Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuspręsta pripažinti D. A. recidyvistu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į D. A. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 26 d.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laivės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuspręsta dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį, vieną arešto dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. G. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą, su jame nurodytais įskaitytinais laikotarpiais.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. G. paskirtos 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. kovo 30 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl padarytos 2 050,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nuspręsta tenkinti iš dalies ir civilinio ieškovo naudai priteisti solidariai iš D. A. ir A. G. 2 000,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo D. A. ir A. G. nuspręsta nepriteisti.

D. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – paso paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuspręsta daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo perduotoje popierinėje pakuotėje esančius 2 vnt. dektalaskopinių plokštelių su avalynės pėdsakais, dvi poras juodos spalvos pirštinių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti,

– 2023 m. lapkričio 22 d. nuarimu dėl daiktų saugojimo perduotoje popierinėje pakuotėje esančią juodos spalvos striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. A.;

– automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, saugomus Kaune, Technikos g. 18A, automobilio registracijos liudijimą, saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– pinigus – 50 eurų (kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtus iš D. A. jo asmens kratos metu, perduotus saugoti į daiktų saugojimo patalpą, palikti saugoti jų saugojimo vietoje o nuosprendžiui įsiteisėjus užskaityti civilinio ieškinio daliniam dengimui;

– D. A. asmens tapatybės kortelę, saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. A.;

– A. G. pasą, saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G.;

– Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties, (duomenys neskelbtini), originalą palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

– skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su V. B. pateiktais vaizdo įrašais iš nusikaltimo vietos ir parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. A. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. apie 01.37 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., atvykęs jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atidaręs vartus ir įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, iš kiemo tyčia pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kavos aparatą, 300 Eur vertės, kavos kapsules, 100 vnt., 50 Eur vertės, metalo pjovimo aparato diską „Makita“, 60 Eur vertės, po to viską susikrovė į automobilį ir pasišalino. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 25 d. 05.20 val. grįžo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ saugomos teritorijos pagrobė šaldytuvo variklį, 2 000 Eur vertės, kurį įsidėjo į automobilį, tokiu būdu iš viso pagrobė 2 410 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2. A. G. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. apie 01.37 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., atvykęs D. A. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atidaręs vartus ir įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, iš kiemo tyčia pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kavos aparatą, 300 Eur vertės, kavos kapsules, 100 vnt., 50 Eur vertės, metalo pjovimo aparato diską „Makita“, 60 Eur vertės, po to viską susikrovė į automobilį ir pasišalino. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 25 d. 05.20 val. grįžo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ saugomos teritorijos pagrobė šaldytuvo variklį, 2 000 Eur vertės, kurį įsidėjo į automobilį, tokiu būdu iš viso pagrobė 2 410 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

3. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojo ir pačių kaltinamųjų parodymai) tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu teismas nustatė ir darė išvadą, jog D. A. ir A. G. įsibrovė į saugomą svetimą teritoriją ir pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, jog BK 178 straipsnio 3 dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiama, tai reiškia, jog dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamųjų atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo, todėl veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją. Skirdamas bausmę D. A. teismas nurodė, jog D. A. padarė 1 tyčinę nusikalstamą veiką, apysunkį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir 2 sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Teismas sprendė, jog D. A. yra darbingo amžiaus, šiuo metu atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, jis teisiamas jau 14 kartą, daugybę kartų baustas administracine tvarka, todėl bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už nusikalstamą veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei minimali sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmė. Teismas pažymėjo, jog siekiant atimti galimybę dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas š D. A.. Skirdamas bausmę A. G. teismas nurodė, jog A. G. padarė 1 tyčinę nusikalstamą veiką, apysunkį nusikaltimą, jo atžvilgiu netaikytina lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog nėra pagrindo šioje byloje A. G. pripažinti recidyvistu. Teismas nurodė, jog A. G. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba nuo 2022 m., jis teisiamas jau 12 kartą, 7 kartus baustas administracine tvarka, dvi baudos nesumokėtos, todėl bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už nusikalstamą veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine sumažinta 30 parų arešto bausme. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio teismas konstatavo, jog civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir civilinės ieškovės naudai solidariai iš kaltinamųjų D. A. ir A. G. priteistina 2 000 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmestina.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. A. G. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui prašo pakeisti 2025 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog reali laisvės atėmimo bausmė jam nepadėtų atlyginti padarytos žalos, norėtų įsidarbinti stogdengiu. Nurodo, jog grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2021 m. kovo 8 d. daugiau nusikalstamų veikų nepadarė. Šiuo atveju padarydamas nusikalstamą veiką suklydo ir dėl jos labai gailisi.

