Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, BK 2 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus, kurios jis privalėjo laikytis iki 2022 m. rugsėjo 4 d., būdamas 2019 m. rugsėjo 25 d. raštiškai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2020 m. spalio 26 d. apie 09.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo L. A. vardu registruotą automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 2,06 promilių neblaivumą. Šie R. L. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nutarties argumentus, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nutartyje objektyviai ištirtos R. L. veiką apibūdinančios aplinkybės, pagrįstai konstatuojant principo non bis in idem, t. y. draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, pažeidimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo padaryta R. L. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti baudžiamąjį procesą nustačius draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principo pažeidimą.

7. Šiuo aspektu pastebėtina, jog non bis in idem principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra pažeidžiamas, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Be to, vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-36-697/2019, 2K-64-511/2021).

9. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, R. L. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu (b. l. 156-158) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2020 m. spalio 26 d. apie 09.10 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (past. ? nutarime nurodyta, jog dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas), neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta privaloma atlikti techninė apžiūra, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, pavojingai manevravo, tuo keldamas pavojų eismo ir žmonių saugumui. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (b. l. 80-84) R. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (2020 m. spalio 26 d. apie 09.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti neblaiviems asmenims) vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio. Aptartų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas iš esmės yra tapatūs nustatytiems ankstesniuose teismų sprendimuose, pastarąjį patraukiant administracinėn bei baudžiamojon atsakomybėn. Pastebėtina, jog minėti sprendimai – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendis – yra įsiteisėję, t. y. sprendimai įgijo res judicata galią.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. L. atžvilgiu inicijuoti procesai rodo tai, jog jis iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje yra persekiojamas antrą kartą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės buvo žinomos tiek priimant R. L. atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tiek pastarojo atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44297-20 dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2020 m. lapkričio 6 d. (b. l. 20), t. y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-42858-20 dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurio tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d., prokuroras surašė pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir perdavė teismui (b. l. 45) ir 2020 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas jau paminėtas apkaltinamasis nuosprendis. Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas dėl Nr. 01-1-44297-20 dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos 2021 m. sausio 7 d. baigtas ir perduotas teismui prokurorui surašius pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (b. l. 125-128). Tokios aplinkybės patvirtina tai, jog R. L. atžvilgiu pakartotinai buvo inicijuotas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl iš esmės tapačių faktinių aplinkybių, žinomų priimant ankstesnius sprendimus, be kita ko, nesprendžiant ikiteisminių tyrimų sujungimo klausimo. Kaip minėta, non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Taigi, nustačius, jog R. L. antrą kartą yra persekiojamas už iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, kurių esminis požymis sutampa, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė non bis in idem principo pažeidimą bei tinkamai, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį nutraukė.

11. Pabrėžtina ir tai, jog tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021). Byloje, kaip jau paminėta, nėra ginčo dėl to, kad R. L. veikos – kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuojant transporto priemonę, būnant neblaiviam, kai nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, neturint teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu nevykdant baudžiamojo poveikio priemonės, yra vertinama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ką iliustruoja ir apeliacinio skundo motyvai dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą prašant taikyti bausmių apėmimo būdą su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu. Tai nagrinėjamoje byloje tik dar kartą patvirtina teisiškai reikšmingų faktų tapatumą non bis in idem prasme.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje R. L. inkriminuoti administraciniai nusižengimai ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, už kurios padarymą nuteistas R. L., bei BK 243 straipsnio dispozicijoje nurodytos aplinkybės savo turiniu nėra tapačios, tačiau šios aplinkybės, kaip jau paminėta, siejamos su tuo pačiu teisiniu faktu ? 2020 m. spalio 26 d. R. L. transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Kaip jau paminėta, R. L. veiksmai prokurorui buvo žinomi nuo pat ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42858-20 (dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) pradžios ir nebuvo jokio teisinio pagrindo šiame ikiteisminiame tyrime surašius pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka tą pačią dieną pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, paremto tapačiu teisiškai reikšmingu faktu. Pažymėtina, jog proceso greitumo principas neturi pažeisti kitų baudžiamosios teisės principų, taip pat ir draudimo persekioti už tą pačią veiką antrą kartą bei neturi suteikti pirmenybės greitam, tačiau neišsamiam kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų teisiniam įvertinimui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-6163 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 52,56 Eur už R. L. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti asmeniui, kuriam byla nutraukta, gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo R. L. valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš pastarojo nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.