Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovui M.L., jo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, jo atstovui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.V. ieškinį atsakovui M.L. dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo byloje J.S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-01-13 priimtas ieškovo S.V. ieškinys atsakovui M.L. dėl avanso priteisimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš M.L. 4344,30 EUR sumokėtą avanso sumą, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 46-48). Ieškovas nurodė, kad 2014-09-10 tarp ieškovo ir atsakovo M.L. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl 0.8710 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu “B” ir 0.30 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos “C”, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo ne vėliau, kaip iki 2014-10-01 d. už bendrą 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą (preliminarios sutarties nuorašą pateikė atsakovas su atskiruoju skundu). Sudarant preliminarią sutartį skolininkui sumokėtas 15 000 Lt (4344.30 Eur) dydžio avansas, jo sumokėjimą atsakovas patvirtino preliminaria sutartimi. Sutartyje nustatytu metu atsakovas pagrindinės sutarties su ieškovu nesudarė. 2014-10-14 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija (nuorašas su išsiuntimo kvitu bei AB Lietuvos paštas siuntų paieškos informacija pridedami), kuri atsakovui buvo įteikta 2014-10-16. Pretenzijoje buvo nurodoma, kad atsakovas neatvyko pasirašyti sutarties ne tik preliminarioje sutartyje nustatytu terminu, bet ir papildomai nurodytu terminu, todėl buvo pareikalauta arba grąžinti sumokėtą avansą, arba informuoti kada yra planuojamas sutarties pasirašymas, kadangi ieškovas, nepaisant pasibaigusio preliminarios sutarties įvykdymo termino, vis dar turėjo ketinimų parduodamą žemės sklypą įsigyti. Jokio pranešimo (nei žodžiu, nei raštu, nei kitokia forma) apie planuojamą sutarties pasirašymą ieškovas nei iš atsakovo, nei iš jo vardu veikiančių kitų asmenų negavo. Atsakovas su atskiruoju skundu dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pateikė keturis notarės D.S. pasirašytus liudijimus (datuotus 2014-10-03, 2014-10-06, 2014-100-14, 2014-10-31), kuriuose nurodoma, jog liudijimų išdavimo dieną S.V. į Vilniaus m. 1 notarų biurą liudijimuose nurodytomis valandomis neatvyko, jokių pranešimų ar prašymų Vilniaus r. 1-ajam biurui nepateikė, kitaip į notarų biurą nesikreipė ir duomenų apie neatvykimo priežastis notarų biure nėra. Ieškovas pažymi, kad nei apie vieną iš liudijimuose nurodytų sutarties pasirašymo datų jam nebuvo žinoma, atsakovas (ar jo vardu veikiantys kiti asmenys) jokia forma nepranešė, kad konkrečiu metu bus pasirašoma sutartis, nors, kaip matyti iš pretenzijos tai buvo reikalaujama padaryti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovą buvo informavęs apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Ta aplinkybė, kad atsakovas (jo atstovas) vienas atvyko pas notarą kitai šaliai nepranešus, neįrodo ieškovo atsisakymo sudaryti sutartį. Be to, visi šie atsakovo atstovės apsilankymai pas notarę buvo pasibaigus pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, numatytam preliminarioje sutartyje. Aplinkybės, kurios ieškovui tapo žinomos tik iškėlus civilinę bylą teisme leidžia manyti, kad atsakovas net ir neketino su ieškovu sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o preliminaria sutartimi pasinaudojo kaip priemone neteisėtai įgyti ieškovui priklausančias pinigines lėšas. Iš VĮ Registrų centras išrašo apie ginčo žemės sklypą matyti, kad dar 2014-07­-11 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas priėmė sprendimą (ieškovo žiniomis – patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą), o 2014-11-13 – atsakovas yra pasirašęs Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį. Ieškovo žiniomis, patvirtinus detalųjį planą, pasikeitė ir žemės sklypų, priklausančių atsakovui ir kitiems asmenims konfigūracija ir išdėstymas, t.y. tokios konfigūracijos žemės sklypo, kurį pagal preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, nebeliko, o tai, kad sklypas bus perdalintas kitaip atsakovui buvo žinoma dar iki preliminarios sutarties pasirašymo (NŽT sprendimas – 2014-07-11, preliminari sutartis – 2014-09-10). Šiuo metu atsakovas kaip tik atlieka sklypo registracijos pagal minėtus dokumentus veiksmus. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jei šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tad pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui atsiranda pareiga grąžinti jam sumokėtą avansą, kurios jis neįvykdė. Dėl šios priežasties iš atsakovo M.L. priteistina 4344.30 Eur suma. Taip pat, remiantis CK 6.37 ir 6.210 str., iš atsakovo priteistinos ir procesinės palūkanos – 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas M.L. pateiktu atsiliepimu į pareikštą ieškinį su ieškiniu nesutiko, atsiliepime konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, tik pacitavo CPK normas (1 t., b.l. 70-72).

Trečiasis asmuo J.S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo advokatas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai.

2015-06-11 teismo posėdžio metu ieškovas S.V. paaiškino, kad dirba nekilnojamojo turto srityje, J. paskambino ir pasakė, kad atstovauja pardavėjus, kurie nori parduoti sklypą. Jis parodė sklypo planą, ieškovui sklypas patiko, kaina priimtina, J. su pardavėju susitarė, kada forminti avansą ir atvyko pas notarę. Pardavėjas buvo M. Ieškovas atvyko į notarinę kontorą, paskambino J. ir pasakė laiką, kontoroje buvo M. ir J., perskaitė sutartį, viskas tiko, ieškovas sumokėjo pinigus M., pasirašė sutartį ir sutarė, kad M. paskambins ir pasakys kada atvykti pasirašyti pagrindinę sutartį. Toliau laukė skambučio ir nesulaukė. Tada parašė pretenziją. Ieškovas turi priėjimą prie kadastro ir pamatė, kad sutartis išregistruota. Tai buvo lapkričio pradžia, tiksliai neatsimena. J. būna paskambina pasiūlo kokį objektą, jis verčiasi tuo, kad suranda objektus, padeda parduoti objektą. Su M. bendravimas vyko tik notarinėj kontoroj, jis atvyko, kaip pardavėjas, perskaitė šalys sutartį, pasirašė, sumokėjo pinigus. Kai atvyko į kontorą buvo paruoštas preliminariosios sutarties tekstas, jį padavė padėjėja, abu perskaitė sutartį, paskui užėjo į notarės kabinetą, notarė paklausė, ar viskas tvarkoje, pasakė tinka sutartis, tada ieškovas sumoka pinigus ir pasirašo sutartį. Pinigus sumoka 15 000 Lt M. notarės kabinete. Dalyvavo M. ir J., kai mokėjo pinigus, prie notarės padavė pinigus, padėjo pinigus ant stalo. Ieškovas padėjo pinigus prie Ma., pasakė „čia visi pinigai“, M. paėmė pinigus ir pasirašė sutartį. Pinigus perdavė prieš pat sutarties pasirašymą, net gi jau pradėjo pasirašinėti. Ieškovui pasakė J., kad M. ar J. paskambins ir susitars dėl tolimesnio sutarties pasirašymo. Ieškovas nesulaukęs skambučio, surašė pretenziją, po to kreipėsi į teismą. Po spalio 1 d. termino pasibaigimo, ieškovas su M. vieną kartą susitiko ir pratęsė sutarties terminą, M. atstovas J. pasiūlė pratęsti terminą, susitiko su M. ir J. kavinėje, M. pasirašė sutartyje, kad sutartis pratęsiama. Niekas ieškovui neskambino, todėl surašė pretenziją. Ieškovas negavo nei laiškų, nei skambučių dėl atvykimo pas notarę pagrindinės sutarties sudarymui. Paklaustas, ar 2007 planas buvo pateiktas pasirašant sutartį, ieškovas atsakė, kad buvo normalus planas, raidės buvo tokios kaip numatyta preliminarioje sutartyje ir plotai atitinka. Paklaustas, ar J. skambino ieškovui 2014-10-03 išduodant liudijimą iš tel. 868739199 numerio, ir šis tel. skambutis užfiksuotas ieškovo telefonų išklotinėje, ieškovas atsakė, kad gali būti, kad skambino. Paklaustas, ar 2014-10-06 iš minėto tel. numerio J. skambino ieškovui, ieškovas atsakė, kad jei išklotinėj užfiksuota, reiškia skambino. 2014-10-14 J.S. iš minėto tel. numerio skambino ieškovui, ieškovas atsakė, kad jei išklotinėj užfiksuota, reiškia skambino. Ieškovas neatsimena kokiu tikslu J. skambino. Paklaustas, ar pagal sutarties 5.1 punktą ėmėsi aktyvių veiksmų sudaryti sutartį, atsakė, kad rašė pretenziją, kad nurodytų kur atvykti. J.nepranešė, kada bus sudaroma pagrindinė sutartis. Paklaustas atsakovo atstovės, ar perdavė M.L. pinigus į rankas, ieškovas patvirtino, kad perdavė pinigus M. į rankas, M. tuos pinigus paėmė. Ieškovas norėjo sklypą pirkti.

2015-06-11 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Valdas Pumputis ieškinį palaikė, iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

2015-06-11 teismo posėdžio metu atsakovas M.L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad J. susiskambino su A.R., atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, kaip šeimos nariai, buvo suinteresuoti parduoti sklypą. A. pranešė, kad yra pirkėjas ir norima pasirašyti preliminarią sutartį. Buvo paprašyta atsakovo išeiti iš paskaitų, atvykti į nurodytą notarų biurą pasirašyti preliminarią sutartį. Atvykus ten laukė J. Sutartis buvo paruošta. Vėliau atvyko S. Perskaitė sutartį, pretenzijų neturėjo, pasirašė sutartį. Pinigai buvo perduoti tiesiai J., atsakovas pinigų nelietė. Po šio sandorio, buvo sutarę per J., kad nurodytą datą atvyks į 1 notarų biurą sudaryti sandorį. Močiutė, atsakovas, A. atvyko į notarų biurą, pralaukė, gavo skambutį, kad pirkėjas užsieny ir iš Baltarusijos grįš po valandos, palaukė valandą, baigėsi laikas, tačiau pirkėjas neatvyko. Buvo sutartas kitas laikas, atsakovas negalėjo atvykti, todėl surašė įgaliojimą R., ir po to sandoris neįvyko. Dėl preliminarios sutarties pratęsimo atsakovas paaiškino, kad J. paskambino, paprašė, kad atvyktų į kavinę, pasirašytų sutarties pratęsimą iki spalio 6 d. Atsakovas geranoriškai sutiko. Atsakovas asmeniškai J. nepažįsta, per A. susitikęs su J. 1 kartą prieš tai buvo: kai pasakė, kad yra pirkėjas, pristatė J., kad atsakovas žinotų kas laukas notarų biure. Atsakovo supratimu, J.dalyvavo kaip pirkėjo atstovas. Pinigai buvo perduoti notarės akivaizdoje, ji paklausė, ar neperskaičiuosit pinigų pono J., iš pažiūros atrodė, kad notarė ir J. buvo pažįstami, draugiški santykiai. Šalys pasirašė sutartį notarės akivaizdoje, pinigų perdavimas įvyko tiesiai J. į rankas. Notarė paklausė neskaičiuosit, jis pasakė ne, pasitikiu žmogumi, įsidėjo pinigus į kišenę. Pinigus perdavė V. Paklaustas, ar vykdamas į notarų biurą pasirašyti sutarties, atsakovas žinojo, kad jam bus perduodami/neperduodami pinigai, atsakovas atsakė, kad jo buvo paprašyta pasirašyti sutartį, jis važiavo kaip sklypo savininkas tiesiog pasirašyti sandorį, pasitiki savo šeima, leidžia tvarkyti jo sklypus, pasakė, kad yra pardavėjas, kaip šeima suinteresuoti parduoti sklypą, geranoriškai nuvažiavo, jam buvo pranešta, kad J. paims pinigus iš V. Tai pranešė pats J., sukontaktavo su A., A. pašnekėjo su J. ir atsakovui pranešė, kad pinigai bus perduoti J. Atsakovas pinigų nelietė. A. pranešė, kad J. priims tuos pinigus. Atsakovas skaitė preliminarią sutartį, viską skaitė, tuo metu pretenzijų neturėjo. A. pasakė, kad J. paims tuos pinigus. Močiutė pasakė, kad pagrindinė sutartis bus sudaroma 1 notarų biure, paprašė, kad reikės atvažiuoti, bus sudaromas pardavimo sandoris. Per J. buvo suderinta viskas. Atvyko atsakovas, pralaukė, išvyko, nes neatvyko pirkėjas. Kitą kartą atsakovas asmeniškai nedalyvavo, nes negalėjo, parašė įgaliojimą. Toliau nedalyvavo sklypo pardavime, nes buvo parašęs įgaliojimą. Susitarimą pratęsti terminą sudarė po to, kai buvo atvykęs į notarų biurą. Pagrindinės sutarties sudarymą organizavo močiutė, dėdė. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes pirkėjas neatvyko septynis kartus. Atsakovas per daug nesigilina, pasitiki savo šeima; suderinta su J. buvo, atsakovas pasirašė, J. pasiėmė pinigus, atsakovui taip pasakė, kad taip turi būti. A. turbūt suderino su J.. Ieškovas pinigus perdavė J., atsakovo rankose pinigai nebuvo. A. suderino su S., kad jis paims pinigus.

2015-06-11 teismo posėdžio metu atsakovo M.L. atstovas advokato padėjėjas E. Galatiltis nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Iš ieškinio negalima suprasti apie sandorio aplinkybes. J.S. ieškovo partneris, tai rodo, kad jis pirkėjo atstovas, sandorį organizavo jis, pinigus paėmė jis. Atsakovas pinigų negavo. Paklaustas, ar dėl kitų sklypų J.S. teikė tarpininkavimo paslaugas, atstovas atsakė, J.S. suorganizavo dviejų sklypų pardavimą, vienu metu turėjo nupirkti ieškovas, ir Vilniaus banga. Sutartyje abstrakti sąlyga dėl pinigų perdavimo. Nėra įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovui.

2015-06-11 teismo posėdžio metu atsakovo M.L. atstovas pagal pavedimą A.R. paaiškino, kad buvo ketinimai parduoti 2 žemės sklypus, kurie sudaro masyvą. Sandoris neįvyko. Septynis kartus buvo važiuota, iš tų tik 4 liudijimai išimti. S. surado pirkėjus, dokumentus to žemės sklypo pas atstovą darbo metu atsitiktinai pamatė, pasakė, kad gali parduoti. Buvo suderinta, kad S. gaus pinigus, nes čia buvo atlyginimas atgal V., nes jis pats negali pirkti, pirks žemės sklypą kiti asmenys, ieškovas kaip statytinis, už paslaugą, kad statytinis iš avanso turėjo gauti tą sumą atgal. S. veža sutartį kitiems asmenims, jie moka už S., S. už paslaugas gauna atgal tuos pinigus, tokia yra J.S. versija, kuris padėjo pardavinėti žemės sklypą. Atstovas paaiškino, kad „S. veikė ir pirkėjo interesais, ir mano interesais. Pasirašymą, laiko paskyrimą S. derino su A. R. ir su pirkėjais. J. paskyrė rugsėjo 26 d. suderinęs su pirkėju ir su mumis.