5. D. A. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui prašo pakeisti 2025 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę sutrumpinant jos laiką, bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Skunde nurodo, jog sudegęs pastatas, į kurio kiemą pateko nebuvo aptvertas jokia tvora, iš jo nieko nepaėmė, buvo užėjęs tik pasižiūrėti, kaip po gaisro baisiai atrodo pastato vidus. Į pastatą ar jo teritoriją neįsilaužė. Pastato viduje buvo vertingų daiktų, tačiau nei jis nei A. G. jų neėmė. Po didelio gaisro likęs šaldytuvo variklis nebuvo veikiantis, nes buvo atjungtas ir paliktas kieme ant žolės, todėl 2 000 Eur jis nėra vertas, kaip nurodo civilinis ieškovas.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų A. G. ir D. A. apeliacinius skundus negauta.

7.1. Nuteistojo A. G. gynėja advokatė Violeta Naujokienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog teismas paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o tokia bausmė yra tikrai per griežta, neatitinkanti teisingumo principų. Jos ginamasis praeityje 11 kartų teistas, tačiau jis buvo teistas už narkotinių medžiagų įsigijimą, nebuvo teistas už vagystę. Nuteistasis nurodo, kad linkęs taisytis ir vertina savo poelgį labai neigiamai, nori atlyginti žalą, o būdamas laisvės atėmimo vietoje to padaryti negalėtų. Prašė rasti galimybę taikyti BK 75 straipsnį arba sumažinti paskirtą bausmę.

7.2. Nuteistojo D. A. gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog nuteistojo veika neturėjo būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas į patalpą, nes patalpa buvo patyrusi gaisrą, ir daug laiko ji stovėjo kaip nebesaugoma visa teritorija ir sudegęs pastatas, dėl to veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir turi būti sumažinta nuteistajam paskirta bausmė. Be to, nuteistasis pripažino savo kaltę, tačiau jo atžvilgiu nebuvo taikytas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu. Teigė, jog pramoninio šaldytuvo variklis negalėjo būti įvertintas 2 000 Eur, nes jis ilgai stovėjo lauke nenaudojamas ir buvo veikiamas oro sąlygų, todėl prašė teismo priteistą turtinę žalą sumažinti.

7.3. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, papildomai nurodė, jog D. A. paskirta bausmė yra gerokai švelnesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, teismas įvertino jo asmenybę, todėl jam sušvelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. A. G. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo taip pat nėra pagrindo, teismas atsižvelgė skirdamas bausmę į tai, kad jis praeityje teistas už tyčines nusikalstamas veikas, jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė, jis išvadų nepadarė, nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, civilinio ieškinio neatlygino. Jo veika kvalifikuota teisingai, teritorija buvo aptverta, kaltinamieji į ją automobiliu pateko, prieš tai įsibrovė ir atsidarė vartus iš vidaus. Be to, restoranas vykdė veiklą ir kompresorius, variklis buvo veikiantis, jis stovėjo lauke, o ne pastatė kur vyko gaisras, vagystė įvykdyta praėjus nedaug laiko po kilusio gaisro, todėl civilinį ieškinį mažinti taip pat nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirtos bausmės individualizavimą, bei neturtinės žalos dydį, o nuteistasis A. G. ginčija jam paskirtos bausmės individualizavimą, todėl kiti klausimai išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo.

9. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. BK 178 straipsnio 2 dalis) vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Formuojamoje teismų praktikoje taip pat pasisakyta, jog kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą ar saugomą teritoriją požymis. Saugoma teritorija BK 178 straipsnio 3 dalies prasme laikomas prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan. Saugoma teritorija - tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Be to, saugoma teritorija nebūtinai turi būti nuolatos prižiūrima, būtinai užrakinama ar pan. Tvora aptverta ar kitu būdu apsaugota teritorija pripažįstama saugoma, nes joje laikomas turtas dėl savo išskirtinių savybių (gyvasties) uždarose teritorijose laikomas šio turto saugumo sumetimais ir šio požymio pakanka BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytam požymiui inkriminuoti. Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

10. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad sudegęs pastatas, į kurio kiemą pateko, nebuvo aptvertas jokia tvora, iš jo nieko nepaėmė, buvo užėjęs tik pasižiūrėti, po gaisro likęs šaldytuvo variklis nebuvo veikiantis, buvo atjungtas ir paliktas kieme ant žolės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojo V. B. parodymų, byloje esančios vaizdo medžiagos yra matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra aiškiai pažymėta, saugoma mechaninėmis ir elektroninėmis apsaugos priemonėmis (vaizdo stebėjimo kameromis ir tvora bei šalia jos augančiais želdiniais – kas rodo ir teritorijos apibrėžtumą). Vienoje saugomos teritorijos pusėje yra metalinė tvora, kuri rakinama skląstimi iš vidaus, šalia tvoros teritorija apsodinta tujomis. Kitoje užeigos pusėje vidinis kiemas yra aptvertas neaukšta tvora, kuri apaugusi tujomis, medžiais. Likusi teritorijos dalis apaugusi medžiais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nors vienoje pusėje esanti tvora yra neaukšta, praėjimo varteliai nerakinami, o kitoje pusėje esantys metaliniai vartai rakinami tik skląstimi, ne spyna, tai nepaneigia fakto, kad užeigos kiemo teritorija, kuri nėra skirta vaikščioti pašaliniams, tai yra jos vidinis kiemas, yra aiškiai pažymėta ir nėra atvira. Vertinant paskirtį, ši teritorija – vidinis kiemas, nebuvo skirta visiems asmenims laisvai vaikščioti, o kaip nurodė liudytojas V. B., tik bendrovės personalui, prekių transportui ir pan. Tvoros buvimas žymi ribas, rodo, kad šiai teritorijai suteikiama ir papildoma paskirtis - saugoti toje teritorijoje esantį turtą. Teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis neabejotinai patvirtina teritorijos papildomą paskirtį, nes jos ne tik užtikrina teritorijos vidaus tvarką ar pašalinių asmenų nebuvimą, bet ir šioje teritorijoje esančių materialinių vertybių apsaugą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nuteistieji iš vidinės kiemo pusės atidaro vartus, įvažiuoja su automobiliu, susikrauna daiktus, išvažiuoja iš teritorijos ir vėl uždaro vartus. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis D. A. parodė, jog pradžioje automobilį pastatė ant keliuko, netoli užeigos aikštelės, tuomet nuėjo gilyn link tujų, pralindo pro tarpą, kur buvo neuždaryti varteliai ir pateko į užeigos vidinį kiemą, o iš kiemo vidaus atidarė metalinius vartus, kad galėtų įvažiuoti su automobiliu. Taip pat iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad nuteistieji vaikščiojo ne tik po užeigos vidinio kiemo teritoriją, bet ir buvo įėję į pastatą. Pažymėtina, jog šias aplinkybes abu nuteistieji patvirtino ir duodami parodymus pirmos instancijos teisme.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto D. A., kaip ir apelianto A. G., nors jis veikos kvalifikacijos ir neginčija savo apeliaciniame skunde, padaryta veika visiškai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jie pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją – teritoriją, apibrėžtą žemės sklypu, į kurį įvažiavimas ribojamas skląstimi rakinamais vartais, aptverta tvora, stebima ir vaizdo kamerų, paėmė saugomame kieme buvusius šaldytuvo variklį, kavos aparatą, kavos kapsules, metalo pjovimo aparato diską, t. y. juos fiziškai užvaldė ir jais naudojosi pagal savo valią. Neabejotina ir tuo, kad šią veiką jie įvykdė veikdami tiesiogine tyčia. Be to, į saugomą teritoriją per vieną naktį buvo atvykę du kartus. Būdami subrendę ir turintys nemažai gyvenimiškos patirties, nuteistieji suvokė, kad iš svetimos teritorijos pasisavindami daiktus, neteisėtai šį turtą užvaldo ir paverčia jį savu, suvokė gręsiančius padarinius ir dėjo pastangas jų pasiekti. Todėl ši nuteistųjų veika buvo teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje ir šioje dalyje nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmių.

13. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

15. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Dėl D. A. skirtos bausmės.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

17. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu D. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Vertinant D. A. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog D. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bei kad veiką padarė būdamas recidyvistas, jis yra darbingo amžiaus, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, niekur nedirba, jis teisiamas jau 14 kartą, daugybę kartų baustas administracine tvarka, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai D. A. buvo skyrę viešųjų darbų, arešto bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pakartotinai nusikalsdavo.

18. Nors apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo D. A. gynėja nurodė, jog nuteistasis pripažino savo kaltę, tačiau jo atžvilgiu nebuvo taikytas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-511/2022, 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Nagrinėjamos bylos atveju byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnio 1 dalis, šiuo atveju, teisingai nebuvo taikyta.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo D. A. padarytą nusikalstamą veiką paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei vidutinis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 13 nuosprendžių paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai, tai, kad nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti, bet ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

20. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 13 kartų, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo D. A. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, net ir įvertinus jį naujosios BK 61 straipsnio 2 dalies kontekste, yra mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Įvertinus aukščiau nustatytų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumą, tame tarpe tai, kad buvo nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti, bet ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neigiama nuteistojo charakteristika, D. A. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

21. Kadangi nuteistasis D. A. savo skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas peržiūri ir galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistajam ankstesniais 13 nuosprendžių skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o priešingai nuteistasis jokių išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, eilę kartų baustas administracine tvarka. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti D. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, D. A. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

Dėl A. G. skirtos bausmės.

