Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas L. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Z. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 241 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė su bendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė su 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

7. Nuteistajam L. Z. paskirtos bausmės pradžia – 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. Z. skundas atmetamas.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo suvestinė redakcija galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

13. Pažymėtina, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusios BVK redakcijos 157 straipsnio nuostatos yra analogiškos nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BVK redakcijos 82 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus, nuostatoms ir nešvelnina nuteistojo teisinės padėties. Įvertinus šią aplinkybę, bei atsižvelgus į tai, kad nuteistojo skundas gautas iki naujosios įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos, šiuo atveju vadovaujamasi BVK, galiojusio iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuostatomis.

14. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi L. Z., savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

16. L. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais L. Z. asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, mokėsi, įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, šaltkalvio profesijas, suvokia teigiamą darbo naudą, į pataisos įstaigos administraciją kelis kartus raštiškai kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau neįdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, paleistas lygtinai būtų įdarbintas, turėtų gyvenamą vietą. L. Z. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dengia finansinius įsipareigojimus. Taip pat nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje L. Z. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Visgi vertinamuoju atveju vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

17. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 6 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada), L. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Nuo pirminio vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 13 d., iki pakartotinio vertinimo, atlikto 2022 m. spalio 6 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nepasikeitė, išliko vidutinė. Per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti ir nurodomi duomenys apie nuteistajam vis dar išlikusius kriminogeninius veiksnius. L. Z. išskiriami du statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis ir devyni kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

19. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis pagal nustatytus reikalavimus. Bausmės atlikimo metu nors nuteistasis buvo tris kartus skatintas, tačiau jis keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir jis savo elgesį nuosekliai keitė vien teigiama linkme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją. Tai, kad L. Z., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį yra vienodai svarbi ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

20. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

21. Šiuo atveju matyti, kad L. Z. atlieka bausmę už 23 nusikalstamas veikas, be to L. Z. šis teistumas nėra pirmasis. Nuteistasis praeityje teistas 11 kartų. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra sunkesnės už buvusias, tačiau tai yra L. Z. būdingo nusikaltimų modelio dalis. Visos nusikalstamos veikos, kurias vykdė nuteistasis, yra susiję su vagystėmis, plėšimais bei finansinės naudos siekimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. Z. net nespėjus įsiteisėti nuosprendžiams, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos švelnesnės bausmės nepadarė teigiamos įtakos ir jis nusikalto pakartotinai. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. Z. iš ankstesnio savo netinkamo elgesio ir atsiradusių pasekmių nepasimokė. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

22. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai pinigų gaudavo vykdydamas nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kuriuos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sprendžia pagal galimybes. 2022 m. rugsėjo 20 d. Finansų skyriaus pažymos duomenimis nuteistasis pagal vykdomuosius raštus turi sumokėti 60 883 (šešiasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys) eurus, iš kurių sumokėjęs tik 391 eurą. Tikėtina, kad asmeniui neturint pastovių, nuolatinių pajamų finansiniai įsiskolinimai gali ne tik apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

23. Nuteistasis skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei penkis metus, todėl vienas iš bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas, jau yra įgyvendintas. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos skundo argumentus, atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nusikaltusio asmens nubaudimas yra tik vienas iš bausmės tikslų, kurio skiriant bausmę negali būti siekiama izoliuotai nuo kitų tikslų, tarp kurių yra ir tikslas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis padarė teigiamą poveikį jo elgesiui, tačiau vis tik šis poveikis dar nėra pakankamas sprendžiant, kad nuteistasis toliau gali keisti savo elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje.

24. Skundo autorius teigia, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų ardomi jo socialiniai ryšiai, jis galėtų greičiau įsilieti į visuomenę. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pats nuteistasis turi rūpintis egzistuojančių socialinių ryšių išsaugojimu ir apie tai galvoti prieš nusikalstant. Šios aplinkybės nuteistajam nebuvo svarbios darant nusikalstamas veikas ir nesulaikė jo nuo nusikaltimų padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo L. Z. socialinių ryšių su artimaisiais vertinti kaip išskirtinių, nulemsiančių teigiamus asmenybės pokyčius ateityje.

25. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai L. Z. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso tikslai jau pasiekti ir toliau jis gali būti taisomas taikant probaciją. Šios išvados nuteistojo skundo argumentai nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, nei priėmė Komisija ir apylinkės teismas, sprendimą.

27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo L. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.