2015-06-11 teismo posėdžio metu atsakovo M.l. atstovė pagal pavedimą R.R. paaiškino, kad J. sakė aš turiu pirkėjus, suderinsiu, padėsiu parduoti sklypą. Pirkėjo atstovas pasakė „mums atidalinti nereikia, mes patys nuvažiuosim į savivaldybę, prašysim, kad detalų planą keistų“. Kiek kartų buvo važiuota, derinta, pardavėjas visada galėjo atvykti, o pirkėjas neatvyko. Rugsėjo 26 d. pirkėjas neatvyko, nes Baltarusijoje, tai perkėlė spalio 3 d. Ištisai pirkėjas neatvyko. Ketinimai buvo parduoti žemės sklypą, pirkėjo pažįstamas S. sakė, kad aš garantuoju, kad pirks ir buvo pasirašytos tos sutartys.

2015-06-11 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja notarė S.K., tvirtinusi 2014-09-10 preliminarią sutartį, paaiškino, kad nežino, kurios šalies buvo užsakytas laikas sandoriui, susakytos sąlygos sandorio, gal pirkėjo, tiksliai negali tvirtinti. Aiškiai neatsimena, bet pardavėjas negalėjo tuo laiku kai buvo sutartas laikas atvykti ir buvo derinama kelis kartus: ar tos dienos laikai ar kita diena buvo. R. skambino, aiškino, kad universitete paskaitos, kažkokiu laiku negali atvykti, prašė 16 val. ar kažkurią, neatsimena laiko, notarė sakė negaliu, prašė anksčiau. O po to atvažiavo, neatsimena koks tai buvo laikas. Susitiko jie, paskaitė sutartį, susipažino, tekstas buvo paruoštas. Yra patalpos, kur sėdi klientai. Tada užėjo į notarės kabinetą, notarė smulkiai paklausinėjo apie visą sutartį, visada yra paklausiama ar toks objektas parduodamas, ar yra tokia kaina, iki kokios datos yra susitarta sudarytį pagrindinę sutartį, duodami ar neduodami pinigai sutarties pasiruošimui. Šiuo atveju buvo paklausta, tikslios sumos neatsimena, nes neturi dabar sutarties, visada yra paklausiama, ar pinigai yra gauti, patvirtino, kad gauta ir pasirašė šalys; ir išvyko. Pardavėjas patvirtino, kad gauta. Paklausta, ar matė pinigų perdavimą, notarė atsakė, kad yra daug veiksmų, metai praėjo, negali atsakyti, ar matė šių klientus pinigus, ar nematė. Į teisėjos klausimą, ar kai paklausė M.L. jis patvirtino prieš sutarties pasirašymą, kad pinigus gavo, notarė atsakė – taip. Prie sutarties pridėjo pasus, gyventojų registro duomenis, nekilnojamojo turto parduodamo objekto dokumentus. Šie dokumentai sutartyje nenurodyti. Paklausta kokiu pagrindu notarė įrašė sutarties dalyką sutartyje, notarė atsakė - greičiausiai buvo planas. Apžiūrėjusi byloje esančią preliminarią sutartį (3 lapus), notarė nurodė, kad nėra čia to plano, jei atšviesta, kaip susiūta buvo; tačiau originalo nemato. Kas nurodė sutarties dalyką negali tiksliai atsakyti, nes praėjo daug laiko. Paklausta, ar tiksliai atsimena, kad M.L. patvirtino, kad gavo pinigus, notarė atsakė, kad „tai ką, kai aš paklausiau, jis tylėjo, nelabai suprantu, nesuprantu, ką jis tvirtina; visų aplinkybių ji neatsimena, bet žino, kad visada paklausia būtinai apie pinigus“. Todėl kad šalys susitiko, skaitė tekstą, nebuvo jokių papildomų pastabų, ir pardavėjas jei nesutiko su tekstu arba jei jam buvo neaišku, galėjo paklausti ir pakeisti ką nors arba nepasirašyti sutarties, prieštaravimų iš jo nebuvo. Visų priedų, kurie yra pas notarę, dabar neturi, todėl negali atsakyti ar planą matė. Šalys nurodo ir pasirašo sutartį, nei viena šalis prieštaravimų jokių nepareiškė. Dėl preliminariosios sutarties sudarymo kreipėsi pirkėjas, ar pats pirkėjas ar jo atstovas kreipėsi neatsimena. Atsakovas paklausė liudytojos, ar „kai buvo pas notarę sėdėjo su ponu ir su V., ar matė, kaip V. perdavė pinigus J., atsakovas pinigų net nepalietė, notarė paklausė, ar netikrinsit pinigų, J. pasakė, kad mes pasitikim, įsidėjo pinigus į kišenę, buvo suspaustos rankos ir tuo pasibaigė sandoris“, liudytoja atsakė, kad asmeniškai neatsimena, kadangi klausia pas pardavėją visą laiką, iš atsakovo pasakojimo notarė nesupranta, kaip pirkėjas pirkėjui perduoda pinigus, o atsakovas nieko nesako; notarė visą laiką paklausia pardavėjo, atsakovas buvo pardavėjas, atvyko pasirašyti sutarties, su pinigais notarė neturi nieko bendra, neatsimena. Ar buvo trečias asmuo J., notarė neatsimena. Galbūt draugas, kolega sąlygas su pirkėju derino, liudytoja neatsimena. Notarė neatsimena tos aplinkybės ar V. perdavė pinigus J. Ieškovo advokatas paklausė, ar iš 3.2 punkto seka, kad pinigus sumoka sutarties pasirašymo metu ar tai įsipareigojimas perduoti vėliau po pasirašymo, liudytoja nurodė ne, nes jei būna vėliau, ar į sąskaitą, tai taip ir nurodo, nurodo per 3 dienas, per 10 dienų, jei parašyta grynaisiais pinigais, tai reiškia tą dieną. Pasirašymo metu, gal prieš; šalys patvirtina, kad su pinigais viskas tvarkoje. Pagrindinės sutarties pasirašymą organizuoja dažniausiai pardavėjas, gali ir pirkėjas, visaip būna. Bet dažniausiai pardavėjas. 3.2 p. sąlygą, kad 15 000 Lt ir grynaisiais pinigais tiksliai neprisimena, greičiausiai pirkėjas pasakė šią sąlygą ar jo atstovas, nes pardavėją pamatė tik kai jis atvažiavo į biurą. Todėl jo buvo paklausta, ar tas objektas parduodamas, ar tokia kaina, ir datos konkrečios sutarties pasirašymo, jis pasakė, visi duomenys yra teisingi, neprieštaravo nei dėl plotų, nei dėl kainų, nei dėl terminų. Pasakyta, kad pinigus grynaisiais pinigais atsiskaitė ir gavo. Liudytoja neįsivaizduoja situacijos, kad atvažiavęs pardavėjas, o pirkėjas perduoda pinigus pirkėjui, notarė nežino, kas tas J., neįsivaizduoja situacijos, kad pirkėjas perduoda pinigus pirkėjui, o pardavėjas pasirašo sutartį patenkintas ir išeina; pardavėjas gali prieštarauti.

2015-09-03 teismo posėdžio metu liudytoja notarė D.S. paaiškino, kad dirba Vilniaus r. 1 notarų biure. R. kreipėsi į notarę, turėjo būti įvykdomi du sandoriai – dviejų žemės sklypų pardavimas, vienas iš jų dabar ginčo objektas, pardavėjai R. ir L. Pirmoji sutartis turėjo būti rugsėjo 12 d., gerai atsimena, nes tą dieną šeima turėjo eiti į vestuves. Tą dieną buvo paruošta sutartis, laikas užsakytas nuo 12 iki 15.30. Laukė klientų iki 15.30, tačiau notarė atsiprašė, kad nebegali laukti, nes šeimyninės svarbios priežastys. Buvo atvykusi R. ir L., o kita šalis neatvyko. Rasimavičius skambino jiems telefonu, tai pirkėjas yra pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Ir tada notarė atsiprašė, kad daugiau laukti negali. Buvo nukeltas tas sandoris. Jie buvo nukeliami 5-6 kartus iki spalio pabaigos. Kitus kartus pardavėjai atvykdavo, o neatvykdavo pirkėjas. Pirkėjas S.V., gim. 1972 m. Skambino įvairiai ir R., ir R. dėl sutarties laiko. Vieną kartą telefonu paskambino kaip pirkėjo atstovas ir jis derino laiką, vardo, pavardės negali pasakyti. Kada R. skambino ar koregavo laiką dėl sutarčių pasirašymo, jie sakydavo, kad derinasi laiką pagal pirkėją. Dėl liudijimų išdavimo kreipėsi R., nes ji turėjo L. įgaliojimą. Ji visada atvažiuodavo anksčiau, ilgai laukdavo. Kliūčių parduoti ginčo žemės sklypą nebuvo, pažymos buvo iš Registrų centro buvo gal dvi, sandoriui paruošta absoliučiai viskas. Pats S.V. neskambino, skambino tik asmuo, kuris pristatė pirkėjo atstovu. Tam sklypui buvo patvirtintas detalusis planas, tai dar nereiškia, kad nėra tokio žemės sklypo. Jei pirkėjui priimtinos detaliojo plano sąlygos tai sutartyje pažymima, kad šiam sklypui patvirtintas detalusis planas ir pirkėjas toliau vykdys detaliojo plano procedūras. Žemės sklypas liko, pirkėjo teisė pirkti ar nepirkti sklypą, kuriam parengtas detalusis projektas. Detalusis projektas sklypo ribų nepakeičia ir jei savininkas detaliojo plano neregistruoja tas sklypas toks ir liks. Detalus dar ne viskas, turi būti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl sklypo padalinimo į kelis sklypus ir tik tada, kai yra įsakymas, priklausomai nuo to kiek yra savininkų, tuomet yra arba notarine sutartis dėl sklypo padalinimo, arba asmens prašymas įregistruoti sklypą atskirais sklypais. Kliūčių sudaryti sutartį nebuvo. Liudijime tik konstatuotas faktas, kad atvyko pardavėjai, bet pirkėjas neatvyko, liudijime nėra aplinkybių apie ieškovo informavimą, liudijimas tai dar nereiškia, kad buvo pranešta pirkėjui.

2015-10-22 teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš J.S. Prieš pasirašant preliminarią sutartį ieškovas gal prieš savaitę, 10 dienų sužinojo apie žemės sklypą, ieškovas buvo nuvykęs apžiūrėti sklypą. Ieškovas turėjo išgrynintus pinigus iki 2014-08-05 d., jie gulėjo seife, susitarta buvo pagal sutartį ir ieškovas padavė šiuos pinigus notarių biure, pinigai buvo perduoti L. Spalio 1 d. yra 16 000 Lt ir juos ieškovas išsigrynina.

2015-10-22 teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti visiškai.

2015-10-22 teismo posėdžio metu atsakovas M.L., jo atstovas advokato padėjėjas E. Galatiltis ir atsakovo advokatė Aurelija Puzinienė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Advokatė Aurelija Puzinienė papildomai nurodė, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo sklypas nebuvo apžiūrėtas, ieškovas pasitikėjo S., jis turėjo informuoti apie sutarties pasirašymą, pagal jo kvietimą ieškovas atvyko į preliminariosios sutarties pasirašymą, tačiau neatvyko į pagrindinės sutarties pasirašymą. Ieškovas pratęsė sutartį iki spalio 6 d. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas reiškė aktyvius veiksmus. Atsakovas teigia, kad negavo pinigų. Jei teismas padarytų išvadą, kad pinigų perdavimas S. reiškia, kad atsakovui pinigai buvo perduoti tinkamai, 6.2 p. numatyta, kad šie pinigai lieka atsakovui, todėl atsakovas ateityje galėtų reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. A.R. nėra bylos šalis, todėl jo patvirtinimai neturi reikšmės.

Atsakovo atstovai pagal pavedimą R.R. ir A.R. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant, todėl jų neatvykimas nekliudė bylą išnagrinėti iš esmės.

Kviečiamas į teismo posėdį trečiasis asmuo J.S. neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkami, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl trečiojo asmens neatvykimas nekliudė bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 247 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2014-09-10 tarp ieškovo S.V. ir atsakovo M.L. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovas M.L. įsipareigojo iki 2014-10-01 parduoti ieškovui 0.8710 ha (871 kv.m.) ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu “B” ir 0.3000 ha (3000 kv.m.) ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą “C”, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo iki nurodyto termino nupirkti daiktą šios sutarties pagrindu sudarant daikto pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 2.1 punktas.) (1 t., b.l. 17-19). Šalys susitarė, kad daikto kaina pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje bus 50 000 Lt, t.y. žemės klypo dalis plane pažymėta „B“ bus parduodama už 25 000 Lt, žemės sklypo dalis plane pažymėta „C“ bus parduodama už 25 000 Lt. Pagal 3.2 punktą būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui 15 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais, kuri skiriama organizacinio pobūdžio ir kitų klausimų sprendimui, pasirengimui sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Ši teismui pateikta 2014-09-10 preliminarioji sutartis, kompleksiškai įvertinus šalių paaiškinimus, jų elgesį ikisutartiniuose santykiuose, liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaujantis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, atitinka preliminarios sutarties požymius, nes jame yra visos esminės būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos: įtvirtintas ieškovo ketinimas pirkti, o atsakovo M.L. ketinimas parduoti jam priklausančią dalį žemės sklypo; nurodytas būsimos pirkimo – pardavimo sutarties objektas – atsakovui priklausanti 0.8710 ha (871 kv.m.) ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “B” ir 0.3000 ha (3000 kv.m.) ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta “C”, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); susitarta dėl esminių būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų: nurodyta perkamo nekilnojamojo turto kaina (50 000 Lt), sutarties sudarymo terminas (iki 2014-10-01) ir kt.

Nagrinėjamu atveju pagal preliminarią sutartį šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2014 m. spalio 1 d. Byloje nustatyta, kad iki ginčo sutartyje nurodyto termino šalių įvardytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal preliminariosios sutarties 2.2 punktą jeigu šalys per šioje sutartyje 2.1 punkte numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. CK 6.165 str. numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos preliminariosios sutarties egzemplioriaus matyti, kad preliminariojoje sutartyje 2014-10-01 ieškovas ir atsakovas pasirašė, kad ši sutartis pratęsiama iki 2014-10-06 (e.b., 2 t., b.l. 5-7). Pagal preliminarios sutarties 7.4 punktą ši sutartis gali būti pakeista, nutraukta ar papildyta tik notariškai patvirtintu šalių susitarimu. CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Ši įstatymo norma yra specialioji norma imperatyviai reikalaujanti, kad notarinės formos sutartis būtų keičiama, pildoma ar nutraukiama tik notarine forma, ir pagal ją notarine forma patvirtintos sutarties nutraukimas, pakeitimas ar papildymas kitokia forma yra negalimas, šiuo atveju CK 6.183 str. 2 d. netaikoma. Taigi šioje įstatymo normoje yra įtvirtintas draudimas elgtis kitaip, negu joje nustatyta. Kitoks elgesys negu įstatyme nustatytas bus neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, notarine forma patvirtintos 2014-09-10 preliminariosios sutarties pakeitimas kitokia negu notarine forma yra negalimas, todėl paprasta rašytine forma preliminariosios sutarties pratęsimas iki 2014 m. spalio 6 d., kuris nebuvo patvirtintas notarine tvarka, negali sukelti teisinių pasekmių, nes nesilaikyta imperatyvių sutarties pakeitimo formos reikalavimų, o toks pratęsimas negali būti laikomas tinkamu preliminariosios sutarties pakeitimu, sutarties šalys savo elgesiu negalėjo pakeisti sutarties 7.4 punkto išlygos (CK 6.183 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad rašytinis šalių susitarimas dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo nesukėlė teisinių pasekmių, todėl preliminarioji sutartis galiojo iki 2014 m. spalio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta iki sutartyje numatyto termino 2014 m. spalio 1 d., todėl laikytina, kad nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2014 m. spalio 1 d. pagrindinės sutarties, pasibaigė prievolė tokią sutartį sudaryti.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nesudarius sutarties iki nustatyto termino priteisti iš atsakovo negrąžintą 15 000 Lt avansą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuo pareikšto ieškinio iš esmės gynėsi teigdamas, kad atsakovui nebuvo perduoti 15 000 Lt. Atsakovas nenurodė, kad 15 000 Lt įskaitė kaip baudą už pirkėjo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, o viso bylos nagrinėjimo iš esmės metu gynėsi nuo pareikšto ieškinio teigdamas, kad 15 000 Lt atsakovui nebuvo perduoti.

Dėl pinigų pagal preliminarią sutartį perdavimo

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų pagal preliminariąją sutartį perdavimo fakto. Pinigų pagal preliminarią sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas S.V. šioje byloje įrodinėja byloje esančia notarine 2014 m. rugsėjo 10 d. preliminariąja sutartimi (t. 1, b.l. 17-19). Šios sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui 15 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais, kuri skiriama organizacinio pobūdžio ir kitų klausimų sprendimui, pasirengimui sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Taigi, sutarties turinys, kai teigiama, kad būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui 15 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais, t.y. pinigų perdavimas nurodytas esamuoju laiku, įrodo, kad pinigai pagal sudarytą preliminarią sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo dieną. Taigi, byloje esanti notarinė preliminarioji sutartis yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą, nes sutartyje konstatuojamas pinigų perdavimo faktas. Tokiu būdu, atsakovas teigdamas, kad jis pinigų iš tiesų negavęs, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėjo įrodyti savo tokį teiginį, t.y. paneigti preliminarios sutarties 3.2. punkto teiginį apie 15 000 Lt pinigų sumos perdavimą (CPK 12 str., 178 str.). Teismo posėdžio metu liudytoja notarė S.K., rengusi ir tvirtinusi preliminarią sutartį, atsakydama į ieškovo advokato klausimą, ar iš 3.2 punkto seka, kad pinigus sumoka sutarties pasirašymo metu ar tai įsipareigojimas perduoti vėliau po pasirašymo, taip pat paaiškino „ne, nes jei būna vėliau, ar į sąskaitą, tai taip ir nurodo sutartyje, nurodo per 3 dienas, per 10 dienų, jei parašyta grynaisiais pinigais, tai reiškia tą dieną. Pasirašymo metu, gal prieš; šalys patvirtina, kad su pinigais viskas tvarkoje“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, jog pasirašė 2014-09-10 preliminariąją sutartį, kurios 3.2 p. nustato, kad būsimasis pirkėjas (ieškovas) šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui (atsakovui) 15 000 Lt pinigų sumą, kuri skiriama organizacinio pobūdžio ir kitų klausimų sprendimui, pasirengimui sudaryti pagrindinę daikto pirkimo – pardavimo sutartį bei šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti (1 t., b.l. 17-19). Atsakovas priešinių reikalavimų dėl šios sutarties nuginčijimo nereiškė, nors buvo atstovaujamas 4 profesionalių teisininkų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, jog minėtą pinigų sumą gavo. Šiuo atveju atidaus ir rūpestingo asmens standartai taikytini būtent atsakovui, kuris, teigdamas, jog negavo sutarties 3.2 p. nustatytos 15 000 Lt pinigų sumos, tačiau savo parašu pasirašydamas sutartį patvirtino, jog gavo šią pinigų sumą, veikė savo rizika ir laisva valia, todėl turi prisiimti dėl to atsiradusias teisines pasekmes.

Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas M.L. patvirtino, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną pinigai buvo perduoti notarės akivaizdoje, taigi patvirtino pinigų perdavimą preliminariosios sutarties sudarymo metu, tik gynėsi, kad ne jis paėmė pinigus, o trečiasis asmuo J.S. Tokius atsakovo argumentus, kad pinigus ieškovas S.V. perdavė ne atsakovui M.L, o trečiajam asmeniui J.S. teismas atmeta kaip neįrodytus. Atmesdamas atsakovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad 2014-09-10 preliminarios sutarties įstatymų nustatyta tvarka atsakovas neginčijo, jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodomas aplinkybes apie pinigų negavimą, nepateikė. Atsakovas M.L. laisva valia pasirašė preliminarią sutartį, kurioje konstatuotas pinigų perdavimo pardavėjui faktas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad skaitė preliminarią sutartį, viską skaitė, jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovas paaiškino, kad „kai atvyko į kontorą buvo paruoštas preliminariosios sutarties tekstas, jį padavė padėjėja, abu su pardavėju perskaitė sutartį, paskui užėjo į notarės kabinetą, notarė paklausė, ar viskas tvarkoje, pasakė tinka sutartis, tada ieškovas sumokėjo pinigus ir pasirašo sutartį. Pinigus sumoka 15 000 Lt M. notarės kabinete. Dalyvavo M. ir J., kai mokėjo pinigus, prie notarės padavė pinigus, padėjo pinigus ant stalo. Ieškovas padėjo pinigus prie M., pasakė „čia visi pinigai“, M. paėmė pinigus ir pasirašė sutartį. Pinigus perdavė prieš pat sutarties pasirašymą, net gi jau pradėjo pasirašinėti“. Liudytoja S.K., tvirtinusi preliminarią sutartį, paliudijo, kad sutarties šalys M.L. ir S.V. susitiko, skaitė sutarties tekstą, nebuvo jokių papildomų pastabų, ir pardavėjas jei nesutiko su tekstu arba jei jam buvo neaišku, galėjo paklausti ir pakeisti ką nors arba nepasirašyti sutarties, prieštaravimų iš jo nebuvo. Notarė paaiškino, kad ji „smulkiai paklausinėjo apie visą sutartį, visada yra paklausiama ar toks objektas parduodamas, ar yra tokia kaina, iki kokios datos yra susitarta sudarytį pagrindinę sutartį, duodami ar neduodami pinigai sutarties pasiruošimui. Šiuo atveju buvo paklausta, tikslios sumos neatsimena, nes neturi dabar sutarties, visada yra paklausiama, ar pinigai yra gauti, patvirtino, kad gauta ir pasirašė šalys; ir išvyko. Pardavėjas patvirtino, kad gauta“. Į teisėjos klausimą, ar matė pinigų perdavimą, notarė atsakė, kad yra daug veiksmų, metai praėjo, negali atsakyti, ar matė šių klientus pinigus, ar nematė“. Šioje byloje preliminarioji sutartis yra patvirtinta notarės, kuri teismo posėdyje patvirtino, jog negali atsakyti, ar matė šių klientus pinigus, ar nematė, tačiau sandorio šalių paklausinėjo apie visą sandorį, paklausė, ar pinigai gauti. Tuo tarpu netikėti notare, kuri yra valstybės įgaliota atlikti įstatymu numatytus veiksmus, pagrindo nėra. Ieškovo paaiškinimai neprieštarauja liudytojos parodymams. Netikėti šiais ieškovo paaiškinimais, liudytojos parodymais bei pačiu preliminarios sutarties tekstu, teismas neturi pagrindo, atsakovas nepateikė jokių savo paaiškinimus apie pinigų iš ieškovo negavimą ir kitas jo nurodomas, kaip atsikirtimus, aplinkybes galinčių pagrįsti patikimų įrodymų. Jei pardavėjas nebūtų gavęs sutartyje minimų 15 000 Lt, tai akivaizdu, kad vidutiniškai apdairus, rūpestingas, protingas pardavėjas būtų pareiškęs pretenzijas pirkėjui. Jokių pretenzijų, kad negavo pinigų pagal preliminarią sutartį atsakovas nereiškė ir tik šios bylos parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pareiškė, kad atsakovas jokių pinigų negavo.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 185 str. 1 d., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sistemiškai įvertinęs šalių pasirašytos preliminarios sutarties sąlygas bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, liudytojos notarės S.K. parodymus, atsižvelgdamas į Preliminarios sutarties 3.2 p. pavartotą žodžių junginį, kad „būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui 15 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais“ bei tai, kad atsakovas pasirašė po tokiu sutarties tekstu ir savo parašų neginčija, nepaisant to, kad šalys pinigų perdavimo-priėmimo fakto neįtvirtino atskiru rašytiniu dokumentu (pakvitavimu), daro išvadą, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu ieškovas S.V. sumokėjo atsakovui M.L. 15 000 Lt dydžio pinigų sumą (CPK 176 str., 185 str.). Pats atsakovas nėra nuginčijęs preliminariosios sutarties, kurios pagrindu buvo pateiktas ieškinys, nors buvo atstovaujamas 4 profesionalių teisininkų, todėl abejoti šiuo sandoriu ir jame išreikšta ginčo šalių valia nėra pagrindo. Šiuo atveju atidaus ir rūpestingo asmens standartai taikytini būtent atsakovui, kuris, teigdamas, jog negavo sutarties 3.2 p. nustatytos 15 000 Lt pinigų sumos, tačiau savo parašu pasirašydamas sutartį patvirtino, jog gavo šią pinigų sumą, veikė savo rizika ir laisva valia, todėl turi prisiimti dėl to atsiradusias teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje įrodytas pinigų pagal preliminariąją sutartį perdavimas atsakovui (CPK 178, 185 str.).

