- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-524-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00242-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 93-283 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta bausmė atidėta 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta bausmė atidėta 3 metams; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis subendrintas su 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė paskirta bausmė – 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 93-283 nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė.
3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 93-283, motyvuojant tuo, kad nuteistojo V. B. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Pasak nuteistojo, teismas nutarimo nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau padarė kompetentinga Komisija. Teismo pozicija abejoti ir nepasitikėti Komisija, kurios didelė narių dalis dirba su nuteistaisiais ir juos pažįsta yra Komisijos darbo pavertimas niekiniu.
4.2. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo, kuriose rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijų privalomumo.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, teismas nutartyje nurodęs teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, pažymi, jog jos nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas nutartyje akivaizdžiai sau prieštarauja. Tiek Komisija, tiek teismas vertina tą pačią medžiagą, tačiau priėmė priešingas išvadas. Taip nutiko, nes Komisija vertino jai pateiktą medžiagą pagal įstatymo reikalavimus, nuteistojo padarytą pažangą ne tik mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir keičiant savo mąstymą ir elgesį, o teismas visur pabrėžia tik nuteistojo praeitį, visus netinkamo elgesio pavyzdžius peradresuoja dabarčiai, bet bausmė skirta, kad pakeistų žmogų, taip, kad jis ateityje nedarytų nusikaltimų.
4.4. Nuteistojo skunde cituojama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis, jog remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinama tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet visų pirmiausia ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas nustatė, kad nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką yra skatintas penkis kartus (dabar jau 6), o BVK 140 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos paskatinimo priemonės. Todėl vien jau faktas, kad nuteistasis skatintas 6 kartus visiškai paneigia teismo tvirtinimą, kad nuteistojo elgesys nebuvo toks, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Paskatinimai skiriami už nepriekaištingą elgesį. Jis vykdo visas socialinės reabilitacijos programas. Vienas iš jo norų, kuo greičiau pradėti dirbti ir integruotis į visuomenę. Jis yra pateikęs pažymą, kad bus įdarbintas, yra pateikti duomenys dėl gyvenamosios vietos. Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kurios neturėtų daryti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, t. y. ypatingą reikšmę skyrė praeičiai – dar iki bausmės pradžios, tačiau per bausmės atlikimo laiką jis savo veiksmais ir padarytais darbais įrodė, kad gailisi ir supranta savo nusikaltimo padarinius bei taisosi, vykdo pataisos namų skirtas visas programas, už kurias gauna diplomus ir paskatinimus. Visa tai stebi ir vertina pataisos namų administracija, kuri nuteistąjį pažįsta eilę metų, ir stebi nuteistojo elgesį, kuris yra pavyzdingas, todėl Komisija nusprendė neprieštarauti dėl paleidimo anksčiau laiko. Pažymėtina ir tai, kad jis nuo 2020 metų rudens laisvės atėmimo bausmę atlikti perkeltas į lengvą grupę, kur perkeliami nuteistieji atitinkantys BVK 68 straipsnio reikalavimus.
4.5. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nepatenka į BVK 158 straipsnyje nurodytų asmenų grupę. Vilniaus apygardos teismas bylos Nr. 1S-21-211/2013 pažymėjo, kad nusikaltimo pobūdis neturėtų būti praktikuojamas kaip motyvas lygtinai nepaleisti nuteistojo ir pataisos įstaigos, kadangi teismas skirdamas bausmę jau atsižvelgė į veikos pavojingumą ir sunkumą. Skundžiamojoje nutartyje išsakytas argumentas prieštarauja teismų praktikai. Nuteistasis prašo vadovautis ne vien tik bausmės tikslais bet daugiau lygtinio paleidimo tikslais.
4.6. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nurodė, kad neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Tačiau BVK 157 straipsnyje yra numatytos teismų paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalys, po kurių galima taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas nenurodė, kada bausmės dalis bus pakankama ir nuteistasis galės pretenduoti į lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo paskirtos bausmės ir jos nesutrumpina, tik palengvina atlikimo sąlygas. Jis atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus, keliamus nuteistajam būti paleistam lygtinai. Neatliktos bausmės dalis negali būti svarbiu motyvu, nei viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lygtinis paleidimas netaikomas.
4.7. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, kad jis Komisijai pristatomas antrą kartą. Po pirmojo pristatymo visas nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones sąžiningai vykdė. Bausmę atlieka ne tik lengvosios grupės, bet ir lengvo rėžimo sektoriaus sąlygomis, į šį sektorių patenka tik nedidelė dalis nepriekaištingai besielgiančių nuteistųjų, tik tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bei nuosekliai ir nenutrūkstamai vykdo visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Jam tris kartus po tris paras buvo suteiktos trumpalaikės išvykos, visus kartus sugrįžo be mažiausių pastabų, tai jį charakterizuoja teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. B., savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas. Kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir apylinkės teismas.
8. Teismui pateikti duomenys, kuriuos nuteistasis akcentuoja ir savo skunde, patvirtina, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo lygtinio paleidimo komisijos nurodytas rekomendacijas, nuo 2021 m. vasario 25 d. dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo išleistas į trumpalaikes išvykas, bausmės atlikimo metu skatintas 6 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu V. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ką pagrįstai padarė ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.
9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam šiuo metu nustatomi net dešimt kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (11 teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros apribojimų pažeidimai. Nors ankstesni nuteistojo teistumai yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė negali likti neįvertinta, kadangi ji leidžia spręsti, kodėl asmuo nusikalto – ar jis nusikalto atsitiktinai, ar dėl susiformavusios neigiamo požiūrio į vertybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą (yra atlikęs Vokietijoje), jis yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, nes nespėjus įsiteisėti nuosprendžiams jis vykdė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių teistumų, nepaisant bausmių ir poveikio priemonių radikaliai savo gyvenimo būdo nekeitė. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, buvę nuteistojo teistumai ir jo praeities vertinimas yra būtinas vertinant, ar jo elgesys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jau yra pakitęs tiek, kad būtų galimą daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikals, kas vertinamu atveju nenustatyta. Toks vertinimas nepažeidžia nei bausmės vykdymo principų, nei lygtinio paleidimo tikslų.
10. Pažymėtina ir tai, kad V. B. elgesio korekcija net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Nors už gerą elgesį per visą bausmės vykdymo laiką V. B. buvo paskatintas 6 kartus, tačiau jis taip pat 6 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Paskutinė drausminė nuobauda V. B. buvo paskirta 2021 m. sausio 20 d. Nors minėtos nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir būdamas prižiūrimas struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba laikytis jam nustatytų taisyklių. Taigi, V. B. teigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones rodo dar neilgą laiką, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą V. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
11. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. B. požiūris į nusikaltimą dvejopas – jis nevisiškai suvokia savo padarytų nusikaltimų žalos aukoms bei visuomenei, vertinimo metu kalba apie žalą sau kaip asmenybei. Kaltę pripažįsta, tačiau nesureikšmina, nurodymas, kad vogė, nes reikėjo pinigų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad pagal vykdomuosius raštus V. B. privalo išmokėti 65 290,86 Eur, o išskaičiuota tik 988,92 Eur. Pažymima, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, tai gali apsunkinti integracijos į visuomenę procesą. Vertinant Socialinio tyrimo išvadoje aprašytą nuteistojo mąstymą ir elgesį matyti, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams bei asmens resocializacijai. Nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai gali apsunkinti V. B. tolesnį integravimosi į visuomenę procesą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. B. dirba (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti duomenys dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį pastebima, kad nepaisant darbinio statuso jis ir toliau, nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas. Taigi iš išanalizuotų aplinkybių matyti, kad stebimi tam tikri teigiami V. B. elgesio pokyčiai dar neilgą laiką, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad V. B. neatliktos bausmės dalis dar pakankamai didelė – 2 metai 9 mėnesiai ir 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 28 d.), nuteistasis bausmę atlieka už įvykdytas vagystes pagal penkis subendrintus nuosprendžius, šiuo metu jam yra nustatyta tik vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jo pažanga ją mažinant nėra pakankamai akivaizdi. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
13. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė neteisingą sprendimą, kadangi Komisija įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė kitokį sprendimą. Be to, pasak skundo autoriaus, teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė jo praeičiai. Atmetant šiuos skundo teiginius kaip nepagrįstus, pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, todėl nuteistajam palankaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimas, savaime nesuponuoja apylinkės teismo pareigos tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Kartu pažymima, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos yra specifinis teisės institutas ir sprendžiant klausimą dėl jo taikymo tikslingumo yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, tai yra, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir jų nepažeis. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės gali būti daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tokiu būdu, vertinama ir tai, ar asmuo turi kriminalinio elgesio patirtį, į jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Šiuo atveju, apylinkės teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, ir tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo įstatymų nuostatų nepažeidė.
14. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, kurie padėtų jam išėjus į laisvę adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. B. šiuo metu vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju vis dar nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista ir V. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.