Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-12-08 · Byla Nr. TS-206-548/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-28Šiaulių apygardos teismas
  3. TS-102-548/2022Nutartis · 2022-07-05Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-17Kauno apygardos teismas
  5. T-1536-548/2022Nutartis · 2022-09-19Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-19Kauno apygardos teismas
  7. TS-206-548/2022Nutartis · 2022-12-08Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
TS-206-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00242-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
L. Z.
Kategorijos
Byla Nr. TS-206-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00242-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 8 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka L. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018m. balandžio 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 241 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė su bendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė – 8 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė su 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 10 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis nors dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis yra anksčiau teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose. įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis L. Z. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudėtis yra netinkamai sudaryta, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad komisijos sudėtis turi būti paskirstoma po lygiai asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovų, savanorių ar kiti fiziniai/juridiniai asmenų. Dėl šios priežasties kyla abejonių, ar tinkamai padarytos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos išvados. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis yra du kartus kreipęsis į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo jis nebuvo įdarbintas. Taip pat kaip nuteistajam dengti turimus įsiskolinimus, jeigu neturi darbo ar negauna kitų pajamų. Tai yra sudėtinga būnant pataisos įstaigoje. Jis yra pateikęs pataisos įstaigai, kad paleistas lygtinai bus įdarbintas ir taip galės dirbti bei dengti finansinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Z. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, du kartus skatintas, mokėsi, įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, šaltkalvio profesijas, suvokia teigiamą darbo naudą, į pataisos įstaigos administraciją kelis kartus raštiškai kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau neįdarbintas dėl darbo trūkumo, paleistas lygtinai bus įdarbintas, turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dengia finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo L. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas. 2022 m. gruodžio 6 d. buvo skatintas. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, L. Z. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad L. Z. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką tris kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistajam paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo du kartus skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką L. Z. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. Z. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant bendrininkų grupėje, padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis impulsyvumu nepasižymi, tačiau kai kurias nusikalstamas veikas atliko impulsyviai, kaip pats teigia, kad jas vykdė įtakojamas draugų ir tuo metu esamos finansinės padėties. Be to, jis šiuo metu atlieka bausmę už daugybę įvykdytų vagysčių. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų - nurodo, kad pinigų trūkumas yra problema, tačiau jo atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Nuteistojo situacijos ir savęs analizė, gana paviršutiniška, buitinio lygmens, taip pat spręsdamas turimas problemas pasirenka netinkamas strategijas. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo veikla, kurioje dalyvaudavo laisvėje, yra susijusi su jo nusikalstamumu, ją dažniausiai atlikdavo su kitais asmenimis. Pats nuteistasis įvertindamas dabartinę situaciją, paaiškino kad bendravimas su kai kuriais asmenimis, galėjo turėti įtakos dabartiniai jo situacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų. Tokia išvada padaryta dėl to, kad nuteistasis 2022 m. liepos 14 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, taip pat nors nuteistasis rodė motyvaciją įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau įdarbintas nebuvo. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. Z. neatliktos bausmės dalis (4 metai 8 mėnesiai 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. Z. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudėtis yra sudaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Pagal Nuostatų 6 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punkte numatyta, kad Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje sudarymo“ 1 punkto, daryta tokios sudėties komisija: A. L., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Komisijos pirmininkas); G. V., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Komisijos pirmininko pavaduotojas); J. K. (visuomenės atstovė); I. K. (visuomenės atstovė); M. P., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); B. R. (visuomenės atstovė); M. S., Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Taigi, komisijos sudėtyje buvo net trys komisijos nariai, kurie yra visuomenės atstovai. Todėl nuteistojo teiginys, kad komisijos sudėtis yra sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje pirmininkas A. L.. Taigi, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo L. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo L. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis