Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.2

2025 m. vasario 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, pradinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gegužės 25 d., apie 01.37 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., atvykęs D. A. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias, (duomenys neskelbtini) km, atidaręs vartus ir su automobiliu patekęs į restorano (duomenys neskelbtini) teritoriją, iš kiemo tyčia pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kavos aparatą – 300 Eur vertės, kavos kapsules, 100 vnt., 50 Eur vertės, metalo pjovimo aparato diską „Makita“, 60 Eur vertės, po to viską susikrovė į automobilį ir pasišalino. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 25 d., 05.20 val., grįžo ir iš kiemo pagrobė šaldytuvo variklį, 2 000 Eur vertės, kurį įsidėjo į automobilį, tokiu būdu iš viso pagrobė 2 410 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2. Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą ir bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. sausio 27 d. priimta nutartis kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į kardomąją priemonę –

3. suėmimą ir paskelbti kaltinamojo paiešką. Šios nutarties pagrindu kaltinamasis sulaikytas 2025 m. sausio 30 d., 08.50 val.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi A. G. palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d.

5. Kauno apygardos teismui patektu skundu kaltinamasis A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis skunde nurodo, kad tik vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, nes posėdžio dieną į teismą atvyko 09.00 val., kai posėdis turėjo vykti 13.00 val., todėl išvyko su draugu dėl jo automobilio techninės apžiūros. Kaltinamasis nurodo supratęs, kad suklydo ir kad daugiau tokių klaidų nedarys, jo manymu, įvyko žmogiška klaida, pasižada atvykti į visus teismo posėdžius ir netrukdyti procesui.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. G. skundas atmetamas.

7. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esančių duomenų, t. y. iš dalies paties kaltinamojo ir kito šioje baudžiamojoje byloje kaltinamo asmens parodymai, liudytojų parodymai, kratų ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, pakanka pagrįstai A. G. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant suėmimo taikymo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

8. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (nagrinėjamu atveju – kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas A. G. taikoma, nustačius du suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui. Įvertinusi baudžiamojoje byloje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nustatytas pagrįstai, tačiau nesutiktina, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis A. G., būdamas laisvėje, trukdys procesui.

10. Pažymėtina, kad skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, yra atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y. suimto asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. A. G. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, už kurio padarymą, be alternatyvių bausmių, gali būti skiriama ir reali iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau to pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. nevedęs, turi dukrą, tačiau kartu negyvena, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 104, 106), kas sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, A. G. praeityje buvo teistas net dvylika kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe bei neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, už kurių padarymą kaltinamajam daugiausiai buvo skiriamos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės) (2 t., b. l. 107-117). Pažymėtina ir tai, kad anksčiau kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytas ir realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už nustatytų įpareigojimų nevykdymą, A. G. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 108-109). Taip pat kaltinamasis A. G. praeityje septynis kartus baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 105). Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo raštas matyti, kad kaltinamasis A. G. vengė ir slapstėsi nuo jam Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės atlikimo (3 t., b. l. 36). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad anksčiau kaltinamojo atžvilgiu taikytos bausmės neįtakojo kaltinamojo elgesio pokyčių teigiama linkme, kadangi kaltinamasis galimai ir vėl įvykdė nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo skundo argumentas, kad jis suprato suklydęs ir kad daugiau tokių klaidų nedarys, dėl ko jo atžvilgiu gali būti skiriama švelnesnio pobūdžio kardomoji priemonė (pvz., intensyvi priežiūra ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje), atmetami kaip nepagrįsti.

12. Kaltinamajam A. G. dar ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 18 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo jis buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 141-144). Minėtas nutarimas buvo paskelbtas ir jo nuorašas įteiktas kaltinamajam 2024 m. sausio 18 d., ką patvirtina paties kaltinamojo parašas (2 t., b. l. 143). Taip pat tuo pačiu nutarimu kaltinamasis buvo įspėtas, kad už paskirtos kardomosios priemonės pažeidimą jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė bei išaiškinta tvarka dėl išvykimo iš gyvenamosios vietos ne ilgiau ir ilgiau kaip septynioms paroms ar į užsienį. Kaltinamasis parašu patvirtino, kad įsipareigoja vykdyt nutarime nurodytus įsipareigojimus (2 t., b. l. 143). Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis baudžiamojoje byloje pats savo parašu patvirtino ir tai, kad jis sutinka procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (proceso dalyvių asmens duomenų 7 lapas). Pastaruoju elektroniniu paštu kaltinamajam buvo siunčiamas teismo šaukimas į pirmąjį teisiamąjį posėdį (3 t., b. l. 8, 10), tačiau kaltinamasis nei patvirtino procesinių dokumentų gavimo, nei atvyko į teisiamąjį posėdį, taip pat su juo nepavyko susisiekti ir telefonu (3 t., b. l. 16). Kaltinamajam 2024 m. rugpjūčio 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimis buvo skirtas atvesdinimas į 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. spalio 1 d. teisiamuosius posėdžius (3 t., b. l. 20, 26), tačiau buvo gautas atsakymai, kad kaltinamojo atvesdinti nėra galimybės, nes policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo motina paaiškino, kad nors jis šiuo adresu ir yra deklaruotas, tačiau negyvena ir nežino, kur jis galėtų gyventi, taip pat pranešime nurodyta, kad į daugkartinius skambučius kaltinamasis A. G. neatsiliepia, jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens išvykimą iš Lietuvos valstybės arba kitas gyvenamąsias vietas policijos registruose nerasta, nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. kaltinamajam paskelbta paieška dėl paskirtos arešto bausmės savanoriško nevykdymo (3 t., b. l. 23, 34, 36). Baudžiamojoje byloje gavus duomenų, kad kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmės vykdymui (3 t., b. l. 46), jis buvo pristatytas į 2024 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį, tai pat kaltinamasis pats atvyko ir į 2024 m. gruodžio 19 d. teisiamąjį posėdį (3 t., b. l. 66, 91). Į sekantį 2025 m. sausio 24 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, nors pasirašė, kad jam yra žinoma apie posėdžio laiką (3 t., b. l. 93, 107). Taigi akivaizdu, kad priešingai nei nurodo kaltinamasis skunde, jis be pateisinamų priežasčių neatvyko ne į vieną teisiamąjį posėdį, o net į keturis iš šešių paskirtų teisiamųjų posėdžių. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi ir paties kaltinamojo nurodytą priežastį, dėl kurios jis neatvyko į 2025 m. sausio 24 d. teisiamąjį posėdį (kad atvyko per anksti, t. y. 09.00 val., nors posėdis buvo paskirtas 13.00 val., todėl išvyko su draugu), sprendžia, kad šiame nutarties punkte aptarti kaltinamojo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip vengimas pareigos šaukiamam atvykti į teismą ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Šį manymą dar labiau sustiprina tai, kad kaip minėta, kaltinamasis praeityje eilę kartų teistas ir jo atžvilgiu buvo taikomos įvairaus pobūdžio tiek kardomosios priemonės, tiek bausmės, taip pat ir šioje byloje kaltinamajam buvo tinkamai išaiškintos paskirtos kardomosios priemonės pažeidimų pasekmės. Aptartų aplinkybių visumoje, įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek kaltinamojo elgesį, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai kaltinamajam A. G. nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas (trukdys procesui), nurodydamas, jog šį pagrindą pagrindžia tos pačios aplinkybės, kaip ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo skyrimo pagrindą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis BPK 122 straipsnio 3 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (nagrinėjamu atveju – kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Analizuojamos ikiteisminio tyrimo bylos kontekste jokių faktinių duomenų, kad kaltinamasis A. G. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti kitą šioje baudžiamojoje byloje kaltinamą asmenį ar liudytojus, ar kad bandė sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nėra. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas nepagrįstai, todėl šalinamas, tačiau tai negali paneigti aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos ir būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu panaikinimui, kadangi kitas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas, suėmimo skyrimo pagrindai yra nustatytas teisingai.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Įvertinus visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. G., pobūdį ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati ir proporcinga, o kaltinamojo teisės yra suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei duomenis, apibūdinančius A. G. asmenybę, taip pat bylos nagrinėjimo stadiją, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam panaikinti suėmimą, skiriant jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankama užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Pažymėtina, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikoma švelnesnio pobūdžio kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės sąlygų kaltinamasis nesilaikė, nurodytu adresu buvo nerandamas, apie pasikeitusią buvimo vietą nepranešė, į daugkartinius skambučius neatsiliepė ir buvo surastas tik teismui paskelbus jo paiešką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti, o jo skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. nutartį, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d., palikti galioti.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. nutarties kaltinamajam A. G. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.