., yra 17 metų, M. B. gimė 2008 m. gegužės 26 d., yra 10 metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja, jog šalių nepilnamečiams vaikams nereikalingas išlaikymas, priešingai, į bylą yra pateikta įrodymų, jog nuo 2018 m. liepos 2 d. atsakovas teikia išlaikymą savo dukroms po 100 Eur per mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakanka atsakovo pervedamų 200 Eur (po 100 Eur kiekvienai iš nepilnamečių dukrų) išlaikymo dydžio.

14. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovės V. B. ieškinyje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji patiria 800 Eur išlaidų vaikų išlaikymui, nors gauna tik 750 Eur atlyginimą, kad V. B. padeda jos mama, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tokių atsakovo atskirojo skundo argumentų nevertina. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, teismas nevertina argumentų, susijusių su galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, kadangi šios aplinkybės bus išnagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju esminės aplinkybės susijusios su prioritetinių vaikų poreikių tenkinimu, todėl atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė nepagrindė, kad ji patiria išlaidų vaikų išlaikymui, šiuo konkrečiu atveju nevertintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

15. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2018 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, t. y. dar neišnagrinėję šio atskirojo skundo, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažino iš atsakovo priteisiamą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. B. ir M. B. iki 150 Eur per mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėta nutartis neapskųsta. Šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs pasikeitusią faktinę situaciją sumažino laikino išlaikymo dydį, o tai, kad atsakovas šios nutarties neskundė, rodo, jog teismo sumažinta laikino išlaikymo suma tenkina atsakovą, todėl darytina išvada, jog teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą nėra.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.