Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir L. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. B. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas V. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. 9 val. 30 min iki 2017 m. rugsėjo 15 d. 9 val. 21 min;

L. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. Š. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. Z. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. Z. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas L. Z. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 7 d. 7 val. 30 min iki 2017 m. kovo 7 d. 9 val. 48 min bei nuo 2017 m. kovo 11 d. 10 val. 15 min iki 2017 m. birželio 30 d.

Civilinio ieškovo I. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir I. Š. iš L. Z. priteista 1310 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo N. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir N. A. solidariai iš V. B. ir L. Z. priteista 5410 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo R. Ž. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir R. Ž. solidariai iš V. B. ir L. Z. priteista 3571 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji V. B. ir L. Z. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Nuteistųjų V. B. ir L. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo.

9. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti, be to, prašo subendrinti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma V. B. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

9.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

9.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

9.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), Lietuvoje teistas 3 kartus dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, be to, nors apeliantas teigia, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. B. dar iki 2017 m. kovo 5 – 6 d. Vokietijoje buvo teistas net 6 kartus, baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 47–80, 82), be to, apelianto asmenybę neigiamai apibūdina ir tai, kad jo atžvilgiu 2018 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismas priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį (kuris šiuo metu dar neįsiteisėjęs) dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo (Liteko duomenys). Pažymėtina, kad nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis (apeliantas) prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pasižada nebenusikalsti, nusikalstamas veikas padarė būdamas Lietuvoje neteistu, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teisme V. B. nurodytos aplinkybės, jog jis nusikalstamas veikas padarė, nes grįžus iš užsienio neturėjo darbo ir pajamų, suponuoja pagrįstą išvadą, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kad jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro ir nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą V. B. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. B. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

9.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad V. B. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos mažesnės bausmės nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, nuteistajam V. B., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

10. Tenkinti nuteistojo V. B. prašymą skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo, 2018 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. BPK 335 straipsnyje nurodyta, jog yra vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o BPK 347 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šiuo atveju pažymėtina, kad apygardos teismas neturi galimybės apelianto minimais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nes minėtais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės jau yra subendrintos 2018 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu ir V. B. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, minėtas 2018 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka (Liteko duomenys).

11. Apeliantas taip pat prašo taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius (iki 2017 m. spalio 6 d. – ir sunkius) tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad nuteistasis V. B. padarė 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo V. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vien tai, kad anksčiau priimtais teismų nuosprendžiais buvo nuspręsta V. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, neįpareigoja vėliau V. B. atžvilgiu nuosprendį priėmusį teismą taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei teismas nemato pagrįstos galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, nepriklausomai nuo to, kada nusikalstama veika buvo padaryta.

12. Kaip jau minėta, iš bylos matyti, kad V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors V. B. nusikalstamas veikas padarė Lietuvoje būdamas dar neteistas, tačiau užsienyje pastarojo atžvilgiu buvo priimti net 6 apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu V. B. yra teistas 3 kartus dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, be to, nors ir neįsiteisėjęs, tačiau V. B. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis taip pat dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, kas taip pat neigiamai apibūdina apeliantą. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad V. B. neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir nusikalstamo pobūdžio, nes jis nusikaltimų darymui nurodė menkavertes priežastis – darbo ir pajamų neturėjimą. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad V. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti V. B. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo L. Z. apeliacinio skundo

13. Nuteistasis L. Z. prašo jo padarytas tris BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įvertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes jo nusikalstamas veikimas truko neilgai ir buvo nukreiptas į automobilių pagrobimą, jų pardavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas.

13.1. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-122-693/2015 ir kt.). Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų, dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą. Tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdamas daryti pirmąją vagystę, asmuo turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jam žinomą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–77/2013).

13.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, tai neginčijama ir apeliaciniame skunde, jog nuteistasis L. Z. pirmą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. 13 val. iki 2017 m. sausio 6 d. 5.50 val., veikdamas kartu su V. M. ir G. K., veika padaryta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobtas I. Š. priklausantis turtas – automobilis ,,Toyota Prius“, antrą vagystę jis padarė laikotarpiu 2017 m. kovo 5 d. 20.30 val. – 2017 m. kovo 6 d., apie 6.30 val., veikdamas kartu su V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veika padaryta Baisogaloje, (duomenys neskelbtini), pagrobtas R. Ž. priklausantis turtas – automobilis ,,Toyota Corola Verso“ su jame buvusiais daiktais, o trečią vagystę padarė laikotarpiu 2017 m. kovo 5 d. 20 val. – 2017 m. kovo 6 d. 7.30 val., veikdamas kartu su V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veika padaryta Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), pagrobtas N. A. priklausantis turtas – automobilis ,,Audi A4 Avant“ su jame buvusiais daiktais. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, jog visos trys nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos skirtingu laiku, skirtingose vietose, veikiant su skirtingais bendrininkais, grobiant skirtingas mašinas bei turtą pagrobiant iš skirtingų nukentėjusiųjų, todėl nėra pagrindo nuteistojo L. Z. padarytas vagystes pripažinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, iš L. Z. bendrininko nuteistojo V. B. parodymų apylinkės teisme matyti, kad mašinos, kurios buvo grobiamos, buvo pasirenkamos atsitiktinai (6 t., b. l. 188–189), pats apeliantas L. Z. apylinkės teisme nurodė, kad su V. M. susitarė važiuoti į Vilnių pavogti automobilį, vėliau atvažiavo pas V. B. ir vyko į Radviliškio pusę, automobilius rinkosi, kad nebūtų signalizacijos, automobilių realizacija nebuvo suplanuota (6 t., b. l. 189). Taigi, iš L. Z. ir V. B. parodymų matyti, jog L. Z. prieš darydamas pirmąją automobilio vagystę neturėjo vieningos tyčios užvaldyti tam tikros rūšies automobilių ar tam tikroje vietoje esančių automobilių, nes jis, grobdamas automobilius, iš anksto nežinojo, ar ras automobilius, kurie bus be signalizacijos, buvo grobiami skirtingų markių automobiliai iš skirtingų, iš anksto neplanuotų, nusikaltimų padarymo vietų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog L. Z. turėjo vieningą tyčią padaryti tris automobilių vagystes. Pažymėtina, kad bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė L. Z. paskirtos atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 63 straipsnyje įtvirtintų paskirtų bausmių bendrinimo taisyklių. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo L. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. B. ir L. Z. apeliacinius skundus atmesti.