Aplinkybės, ką vėliau su šiais pinigais atliko M.L., ar juos perdavė trečiajam asmeniui, nes, kaip matyti iš atsakovo ir jo atstovo A.R. paaiškinimų A.R. paaiškino, kad pinigus pasiims J.S., nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes tai išeina už nagrinėjamos bylos dalyko, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nevertina atsakovo ir atstovų išsakytų teiginių. Atsakovo (atstovų) ir trečiojo asmens tarpusavio santykių klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovas turi teisę ginti savo teises reikšdamas atgręžtinį reikalavimą trečiajam asmeniui, jeigu mano esą jo teisės yra pažeistos.

Dėl ieškovo atlikto mokėjimo kvalifikavimo ir reikalavimo jį priteisti

Ieškovas prašo priteisti atsakovui perduotus 15 000 Lt kaip negrąžintą avansą, kadangi pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti pagal preliminariąją sutartį perduotus pinigus. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors preliminarioji sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais (CK 6.98 str. 2 d.), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal preliminariąją sutartį gali būti perduodami pinigai kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas arba iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006.). Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; kt.).

Minėta šalių sudarytos 2014-09-10 preliminariosios sutarties 3.2 p. numatyta, kad „būsimas pirkėjas šios sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui 15 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais, kuri skiriama organizacinio pobūdžio ir kitų klausimų sprendimui, pasirengimui sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. 3.1 p. šalys susitarė, kad daikto kaina pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje bus 50 000 Lt, t.y. žemės klypo dalis plane pažymėta „B“ bus parduodama už 25 000 Lt, žemės sklypo dalis plane pažymėta „C“ bus parduodama už 25 000 Lt.

Šalys susitarė, kad pirkėjui sužinojus, kad daiktas perleistas tretiesiems asmenims arba tampa žinoma, kad šioje sutartyje nurodyti ketinamo parduoti daikto savininko pareiškimai ir patvirtinimai neatitinka tikrovės, arba pardavėjas sutartyje aptartomis sąlygomis atsisakys parduoti minėtą daiktą, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui šios sutarties 3.2 punkte nurodytus pinigus ir atlyginti dėl šios sutarties nevykdymo pirkėjo patirtus nuostolius (sutarties 6.1 p.). Pirkėjui atsisakius nupirkti daiktą iš pardavėjo šioje sutartyje aptartomis sąlygomis ir iki nurodyto termino, pardavėjas turi teisę negrąžinti šios sutarties 3.2 punkte nurodytą pinigų sumą, kaip baudą už pirkėjo atsisakymą arba vengimą sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas privalo atlyginti dėl šios sutarties nevykdymo ketinamo parduoti daikto savininko patirtus nuostolius (sutarties 6.2 p.).

CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Taigi minėtų nuostatų pagrindu, sistemiškai aiškinant šalių sudarytą preliminariąją sutartį, šalių elgesį, teismas daro išvadą, kad ieškovo mokėtina pinigų suma pagal preliminariąją sutartį turėjo atlikti preliminariosios sutarties užtikrinimo funkciją, jeigu ieškovas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 185 str.). Tokiu būdu pagal preliminarią sutartį sumokėti pinigai kvalifikuotini kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys kaip tik ir buvo susitarusios dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės, kuomet sumokėtas avansas atlieka netesybų funkciją. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti minėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Nagrinėjamu atveju kvalifikavus ieškovo pagal preliminarią sutartį perduotus 15 000 Lt ir kaip šalių sutartą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, o ne vien kaip avansą, kaip teigė ieškovo atstovas, nepaisant to, kad atsakovas nėra pareiškęs byloje reikalavimo dėl netesybų, nuostolių priteisimo ir nesirėmė įvykusiu įskaitymu, teismas pagal nurodytas preliminariosios sutarties sąlygas sprendžia, kad 2014-09-10 preliminarios sutarties tekstas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas dėl pareikšto reikalavimo, kadangi teisingam bylos išnagrinėjimui, teisingo, teisėto ir pagrįsto sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui yra reikalinga ir svarbu konstatuoti aplinkybes apie tai, ar yra kurios nors šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėtų grąžinti ieškovo sumokėto avanso, jeigu įrodytų, kad ieškovui turi būti taikomos preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos, t. y. kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ir iki nurodyto termino.

Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2014-10-01 (preliminarios sutarties 2.1 p.). Byloje nustatyta, kad nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, ir ginčo dėl to nėra, atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas neatvyko pas notarę, o savo atsikirtimams pagrįsti prie atskirojo skundo pridėjo keturis notarės D.S. pasirašytus liudijimus (datuotus 2014-10-03, 2014-10-06, 2014-10-14, 2014-10-31), kuriuose nurodoma, jog liudijimų išdavimo dieną S.V. į Vilniaus m. 1 notarų biurą liudijimuose nurodytomis valandomis neatvyko, jokių pranešimų ar prašymų Vilniaus r. 1-ajam biurui nepateikė, kitaip į notarų biurą nesikreipė ir duomenų apie neatvykimo priežastis notarų biure nėra. Ieškovas nurodė, kad nei apie vieną iš liudijimuose nurodytų sutarties pasirašymo datų jam nebuvo žinoma, atsakovas (ar jo vardu veikiantys kiti asmenys) jokia forma nepranešė, kad konkrečiu metu bus pasirašoma sutartis, nors, iš ieškovo 2014-10-14 pretenzijos tai buvo reikalaujama padaryti.

