- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2-191-1105/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04278-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. G.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo padarinių pagal ieškovo D. G. ieškinio reikalavimą atsakovei G. G. ir atsakovės G. G. priešieškinio reikalavimą ieškovui D. G., trečiajam asmeniui (kreditoriui) AS Inbank filialui, išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. G. pareikštu ieškinio reikalavimu prašo teismo nutraukti jo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove G. G.; priteisti iš ieškovo D. G. vaikų išlaikymui po 120 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę G. G.; nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolė pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovo D. G. prievole kreditoriui AS Inbank filialui; po ištuokos šalims palikti turimas pavardes.
2. Teismo posėdžio metu ieškovas teismui nurodė, kad savo ieškinio reikalavimus jis visiškai palaiko, priešieškinio reikalavimą pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad su atsakove pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) mėnesį, gyveno kaip šeima. (duomenys neskelbtini) atsakovė dirbo laikinai brokere, bet tas truko neilgai. Santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu atsakovė gal pusę metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau atsakovė nedirbo. Ieškovas mano, kad jis gavo darbo užmokestį, todėl darbo užmokestis ir yra jo asmeniniai pinigai. Santuokoje gimė du vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. G., o (duomenys neskelbtini) gimė kita duktė A. G. Santuokos pradžioje viskas buvo normaliai, tačiau po truputį išsiskyrė šeimos modelio supratimas. Su atsakove ne kartą kalbėjosi, ji siūlė ieškovui keistis, tačiau pati dėl santuokos išsaugojimo nieko nedarė. Po paskutinio konflikto su atsakove, t. y. (duomenys neskelbtini) rudenį ieškovas išėjo ir paliko šeimą, nors atsakovė tuo metu laukėsi antrosios dukros. Ieškovas išėjo gyventi pas savo tėvus, nuo to laiko su atsakove nebebendrauja. Ieškovas nurodė, kad jokios kitos moters jis neturi, gyvena su savo tėvais. Su atsakove nesutarimai vyko jau labai seniai, ji namuose nieko nedarė, praktiškai nedirbo, dirbti neturėjo noro. Atsakovė būdama namuose neatliko namų ruošos darbų, netvarkė ūkio. (duomenys neskelbtini) pabaigoje pati atsakovė pasiūlė jam išsituokti, jis sutiko, tačiau atsakovė po kelių dienų persigalvojo, abu vėl bandė santuoką išsaugoti. Nepaisant susitaikymo santykiai nebesivystė kaip anksčiau. Iš namų ieškovas išėjo (duomenys neskelbtini) mėnesio viduryje, išeiti pačios atsakovės buvo paprašytas, nors žinojo, kad atsakovė laukiasi antrojo vaiko. Ieškovas nurodė nesuprantantis kuo remdamasi atsakovė prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes jis nesijaučia kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo gali paaiškinti, kad už (duomenys neskelbtini) rugpjūtį ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai J. G. neteikė, už rugsėjo mėnesį teikė, tačiau nepamena kiek konkrečiai sumokėjo. Už (duomenys neskelbtini) spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius mokėjo po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) mėnesį išlaikymo neteikė, nes su J. gulėjo ligoninėje. Tada J. išėjo į darželį, savaitę laiko darželį lankė, o po to vėl dvi savaites sirgo. A. išlaikymo (duomenys neskelbtini) mėnesį taip pat neteikė, nes jai buvo nupirkta kėdutė, be to atsakovė su vaiku iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo parvežta namo, jo mama nupirko atsakovei pientraukį. Visos išlaidos sudarė apie 70 Eur, kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų ieškovas neskaičiuoja. (duomenys neskelbtini) vasarį ieškovas sumokėjo J. 100 Eur išlaikymą, A. išlaikymui pervedė 80 Eur, kovo mėnesį ieškovas vėl J. pervedė 100 Eur, A. – 80 Eur, (duomenys neskelbtini) ieškovas J. pervedė 100 Eur, o A. arba 100 Eur, arba 80 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas abejoms mergaitėms pervedinėjo po 100 Eur išlaikymo iki kol teismas priteisė vaikams laikiną išlaikymą po 180 Eur. Tokio dydžio išlaikymą ieškovas moka iki šiol. Ieškovas mano, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis jokių čekių nerinko, kitokių įrodymų neturi. Ieškovas teismui aiškino, kad nepaisant to, jog ieškinio reikalavime jis nurodė sutinkantis vaikams teikti 120 Eur dydžio išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu jis sutinka vaikams mokėti po 180 Eur. Ieškovas nemano, kad J. turėtų būti teikiamas didesnis išalikymas dėl jos ligos, t. y. atopinio dermatito, nes mergaitė gauna invalidumo pašalpą, kuri siekia iki 140 Eur. Jis žino, kad mergaitei reikia pirkti įvairius tepalus, specialius rūbus, ji negali valgyti kai kurio įprasto maisto, tačiau mano, kad šias papildomas išlaidas padengia jai skiriama neįgalumo pensija. Didesnio išlaikymo mokėti jis neturi galimybių, nes gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė sutinkąs vaikams teikti tik 150 Eur dydžio išlaikymą, kadangi atsakovė nesitarė su juo gražiuoju nutraukti santuokos. Ieškovas aiškino dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna kiekvieną mėnesį skirtingą darbo užmokestį, tačiau pagrinde jo darbo užmokestis siekia ne pilnus 600 Eur. Šiuo metu Lietuvoje yra pandemija, todėl jis jau metus laiko negauna komandiruotės pinigų, nes jis į jas nevyskta. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų ieškovas komandiruotėse būdavo labai ilgą laiko tarpą, jose išbūdavo po 1 mėnesį laiko tiek Lietuvoje, tiek Europoje atitinkamose valstybėse. Laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) jis uždirbdavo pakankamai pinigų 1 000 – 1 500 Eur ir daugiau. Dabar ieškovas gyvena pas savo tėvus, prie buto išlaikymo neprisideda, kitų išlaikytinių neturi, savo nekilnojamojo turto taip pat neturi. Turi kreditorinį įsiskolinimą, kurio dengimas kas mėnesį kainuoja apie 112 Eur. Turi sveikatos problemų, t. y. (duomenys neskelbtini) jam buvo rasta stuburo išvarža, todėl jis mano, kad negali sunkiai kelti, dirbti sunkaus fizinio darbo. Neįgalumas jam nėra nustatytas. Gyvenant santuokoje su atsakove nebuvo įgiję jokio nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) ieškovas savo vardu įgijo transporto priemonę už 3 000 Eur. Šio automobilio įgijimui ieškovas ėmė paskolą, kurią išmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas mano, kad ši transporto priemonė yra jo asmeninis turtas, kuris nutraukiant santuoką neturėtų būti dalijamas. Šiai dienai automobilio vertė yra apie 2 000 Eur. Jis nesutinka automobilio atiduoti atsakovei, mano, kad ji pati turi pasirūpinti transporto priemonės įgijimu. Su patikslintame priešieškinio reikalavime prašoma nustatyti bendravimo tvarka ieškovas visiškai sutinka. Papildomai ieškovas paaiškino, kad santuokos metu su atsakove gyveno jos motinai priklausančiame name, kurį jis pilnai suremontavo. Į namo remontą ieškovas sudėjo visas savo santaupas, likusias nutraukus pirmąją jo santuoką, t. y. apie 20 000 Eur. Šiuo metu dėl į šį namą įdėtų piniginių lėšų yra sudarytą taikos sutartis ir patvirtinta teismo, šia sutartimi atsakovė yra įsipareigojusi grąžinti ieškovui 8 000 Eur, jis nusileido iki tokios sumos, todėl mano, kad kita pinigų dalis turėtų būti laikoma išlaikymu jo vaikams.