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo jam taikyti BK 75 straipsnį, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

23. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam, ženkliai mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį, ir teisingai paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

24. Vertinant A. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog A. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jis yra darbingo amžiaus, niekur nedirba, jis teisiamas jau 12 kartą, 7 kartus baustas administracine tvarka, dvi baudos nesumokėtos, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai jam buvo skyrę viešųjų darbų, arešto bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pakartotinai nusikalsdavo.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei vidutinis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 11 nuosprendžių paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai, atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

26. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 11 kartų, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo A. G. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, net ir įvertinus jį naujosios BK 61 straipsnio 2 dalies kontekste, yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. G. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

27. Nuteistasis A. G. savo skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistajam ankstesniais 11 nuosprendžių skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės ir vien tik laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o priešingai nuteistasis jokių išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, 7 kartus baustas administracine tvarka. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, A. G. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai ir šioje dalyje A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl turtinės žalos dydžio.

28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Byloje yra pateiktas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys dėl 2050 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 156–157). Apelianto D. A. skundo teigimu, teismas spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino šaldytuvo variklio vertę, o pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad už šaldytuvo variklį metalo supirktuvėje tiek negavo, kiek nurodė civilinis ieškovas, be to, šaldytuvo variklis buvo išjungtas, nenaudojamas ir veikiamas gamtos sąlygų. Įvertinusi bylos medžiagą ir apelianto argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu iš abiejų nuteistųjų, iš dalies tenkinus civilinį ieškinį ir pašalinus 50 Eur kavos kapsulių vertę, kurios civiliniam ieškovui buvo grąžintos, solidariai priteista žala ir ją atitinkanti 2 000 Eur piniginė suma laikytina protinga, proporcinga bei teisinga.

29. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).

30. Apelianto deklaratyviai nurodomi argumentai, kad pagrobto šaldytuvo variklio vertė metalo supirktuvėje buvo mažesnė nei nurodė ieškovas, jokiu būdu nereiškia, kad jo vertė yra tokia, kokią nuteistieji gavo metalo supirktuvėje. Visų pirma pažymėtina, jog pagrobtas šaldytuvo variklis jokiu būdu negali būti vertinamas kaip metalo laužas, nes kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, liudytoju apklaustas V. B., variklis buvo veikiantis, tinkamas naudoti, turėjo savo paskirtį ir vertę. Be to, liudytojas V. B. patvirtino, kad šaldytuvo variklis visą laiką stovėjo lauke, kur gaisro nebuvo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti įmonės vadovo paaiškinimais, kad variklis buvo veikiantis ir tik dėl gaisro buvo laikinai išjungtas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl šaldytuvo variklio paveikimo oro sąlygų, nes kaip minėta variklis ir prieš gaisrą stovėjo lauke ir tokiu būdu buvo eksploatuojamas. Be to, minėtas variklis yra skirtas ne buitiniam šaldytuvui, o dideliam pramoniniam šaldytuvui, skirtam restoranų veiklai, kas suponuoja ir didesnę jo kainą. Pažymėtina, kad civilinio ieškovo nurodyta kaltinamųjų pavogto pramoninio šaldytuvo variklio vertė buvo ne naujo, o jau įvertinus nusidėvėjimą, taip pat kaip nurodė minėto ieškovo atstovas, liudytojas V. B. įvertinus kitų tokių dėvėtų šaldytuvo variklių kainą skelbimuose. Taip pat pastebėtina, kad šią variklio kainą ieškovas nurodė viso tyrimo metu, juolab civiliniame ieškinyje nurodytą pavogto daikto vertę patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašyta aktas „Dėl vagystės po gaisro patirtų nuostolių suvestinė“, tiek liudytojo V. B. parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti. Civilinis atsakovas D. A. tiek pirmos instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog šio variklio kaina yra per didelė, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl jo atsikirtimai į ieškinį laikytini deklaratyviais, nepagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismo civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų D. A. ir A. G. priteista 2 000,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti laikytina pagrįsta, todėl šioje dalyje D. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų.

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. birželio 12 d. pažymą Nr. APD-2025-07130 ir 2025 m. birželio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-07350, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. G. ir D. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Genovaitė Baltrušaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą D. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 79,17 Eur, o advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 166,67 Eur.

32. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, į tai, kad nuteistieji niekur nedirba, jie pajamų ir turto neturi, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. A. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.