Iš liudytojos D.S. parodymų matyti, kad „R.R. kreipėsi į notarę, turėjo būti įvykdomi du sandoriai – dviejų žemės sklypų pardavimas, vienas iš jų dabar ginčo objektas, pardavėjai R. ir L. Pirmoji sutartis turėjo būti rugsėjo 12 d., gerai atsimena datą, nes tą dieną šeima turėjo eiti į vestuves. Tą dieną buvo paruošta sutartis, laikas užsakytas nuo 12 iki 15.30. Laukė klientų iki 15.30, tačiau notarė atsiprašė, kad nebegali laukti, nes šeimyninės svarbios priežastys. Buvo atvykusi R. ir L., o kita šalis neatvyko“. Taigi iš notarės parodymų, spręstina, kad atsakovo įgaliota atstovė organizavo pagrindinės sutarties sudarymą, nes būtent ji kreipėsi į Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarę dėl sandorio datos, laiko. Tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) buvo išsiuntęs ieškovui pranešimą dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (CPK 176, 185 str.). Ta aplinkybė, kad atsakovas (jo atstovas) vienas atvyko pas notarą, byloje nesant patikimų duomenų, kad kitai šaliai buvo pranešta apie pagrindinės sutarties sudarymo vietą ir laiką, savaime neįrodo ieškovo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo tinkamai informavęs ieškovą apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) (CPK 178 str.). Atsakovas su atskiruoju skundu dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pateikė keturis notarės D.S. pasirašytus liudijimus (datuotus 2014-10-03, 2014-10-06, 2014-10-14, 2014-10-31), kuriuose nurodoma, jog liudijimų išdavimo dieną S.V. į Vilniaus m. 1 notarų biurą liudijimuose nurodytomis valandomis neatvyko, jokių pranešimų ar prašymų Vilniaus r. 1-ajam biurui nepateikė, kitaip į notarų biurą nesikreipė ir duomenų apie neatvykimo priežastis notarų biure nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarioji sutartis baigėsi 2014 m. spalio 1 d., todėl išduoti liudijimai yra po to, kai pasibaigė preliminarios sutarties galiojimo laikas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad visais 4 atvejais po 2014 m. spalio 1 d., ieškovui būtų pranešta apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką, vietą ir datą. Notarė D.S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liudijime tik konstatuotas faktas, kad atvyko pardavėjai, bet pirkėjas neatvyko, liudijime nėra aplinkybių apie ieškovo informavimą, liudijimas tai dar nereiškia, kad buvo pranešta pirkėjui. Ieškovas nurodė, kad nei apie vieną iš liudijimuose nurodytų sutarties pasirašymo datų jam nebuvo žinoma, atsakovas (ar jo vardu veikiantys kiti asmenys) jokia forma nepranešė, kad konkrečiu metu bus pasirašoma sutartis, nors, kaip matyti iš ieškovo 2014-10-14 pretenzijos tai buvo reikalaujama padaryti. Byloje iš atsakovo, jo atstovų, liudytojos D.S. parodymų nustatyta, kad pats atsakovas į notarų biurą buvo atvykęs vieną kartą, kitus 4 kartus vyko jo atstovė pagal įgaliojimą R.R. Atsakovui po preliminariosios sutarties pasirašymo atstovavo močiutė R.R. ir dėdė A.R., notarė D.S. paliudijo, kad „skambino įvairiai ir R., ir R. dėl sutarties laiko“. Rasimavičiai yra gerai žinomi notarai, profesionalai, kuriems akivaizdu žinoma kaip organizuojamas pagrindinės sutartis pasirašymas, turi būti žinoma, kad asmeniui neatvykus, jis turi būti informuojamas raštu. 2014-10-14 ieškovo pretenzijoje nurodoma, kad ieškovas sutiktų ir su pagrindinės sutarties pasirašymu ir šiuo atveju prašo pranešti kada planuojamas sutarties pasirašymas. Gavus tokią ieškovo pretenziją, logiška pranešti apie sutarties sudarymą kitai šaliai raštu, su įteikimu asmeniškai ar per antstolį, ar pavesti notarei persiųsti ieškovui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta atvykti į notarų biurą pirkimo-pardavimo sandoriui pagal šalių 2014 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą preliminarią sutartį sudaryti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad nors vienu įteikimo būdu buvo pasinaudota. Atsakovas neįrodė, jog preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu jis buvo informavęs ieškovą apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Ta aplinkybė, kad atsakovas (jo atstovas) vienas atvyko pas notarą, byloje nesant patikimų duomenų, kad kitai šaliai buvo pranešta apie pagrindinės sutarties sudarymo vietą ir laiką, neįrodo ieškovo atsisakymo sudaryti sutartį. Be to, visi šie atsakovo (jo atstovės R.R.) apsilankymai pas notarę, dėl kurių pateikti liudijimai, buvo pasibaigus pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, numatytam preliminarioje sutartyje, ir pasibaigus šalių prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, o kaip minėta aukščiau, preliminarioji sutartis galėjo būti pakeista tik notarine tvarka, todėl šalių sudarytas rašytinis sutarties pratęsimas iki 2014-10-06 negali sukelti teisinių pasekmių, nes nesilaikyta imperatyvių preliminariosios sutarties pakeitimo formos reikalavimų. Todėl laikytina, kad preliminarioji sutartis galiojo iki 2014 m. spalio 1 d. Tai reiškia, kad atsakovo su atskiruoju skundu pateikti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.S. 4 liudijimai apie tai, kad S.V. į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą 2014 m. spalio 3 d. nuo 14 iki 15 val., 2014 m. spalio 6 d. nuo 14 val. iki 15 val., 2014 m. spalio 14 d. nuo 13 val. iki 14 val., 2014 m. spalio 31 d. nuo 13 val. iki 14 val. neatvyko, jokių pranešimų ar prašymų notarų biurui nepateikė, kitaip į biurą nesikreipė ir duomenų apie jų neatvykimo priežastis biure nėra, yra sudaryti po nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (2014-10-01) pasibaigimo, kai prievolė šią sutartį sudaryti buvo pasibaigusi (sutarties 2.2 p.). Todėl jie nepatvirtina ieškovo atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sutartyje numatytu terminu. Atsakovas, jo atstovai nurodė, kad ieškovui apie sutarties sudarymą turėjo pranešti trečiasis asmuo J.S., tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tai darė iki 2014 m. spalio 1 d. Vien atsakovo atstovo E. Galatilčio nurodyta aplinkybė, kad spalio 1 d., 3 d., 6, 7 d. ieškovui skambino J.S. nepatvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informavęs ieškovą apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d.). Be to, telefono skambučio faktas negali įrodyti pokalbio turinio. Jei dėl J.S. veiksmų/neveikimo ieškovas nebuvo informuotas apie sutarties pasirašymą, tai dėl tokių trečiojo asmens veiksmų nėra ieškovo kaltės. Teismas atsakovo teiginius, kad J.S. buvo ieškovo atstovas atmeta kaip neįrodytus. Šalių nurodytos aplinkybės, kad tiek sudarant preliminarią sutartį, tiek ieškovui mokant avansą pagal sutartį dalyvavo trečiasis asmuo J.S. nesudaro pagrindo išvadai, jog 2014-09-10 preliminarioji sutartis buvo sudaryta atstovavimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens teisinių santykių pagrindu. Byloje įrodymų, kad ieškovas būtų išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu trečiajam asmeniui J.S. nėra. Tuo tarpu byloje yra duomenys apie tai, kad kaip nurodė A.R., trečiasis asmuo J.S. pamatė žemės sklypų dokumentus pas atstovą darbo metu ir pasakė, kad gali padėti parduoti, Augustas Rasimavičius paliudijo, kad trečiasis asmuo J.S. ieškojo pirkėjo ir kitam R. šeimos sklypui, pateikti įrodymai ir dėl kito sklypo būsimo pirkimo-pardavimo su UAB „Vilniaus banga“, dėl kurio pagrindinė sutartis taip pat nebuvo sudaryta, o pateiktuose 4 notarės liudijimuose taip pat liudijama, kad neatvyko pirkėjas -UAB „Vilniaus banga“ atstovas R. J. R. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, spręstina, kad atsakovas neįrodė, kad tinkamai informavo ieškovą apie pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes, vietą ir laiką iki preliminarioje sutartyje numatyto termino, byloje nėra įrodymų, jog konkreti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data ieškovui buvo žinoma, o ieškovas žinodamas datą ir vietą, sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties neatvyko (CPK 178 str., 185 str.). Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, būdamas aktyvus, ragino atsakovą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d. (CPK 178 str.). Minėtos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad abi šalys ikisutartinių santykių metu nepakankamai tarpusavyje bendradarbiavo siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, tikėtina galėjo būti suklaidintos trečiojo asmens. Tačiau, toks nepakankamas bendradarbiavimas neįrodo aplinkybės, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, neįrodo ieškovo nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

Teismas ieškovo advokatės teiginius, kad ieškovas neturėjo pinigų pagrindinei sutarčiai sudaryti atmeta kaip nepagrįstus (CPK 178 str.). Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad tiek preliminariosios sutarties pasirašymo metu, tiek tuo laikotarpiu, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, ieškovas turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų sutartį įvykdyti. 2014-08-04 į ieškovo sąskaitą pervesta 65 000 Lt, 2014-08-21 – 2000 Lt, tuo tarpu nuo 2014-08-05 iki 2014-08-22 iš ieškovo sąskaitos per keletą kartų po 4000 Lt ir 2000 Lt buvo išgryninta 66 000 Lt, ieškovas 2015-10-22 posėdžio metu paaiškino, kad jam patogiau turėti grynuosius pinigus, kuriuos laiko seife. Nuo 2014-09-18 iki 2014-10-01 į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 18 800 Lt. Taigi iš pateiktos sąskaitos išrašo, ieškovo paaiškinimų, darytina labiau tikėtina negu netikėtina išvada, kad tiek preliminariosios sutarties pasirašymo metu, tiek tuo laikotarpiu, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, ieškovas turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų sutartį įvykdyti.