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškovo reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl dėl šių reikalavimų atstovas nurodė nebepasisakysiantis. Atstovo nuomone, teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo turėtų įvertinti abiejų civilinės bylos šalių turtinę / finansinę padėtį. Byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovas vaikams gali mokėti tik 150 Eur dydžio išlaikymą, nes jo darbo užmokestis nėra didelis, jis neturi savo vardu registruoto turto, kitokių pajamų. Ieškovas byloje pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, jis pats gera valia mokėjo vaikams išlaikymą, todėl atstovas mano, kad ieškovas neturėtų vaikams mokėti visiško jokio išlaikymo įsiskolinimo, nes jo nėra. Ieškovas pripažįsta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriui (duomenys neskelbtini). Pasak atstovo, atsakovė byloje neįrodė, kad automobilis dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, buvo įgytas iš bendrų abiejų civilinės bylos šalių lėšų. Jis yra įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, todėl turi būti laikomas asmeniniu pastarojo turtu ir nutraukiant santuoką neturėtų būti dalijamas. Ieškovas byloje pateikė kreditoriaus pažymą apie tai, kad prievolė šiam kreditoriui buvo asmeninė ieškovo prievolė. Tuo tarpu, atsakovė savo poziciją grindžia tik teiginiais, kurie nėra paremti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė G. G. byloje pareiškė priešieškinio reikalavimą, kuriuo teismo prašė ieškovo D. G. ieškinio reikalavimus atmesti; civilinės bylos šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove; dukters J. G. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300 Eur; dukters A. G. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur; priteisti iš atsakovo 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu; nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo tarpusavio bendravimo tvarką; prievolę kreditoriui AS Inbank filialas palikti asmenine ieškovo D. G. prievole; transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe; nutraukus santuoką šią transporto priemonę priteisti atsakovei, ieškovui nepriteisiant piniginės kompensacijos; po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams palikti turimas pavardes; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškovu kartu pardėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios nuomojamame bute, o nuo 2013 metų lapkričio mėnesio abu persikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo mamos, tačiau jame ieškovas su atsakove gyveno vieni. Tuo metu atsakovė dirbo, su ieškovu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. (duomenys neskelbtini) atsakovė su ieškovu susituokė, tuo metu santykiai šeimoje buvo normalūs, pykčių ir konfliktų namuose nebuvo. Iš abiejų lėšų buvo remontuojamas namas, atsakovė prie namo remonto prisidėjo ir savo fiziniu darbu. Šiuo metu dėl ieškovo į namą įdėtų piniginių lėšų yra sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė per penkerių metų laikotarpį yra įsipareigojusi ieškovui sumokėti 8 500 Eur. Nuo 2018 metų pabaigos – 2019 metų pradžios ieškovas pradėjo keistis, nuolatos pradėjo būti piktas, agresyvus, įsakmus. Ieškovui nepatiko, kad atsakovė per ilgai žindo vaiką, nes dukrą J. reikėjo žindyti iki 1 metų 9 mėnesių amžiaus, mergaitė serga atopiniu dermatitu ir dėl šios ligos turi neįgalumą. Pradėjo kliūti namuose esanti netvarka. Kai dukrai buvo apie 4 mėnesius, pritrūko pieno, todėl atsakovė privalėjo nuolatos dukterį žindyti, kartu su ja miegoti. Visa tai ieškovui labai kliuvo, jis pradėjo vakarais vartototi alkoholį, išgerdavo po 7 – 8 skardines alaus. Ieškovui pradėjo kliūti atsakovės dukra iš pirmosios santuokos, neva, ji elgiasi ne taip. Atsakovė vaikščiojo su vaiku pas psichologę, kuri pasakė, kad vaikui nieko nėra, prašė ateiti pas ją patėviui, tačiau ieškovas pas gydytoją eiti atsisakė. Tuomet ieškovė klausė atsakovo kas jam yra, prašė liautis gerti, prašė ieškovo mamos pagalbos, bet ši atsisakė padėti. Ieškovas aiškino, kad viskas susitvarkys, prašė nelysti. Kai J. suėjo 1 metai 9 mėnesiai, atsakovė nutraukė žindymą, pradėjo ieškotis darbo, skambino buvusiems bendradarbiams. Iš ieškovo sulaukė replikų dėl neištikimybės, nes atsakovei paskambino buvęs bendradarbis dėl darbo. Vėliau buvo pakviesta dirbti į nekilnojamojo turto agentūrą, ketino eiti dirbti, tačiau (duomenys neskelbtini) pirmomis dienomis netikėtai sužinojo, kad laukiasi vaiko. Nėštumas nebuvo planuotas, atsakovė suprato, kad jai tikrai bus sunku, nes visi vaikų auginimai buvo ant atsakovės pečių. Abu su ieškovu nusprendė, kad nėštumo nereikia nutraukti, abu susitvarkys, pradėjo planuoti tvarkytis ūkinį pastatą. Buvo problemų šeimoje, kliuvo ieškovo išgėrinėjimas, paisakymai, kad netinkamai gamina, tačiau atsakovė manė, kad ji per ilgai užsibuvo namuose, reikia pradėti dirbti. (duomenys neskelbtini) su vaikais ir ieškovu išvyko atostogauti. Atostogų metu atsakovė pastebėjo, kad atsakovas nebenori būti su šeima, kad jam nereikia atsakovės artumo, vyras pastoviai įlindęs į telefoną, iš vyro nebesulaukė pagalbos, iš esmės atostogavo kiekvienas sau. Grįžus iš atostogų, atsakovė pastebėjo, kad ieškovas pradėjo slėpti telefoną, su kažkuo intensyviai susirašinėjo. Atsakovei paklausus ar ieškovas susirašinėja su kita moterimi, šis nieko neatsakė ir tą patį vakarą pats išėjo miegoti į svetainę. Naktį ieškovui užmigus, atsakovė pasiėmė jo telefoną ir jame rado susirašinėjimą su kita moterimi, kurios numeris buvo įvardintas vyrišku vardu. Atidarius „Viber“ programėlę buvo matyti moters fotonuotrauka. Atsakovė vyrui nepriekaištavo, nieko jam nesakė. Kitą dieną atsakovė gryžusi iš gydytojo blogai jautėsi, ieškovas jos atžvilgiu laidė replikas ir ji jam pasakė, kad jeigu ieškovas ir toliau taip elgsis jai tokio vyro nebereikia. Tuomet ieškovas susirinko daiktus ir iš namų išvažiavo. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) dienomis (buvo pirmadienis). Daugiau su ieškovu atsakovė nekalbėjo, po dviejų dienų dėl blogos savijautos buvo išvežta į ligoninę. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors priešieškinio reikalavime ji prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, tačiau ji supranta, kad įrodyti ieškovo neištikimybės fakto ji neturi galimybės, neturi įrodymų, todėl sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes taikytis su ieškovu ji tikrai nenori. Taip pat atsakovė prašo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovė patyrė daug streso dėl ieškovo elgesio. Antrąją dukterį atsakovė pagimdė dviem mėnesiais anksčiau, buvo skatinama dėl patirtų išgyvenimų. Dėl nėštumo atsakovė prarado darbą, ieškovas išėjo nepasiteisinęs, ji liko viena su trim vaikais. Atsakovė supranta, kad medicininiuose dokumentuose nėra įvardinta kodėl ji vaiką pagimdė anksčiau laiko. Pasisakydama dėl išlaikymo įsikolinimo vaikams, atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymą J. pradėjo teikti nuo 2019 metų lapkričio mėnesio, mokėjo po 100 Eur. 2020 metų sausio mėnesį ieškovas išlaikymo vaikams neteikė, A. nupirko kėdutę, pientraukį ir parvežė iš ligoninės, tačiau atsakovė nemano, kad tai buvo išlaikymas dukrai. 2020 metų vasario mėnesį ieškovas J. pervedė 100 Eur, A.– 50 Eur, kovo mėnesį J. pervedė – 100 Eur, A. – 50 Eur, nuo 2020 metų balandžio mėnesio ieškovas kiekvienai dukrai pervedinėjo po 100 Eur išlaikymo iki teismas dukroms priteisė laikiną išlaikymą. Nuo teismo nutarties priėmimo ieškovas dukterų išlaikymui moka po 180 Eur. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsikolinimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Taip pat atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikams, konkrečiai, J. priteisiant po 300 Eur, A. – po 250 Eur. Abiems vaikams išlaikyti atsakovei reikalinga 1 200 – 1 300 Eur suma. Maistui išleidžia apie 400 Eur, rūbams, avalynei, žaislams, pramogoms – apie 450 Eur, vaistams, higienos priemonėms – apie 200 Eur (tepalai, prausikliai, šampūnai, pienelis į vonią, specialūs rūbai Jorei), būsto išlaikymui – apie 50 Eur, kurui – apie 100 Eur, darželiui – 70 Eur (J.). Atsakovė mano, kad J. poreikiai yra didesni, nes mergaitė serga atopiniu dermatitu, dėl susirgimo jai yra nustatytas neįgalumas. A. taip serga atopiniu dermatitu, tačiau ne tokia išreikšta forma, neįgalumas jai nėra nustatytas. Už J. G. atsakovei yra mokama 140 Eur dydžio neįgalumo pensija, taip pat už kiekvieną vaiką atsakovė gauna 111 Eur dydžio vaiko pinigus. Kadangi atsakovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jai yra mokama 222 Eur dydžio vaiko auginimo išmoka. Bendroje sumoje atsakovės pajamas sudaro 1 000 Eur suma, kadangi pirmajai dukrai jos tėtis moka išlaikymą ir šiai dukrai yra mokama 140 Eur nįgalumo pašalpa. Atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su savo vaikais. Tarp jos ir ieškovo sudarytos taikos sutarties pagrindu, atsakovė moka pastarajam už namo pagerinimus apie 1 500 Eur per metus ir tai yra jos asmeninė prievolė. Dėl automobilio atsakovė paaiškino, jog jis buvo įgytas jai ir ieškovui gyvenanat kartu 2015 m. gruodžio 5 d. Automobilį pirko abu su ieškovu, kartu jį įregistravo. Už automobilį buvo sumokėta 2 900 Eur suma, visus pinigus skolinosi. Pinigus kredito įstaigai grąžino per 3 – 4 mėnesius, jie buvo sumokėti iš ieškovo sąskaitos, tačiau visus kitus mokesčius, maistą atsakovė tą laikotarpį pirko viena. Atsakovė nurodo, kad automobilis buvo įgytas iš bendrų lėšų. Ieškovas išsikraustydamas iš namų automobilį paliko atsakovei, dėl jo jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo metu automobiliu naudojasi atsakovė, jai jis reikalingas, nes ji viena augina tris vaikus, kito automobilio įsigyti atsakovė neturi galimybės. Ieškovas važinėja su darbiniu automobiliu. Atsakovė prašo automobilį priteisti jai, mano, kad šiai dienai automobilio rinkos vertė yra apie 1 000 Eur, nes jis yra senas 2002 metų laidos. Ieškovui šio automobilio niekada nereikėjo. Ieškovui kompensacijos atsakovė neturi iš ko sumokėti, automobilio vertė yra maža. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovui sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Taip pat atsakovė prašo nustatyti su vaikais bendravimo tvarką. Tik pareiškus šį reikalavimą ieškovas pradėjo bendrauti su vaikais, iki tol bendravimo su vaikais nebuvo. Bendravimo tvarką su ieškovu nustatė bendru sutarimu.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė advokatė E. G. priešieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Atstovė nurodė neketinanti pasisakyti dėl reikalavimų, dėl kurių civilinėje byloje nėra ginčo. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atstovė nurodė, kad teismas neturėtų priteisti iš ieškovo išlaikymo mažesnio, nei yra priteistas laikinas išlaikymas. Atstovės nuomone, abiejų civilinės bylos šalių turtinė padėtis yra panaši, nei ieškovas, nei atsakovė neturi rimtų sveikatos problemų. Atsakovė byloje įrodė vaikų poreikius, kurie yra išdidinti dėl mergaičių sveikatos būklės. Ieškovas išlaidų vaikams byloje neginčijo, nenurodė ir neįrodinėjo, kad vaikų poreikiai yra mažesni. Atstovė sutiko, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikė, bet jis buvo teikiamas nereguliariai ir tokiomis sumomis, kokias nusprendė teikti pats ieškovas, ką jis pats patvirtino pirmojo teismo posėdžio metu. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai ieškovo teikiamo išlaikymo nepakako, tačiau ji ėmė tai, ką ieškovas davė, nes rizikavo iš ieškovo negauti visiškai jokio išlaikymo. Dėl transporto priemonės įgijimo atstovė nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad civilinės bylos šalys kartu apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini), abu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sutuoktiniai, kaip šeima. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskola automobilio įsigijimui buvo padengta iš asmeninių ieškovo piniginių lėšų. Atstovė prašė automobilį priteisti atsakovei, kuriai ji iš tiesų yra reikalinga, nes ji gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, pajamų įsigyti kitos tranpsorto priemonės neturi. Atsakovė sutinka ieškovui išmokėti 505 Eur dydžio kompensaciją, kadangi pagal atsakovės pateiktus dokumentus ginčo automobilio vertė yra 1 010 Eur, kurios ieškovas byloje nenuginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu nurodė esanti ieškovo brolio sutuoktinė. Teismui paaiškino, kad D. G. ir G. G. pažįsta apie 7 metus, pradžioje viskas buvo gerai, tačiau, kad šeima negalės kartu gyventi kai kurie šeimos nariai pamatė dar prieš vestuves. Problema buvo ta, kad D. yra labai šeimos žmogus, jis daug dirba, šeima rūpinasi. Tuo tarpu, G. per visą jų buvimo laiką dirbo gal tik pusę metų, namuose norėjo būti karalienė ir tokia ji ir buvo. Pasak liudytojos, G. netvakė ūkio, nesirūpino buitimi. Jau 2018 metų gruodžio mėnesį šeimoje įvyko didžiulis konfliktas, šeima kalbėjo apie skyrybas. Tas pats vyko (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį. Šeima pykosi nuolatos ir galutinis konfliktas įvyko 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Liudytojai taip pat žinoma, kad G. turėjo nuostatą, jog būtent vyras šeimoje turi dirbti, uždirbti ir išlaikyti šeimą. Kiek liudytojai žinoma, D. su G. kartu pradėjo gyventi apie 2014 metus, jie gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį, jau gyvendami kartu pirko automobilį. D. savo vardu ėmė paskolą ir matyt jis ją dengė, nes tuo metu G. nedirbo.
8. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė esanti atsakovės G. G. mama. Teismo metu paaiškino, kad D. su G. pradėjo gyventi 2013 metais, kaip vėliau paaiškėjo ieškovas grįžo iš Anglijos ten palikęs žmoną su vaikais ir pradėjo gyventi su G. Iš pradžių abu nuomavosi butą, o paskui pradėjo gyventi liudytojos name, kurį remontavo, abu viską tvarkė. Gimus J., viskas pasikeitė, ieškovas liko viskuo nepatenkintas, nenorėjo būti namuose su vaiku, piktinosi, kad G. per ilgai žindo vaiką, neva valgyti daryti nemoka, namuose nesitvarko. Be to, liudytoja mano, kad G.labai nepatiko ieškovo motinai, kuri atvirai demonstravo neapykantą atsakovei. Liudytoja nurodė žinanti, kad ieškovas susirado kitą moterį, vardu L., dėl kurios ir iširo jų santuoka. Ji pati kalbėjo su ta moterimi, kuri pasakė, kad ji ir D. labai myli vienas kitą ir jai į viską nusispjauti. Tos moters šeima taip pat iširo dėl D. G. buvo palikta besilaukianti, jos vaikščiojimas buvo sunkus, pastoviai dėl nervų gulėjo ligoninėje, pagimdė anksčiau laiko. Prie vaikų išlaikymo ieškovas prisideda minimaliai, bendrauti su vaikais pradėjo tik tada, kai teismas skyrybų bylą pradėjo nagrinėti. Vyresniosios J. G. išlaikymas kainuoja labai brangiai, liudytoja nepamena kiek, bet tikrai labai daug.
9. Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, kad skyrius sutinka, kad civilinės bylos šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nes ji turi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikų auklėjimui ir tinkamam vystymuisi. Skyrius taip pat mano, kad teismas turėtų patvirtinti tokią bendravimo tvarką su vaikais, kuri yra nurodyta atsakovės priešieškinio reikalavime, tačiau vaikams turi būti priteistas didesnis išlikymas, nei prašo priteisti ieškovas, t. y. vaikams turi būti skirtas didesnis nei 150 Eur dydžio išlaikymas tam, kad būtų užtikrinti pakankami vaikų poreikiai.
Atsiliepimas
10. Trestysis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 10 d. civilinėje byloje pateikė atsiliepimą į ieškinio reikalavimą, kuriuo nurodė, kad su ieškovu D. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Paskolos pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu prisiimti įsipareigojimai yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai.
Motyvuojamoji dalis
11. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad ieškovas D. G. ir atsakovė G. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 tomas l. 8). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gim duktė J. G., (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. G., kurių tėvai yra ieškovas D. G. ir atsakovė G. G.
13. Tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, t. y. abu sutuoktiniai sutinka ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai taip pat sutaria dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas savo ieškinio reikalavime bei posėdžio metu nurodė, kad jo ir atsakovės bendras gyvenimas nesusiklostė, šeimoje nesiliovė konfliktai, todėl (duomenys neskelbtini) rudenį civilinės bylos šalys pradėjo gyventi atskirai. Atsakovė savo priešeiškinio reikalavime bei teismo posėdžio metu teismui aiškino, kad jos ir ieškovo santuoka nutrūko dėl to, jog ieškovas susirado kitą moterį, todėl (duomenys neskelbtini) dienomis jis išėjo iš namų ir į juos nebegrįžo. Nepaisant to, atsakovė prašė teismo nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė neturinti įrodymų ieškovo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu abi civilinės bylos šalys patvirtino ir teismo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo vertinimu, toks abiejų sutuoktinių prašymas turi būti tenkinamas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis). Civilinės bylos šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui D. G. paliktina jo turima „(duomenys neskelbtini)“ pavardė, atsakovei G. G. paliktina santuokinė „(duomenys neskelbtini)“ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnametės J.ir A. G. gyvena su savo mama, t. y. atsakove G. G. jai nuosavybes teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, mergaitės yra prie jos prisirišusios, ji vaikus prižiūri, juos auklėja, rūpinasi jais, yra suteikusi joms tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikto (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikams yra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, nepilnametės yra ugdomos, lavinamos, joms sudarytos pakankamos pilnaverčio gyvenimo ir poilsio sąlygos (e. b. 1 tomas l. 27-29). Iš (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ši institucija prašo nepilnamečių mergaičių gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina. Nurodo, kad mama tinkamai rūpinasi savo vaikais, vaikai yra saugūs, esanti aplinka atitinka reikalavimus vaikų normaliam vystymuisi, atsakovė deda visas įmanomas pastangas, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje (e. b. 1 tomas l. 24-28).
15. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečių J. ir A. G. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jų motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametėms bus užtikrintos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Ieškovas D. G. prieštaravimų dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, J. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina, t. y. atsakove G. G. Dėl šios priežasties nepilnamečių Jorės ir A. G. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
16. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimu taip pat reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais. Bendravimo tvarką yra išdėsčiusi savo priešieškinyje, prašo teismo nustatyti, kad: 1. D. G. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų neporiniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo atitinkamos savaitės šeštadienio 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val.; 2. D. G. turi teisę praleisti kartu su nepilnametėmis dukromis 14 dienų vasaros atostogų metu. D. G. turi teisę pasiimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove G. G. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10 val., jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su G. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę D. G. įsipareigoja pranešti atsakovei G. G. skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos; 3. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais pirmą Šventų Velykų dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 4. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais antrą Šventų Velykų dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 5. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais Kūčių dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 6. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Kalėdų pirmą dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 7. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Naujų metų švenčių metu, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir jas grąžinant j jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val. sausio 1 d su nepi. 8. D. G. turi teisę bendrauti lnametėmis dukromis neporiniais metais per oficialias šventines nedarbo dienas, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val. 9. Atsakovei G. G. su viena nepilnamete dukra atsidūrus gydymo įstaigoje, kai gydymas ar apžiūros trunka ilgiau nei 1 dieną, ieškovas D. G. pasiima likusią nepilnametę dukrą ir ją prižiūri, rūpinasi iki gydymo pabaigos. 10. D. G. negalėdamas nepilnamečių dukterų paimti šioje bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti atsakovei G. G. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo; 11. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atveju, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su D. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis dienomis, bendravimas su nepilnametėmis dukromis nėra perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovas D. G. atsakovės pareikštam reikalavimui bei jos prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštarauja, nurodo, kad jis ir dabar bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais. Prašė tokį atsakovės reikalavimą tenkinti.