Ieškovo elgesys rodė, kad ieškovas pageidauja įsigyti ginčo turtą. Ieškovas sumokėjo pinigus pagal preliminarią sutartį (15 000 Lt) sutarties įvykdymui užtikrinti, tai yra, atliko būtinus veiksmus, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta. Net bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas nurodė, kad sutiktų sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas nurodė, kad dabar žemės sklypo ieškovui neparduotų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nenustatyta ieškovo nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (CPK 178 str., 176 str.).

Dėl ieškovo teiginių, kad patvirtinus detalųjį planą, pasikeitė ir žemės sklypų, priklausančių atsakovui ir kitiems asmenims konfigūracija ir išdėstymas, t.y. tokios konfigūracijos žemės sklypo, kurį pagal preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, nebeliko

Iš 2014-07­-11 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-2411 matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-148 buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, o 2014-07­-11 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypo) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, kuriuo žemės sklypai, kurių kadastro (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypas) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyti padalijimo būdu į trylika žemės sklypų.

Ieškovas nurodė, kad patvirtinus detalųjį planą, pasikeitė ir žemės sklypų, priklausančių atsakovui ir kitiems asmenims konfigūracija ir išdėstymas, t.y. tokios konfigūracijos žemės sklypo, kurį pagal preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, nebeliko, o tai, kad sklypas bus perdalintas kitaip atsakovui buvo žinoma dar iki preliminarios sutarties pasirašymo (NŽT sprendimas – 2014-07-11, preliminari sutartis – 2014-09-10).

Bylos duomenimis, pagal 2014-07-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovui M.L. nuosavybės teise priklausė 3871/5000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 1129/5000 žemės sklypo dalis priklausė J.M. ir I.M. 2014-09-10 Preliminariosios sutarties sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti atsakovui 871 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B“ ir 3000 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „C“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi visą savo nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį (3871/5000). Atsakovas pagal preliminariosios sutarties 4.1 punktą įsipareigojo parduoti daiktą iki sutarties 2.1 punkte nurodyto termino ir šioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Dar prieš preliminariosios sutarties pasirašymą, 2014-07­-11 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypo) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, kuriuo žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypas) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyti padalijimo būdu į trylika žemės sklypų. Tačiau vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 2014-04-25 buvo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, o 2014-07-11 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypas) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyti padalijimo būdu į trylika žemės sklypų, nesudaro pagrindo teigti, kad iki preliminariojoje sutartyje nurodyto pagrindinės sutarties sudarymo termino, t.y. iki 2014-10-01, tokios konfigūracijos žemės sklypo, kurį pagal preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, jau nebeliko. Tik 2014-11-13 žemės sklypų bendrasavininkams sudarius žemės sklypų pertvarkymo sutartį Nr. 11324, kuria savininkai susitarė dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. ginčo žemės sklypo) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo padalinimo būdu į 13 žemės sklypų, ir padalintus atskirus nekilnojamuosius daiktus įregistravus Nekilnojamojo turto registre, tokios konfigūracijos žemės sklypo, kurį pagal preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti, nebeliko, nes buvo suformuoti ir įregistruoti padalinti nekilnojamieji daiktai. Tačiau šie veiksmai buvo atlikti tik pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, praėjus 44 dienoms kai baigėsi terminas sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Nesuformavus daikto ir neįregistravus jo įstatymų nustatyta tvarka, teisė disponuoti turtu neatsiranda (CK 4.37 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos D.S. parodymai byloje. Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D.S., į kurią kreipėsi R. ir turėjo būti įvykdomi du sandoriai – dviejų žemės sklypų pardavimas, vienas iš jų dabar ginčo objektas, byloje 2015-09-03 apklausta liudytoja patvirtino, kad „kliūčių parduoti ginčo žemės sklypą nebuvo, pažymos buvo iš Registrų centro buvo gal dvi, sandoriui paruošta absoliučiai viskas. <...> Tam sklypui buvo patvirtintas detalusis planas, tai dar nereiškia, kad nėra tokio žemės sklypo. Jei pirkėjui priimtinos detaliojo plano sąlygos tai sutartyje pažymima, kad šiam sklypui patvirtintas detalusis planas ir pirkėjas toliau vykdys detaliojo plano procedūras. Žemės sklypas liko, pirkėjo teisė pirkti ar nepirkti sklypą, kuriam parengtas detalusis projektas. Detalusis projektas sklypo ribų nepakeičia ir jei savininkas detaliojo plano neregistruoja tas sklypas toks ir liks. Detalus dar ne viskas, turi būti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl sklypo padalinimo į kelis sklypus ir tik tada, kai yra įsakymas, priklausomai nuo to kiek yra savininkų, tuomet yra arba notarine sutartis dėl sklypo padalinimo, arba asmens prašymas įregistruoti sklypą atskirais sklypais. Kliūčių sudaryti sutartį nebuvo“. Netikėti notarės parodymais, kad kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį dėl ieškovo nurodomų aplinkybių (detalaus plano patvirtinimo ir 2014-07-11 sprendimo) nebuvo, o preliminariosios sutarties dalykas iki 2014 m. spalio 1 d. egzistavo ir buvo parengtas pagrindinės sutarties projektas, kuri yra teisininkė profesionalė ir valstybės įgaliota atlikti įstatymu numatytus veiksmus, pagrindo nėra. Notariato įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo ieškinio teiginius, kad atsakovas net neketino sudaryti pagrindinę sutartį, nes tokio žemės sklypo, kurį atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui, nebeliko, atmeta kaip neįrodytus.

Kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas sprendžia, kad nei ieškovas, nei atsakovas neįrodė vienas kito kaltės dėl nesudarytos sutarties, todėl byloje darytina labiau tikėtina išvada, kad sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo tarpusavyje. Tačiau, toks nepakankamas bendradarbiavimas neįrodo aplinkybės, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, neįrodo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Nagrinėjamoje byloje šalių veiksmai negali būti laikomi atsisakymu ar vengimu sudaryti pagrindinę sutartį. Nesant šalių veiksmuose kaltės, šalys turi būti grąžintos į tokią padėtį, kurioje buvo prieš sudarant preliminariąją sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalims nesudarius pagrindinės sutarties, t.y. pasibaigus šalių prievolei sudaryti tokį sandorį, atsakovas prarado teisinį pagrindą disponuoti ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėta pinigų suma, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 4344,30 EUR (15 000 Lt) suma.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4344,30 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 678,33 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 98,33 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 580 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio nuostatos). Narinėjamu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos, realiai patirtos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl įvertinus advokato suteiktų paslaugų apimtį, pobūdį, yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 580 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškinio suma sudaro 4344,30 EUR, todėl už ieškinį mokėtinas 98 EUR žyminis mokestis. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 98,33 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 98 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovui grąžinami 0,33 EUR permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 9,40 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M.L. ieškovo S.V. naudai 4344,30 EUR negrąžinto avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 4344,30 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 678 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M.L. valstybės naudai 9,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti ieškovui S.V. 0,33 EUR permokėto žyminio mokesčio.

Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.