17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinė bylos šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, o atsakovė tokią tvarką prašo nustatyti, kuriai ieškovas neprieštarauja, teismas tokį atsakovės reikalavimą tenkina priešieškinio reikalavime nurodytomis sąlygomis.
18. Civilinėje byloje reikšdama patikslintą priešieškinio reikalavimą ir prašydamą civilinės bylos santuoką nutraukti dėl ieškovo D. G. kaltės, atsakovė taip pat teismo prašė iš ieškovo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu pati atsakovė pakeitė savo priešieškinio dalyką, t. y. prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neatsisakė. Pastaroji nurodė teismui, kad dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė labai daug išgyvenimų, kadangi būvo palikta besilaukiant antrosios dukrytės, kurią dėl patirto streso, didžiulių išgyvenimų pagimdė anksčiau laiko, buvo skatinama, nes nebegalėjo nešioti kūdikio. Atsakovė pripažino, kad savo išgyvenimams pagrįsti ji neturi teismui pateikti jokių įrodymų, tačiau prašė iš ieškovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas D. G. tokio atsakovės reikalavimo nepripažino, teismui nurodė nesuprantantis kodėl tokią žalą jis turėtų atlyginti ir kas ją sudaro.
19. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis nurodytu reglamentavimu bei teismo posėdžio metu pačios atsakovės G. G. ne vieną kartą išreikštu reikalavimo pakeitimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia, atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
20. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo. Ieškovas pripažino, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas išlaikymas ir jis turi jiems jį teikti. Savo ieškinio reikalavime ieškovas sutiko vaikams teikti išlaikymą po 120 Eur, vėliau teismo posėdyje nurodė, kad sutinka toliau vaikams mokėti po 180 Eur, t. y. tokio dydžio išlaikymą, kokį laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nurodė mokėti teismas. Paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė sutinkantis dukroms teikti 150 Eur dydžio išlaikymą, nes atsakovė nesutiko santuokos nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu. Ieškovas taip pat teismui aiškino, kad dukrai J. G. nėra reikalingas didesnio dyžio išlaikymas, nei jis reikalingas A., kadangi mergaitei dėl jos susirgimo yra mokama 140 Eur neįgalumo pensija. Atsakovė G. G. savo priešieškinio reikalavimu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad J. G. yra reikalingas 300 Eur dydžio išlaikymas, o A. G. prašė iš ieškovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą. Detalizavo, kad abiems vaikams išlaikyti atsakovei reikalinga 1 200 – 1 300 Eur suma. Maistui ji išleidžia apie 400 Eur, rūbams, avalynei, žaislams, pramogoms – apie 450 Eur, vaistams, higienos priemonėms – apie 200 Eur (tepalai, prausikliai, šampūnai, pienelis į vonią, specialūs rūbai J.), būsto išlaikymui – apie 50 Eur, kurui – apie 100 Eur, darželiui – 70 Eur (J.). Atsakovė taip pat nurodė mananti, kad J. poreikiai yra didesni, nes mergaitė serga atopiniu dermatitu, dėl susirgimo jai yra nustatytas neįgalumas. A. taip serga atopiniu dermatitu, tačiau ne tokia išreikšta forma, neįgalumas jai nėra nustatytas. A. nėra perkamos medicininės priemonės bėrimams gydyti, kadangi ji naudoja tuos pačius tepalus, kuriuos naudoja J.
21. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
22. Minėta, jog teismo posėdžio metu atsakovė G. G. nurodė, kad abejų nepilnamečių dukterų poreikiai kiekvieną mėnesį sudaro 1 200 – 1 300 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, žaislams, pramogoms, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaikymui, ugdymo įstaigoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad J. G. dėl jos susirigimo yra mokama 143 Eur neįgalumo pensija, vaikams yra mokama 111,20 Eur dydžio (kiekvienam vaikui) išmoka. Atsakovė nurodo, kad šias mokamas išmokas vaikams ji yra minusavusi iš vaikų poreikiams reikalingos bendros sumos. Teismas sutinka su priešieškinyje bei pačios atsakovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinių J. ir A. G. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. J. G. civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra keturi metai, mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingos spec. medicinos priemonės, spec. rūbai, kuriuos ji naudoja nuolatos, Jorė lanko ugdymo įstaigą. Nepilnametei A. G. yra vieneri metai, mergaitė taip pat serga atopiniu dermatitu, tačiau neįgalumas jai nėra nustatytas, mergaitė yra nuolatos prižiūrima savo mamos. Abi mergaitės gyvena kartu su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame name.
23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Minėta, jog byloje yra nustatyta, kad atsakovei yra mokama 111,20 Eur išmoka kiekvienam vaikui, J. G. taip pat yra mokama 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija. Įvertinęs civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pačios atsakovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad abiejų vaikų poreikiai yra 1 270 Eur dydžio. Teismas taip pat sutinka, kad nepilnametės J. G. kasdieniai poreikiai yra didesni nei A. G., atsižvelgiant į tai, kad mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingi nuolatos naudojami medikamentai, spec. drabužiai. Nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikių dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė neišskyrė atskirai kiekvieno vaiko poreikių dydžio, juos nurodė bendrai, tačiau ieškovas D. G. atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl vaikų poreikių dydžio neginčijo. Pastarasis pripažino, kad J. G. reikalingi kas dieną naudojami medikamentai, spec. drabužiai. Ieškovas neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo atsakovė, tiesiog nesutiko su prašomu iš jo priteisti išlaikymo dydžiu. Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės nurodymą apie tai, kad skaičiuodama vaikų poreikių dydį ji yra įvertinusi vaikams valstybės mokamas išmokas. Prie atsakovės nurodomo vaikų poreikių dydžio pridėjus vaikams valstybės mokamas išmokas, kurių bendra suma sudaro 365,40 Eur, vaikų poreikiai išaugtų iki bendros 1 665 Eur sumos, kurių dydžio atsakovė byloje nėra pagrindusi jokiais įrodymais, įskaitant ir pastarosios paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į civilinėje byloje surinktus įrodymus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnametei J. G. reikalingo išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad ji turi specialių poreikių, taip pat lanko ugdymo įstaigą, yra 750 Eur, o A. G. reikalingo išlaikymo dydis yra 520 Eur. Vaikams reikalingo išlaikymo dydį sumažinus valstybės teikiama 111,20 Eur suma bei J. G. mokama 143 Eur neįgalumo pensija, sprendžiama, jog J. G. reikalingo išlaikymo suma yra 496 Eur, o A. G. – 409 Eur.
24. Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas D. G. dirba UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Už 2021 metų sausio mėnesį jam buvo išmokėtas 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už vasario mėnesį – 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už kovo mėnesį – 566,36 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis už (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį ieškovui priskaityta išmokėti (neatskaičius mokesčių) 1 050 Eur darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį – 1 150 Eur darbo užmokesčio, už birželio mėnesį – 1 050 Eur darbo užmokesčio. Ieškovo teigimu, jis kitos rūšies ar papildomų pajamų negauna. Ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė. Ieškovas byloje nėra pateikęs duomenų apie tai, kad turėtų kitų išlaikytinių. Byloje yra pateiktos dvi medicininės pažymos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atlikti kaklinės stuburo dalies ir juosmeninės stuburo dalies MR tyrimai, nustatyta kaklinės stuburo dalies skoliozė gaubtumu į dešinę bei juosmeninės stuburo dalies saikinga skoliozė gaubtumu į dešinę. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neįgalumas ar nedarbingumas jam nėra nustatytas. Atsakovė G. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko auginimo atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis už (duomenys neskelbtini) ir vasario mėnesius jai buvo išmokėta 222,62 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Atsakovei taip pat yra moka 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija už J. G. bei 333,60 Eur dydžio išmoka vaikui, kuri yra mokama už tris nepilnamečius vaikus. Atsakovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad jos visos pajamos sudaro kas mėnesį apie 1 000 Eur, kadangi jai yra mokama šalpos neįgalumo pensija už vyresniąją dukterį E. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), be to, šios dukters tėtis moka dukrai išlaikymą. G. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukterį, E. Č.. Pati atsakovė nurodo, kad kitos rūšies pajamų ji negauna, yra sveika ir darbinga.
25. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
26. Nustatant civilinės bylos šalių vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinių tėvų, atsižvelgiama į tai, jog atsakovė suteikia abejoms nepilnametėms dukroms gyvenamąjį būstą, todėl jai iš esmės tenka visa atsakomybė už bendrus civilinės bylos šalių vaikus, jų kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria atsakovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda atsakovės mama R. B., kuri neturi įstatyme numatytos vaikų išlaikymo pareigos. Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą vykdo tinkamai, įvertinus tai, kad abi nepilnametės dukterys turi rimtų sveikatos problemų. Bylos duomenys bei pačių civilinės bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas geranoriškai nuo teismo priimtos nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) abejoms dukroms teikia išlaikymą, pervesdamas atsakovei po 180 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio išlaikymą ieškovas sutiko savo vaikams teikti iš esmės viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ir tik paskutiniojo posėdžio metu nurodė, kad tokio dydžio išlaikymo jis teikti nebesutinka, nes atsakovė nesutiko nutraukti santuokos bendru sutuoktinių sutarimu. Taip pat pasikartotina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, taip pat neginčijo atsakovės nurodomų išlaidų dydžio vaikų poreikiams patenkinti, neįrodinėjo, kad vaikams galimai pakanka mažesnės išlaikymo sumos, pastarasis tik nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovas sutiko, kad nepilnamečių dukterų poreikiams patenkinti atsakovei yra reikalinga jos nurodoma suma bei, kad vaikams ji kas mėnesį patiria būtent tokio dydžio išlaidas, kurias ji nurodė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinių poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, ieškovo darbingą amžių, taip pat tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų rimtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų dirbti, užsidirbti ir užtikrinti tinkamų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, teismas sprendžia, kad abu nepilnamečių J. ir A. G. tėvai turi galimybę lygiomis dalimis joms teikti reikalingo dydžio išlaikymą, todėl iš ieškovo nepilnametės J. G. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokama 248 Eur dydžio išlaikymo suma, o A. G. išlaikymui iš ieškovo priteistina 205 Eur dydžio išlaikymo suma. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kadangi ir po teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nepilnamečiams vaikams teikė mažesnio dydžio išlaikymą, nei jis yra priteisiams šiuo teismo sprendimu. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje atsakovė G. G. prašo teismo iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad ieškovas iš namų išėjo (duomenys neskelbtini) dienomis, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio išlaikymo nepilnametei dukrai J. G. neteikė, jis taip pat neteikė išlaikymo dukrai už 2019 metų spalio mėnesį, už 2019 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius ieškovas pervedė J. išlaikymui po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) gimus A. G., už (duomenys neskelbtini) ieškovas nei vienai iš dukrų išlaikymo neteikė. Atsakovė sutinka, kad ieškovas nupirko A. kėdutę, jo mama nupirko pientraukį, taip pat ieškovas su gimusia dukra ją parvežė iš ligoninės, tačiau ji mano, kad tai nėra išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Už 2020 metų vasario mėnesį ieškovas J. pervedė 100 Eur, A. – 50 Eur, už kovo mėnesį J. pervedė – 100 Eur, A. – 50 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ieškovas kiekvienai dukrai pervedinėjo po 100 Eur išlaikymo iki teismas dukroms priteisė laikiną išlaikymą. Nuo teismo nutarties priėmimo ieškovas dukterų išlaikymui moka po 180 Eur. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsikolinimo nuo (duomenys neskelbtini), kurį sudaro išlaikymo įsiskolinimas už J. G. išlaikymą 2 200 Eur bei už A. G. išlaikymą – 1 200 Eur. Ieškovas reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepripažino visai, teismui nurodė, kad jis išlaikymą vaikams teikė. Sutiko, kad su atsakove kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ir už šį mėnesį dukrai J. išlaikymą jis teikė, tačiau nepamena kokio dydžio sumą pervedė. Už (duomenys neskelbtini), lapkričio, gruodžio mėnesius mokėjo po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) mėnesį išlaikymo vaikams neteikė, nes su J. gulėjo ligoninėje. Tada J. išėjo į darželį, savaitę laiko darželį lankė, o po to vėl dvi savaites sirgo. A. išlaikymo 2020 metų sausio mėnesį taip pat neteikė, nes jai buvo nupirkta kėdutė, be to atsakovė su vaiku iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo parvežta namo, jo mama nupirko atsakovei pientraukį. Visos išlaidos sudarė apie 70 Eur, kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų ieškovas neskaičiuoja. 2020 metų vasarį ieškovas sumokėjo J. 100 Eur išlaikymą, A. išlaikymui pervedė 80 Eur, kovo mėnesį ieškovas vėl J. pervedė 100 Eur, A. – 80 Eur, balandžio mėnesį ieškovas J. pervedė 100 Eur, o A. arba 100 Eur, arba 80 Eur. Nuo 2020 metų gegužės mėnesio ieškovas abejoms mergaitėms pervedinėjo po 100 Eur išlaikymo iki kol teismas priteisė vaikams laikiną išlaikymą po 180 Eur. Tokio dydžio išlaikymą ieškovas moka iki šiol.
28. Civilinėje byloje ieškovo D. G. pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. patvirtina, kad ieškovas vaikams išlaikymą teikė, tačiau mažesnėmis išmokomis, nei prašo priteisti atsakovė. 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atsakovei už vaiką pervedė 70 Eur, už (duomenys neskelbtini) mėnesį išlaikymo vaikui nemokėjo, už 2019 metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius ieškovas dukros J. išlaikymui pervedė po 100 Eur, už 2020 metų vasario mėnesį nei vienai dukterų ieškovas išlaikymo neteikė, už 2020 metų kovo mėnesį ieškovas atsakovei pervedė 150 Eur abiejų dukterų išlaikymui, vėliau už 2020 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ieškovas atsakovei pervedinėjo abiejų dukterų išlaikymui po 200 Eur, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio abejoms dukterims kas mėnesį teikė po 360 Eur išlaikymo.
29. Civilinėje byloje esant pateiktiems rašytiniams įrodymams apie ieškovo teiktą vaikams išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, teismui nekyla abejonių dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo. Darydamas tokias išvadas, teismas remiasi atsakovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu apie tai, kad ieškovas nesitarė su pastarąja dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, ji iš ieškovo priėmė tokio dydžio išlaikymą, kokį jis pervedinėjo, nes bijojo, kad ieškovas išlaikymo vaikams visiškai neteiks. Galiausiaia faktą, kad ieškovo teikiamas vaikams išlaikymas buvo nepakankamas įrodo vėlesni atsakovės veiksmai, teikiant civilinėje byloje priešieškinio reikalavimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kuriuo atsakovė prašė iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą. Kita vertus, iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo mayti, kad už kelis mėnesius išlaikymo vaikams jis aplamai neteikė, teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo nurodymą, kad jis pats nusprendė kokio dydžio išlaikymą vaikams reikia teikti, koks jis jiems yra pakankamas. Teismas taip nepritaria ieškovo pozicijai apie tai, kad už (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį jis dukroms išlaikymo neteikė, nes su J. G. gulėjo ligoninėje, o A. G. pirko kėdutę, pientraukį ir ieškovę su vaiku iš (duomenys neskelbtini) parvežė namo. Byloje nėra duomenų, kad civilinės bylos šalys būtų sutarę dėl tokios formos išlaikymo teikimo nepilnametei A. G. už (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį, be to, ieškovas pats pripažino, kad pientraukį atsakovei yra nupirkusi jo mama, o ne jis pats. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad už 2020 metų sausio mėnesį ieškovas atsakovei už J. G. išlaikymą pervedė 100 Eur, todėl lieka nesuprantama dėl kokių priežasčių kitai dukrai išlaikymas nebuvo teikiamas, nors ji gimė (duomenys neskelbtini). Minėta, jog byloje ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis tarėsi su atsakove dėl vaikams teiktino mažesnio išlaikymo dydžio, o teismui nusprendus, kad J. G. išlaikymui ieškovas turi teikti 248 Eur dydžio išlaikymą bei A. G. išlaikymui - po 205 Eur, teismas sprendžia, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurį sudaro įsiskolinimas dėl nepilnametės dukters J. G. išlaikymo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 2 154 Eur dydžio, bei išlaikymo įsiskolinimas dėl nepilnametės A. G. išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 1 092 Eur dydžio (CK 3.200 straipsnis).
30. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
31. Civilinės bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai nurodė, kad santuokos galiojimo metu nebuvo įgyję jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką teismas turėtų dalyti (CK 3.87 straipsnis). Sutuoktiniai taip byloje nekelia ginčo dėl namų apyvokos daiktų. Ieškovas D. G. nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) yra sudaręs kredito kortelės vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam yra suteiktas 1 650 Eur kredito limitas, nepadengta įsipareigojimų suma (duomenys neskelbtini) buvo 833,68 Eur. Ieškovas pripažįsta, kad šis įsipareigojimas kreditoriui yra jo asmeninis, todėl šią prievolę prašo pripažinti ieškovo asmeniniu įsipareigojimu. Civilinėje byloje taip pat yra pateikta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta tarp civilinės bylos šalių, t. y. ieškovo D. G. ir atsakovės G. G., sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui asmeniškai sumokėti 8 500 Eur sumą dėl jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimų. Civilinės bylos šalys teismo posėdžių metu patvirtino, kad aptariama taikos sutartis yra vykdoma ir dėl gyvenamajame name atliktų pagerinimų ieškovas atsakovei pretenzijų nebeturi, o taikos sutartimi prisiimta prievolė yra asmeninė G. G. prievolė ieškovui D. G. (CK 3.126, 3.127 straipsniai). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas dėl šių išvardytų santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime plačiau nebepasisako.
32. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl iki santuokos ieškovo D. G. vardu įgytos transporto priemonės, kurią atsakovė G. G. savo priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti bendra jos ir ieškovo nuosavybe, šią transporto priemonę priteisti jai. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovui už jai atitenkančią didesnę bendrai įgyto turto dalį sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė G. G. teismui paaiškino, kad su ieškovu D. G. kartu, kaip šeima, pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios. Abu gyveno nuomojamame bute. Vėliau, nuo (duomenys neskelbtini) abu persikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo atsakovės mamos, tačiau jame ieškovas su atsakove gyveno vieni. Tuo metu atsakovė dirbo, su ieškovu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. (duomenys neskelbtini) abu planavo pirkti automobilį, abu jo ieškojo. (duomenys neskelbtini) ieškovas savo vardu ėmė kreditą, jos sutikimo kredito ėmimui nereikėjo, nes ji su ieškovu nebuvo sudarę oficialios santuokos. Automobilį pirko už 2 900 Eur sumą, kreditą grąžino per 3 ar 4 mėnesių laikotarpį. Kredito įmokas mokėjo ieškovas, tačiau ji tuo laikotarpiu dengė visas kitas bendras išlaidas, t. y. būsto išlaikymo, maisto ir kitas. Tokiu būdu, atsakovė mano, kad transporto priemonė turi būti pripažinta bendra daline jos ir ieškovo nuosavybe. Ieškovas D. G. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad su atsakove pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), abu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Tačiau ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreditą automobilio įsigijimui jis ėmė vienas, savo vardu, įmokas kredito dengimui jis taip pat mokėjo vienas. Ieškovas mano, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jo įgijimo bei kredito dengimo metu atsakovė niekur nedirbo, šias įmokas jis mokėjo asmeniškai iš savo darbo užmokesčio.
33. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Taip pat, šioje dalyje numatytos ir atitinkamos sutarties formos nesilaikymo teisinės pasekmės – sutartis tampa negaliojanti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad civilinės bylos šalys (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėdamos kartu gyventi, siekė pelno. Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai, civilinės bylos šalių, liudytojų paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti ginčo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą, todėl yra pagrindas vertinti, kad sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.
34. Teismas pažymi, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016). Praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinį jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais). Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
35. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau šis faktas nedaro jų susitarimo dėl jungtinės veiklos negaliojančiu. Byloje pačių civilinės bylos šalių paaiškinimai visiškai patvirtina, kad ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesį kartu pradėjo gyventi su tikslu kurti šeimą, vesti bendrą ūkį, gyventi kaip sutuoktiniai. Minėta, jog šias aplinkybes visiškai patvirtino atsakovės paaiškinimai, iš dalies paties ieškovo parodymai, liudytojų A. G., R. B. parodymai, kurie patvirtino, kad šalys iš tiesų pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesio. Iš pradžių šeima nuomavosi butą, vėliau gyveno G. G. mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį bendromis lėšomis remontavo. Šį faktą visiškai patvirtina civilinėje byloje esanti ir jau aukščiau šiame teismo sprendime aptarta tarp civilinės bylos šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis, kuria abi bylos šalys pripažino, kad tiek D. G., tiek G. G. bendru darbu ir pinigėmis lėšomis pagerino nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kikevienas lygiomis dalimis po 8 500 Eur (bendroje sumoje 17 000 Eur). Todėl teismas nesutinka su ieškovo byloje dėstoma pozicija apie tai, kad jis nuo pat bendro gyvenimo pradžios su atsakove, ją visiškai išlaikė, nes pastaroji niekur nedirbo, neturėjo asmeninių piniginių lėšų ir pan. Teismo aptariama tarp civilinės bylos šalių sudarytą taikos sutartis patvirtina priešingas faktines aplinkybes, įrodo, kad šalys buvo sutarę kurti bendrą turtą, jį visokeriopai gerinti bendru darbu ir bendromis lėšomis, o ieškovas D. G. priešingų įrodymų byloje nepateikė.
36. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė pilnai įrodė, kad ji su ieškovu D. G. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio vesdami bendrą ūkį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją įgydami (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 2 500 Eur sumą. Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iš civilinės bylos šalių prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, todėl laikytina, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įrašai į bendrą veikla yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Tokiu būdu, teismas pripažįsta, kad kiekvienai civilinės bylos šalių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo transporto priemonės.
37. Atsakovė G. G. reikšdama reikalavimą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra jos ir ieškovo nuosavybe, taip pat prašė šią transporto priemonę nutraukus tarp civilinės bylos šalių sudarytą santuoką priteisti jai. Paskutiniojo posėdžio metu sutiko ieškovui už jai atitenkančią transporto priemonę sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Byloje atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo transporto priemonė buvo įgyta už 2 900 Eur, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) atliktą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kuria buvo vertinama transporto priemonė Toyota Avensis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės rinkos vertė nustatyta 1 010 Eur. Ieškovas nesutiko su byloje atsakovės įrodinėjama ginčo transporto priemonės rinkos verte, savo vertinimo ataskaitos bylos nepateikė, nors teismas jam tokią galimybę byloje suteikė. Įrodinėdamas didesnę ginčo transporto priemonės rinkos vertę, ieškovas byloje pateikė du skelbimus internete apie tai, kad transporto priemonė Toyota Avensis Verso, (duomenys neskelbtini) mėnesio laidos, buvo parduodama už 1 750 Eur, tokio paties modelio transporto priemonė 2002 metų vasario mėnesio laidos buvo parduodama už 1 800 Eur vertę. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis nesutinka, kad transporto priemonė būtų priteista atsakovei, teismui paaiškino, kad ji pati turi pasirūpinti transporto priemone sau ir vaikams.
38. Spręsdamas klausimą dėl to, kuriam iš sutuoktinių nutraukus jų santuoką turi būti priteistas ginčo turtas, teismas atsižvelgia į kiekvieno sutuoktinių interesą naudotis ginčo turtu, poreikį šiuo turtu disponuoti, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas 2019 metų rugpjūčio 24 – 25 dienomis išėjęs iš atsakovės namų, ginčo transporto priemonę paliko atsakovei, kuri šiuo turtu naudojasi iki šiol. Atsakovė teismui paaiškino, kad jai transporto priemonė yra reikalinga, nes ji liko viena su trim nepilnamečiais vaikais, kuriuos vežioja į mokyklą, darželį, gydytojus. Šiuo metu ji neturi galimybės įsigyti kitos transporto priemonės, sutinka ieškovui išmokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžio metu teismui nepagrindė transporto priemonės reikalingumo, tik nurodė, kad transporto priemonė turi būti priteista jam, nes tai yra jo asmeninis turtas, aiškino, kad atsakovė pati turi pasirūpinti kita transporto priemone, nenurodė sutinkantis atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją už jos turto dalį. Atsižvelgdamas į civilinės bylos šalių paaiškinimus, taip pat į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio atsakovė viena naudojasi ginčo transporto priemone, ji gyvena viena su trim nepilnamečiais vaikais, kurių dviejų tėčiu yra pats ieškovas, taip pat į tai, kad ieškovas nekėlė atsakovei prtenezijų dėl jos naudojamo automobilio iki pat civilinės bylos iškėlimo teisme, teismas sprendžia, kad ginčo nekilnojamasis turtas turi būti priteisiamas atsakovei, nes ji turi esminį interesą naudotis šiuo turtu, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
39. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).
40. Byloje tarp civilinės bylos šalių taip pat kilo ginčas dėl transporto priemonės Toyota Avensis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. Teismui pasiūlius byloje civilinės bylos šalims pateikti šio turto rinkos vertę įrodančius dokumentus, atsakovė G. G. byloje pateikė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 010 Eur. Ieškovas byloje pateiktais internetiniais skelbimais įrodinėjo, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 750 – 1 800 Eur, savo turto vertinimo ataskaitos byloje nepateikė. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovė G. G. byloje pateikė patikimesnį rašytinį įrodymą, pagrindžiantį ginčo turto rinkos vertę, kuri teismo vertinimu yra 1 010 Eur. Iš pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilis vertinimo metu buvo apžiūrėtas, buvo fotografuojamas, identifikuojama, fiksuojama techninė jo būklė, eksploataciniai ir kiti trūkumai, vertinama automobilio turima komplektacija. Tuo tarpu, ieškovas byloje, įrodinėdamas automobilio rinkos vertę, pateikė du internetinius skelbimus, kuriuose matyti tik parduodamų automobilių išorė, jų gamybos metai, neindetifikuojant jų trūkumų, susidėvėjimo ir pan. Byloje nesant kitų, ieškovo pateiktų patikimų įrodymų, spręstina, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 010 Eur, kurių pusė sumos iš atsakovės priteistina ieškovo naudai.
41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas kreipdamąsis ieškinio reikalavimu į teismą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovei G. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 1 016,90 Eur. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies (53 proc.), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 80 Eur žyminio mokesčio bei 530 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma. Atsakovės priešieškinio reikalavimai taip pat patenkinti iš dalies (47 proc.), todėl iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 173 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 478 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo D. G. ieškinio reikalavimus ir atsakovės G. G. priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo D. G. palikti esamą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, G. G. - santuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę.
Nustatyti, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito kortelės vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AS Inbank filialas yra D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina G. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir jų tėvo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusvio bendravimo tvarką tokiomis sąlygimis:
1. D. G. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų neporiniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo atitinkamos savaitės šeštadienio 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val.;
2. D. G. turi teisę praleisti kartu su nepilnametėmis dukromis 14 dienų vasaros atostogų metu. D. G. turi teisę pasiimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove G. G. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10 val., jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su G. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę D. G. įsipareigoja pranešti atsakovei G. G. skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos;
3. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais pirmą Šventų Velykų dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;
4. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais antrą Šventų Velykų dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;
5. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais Kūčių dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;
6. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Kalėdų pirmą dieną, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;
7. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Naujų metų švenčių metu, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. gruodžio 31 d. ir jas grąžinant j jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val. sausio 1 d.
8. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais per oficialias šventines nedarbo dienas, pasiimant nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val.
9. Atsakovei G. G. su viena nepilnamete dukra atsidūrus gydymo įstaigoje, kai gydymas ar apžiūros trunka ilgiau nei 1 dieną, ieškovas D. G. pasiima likusią nepilnametę dukrą ir ją prižiūri, rūpinasi iki gydymo pabaigos.
10. D. G. negalėdamas nepilnamečių dukterų paimti šioje bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti atsakovei G. G. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo;
11. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atveju, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su D. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis dienomis, bendravimas su nepilnametėmis dukromis nėra perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.
Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. G. po 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus), o A. G. po 205 Eur (du šimtus penkis eurus) nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., iki kiekvieno vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas uzufrukto teise valdo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 246 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo.
Pripažinti, kad transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur įgijo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, kiekvienam savininkų turint nuosavybėje po ½ dalį šio turto.
Transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 505 Eur (penkių šimtų penkių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Visus kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 173 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 478 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.